Buvo laikai, kai ir Lietuvoje rinkimų kampanijos buvo originalios bei turtingos.

Kandidatas į prezidentus Rolandas Paksas skraidė danguje, Valdas Adamkus apie kandidatavimą paskelbė pirkdamas bulves, nes taip arčiau žmogaus. Česlovas Juršėnas vaidino spaudos konferenciją. Vytautas Landsbergis su vaiku dainavo liaudišką dainą. Petrui Auštrevičiui dainuoti nereikėjo, už jį dainavo visas miestas.

Anot sociologo, kampanijose sukdavosi didesni pinigai.

„Kuo toliau, tuo tyliau viskas pasidarė“, – stebėjosi sociologas Vladas Gaidys.

Dabar, jeigu turistui pasakytum, kad po penkių savaičių Lietuvoje vyks prezidento rinkimai, ko gero, nepatikėtų.

„Jeigu jis manęs prašytų kokių nors įrodymų, tai jokių įrodymų aš nerasčiau. Sakytų, gal šaipausi iš jo“, – sakė V. Gaidys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gatvėse net nesimato kandidatų plakatų.

„Turbūt reikia įvertinti, kad šiais metais vyksta treji rinkimai ir referendumas, tai politinės partijos neturi neišsemiamų resursų, yra riboti finansiniai šaltiniai, tai turbūt visi skaičiuoja“, – kalbėjo VRK pirmininkė Lina Petronienė.

VRK ketvirtadienį patvirtino pirmus tris kandidatus: G. Nausėdą, I. Šimonytę ir D. Žalimą. Anot komisijos, šie pirmi, nes I. Šimonytė ir G. Nausėda anksti pristatė parašus. D. Žalimo parašų nedaug, juos greitai patikrino.

Ignas Vėgėlė VRK pirmininkei jau skambino.

L. Petronienė tikisi, kad nuramino I. Vėgėlę, nes anot jos, VRK daro taip, kaip gauna parašus, pagal tai tikrina.   

Kitą savaitę bus sprendžiama ir dėl likusių: I. Vėgėlės, Giedrimo Jeglinsko, Eduardo Vaitkaus, A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio. Dviejų pastarųjų parašai kelia abejonių, ar dalis jų nepasirašyta to paties žmogaus?

„Buvo kreiptasi į Teisės ekspertizės centrą ir jų rašysenos ekspertai vertina tuos parašus. Tikimės, kad greitai atgausime ir kitą savaitę jau galėsime priimti sprendimą“, – sakė L. Petronienė.

Taigi, ketvirtadienį rinkiminių aistrų maždaug tiek: dviejų kandidatų abejotini parašai, vieno skambutis L. Petronienei.

Kuo toliau, tuo tyliau viskas pasidarė.

Anot Andriaus Užkalnio, nėra ir fantazijos.

„Ką mes girdėjome įdomaus, uždegančio? Galų gale – papiktinančio?“ – klausė  apžvalgininkas Andrius Užkalnis.

O jeigu pažiūrėtume, kokios aistros Amerikoje, kiek scenarijaus ir režisūros, akivaizdu, kad dirba geriausi politiniai technologai ir viešųjų ryšių specialistai.

Apžvalgininkas abejoja, ar su Lietuvos kandidatais dirbantys patarėjai įdomesnes krikštynas suorganizuotų.

„Jeigu teatro spektaklius statytų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai, tai tikriausiai irgi nedaug žiūrovų ateitų. Gal ten ir būtų viskas teisinga, bet šou prastas, o žmonėms reikia šou“, – aiškino A. Užkalnis.

Ir vis dėlto žmonėms prezidento rinkimai įdomiausi, nes balsuoja už konkretų žmogų su jo biografija, šeima ir nuotykiais.

Tad sociologas V. Gaidys tikisi, kad aistrų dar atsiras.

Atsiliepė į kvietimą

Kandidatams į prezidentus ėmus rinkti parašus, dabartinis šalies vadovas G. Nausėda rinkėjams pasiūlė žaidimą, kurio prizas – kavos puodelis ir pokalbis.

„Mielai išgerčiau kavos su ja ar juo, kuris už mane pasirašys: 5000-tasis, 7500-tasis, 10000-tasis, 15000-tasis, 20000-tasis. Jeigu būtent Jums pavyko taip pasirašyti, atsiųskite tai fiksuojančią ekrano nuotrauką info@prezidentasnauseda.lt ir pakviesiu Jus susitikti prie kavos puodelio. Nuoširdžiai pakalbėsime ir apie knygas, ir apie krepšinį, ir apie Lietuvos ateitį“, – feisbuke skelbė G. Nausėda.

Tiesa, G. Nausėdos komanda ne iš karto patvirtino, kad būtent minėtas Seimo narys gers kavą su prezidentu, esą dar bent keturi žmonės atsiuntė ekrano nuotraukas, kuriose matyti tas pats pasirašymo numeris. Tuomet G. Nausėdos rinkimų štabo atstovai tikino esą reikės patikrinti, kurie parašai teisingi. Tačiau į susitikimą Kaune galiausiai pakviesti visi, kurie atsiuntė ekrano nuotraukas su G. Nausėdos nurodytais parašų numeriais. Dalis žmonių atėjo su šeimomis.

Atnešė dovanų

Seimo narys T. V. Raskevičius buvo pranešęs, kad jis tapo vienu laimingųjų, pasirašiusių už G. Nausėdą 15000-uoju numeriu, todėl mielai su juo išgers kavos. „Kavą geriu su pienu, be cukraus. Susitikimo metu picos valgyti nereikės, nebent prezidentas pageidaus. Aš vaišinu“, – socialiniame tinkle rašė parlamentaras, pridūręs, jog jam svarbiausios temos, susijusios su žmogaus teisėmis, partnerystės įstatymu.

Man negalima priimti dovanų, tad, jums leidus, jas padovanosiu.

Dabar į „Kultūrą“ atvykęs parlamentaras atlydėtas kelių LGBT narių. Jie G. Nausėdai atnešė picą, gėlių ir bendruomenės ženkliuką, kuriame pažymėta vaivorykštė.

„Prezidentas yra sakęs, kad su gėjais valgo picą, deja, man siekiant dialogo su prezidentu dėl partnerystės įstatymo projekto, prezidentas picą grąžino. Tad dabar sudalyvavęs feisbuko loterijoje, tikiuosi, kad prie picos gabalėlio galėsiu aptarti, kaip jis mato LGBT žmonių ateitį Lietuvoje po 5 metų. Taip pat prezidentas yra sakęs, kad įsisegtų vaivorykštė spalvų ženklelį, jei matys netolerantiškumo atvejų, bet niekas nematė jo su ženkleliu, tad su manimi kartu yra bendruomenės nariai, kuriems svarbios žmogaus teisės“, – prieš susitikimą kalbėjo T. V. Raskevičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tik atvykus G. Nausėdai, jam buvo įteiktos gėlės, bet prezidentas jų nepasiliko. „Man negalima priimti dovanų, tad, jums leidus, jas padovanosiu“, – teigė G. Nausėda ir gėles perdavė vienai susitikimo dalyvių.

„Gavau, bet pažiūrėkite, kokiu kaspinu perrištos, – „Kauno dienai“ sakė gėles gavusi Zita. – Sūnus laimėjo loterijoje, aš kartu su juo atėjau“.

Kokios susitikimo emocijos?

Pabendravus su už jį pasirašiusiais žmonėms, G. Nausėda žiniasklaidai trumpai įvardijo, apie ką buvo kalbėta. Tiesa, ne visi susitikimo dalyviai buvo patenkinti ir pažadėjo savo paramą atšaukti.

„Visokių klausimų buvo ir apie laisvalaikį, ir šachmatus, ir apie žmogaus teises. Žinant, kas dalyvavo, nebuvo labai netikėtų klausimų. Tikiuosi juos išsamiai atsakiau“, – teigė G. Nausėda, pridūręs, kad vertina visas formas, kuriomis bandoma atkreipti dėmesį į LGBT teises.

Tačiau performansą su dovanomis suorganizavęs T. V. Raskevičius po kavos gėrimo su prezidentu jautė nuoskaudą ir pažadėjo, kad atsiims savo parašą už kandidatą į ateinančius rinkimus.

„Susitikimo metu picos su prezidentu nevalgėm, jis ženklelio taip pat neįsisegė. Panašu, kad šis kandidatas į prezidentus prioriteto žmogaus teisėms neteikia. Po šio susitikimo nusprendžiau savo parašą atšaukti, šio kandidato rinkimuose neremti“, – teigė parlamentaras.

Kiti susirinkimo dalyviai improvizuotą kavos atsigėrimą su prezidentu įvertino, kaip kitokį šeštadienį. „Na temos įvairios aptartos, man įdomiau buvo pats formatas“, – tarstelėjo viena rinkėjų parašų loterijos nugalėtojų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Primename, kad G. Nausėdai, pažadėjusiam išgerti kavos su kai kuriais parašus atidavusiais rinkėjai, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priminė nuostatas dėl dovanų balsavimo metu. Pasak VRK, kava taip pat laikoma dovana, todėl prezidentas pakoregavo savo įrašą ir pridūrė, kad už kavą kiekvienas pokalbio dalyvis susimokės pats.

„Iš viso pateikta 33722 parašai, įskaitytas 33701 parašas. Tas 21 parašas buvo tų asmenų, kurie neturėjo teisės paremti p. Ingridos“, – per posėdį sakė komisijos narys Andrius Puksas.

Pasak A. Pukso, paremti minimi asmenys I. Šimonytės negalėjo, nes neturi Lietuvos pilietybės.

„21 asmuo buvo atmesti dėl pilietybės kriterijaus“, – pažymėjo A. Puksas.

Pasak VRK atstovų, prie elektroninio rinkėjo puslapio gali jungtis visi, turintys teisę balsuoti bent vieneriuose šalyje vykstančiuose rinkimuose, o savivaldos rinkimuose gali balsuoti ir nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.

Prezidentą ir Seimą rinkti gali tik pilnamečiai Lietuvos piliečiai.

I. Šimonytė reikalingus 20 tūkst. parašų kandidatavimui elektroniniu būdu surinko jau per pirmą dieną, o perkopusi 33 tūkst. ribą paprašė stabdyti jų rinkimą.

Iš viso VRK administruojamoje sistemoje elektroniniu būdu jos kandidatavimą parėmė 33722 rinkėjai.

Kandidatavimui reikalingus parašus jau yra surinkę Laisvės partijos keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Dainius Žalimas, šiuo metu turintis 20,5 tūkst. parašų, bei antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda, surinkęs 20,9 tūkst. parašų.

Arčiausiai reikalingos 20 tūkst. ribos iš likusiųjų pretendentų į kandidatus yra savarankiškai išsikelti siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė su 14,5 tūkst. parašų.

Medikas Eduardas Vaitkus internetu yra surinkęs 11,8 tūkst. parašų, partijos „Nemuno aušra“ vadovas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis – 11,4 tūkst. parašų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga turi surinkęs 7,3 tūkst. parašų, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus – 6,6 tūkst. parašų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas turi 6,3 tūkst. parašų, Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis – 2,6 tūkst. parašų, Arūnas Rimkus – per 760 parašų.

Dėl prezidento posto varžytis siekiantys politikai turi surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų, kad būtų registruoti kandidatais.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Šeštadienio vakarą už G. Nausėdą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) administruojamame rinkėjo puslapyje buvo pasirašę 20 tūkst. rinkėjų, tai preliminariai atveria kelią jam tapti oficialiu kandidatu ir siekti antrosios kadencijos. Jis – jau trečiasis pretendentas rinkimuose, užsitikrinęs reikiamą parašų skaičių.

Pirmoji jau per pirmą parašų rinkimui skirtą dieną praėjusią savaitę šią ribą peržengė premjerė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Ingrida Šimonytė. Iš viso ją iki parašų rinkimo stabdymo palaikė daugiau beveik 34 tūkst. asmenų.

Antrasis preliminarią 20 tūkst. rinkėjų paramą užsitikrino Laisvės partijos į prezidentus iškeltas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Paremti pretendentą gali rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.

Visiems kitiems pretendentams elektroninių parašų dar trūksta, kol kas arčiausiai tikslo yra savarankiškai išsikelti siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė, už jį elektroniniu būdu yra pasirašę per 13 tūkst. rinkėjų.

Savarankiškai išsikelti siekiantį mediką Eduardą Vaitkų parėmė 11 tūkst. rinkėjų, per 10 tūkst. asmenų parėmė ir parlamentarą Remigijų Žemaitaitį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos reikalų ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga yra surinkęs 7 tūkst. parašų.

Po 6 tūkst. rinkėjų jau parėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamą buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską bei buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis yra surinkęs per 2 tūkst. parašų.

Paskutinis parašus pradėjęs rinkti savarankiškai išsikelti siekiantis Arūnas Rimkus turi 700 jo kandidatavimą remiančių rinkėjų parašų.

Dėl prezidento posto varžytis siekiantys politikai turi surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų, kad būtų registruoti kandidatais.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos. Juos šią savaitę pradėjo rinkti pretendentai, kurie pateikė pareiškinius dokumentus, šiuo metu tokių yra 11 iš 14.

Rinkimų teisę turintis Lietuvos pilietis gali savo parašu paremti vieną kandidatą, kelis iš jų arba visus, tačiau už kiekvieną kandidatą galima pasirašyti tik vieną kartą.

Likusiems trims politinės kampanijos dalyviams Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai ir Žilvinui Treigiui parašų rinkimo lapai bus išduoti ir sudaryta galimybė paremti juos internetu, jei jie pateiks pareiškinius dokumentus.

Tarp pareiškinių dokumentų pretendentai turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą. Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.

Pareiškinius dokumentus galima teikti iki kovo 8 dienos.

Ką parašų rinkimo kampanijos pasako apie kandidatų populiarumą papasakojo politologas Ainius Lašas.

– Na, tas parašas šiek tiek pasako, bet ar jis turi kažkokią esminę reikšmę, sakyčiau ne. Visų pirma, jis parodo tą, ką mes jau žinom. G. Nausėda neturi aiškios partinės priklausomybės ir partinio užnugario. Mes tą žinom, čia – ne paslaptis. Aišku, jam tada sunku mobilizuoti savo rinkėjus, nes tiesiog nėra visos partinės mašinos, kuri užsuktų šitą ratą. Tuo tarpu, tiek Ingrida Šimonytė, tiek D. Žalimas turi partinę struktūrą už jų. Jiems tai didelė pridėtinė vertė. Rinkimuose ta pridėtinė vertė yra tik tokia, kad ta dalis rinkėjų bus mobilizuota, jie išeis balsuoti. Bet iš kitos pusės, partinė priklausomybė iškart pradeda riboti, nes kažkam patinka konservatoriai, kažkam nepatinka, kažkam patinka Laisvės partija, kažkam ne. Tas entuziazmas sveikintinas, bet jeigu jis yra ribojantis, tai tos pasiekimo ribos gali būti pakankamai žemai. Matome, kad entuziazmo dėl G. Nausėdos – gerokai pamažėję. Dėl jo iškilę daug klausimų. Manau, rinkėjai šiek tiek suabejojo jo nuoseklumu, principingumu. Tai atsispindi ir paramoje. Sentimentai, kaip ir yra. Bet klausimas, kiek stiprūs tie sentimentai, nes tai motyvuoja žmones eiti ir balsuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O nėra taip, kad G. Nausėda – reitingų lyderis, tai visi galvoja, kad viskas bus gerai ir jis laimės bet kokiu atveju? Ir tie žmonės, kurie jį palaiko, jie tiesiog nesistengia parodyti savo simpatijų?

– Tai taip, be abejo, kad yra jau tas suvoktas, numanomas laimėtojas. Bet mes jau turim tokią istoriją su Rolandu Paksu ir Valdu Adamkumi. Kada atrodė, kad V. Adamkus bus tas laimėtojas, o gavosi visiškai kitaip. Tai ta lyderystė yra faina, gera būti tuo numanomu laimėtoju, bet tai ateina su rizika ir pasekmėmis, kurias reikia valdyti. Dėl to aš manau, kad pats G. Nausėda turėtų atrasti kažkokį tai raktą, duoti priežasčių rinkėjams, kodėl jo rinkėjai turėtų mobilizuotis ir aktyviai dalyvauti, nes, akivaizdu, kad tas entuziazmas dabar yra ganėtinai ribotas.

Didelių išvadų aš nedaryčiau  arba bent jau labai atsargiai kalbėčiau apie jas.

– Ką šitas parašų rinkimas pasako apie kitas partijas? Konservatoriai labai susitelkę, Laisvės partija taip pat, bet taip pat yra ir kitų partijų. Ar čia mes galim daryti kažkokias išvadas?

– Didelių išvadų aš nedaryčiau  arba bent jau labai atsargiai kalbėčiau apie jas. Bet iš kitos pusės, mes matome, kad partijos, kurios turi tokį pakankamai išskirtinį elektoratą, jos sutelkia pakankamai ištikimą rinkėją, kuris mobilizuojasi. O tos partijos, kurių elektoratas labiau plaukiojantis, joms sunkiau. Mes ir šiaip žinom, kad tas dešinysis rinkėjas – labiau motyvuotas ir mobilizuotas. Kairysis rinkėjas Lietuvoje pasiskirsto tarp įvairių partijų. Ir tas jų atėjimas į rinkimines apygardas būna po didesniu klaustuku. Kadangi kairiame flange entuziazmo nėra tiek daug, ir kai kurie, net patys socialdemokratai, parėmė G. Nausėdą, tai akivaizdu, kad ir tie rinkėjai čia kažkur išsibarsto. Galbūt tas socialdemokratų rinkėjas tikėtųsi, kad būtų kažkoks partinis kandidatas, bet jo nėra. Tas balsas galėtų būti Giedrimui Jeglinskui, bet jis nėra labai žinomas. Aišku, yra ir valstiečių kandidatas Aurelijus Veryga, bet su juo irgi atskira istorija. Jis toks kontraversiškas kandidatas dėl savo sprendimų COVID-19 laikotarpiu. Tai šiuo atveju ir matome tokį pasimetimą kairiame flange, kada rinkėjai tiesiog sėdi, laukia ir stebi, kas bus.

Surinko šimtus parašų

Apie 400 parašų surinko Vitės kvartalo gyventojai, prašydami panaikinti šiame miesto rajone mokestį už automobilių stovėjimą.

Šioje zonoje už dviejų valandų automobilio stovėjimą skaičiuojamas 30 centų mokestis, gyventojams leidimas metams kainuoja 10 eurų. Už antrą automobilį mokestis siekia 80 eurų.

Vitėje apmokestinta tik dalis kvartalo iki Malūnininkų gatvės.

Dalis tų, kam tenka mokėti, patenkinti, kad jų kiemuose nebėra iš atokiau atvažiuojančių ir čia kiemus užkemšančių automobilių.

Kita dalis pyksta, kad įsigiję metinį leidimą statyti mašiną prie savo namų, lankydami vos už kelių šimtų metrų gyvenančius savo tėvus yra priversti mokėti stovos mokestį.

Dar labiau nepatenkinti šiuo mokesčiu tie, kurie gyvena už Malūnininkų gatvės, arčiau stadiono. Jie – laisvi nuo mokesčio, bet negali privažiuoti prie savo namų per tokio mokesčio vengiančiuosius.

„Visa gatvė net dienos viduryje užstatyta automobiliais, įvažiuoti į nuosavo namo kiemą neįmanoma. Tie, kas vengia net tokio menko mokesčio, diskriminuoja čia gyvenančius žmones“, – piktinosi Viršutinės gatvės gyventoja.

Siūlo daugybę variantų

Ginčydamiesi šio mokesčio šalininkai ir priešininkai gali savo tiesas aiškinti iki užkimimo. Vieni įsitikinę, kad būtų prasminga apmokestinti visą kvartalą iki pat stadiono su sąlyga, kad metinis mokestis antrajam automobiliui būtų ne 80, o 20 eurų.

Kiti mano, kad problemą pavyktų išspręsti apmokestinamos zonos ribą perkėlus iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės.

Aptarinėdami šią problemą bendruomenės susirinkime kai kurie siūlė šiame kvartale gyvenantiems žmonėms įvesti viso labo vieno cento mokestį, o atvykėlių automobilius apmokestinti kur kas brangiau.

Susirinkimo metu gyventojai buvo raginami balsuoti, nors tie balsai neturėjo jokios galios.

Gintaras Neniškis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vicemeras liepė paskaičiuoti

Vakar viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis patikino, kad savaitgalį vykusio Vitės bendruomenės susirinkimo atgarsiai jį jau pasiekė.

Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos.

Vicemeras Algirdas Kamarauskas pavedė įstaigos darbuotojams suskaičiuoti, kiek būtų surinkta pinigų, apmokestinus automobilių stovėjimą iki pat stadiono, ir kiek būtų išleista šio mokesčio administravimui.

Dar praėjusių metų pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja galimo mokesčių pakeitimo pagrįstumą.

Skaičiuojama, kiek miestui kainuotų, jei rinkliavos šioje vietoje būtų visiškai atsisakyta, ar jei būtų keičiama antrojo automobilio leidimų kaina.

„Kiek gyventojų prašymas lems, priklausys nuo mero ir miesto politikų daugumos, kuri apsispręs, ką daryti. Vitės kvartalo situacija – labai prieštaringa. Tai gyventojai prašo įvesti rinkliavą, tai jau ją atšaukti. Tokiuose kvartaluose rinkliavos dažniausiai ir įvedamos bendruomenių prašymu. Ten verda karštos diskusijos. Parkavimo vietų trūksta, vieni siūlo palikti du medžius, kiti – toje pačioje vietoje padaryti vietas keturiems automobiliams. Kompromisą bendruomenėje rasti nėra paprasta, juo labiau kad lyderiai šiuo klausimu laikosi skirtingų nuomonių“, – kalbėjo G. Neniškis.

Atrodo, kad šiemet miesto taryboje ketinama spręsti šį ir kitus panašius klausimus.

„Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas tikino, kad stovos mokestis aktualus ne tik Vitės kvartalui. Ir kitų uostamiesčio rajonų gyventojai kreipiasi dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo. To prašo net Statybininkų prospekto bei Bandužių gatvės bendruomenės. Ypač aršios diskusijos vyksta Melnragėje.

Dabartinio mero Arvydo Vaitkaus pozicija šiuo klausimu yra aktyvi, jis nusiteikęs spręsti klaipėdiečiams itin skausmingą problemą.

„Neskubėk ir būsi pirmas, liaudies ir tautos išmintis sako“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Nausėda, pridurdamas, kad jam siekiant antrosios kadencijos nėra galimybės skirti daug laiko rinkiminei kampanijai.

„Šį kartą mes turime labai mažą rinkimų štabą, nes kiti žmonės dirba kasdienius Prezidentūros darbus. Aš pats tam negaliu skirti tokio dėmesio, kurį skyriau 2019 m. Patikėkite, bus parašų daugiau nei reikia“, – teigė politikas.

Anot prezidento, reikiamus parašus surinks didesnė dalis kandidatų.

„Palaukime gegužės 12 d. Išsiaiškinsime, kas pirmas ir antras“, – pridūrė jis.

Trečiadienį didžiajai daliai kandidatų išdalinus parašų rinkimo lapus ir leidus rinkėjams pasirašyti elektroniniu būdu, I. Šimonytė tos pačios dienos pavakarę buvo surinkusi reikalingus 20 tūkst. parašų.

Ketvirtadienio popietę už I. Šimonytę jau buvo pasirašę beveik 30 tūkst. asmenų, už Laisvės partijos keliamą Dainių Žalimą 14 tūkst. už G. Nausėdą – 5500 piliečių.

ELTA primena, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) parašų rinkimo lapus kol kas išdavė vienuolikai kandidatų.

Likusiems politinės kampanijos dalyviams parašų rinkimo lapus VRK išduos po to, kai šie pateiks pareiškinius dokumentus. Tą jie gali padaryti iki kovo 8 dienos vakaro. Tarp jų yra Zenonas Andrulėnas, Gintautas Kniukšta bei Žilvinas Treigys.

Pretendentai į prezidentus iki kovo 28 d. turės surinkti nemažiau kaip 20 tūkst. parašų. Tą jie galės daryti tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu.

Vėliau VRK šiuos parašus kartu su kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodyta informacija patikrins ir priims sprendimus registruoti kandidatus dalyvauti rinkimuose. Tai turės įvykti ne vėliau kaip balandžio 11 d.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos. Juos trečiadienį pradėti rinkti gali pretendentai, kurie pateikė pareiškinius dokumentus.

Šiuo metu tokių yra dešimt iš 14 užsiregistravusių politinės kampanijos dalyviais. Tai – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos keliamas parlamentaras Andrius Mazuronis, antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, savarankiškai išsikelti siekiantis medikas Eduardas Vaitkus.

Taip pat dokumentus jau pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos keliamas Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikelti siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį nuo 9 val., išskyrus I. Šimonytę, kuri išsakė pageidavimą rinkėjų parašus rinkti tik elektroniniu būdu.

Rinkėjai galės savo parašais paremti patinkantį kandidatą elektroniniu būdu VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale www.rinkejopuslapis.lt.

Rinkimų teisę turintis Lietuvos pilietis gali savo parašu paremti vieną kandidatą, kelis iš jų arba visus, tačiau už kiekvieną kandidatą galima pasirašyti tik vieną kartą.

Likusiems keturiems politinės kampanijos dalyviams Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai, Arūnui Rimkui ir Žilvinui Treigiui parašų rinkimo lapai bus išduoti, jei jie pateiks pareiškinius dokumentus.

Tarp pareiškinių dokumentų pretendentai turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą. Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.

Pareiškinius dokumentus galima teikti iki kovo 8 dienos.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Komisijos posėdis baigėsi, jie išsivežė dokumentus. 15,348 proc. broko, laukia dvi bemiegės naktys“, – savo „Telegram“ kanale rašė B. Nadeždino atstovas Igoris Artemjevas.

B. Nadeždinas pareiškė, kad ketina „išmušinėti“ parašus. „Mums pakanka išmušti apie 4,5 tūkst. parašų iš 9 tūkst. 209, pripažintų negaliojančiais“, – sakė jis „Telegram“ žinutėje.

CRK savo sprendimą, įregistruoti B. Nadeždiną kandidatu ar ne, oficialiai paskelbs vasario 7 dieną.  Jei CRK atsisakys įregistruoti, B. Nadeždinas sakė, kad skųs sprendimą Aukščiausiajam Teismui.

B. Nadeždinas yra vienintelis atvirai karui prieštaraujantis politikas, kandidatuojantis Rusijos prezidento rinkimuose. „Meduzos“ šaltiniai teigia, kad Kremlius nėra pasirengęs leisti CRK įregistruoti rinkimuose prieš karą nusistačiusius politikus.

Kandidatas savo parašus CRK pateikė sausio 31 dieną. Po dviejų dienų CRK atstovai pareiškė, kad jo surinktuose parašuose rasta „stebinančių klaidų“, ir pažadėjo pateikti išsamią informaciją vasario 5 dieną darbo grupės posėdyje.

Nutarimo projekte siūloma pirmalaikius Seimo rinkimus organizuoti kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais – ateinančių metų birželio 9 d. Taigi, rinkimai į parlamentą būtų rengiami maždaug 4 mėnesiais anksčiau nei eilinių Seimo rinkimų atveju.

„Yra parengtas nutarimo projektas ir rytoj, po to audringo ketvirtadienio posėdžio, su kitom opozicinėmis frakcijomis (...) bus kalbamasi, ar tokia idėja yra svarstytina ir ar kitos frakcijos ją paremtų savo parašais. Jeigu taip bus, tuomet bus daromi kiti žingsniai“, – Eltai teigė Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Politikas teigia, kad šį nutarimą jau pasirašė dalis jo vadovaujamos frakcijos narių bei Mišrios Seimo narių grupės atstovų. Tačiau su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijomis dėl šios iniciatyvos palaikymo, pasak S. Skvernelio, bus tariamasi šeštadienį vyksiančio paskutinio Seimo rudens sesijos posėdžio metu.

Demokratų lyderis taip pat teigia, kad jeigu iniciatyva sulauks ir kitų Seimo opozicinių frakcijų palaikymo, gali būti šaukiama neeilinė Seimo sesija.

Jeigu kitos opozicinės frakcijos parems, tai tie sprendimai greičiausiai bus aptarti ir turės būti aptarti partijų valdymo organuose.

„Jeigu kitos opozicinės frakcijos parems, tai tie sprendimai greičiausiai bus aptarti ir turės būti aptarti partijų valdymo organuose. Jeigu pritarimas bus, tai žygiuosime toliau. Po partijų sprendimų galima kalbėti apie neeilinės sesijos sušaukimą“, – teigė S. Skvernelis.

Socialdemokratai iniciatyvos nepalaikys, „valstiečiai“ – dar neapsisprendė

Savo ruožtu LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė tikino, kad socdemai šios iniciatyvos nepalaikys, nors racionalumo šiame demokratų siūlyme ir įžvelgia.

„Tikrai Seimas pademonstravo savo apgailėtiną elgseną ir tai gali kelti klausimų, ar nereikėtų priešlaikinių rinkimų, to racionalaus pagrindo mes matome. Bet tikrai galvoju, kad reikia leisti pabaigti valdantiesiems ir mums visiems ramiai po naujų metų dirbti toliau, nes nemanau, kad tos iniciatyvos sulauks Seimo palaikymo“, – Eltai teigė R. Budbergytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat informavo, kad Seimo „valstiečiai“ dar nėra nutarę, ar palaikys šią iniciatyvą.

„Kol kas neturėjome galimybės aptarti. Girdžiu skirtingas pozicijas frakcijoje, tai tikrai bendros neturime“, – Eltai teigė A. Norkienė.

Pasak politikės, „valstiečiai“ sprendimą, ar paremti pirmalaikių rinkimų idėją, priims šeštadienį.

Ketvirtadienį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui – nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.

Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese.

Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti „MG Baltic“ byloje vis dar besitęsiantys teisiniai procesai.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.