Ministerija parduotų „Maskvos namus“ aukcione, o gautos pajamos būtų skirtos Ukrainai ar ukrainiečiams.

Susisiekimo ministerija paaiškino, kad netvarko nekilnojamojo turto, nesusijusio su transporto ar ryšių infrastruktūra, ir neturi pajėgumų valdyti šį pastatą.

Finansų ministras Arvilas Aseradenas anksčiau sakė, kad perėmusi „Maskvos namus“ Finansų ministerija pirmiausia sujungs pastatą ir žemės sklypą, kuriame jis stovi, ir pasiūlys objektą aukcione.

Sausį Saeima priėmė įstatymą dėl Rusijos sostinei priklausiusių „Maskvos namų“ Rygoje nacionalizavimo. Sprendimu siekiama užtikrinti Latvijos nacionalinį saugumą, taip pat ir laiku užkertant kelią grėsmėms Latvijos demokratinei tvarkai.

Pasak įstatymo rengėjų, pastatą nacionalizavus užtikrinama, kad bus sustabdyta politinė veikla, galinti kelti grėsmę Latvijos nacionaliniam saugumui ir vykdoma prisidengus kultūriniais renginiais bei švietimu „Maskvos namuose“, kad „Maskvos namai“, kaip Rusijos tėvynainių politikos „prekės ženklas“, bus uždaryti ir kad bus išvengta grėsmės Latvijos valstybingumui bei nacionaliniam saugumui.

Rusijos ambasada Rygoje savo ruožtu sausį sakė, kad šį sprendimą laiko „teisine savivale ir faktiniu valstybės apiplėšimu, šiurkščiai pažeidžiančiu pagrindinius tarptautinės teisės principus, garantuojančius kitų šalių nuosavybės neliečiamumą“.

Ji taip pat sakė, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

Penktadienį moteris kreipėsi į uostamiesčio policiją.

Ji buvo pasiskelbusi, kad parduoda vaikišką lovelę.

Kai su daikto pardavėja susisiekė tariama pirkėja, klaipėdietė neįtarė klastos. Pirkėja atsiuntė nuorodą, kurią paspaudusi lovelės savininkė suvedė savo elektroninės bankininkystės duomenis.

Tada moteris dar nenujautė, kad tai buvo klaida. Tik vėliau ji pamatė, kad sąskaita ne pasipildė pinigais už lovelę, o buvo iššluota.

Nukentėjusioji nurodė pareiškime policijai praradusi 360 eurų.

Miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis sukčiavimo tyrimas.

Panašių apgavysčių fiksuojama dažną dieną.

Savo žemėje – lenta su užrašu

Klaipėdos rajono Vanagų kaime esančio sklypo savininkas yra pensininkas, tad pagalbos dėl parduodamos žemės žmogus kreipėsi į žentą.

Vyras atvažiavo, išklausė uošvių prašymą ir nužingsniavo ieškoti kuolo su lenta.

Žentas pritvirtino lentelę su užrašu „Parduodu“, o apačioje nurodė savo telefono numerį, kad uošvių nevargintų skambinėtojai.

„Žemės sklypas tikrai ne prie pagrindinio kelio, o Agluonėnų seniūnijos Vanagų kaime. Savo privačioje žemėje įkalėme kuolą su užrašu. Bet mikliai gavome baudą. Savivaldės klausėme, gal skundas buvo? Atsakė, kad ne, esą reido metu užfiksuota neteisėta reklama“, – pasakojo Donatas.

Su Donatu susisiekę Klaipėdos rajono savivaldybės specialistai paaiškino, kad gyventojas nesuderino su savivaldybe reklaminio stendo, tad jam ir skirta bauda.

„Baudą skyrė ne uošviui, kurio žemėje stendas buvo, o telefono numerio turėtojui. Kadangi lentelėje buvo mano telefono numeris, baudą gavau aš“, – pečiais gūžčiojo žentas.

Bauda, ir viskas

Už nelegalia laikomą reklamą numatoma bauda gana didelė – nuo 140 iki 300 eurų.

„Gerai, kad esu nebaustas, gavau pusę minimalios baudos. Tvarkose – visiškai nėra logikos. Jei įrašytum svetimą telefono numerį, išeitų, kad baudą skirtų niekuo dėtam žmogui? Už viršytą leidžiamą greitį juk baudžia automobilio savininką. Tai ir čia taip taip turėtų būti“, – teigė Donatas.

Tačiau labiausiai vyrą nustebino įstatymo nurodymas, kad fiziniams asmenims iš karto skiriama piniginė nuobauda.

„Juridiniai asmenys iš pradžių dar tik įspėjimo sulauktų. O paprastam žmogui – bauda, ir viskas. Įstatyme nenumatyta jokių išimčių fiziniams asmenims. Manyčiau, kad tai yra nelygybė“, – stebėjosi žmogus.

Surašo tūkstančius protokolų

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Gitana Bajorinienė paaiškino, kad bauda skiriama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

„Tokia jau yra tvarka. Negaliu aš kodekso pakeisti. Bet taip yra, juridiniams asmenims numatytas įspėjimas. Bet nubaustieji visada rodo pirštu į kitus ir klausia, kodėl kiti nebaudžiami“, – atsiduso G. Bajorinienė.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja patikino, kad savivaldybės tinklalapyje yra nuoroda, kur galima sužinoti apie reikalavimus išorinei reklamai.

„O baudų už įvairius pažeidimus surenkame tikrai nemažai. Pernai apie keturis tūkstančius surašyta protokolų, užpernai – arti trijų tūkstančių. Tvarka rajone labai pasistūmėjusi į priekį, vaizdas yra pasikeitęs. Negali taip būti, kad bet kas susigalvojęs prisidėliotų reklaminių stendų“, – paaiškino G. Bajorinienė.

Reikia projekto

Klaipėdos rajono savivaldybės Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Daiva Dilytė paaiškino, kad gyventojams, nusprendusiems reklamuoti paslaugas ar parduodamus daiktus, reikėtų pasirengti išorinės reklamos projektą.

„Savivaldybės tinklalapyje yra patalpinta paraiškos forma, ją reikia užpildyti. Taip pat reikia parengti išorinės reklamos projektą, pridėti topografinę nuotrauką. Taip pat reikia susimokėti mokestį. Jei privačioje žemėje stendas bus įkastas į žemę, bus du eurai už kvadratinį metrą metams. Dažniausiai dokumentus žmonės susiunčia elektroniniu paštu, mes leidimą išduodame per 10 dienų“, – privalomos tvarkos subtilybes atskleidė D. Dilytė.

Vedėja pripažino, kad kai kuriais atvejais žmones vargina reikalavimų gausa.

„Jei gerai pasidomėsi, yra reikalų rengiant išorinės reklamos projektą. Mes suprantame gyventojus, tvarka tikrai galėtų būti supaprastinta“, – pripažino D. Dilytė.

Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė mėgino inicijuoti tokių ne itin logiškų tvarkų pakeitimus, tačiau Vilniuje sėdinčių valdininkų nebuvo suprasta.

Siūlė pataisas

Klaipėdos rajono savivaldybė į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją raštu dėl tvarkų tobulinimo kreipėsi dar pernai.

Klaipėdos rajono savivaldybė mėgino inicijuoti tvarkų pakeitimus, tačiau Vilniaus valdininkų tai nebuvo suprasta.

Rašte buvo rašoma, kad savivaldybė įpareigota vadovautis Vietos savivaldos ir Reklamos įstatymo normomis.

Išduodama leidimus įrengti išorinę reklamą, savivaldybės administracija susiduria su praktinėmis įstatymo ir dar ūkio ministro patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių taikymo problemomis.

Todėl ir buvo teikti pasiūlymai pataisoms.

Logika: Klaipėdos rajono savivaldybė mėgino inicijuoti dabar egzistuojančios ne savivaldybės nustatytos tvarkos pakeitimus, – 20 cm į žemę įsmeigtas kuoliukas niekaip negali pakenkti požeminėms komunikacijoms. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

„Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, turi pateikti išorinės reklamos įrengimo projektą, kurio sudėtyje turi būti pateikta reklaminio įrenginio suprojektuota vieta topografiniame plane, pažymėti įrenginio matmenys nuo požeminių tinklų iki gretimybių bei sklypų ribų, kai reklaminis įrenginys įrengiamas žemės sklype. Administracija susiduria su šio punkto taikymo problema tuo atveju, kai nuosavame žemės sklype įsmeigiama lentelė su užrašu „Parduodama“ ir nurodytu telefono numeriu“, – kreipimesi į sostinėje esančią valdininkiją aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai.

Kuoliukas trukdo komunikacijoms?

Savivaldybei sunku pagrįsti reikalavimą, kodėl būtina rengti topografinę nuotrauką.

„Į žemę, ne giliau kaip 20–30 centimetrų, įsmeigiamas kuoliukas, kuris jokios įtakos esamiems požeminiams tinklams nedaro“, – pastebėjo D. Dilytė.

Buvo siūloma leisti projekto sudėtyje pateikti ne topografinę nuotrauką, o sklypo planą su jame pažymėtais atstumais iki sklypo gretimybių ir kelių arba nustatytos formos ir dydžio tipinį užrašą apie parduodamą žemę leisti įsirengti be leidimo.

Klaipėdos rajono savivaldybė prašė, kad rengiant įstatymo pakeitimo projektą, būtų atsižvelgta į jos pateiktus pasiūlymus.

D. Dilytė atkreipė dėmesį, kad gyventojui nereikia topografinės nuotraukos, kai reklaminis įrenginys įrengiamas ant pamato ar kt.

„Šiandien nėra pakeistas Reklamos įstatymas, bet kai bus keičiamas, savivaldybė teiks pakartotinai pastebėjimus ir pasiūlymus“, – akcentavo Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Sausio 1-ąją pirkėju prisistatęs asmuo atsiuntė nuorodą, kurią paspaudusi bei suvedusi el. bankininkystės prisijungimo kodus moteris pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu yra pasisavinta 251,25 euro.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Projekte siūloma įteisinti nuo 140 iki 400 eurų siekiančias baudas už neteisėtą elektroninės cigaretės ar bet kurios jos dalies, elektroninių cigarečių pildyklės realizavimą.

Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 400 iki 500 eurų. Taip pat siūloma numatyti privalomą elektroninių cigarečių konfiskavimą.

Kodekso pataisos parengtos atsižvelgiant į masiškai plintantį elektroninių cigarečių vartojimą nepilnamečių tarpe.

Kaip pastebi projektą parengę parlamentarai, socialiniuose tinkluose, skelbimuose fiziniai asmenys skelbia apie parduodamas elektronines cigaretes ir jų papildymui skirtus skysčius. Užfiksavus atvejus, kuomet fizinis asmuo prekiauja elektroninėmis cigaretėmis, jo patraukimas atsakomybėn, ant projekto autorių, yra problematiškas.

„Fizinis asmuo atsako Administracinių nužengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka, tačiau jis nenumato jokios atsakomybės už prekybą elektroninėmis cigaretėmis be skysčio, kuris naudojamas elektroninėms cigaretėms pripildyti, o atsakomybė už neteisėtą cigarečių papildymo skysčio realizavimą menka. Kodekse yra nustatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytus neapdoroto tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimo įmonėse reikalavimų pažeidimą. Todėl fizinio asmens, kuris nėra prekybos ar viešojo maitinimo įmonių darbuotojas, veiką kvalifikuoti pagal tokį kodekso straipsnį nėra pagrindo“, – sako projektą parengę Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ta pati elektroninė cigaretė gali būti ir akcizais apmokestinama prekė – kai ji yra su skysčiu, naudojamu elektroninėmis cigaretėms pripildyti arba akcizais neapmokestinama prekė – kai ji be skysčio.

Tais atvejais, kai elektroninė cigaretė yra ir akcizais apmokestinama prekė, už jos realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką numatyta yra bauda nuo 40 iki 200 eurų, o jeigu surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu – skiriama 20 eurų bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad elektroninės cigaretės nelegaliai parduodamos dažniausiai nepilnamečiams, o tai daro fiziniai asmenys neturintys (ir negalintys turėti) licencijos tokiai prekybai, ši sankcija, kodekso pataisų rengėjų nuomone, yra neadekvačiai maža.

Todėl siekdami aiškaus teisinio reglamentavimo, atgrasymo nuo pažeidimų, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai siūlo nustatyti specializuotą teisės normą, nustatančią atsakomybę už neteisėtą elektroninių cigarečių pardavimą, nepriklausomai ar ji su ar be skysčio.

Valstybės departamentas pranešė Kongresui, kad Lenkija iš gamintojo „Boeing“ gaus 96 atakos sraigtasparnius „AH-64E Apache“, ir teigė, kad pardavimui uždegta žalia šviesa.

Praėjusiais metais Lenkija nusprendė siekti „Apache“, kad pakeistų senstančius sovietinius sraigtasparnius, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos karinių veiksmų kaimyninėje Ukrainoje.

Šis pardavimas „pagerins Lenkijos pajėgumus atremti dabartines ir būsimas grėsmes, suteikiant patikimas pajėgas, galinčias atgrasyti priešininkus ir dalyvauti NATO operacijose“, sakoma Valstybės departamento pranešime.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) patvirtino pirkimą socialiniuose tinkluose ir pridūrė, kad „kol bus baigtos procedūros ir įsigytieji sraigtasparniai bus pristatyti Lenkijai, JAV kariuomenė aprūpins mus sraigtasparniais „Apache“ iš savo išteklių“.

Lenkija aktyviai palaikė JAV vadovaujamas pastangas paremti Ukrainą nuo Rusijos puolimo, didžiajai daliai milijardų dolerių vertės JAV ginklų, suteiktų Ukrainai, keliaujant per Lenkijos sieną.

Sausį Lenkija paskelbė, kad šiais metais gynybai planuoja skirti keturis procentus savo bendrojo vidaus produkto – gerokai daugiau nei NATO nustatytas dviejų procentų tikslas.

Birželį ji gavo pirmuosius tankus „Abrams“ pagal 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl anksčiau JAV jūrų pėstininkų korpuso naudotų kovos mašinų.

Praėjusiais metais Lenkija įsigijo dar 250 modernesnių tankų „M1A2 Abrams“, kurie turėtų būti pristatyti 2024-ųjų pabaigoje. Tai bus pirmoji šalis už JAV ribų, turinti šiuos tankus.

Karas Ukrainoje sustiprino JAV ir Lenkijos, kurios konservatyvi vyriausybė anksčiau nesutarė su prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija tokiais klausimais kaip LGBTQ teisės ir žiniasklaidos laisvė, santykius.

Pareiškime Valstybės departamentas pavadino Lenkiją politinio stabilumo ir ekonominės pažangos Europoje jėga.

Kongresas turi teisę peržiūrėti ir blokuoti sraigtasparnių sandorį, tačiau prieštaravimų nesitikima.

– Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl taip smarkiai nukrito rinka?

– Pirmas teiginys būtų, kad tikrai stipriai nustebino ir tų priežasčių norisi paieškoti. Nustebino dėl to, kad iki tol rinka kaip ir patyrė tuos neigiamus iššūkius, bet nieko kažkokio kardinalesnio gegužės ar birželio mėnesio, kai pardavimai buvo pakankamai neblogi. Jie nebuvo geri, bet jau užteko, kad rinka stabiliai plauktų į priekį. Todėl liepos mėnuo labai nustebino. Peršasi nuomonė, kad dalis gyventojų ramiau žiūri į būsto pirkimą, dalis išėjo atostogauti. Nes anksčiau paprastai, kai kildavo kainos, tai vykdavo varžybos ir rungtyniaudavo, kas greičiau nusipirks. Dabar skubėti prasmės nebėra, vyrauja lūkesčiai, kad kainos turėtų mažėti, tie lūkesčiai jau kuris laikas vyrauja, bet kainos dar iki šiol rodė atsparumą. Viskas dedasi galbūt labiau prie šių rodiklių ir, manau, labiausiai nusvėrė būtent atostogos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ar gali būti, kad ta liepa užsitęs ir pirkėjai lūkuriuos ilgiau, ar visgi įmanoma, kad statytojai pradės mažinti kainas, nes tiesiog reikės pajamų?

– Tai va čia yra pagrindinė rizika, kad tas momentinis liepos mėnesio sulėtėjimas, manau, gali užsitęsti ir rugpjūčio ir rudenį. Jei pirkėjai išlaikys lūkestį, kad galima palaukti ir kainos pamažės, tai be abejo pardavėjai turės reaguoti. Ir dabar galima pasakyti, kad pardavėjai kažkiek reaguoja. Tie patys vystytojai jau kuris laikas siūlo įvairias akcijas, dovanas – ar parkavimo vietą, ar saulės elektrinę, ar įrengimo, apdailos darbus, ar kokį nors dizainerio projektą, įvairių tų pasiūlymų yra. Paskutiniu metu pradedu matyti, kad jau ir tam tikras tiesioginis kainų mažinimas vyksta. Kai kur 3, kai kur 5 proc. Yra vystytojų, kurie pernai labai stipriai užsikėlė kainas, tikėdamiesi, kad galbūt kompensuos su karu kilusius iššūkius ir statybų kainų šuolius, ir dabar matau, kad jie daug ženkliau mažina kainas.

O kainų atspėjimas – jos kils ar mažės – jau yra atskiras menas.

– Ar pirkėjai, laukdami tų kainų mažėjimo, elgiasi protingai, nes yra tokių, kurie kainų mažėjimo laukia nuo 2014-ųjų?

– Nebūtinai galima pasakyti, kad visi ir laukia. Matome, kad sandoriai yra įvykę, jų tempas yra sulėtėjęs, bet vis tiek perka. Laukimas dabar galbūt daugiau logikos turi dėl to, kad anksčiau jeigu laukdavo žmogus, tai patirdavo nuomos kaštus, kurie yra 5–6, kartais 7 proc. nuo buto vertės per metus. Dabar, kai būsto palūkanos siekia tuos pačius 6 proc. su marža ir EURIBOR, tai gyventojams nebėra skirtumo, ar gyventi nuomojamame bute ar pirkti, o dabar kartais ir nuomojamame bute tu sumoki 4,5–5 proc. per metus nuo buto vertės ir patiri netgi mažesnius kaštus. Tai irgi gali būti argumentas dėl ko gal ir apsimoka laukti ir neskubėti, jei tikrai tiki, kad kainos mažės. O kainų atspėjimas – jos kils ar mažės – jau yra atskiras menas.

Pasak ministro, dalį tokių miškų – mažiausius pavienius plotus – numatoma parduoti privatiems savininkams. 

„Rezervinius miškus mes pradėjome realizuoti dalį jų pervesdami į (Valstybinių miškų – BNS) urėdijos apskaitą, dalis jų turbūt eis į savivaldybių apskaitą, dalis jų, turbūt mažiausi išsibarstę plotai, kažkokiu būdu bus paleisti į privatizavimą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė S. Gentvilas.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika klausė ministro, kodėl nuspręsta rezervinių miškų neperduoti saugomoms teritorijoms.

„Man atrodo, kad tai yra istoriniai žingsniai, nes septyni–aštuoni procentai šalies miškų neturėjo šeimininko, ir mes šitą šeimininką atrasime iki kitų metų vidurio beveik visiems likusiems Lietuvoje miškams, kuriais nesirūpinama, kas tai bebūtų – gamtotvarkos ar ūkininkavimo tikslams“, – pridūrė ministras.

Tuo metu 77 bloko bendrovės, taip jų ir Lietuvos „Ignitis“, pateikė paraiškų įsigyti apie 11,6 mlrd. kub. metrų dujų. Pirmasis konkursas apima dujų pristatymą nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų gegužės.

„Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė. Europos Komisija atliko telkėjo ir tarpininko vaidmenį, o dabar atitinkamos šalys turi sudaryti susitarimus. Tai yra naudinga visoms pusėms“, – pranešime teigė EK vicepirmininkas energetikai Marošas Šefčovičius.

Dėl tiekimo sąlygų ES bendrovės su dujų tiekėjais toliau derėsis nedalyvaujant Komisijai.

Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė.

Pranešama, kad bendriems ES dujų įsigijimams ir jų paklausos formavimui sukurtoje platformoje „AggregateEU“ klientų poreikį atitinkančių tiekėjų pasiūlymų apimtis siekia 10,9 mln. kubų dujų, iš kurių 80 proc. būtų tiekiama vamzdynais, o 20 proc. sudarytų suskystintos gamtinės dujos (SGD).  

Pirmajame dujų pirkimo konkurse iš Lietuvos dalyvauja tik „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“. Tuo metu platformoje taip pat užsiregistravusi didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ teigė šiame konkurse nedalyvavusi.

Pasak Briuselio, nauji konkursai bus skelbiami kas du mėnesius iki metų pabaigos. ES užsibrėžė tikslą pasiekti, iki lapkričio dujų saugyklos bloke būtų užpildytos iki 90 procentų. Artimiausias bendro dujų pirkimo konkursas turėtų būti paskelbtas birželio antroje pusėje.

ES ketina bent 15 proc. šios kiekio gauti per bendrus suminės paklausos konkursus, taip siekiant išvengti kainas didinančios valstybių narių konkurencijos.

Siekiant užtikrinti ES apsirūpinimą dujomis bei diversifikuoti jų tiekimą Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos Komisija (EK) bendrą dujų įsigijimą pasiūlė pernai kovą, o gruodį tam pritarė už energetiką atsakingi ES ministrai. 

Vakarėlių saulėlydis?

Nemaža dalis tikriausiai bent kartą gyvenime yra išgirdę pasiūlymą prisijungti prie tinklinės rinkodaros komandos ir susikurti neblogas pajamas užtikrinsiantį verslą. Iš esmės tinklinė rinkodara yra įmonės pelno generavimo modelis, kai produktai pardavinėjami pritraukiant vis naujus narius arba, kitaip tariant, – pirkėjus-platintojus.

Dažnas tinklinę rinkodarą lygina su nelegalia finansine piramide, tačiau skirtumas tas, kad tinklinės rinkodaros atveju egzistuoja realūs daiktai, kuriuos nusipirkus ir gauna klientas. Piramidės viršuje esantis žmogus nuo visų žemiau savęs išsirikiavusių pardavėjų gauna atitinkamą pelno procentą. Čia svarbi motyvavimo sistema, kad gerai apmokyti pardavėjai kuo daugiau parduotų ir atneštų didesnį pelną ir piramidės galvai.

Šis modelis sėkmingai išbujojo antrojoje praėjusio amžiaus pusėje JAV, kuomet klasikinių namų šeimininkių buities rūpesčiais užverstas dienas praskaidrindavo į namų duris netikėtai paskambinantys vadybininkai, siūlantys sunkią kasdienybę neabejotinai pakeisiančias prekes: dulkių siurblius, plastikinius indelius, puodus ar įvairiausio plauko buitinės chemijos, namų valymo priemones, kurių, beje, nerasite jokiame prekybos centre (na, bent jau vadybininkas atkakliai taip teigdavo).

Negana tokių viliojančių pasakojimų, įgudę pardavėjai čia ir dabar pademonstruodavo visus savo siūlomų prekių privalumus. Dar daugiau – greta pasiūlydavo ir tikrą vakarėlį, kurio metu susibūrusios bendramintės smagiai besišnekučiuodamos siurbčiodavo kavą ir stebėdavo tikrą vadybininkų šou. Kokia namų šeimininkė galėtų atsispirti?

Anuomet – tikriausiai reta, tačiau šiandien atrodo, kad toks pardavimų modelis išgyvena egzistencinę krizę. Tokie tinklinio marketingo veidai kaip „Amway“, „Avon“ ar „Mary Kay“ demonstruoja vis kuklesnius finansinius rodiklius, o plastikinių indų, maisto produktų laikymo ir kitų virtuvės reikmenų gigantė „Tupperware“ praėjusį mėnesį viešai prabilo apie rimtas abejones dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, kai bendrovės akcijų vertė nukrito beveik 50 proc.

Tada „Tupperware“ teigė, kad jei nepavyks užsitikrinti papildomų pajamų, įmonė neturės pakankamai pinigų savo operacijoms finansuoti. 77-erius metus gyvuojanti bendrovė taip pat pranešė, kad svarsto apie galimus darbuotojų atleidimus ir peržiūri savo nekilnojamojo turto portfelį, kad galėtų sutaupyti daugiau pinigų.

Kaip skelbia CNN leidinys, Niujorko vertybinių popierių birža taip pat perspėjo, kad „Tupperware“ akcijos gali būti išbrauktos iš jos sąrašo, nes nepateikė privalomos metinės ataskaitos. Kas kaltas dėl tokio nuosmukio?

Transformacija: V. Davidavičienė nepavadintų tinklinės rinkodaros atgyvena, sako, kad greičiau tai yra formą pakeitęs organizmas. S. Bernoto nuotr.

Pasikeitusios kartos

Pasak VILNIUS TECH profesorės Vidos Davidavičienės, yra kelios šia linkme situaciją pakreipusios pusės. „Pradėkime nuo to, kad šitas modelis buvo grįstas tiesiogine komunikacija, o COVID-19 pandemija visą bendravimą buvo lyg uždariusi. Žmonės ir bendrauti atprato, apskritai įsibrauti į artimesnį bendravimo ratą pasidarė sudėtingiau“, – pastebi profesorė.

Naujoji karta net nėra linkusi įsigyti ar kaip nors prisirišti prie savęs nekilnojamojo turto, o tuo labiau su savimi tampytis amžino vartojimo daiktą.

 

„Bet yra kitas momentas: ateina nauja tūkstantmečio karta, mileniumai, net ir ankstesnė karta jau yra nelinkusi į tokį bendravimą, o šie žmonės yra interneto žmonės. Aišku, tokie prekių ženklai kaip „Tupperware“, „Avon“, „Mary Kay“ į savo veikimą irgi inkorporuoja elektroninio verslo modelius, pati elektroninė prekyba ir erdvė keičia modelį“, – akcentuoja ji.

V. Davidavičienės vertinimu, išskiriant „Tupperware“ prekės ženklą, gali būti, kad jo atstovai per mažai reaguoja į rinkos poreikius: „Jie turi plastikinių indų spektrą, nors jų kokybė ir aukšta, bet jaunoji karta labiau rūpinasi tvarumu ir galbūt yra labiau atvira kitiems prekių ženklams. Galų gale, ir konkurencija padidėjo. Dabar ir prekybos centre gali rasti „Tupperware“ atitikmenį“.

Anot V. Davidavičienės, vadybininko atėjimas į namus, pademonstravimas, kaip jo siūloma prekė veikia, kaip ji palengvina kasdienybę, ir buvo ano meto tinklinės rinkodaros sėkmės fenomenas. „Ne viena įmonė tuo pagrįsta – buvo ir dulkių siurblių, ir visokiausių kitokių daiktų. Jie buvo pristatomi kaip prekės, kurios daro stebuklus, yra amžino vartojimo ir t. t. Bet žmonių gyvenimo būdas keičiasi. Naujoji karta net nėra linkusi įsigyti ar kaip nors kitaip prisirišti prie savęs nekilnojamojo turto, o tuo labiau, su savimi tampytis amžino vartojimo daiktą. Ar tai būtų puodas, ar dulkių siurblys, ar skalbyklė, jiems tai nėra tokia vertybė, kaip būdavo seniau“, – nė kiek neabejoja ji.

Tiesioginis, asmeninis pardavimas vis tiek lieka, jis yra svarbus, bet elektroninėje komercijoje atitikmuo yra konsultacija realiu laiku.

 

Skirtingi vartotojai

Demonstruoti ir pasakoti apie produkto privalumus šiandien nebereikia, nes bemaž visi turi priėjimą prie informacijos. Tačiau V. Davidavičienė pastebi, kad vis dar egzistuoja įvairūs vartotojų segmentai. „Tikriausiai atsiras toks, kurį užkabinsime – kartais net ir tą, kuris sakys, kad jo tai neveikia ir yra neįdomu. Bet jeigu netyčia tinkamu laiku kurį nors iš jų pagausime ir jam parodysime produktą, galbūt ką nors ir įkalbėsime. Tačiau pagauti pasidarė labai sunku, nes ir informacijos perteklius, ir produktų perteklius, ir laiko trūkumas – yra daug niuansų“, – sako ji.

Vis dėlto, ekonomistė nepamiršta fakto, kad ne visi potencialūs klientai yra iki galo įtechnologinti. Kaip ir yra dalis žmonių, kuriai vis dar reikia bent jau jausmo, kad įsigijo tikrai kokybišką produktą. „Kitoms grupėms išskirtinai svarbus prekės ženklas, kiek jis yra prestižinis. Ir dar yra grupė, kuriai taupumo sumetimais patrauklu pirkti daiktą, kuris yra brangesnis, bet galbūt tarnaus visą laiką“, – išskiria profesorė.

„Tačiau daug kam viso gyvenimo garantijos konceptas nėra vertybė, nes žmonės nori keisti daiktus. Bet iš kitos pusės, jeigu kalbame apie tvarumą, gal visgi geriau turėti vieną daiktą nei kas pusmetį išmetinėti ir šiukšlių krūvas kaupti“, – apie skirtingas vartotojų mąstysenas ir nuo to priklausančius pasirinkimus pasakoja V. Davidavičienė.

„Bet kuriuo atveju, tinkamą vartotojų segmentą galima rasti, tik klausimas, kokio dydžio gabalas bendrame pyrage tokiems vardams kaip „Tupperware“ dar liko. O jų pyragas akivaizdžiai susitraukė“, – konstatuoja profesorė.

Naujas kontaktas

Tinklinė rinkodara grįsta ir bendruomeniškumo akcentais, tradiciškai pabrėžiama „akis į akį“ kontakto svarba, bet pasaulis ir jo vartotojas keičiasi – tiesioginis kontaktas persikelia į interneto platybes ir čia transformuojasi.

„Tiesioginis, asmeninis pardavimas vis tiek lieka, jis yra svarbus, bet elektroninėje komercijoje atitikmuo yra konsultacija realiu laiku. Jeigu tai būna didelės įmonės, šią paslaugą gali atlikti ir žmonės, bet tai yra brangu, todėl jau yra vadinamieji botai, robotai, kurie yra užprogramuoti atsakinėti, konsultuoti, komunikuoti. Tai nėra tapatu kontaktui su žmogumi, bet atsiranda technologiniai aspektai, kaip pasimatuoti, kaip išbandyti, kaip įvertinti prekės tinkamumą, kokybę“, – sako V. Davidavičienė.

„Jeigu žiūrėtume į „Tupperware“, tai nėra toks produktas, kurį galėtum pasimatuoti, todėl, matyt, video blogai, live’ai, tiktokai, trumpi filmukai demonstruoja panašius produktus ir jaunimui tai yra tinkamas variantas“, – teigia vartotojų elgseną analizuojanti ekspertė.

Dabar rinkodaros specialistai stato ant labai skirtingų technikų. Viskas priklauso nuo produkto, tikslinės auditorijos, nuo vartotojų amžiaus kategorijos, nuo įmonės strateginių tikslų. Bet bendruomeniškumą išlaikyti bando visi, tikina V. Davidavičienė.

„Asmeninis dėmesys ir jausmas, kad klientas rūpi kompanijai, išlieka, tik klausimas, kaip tai parodoma: triukai socialiniuose tinkluose, komentarai, su kuriais irgi reikia dorotis. Kai jie yra teigiami – vienas dalykas, o kai neigiami – visai kas kita, nes ir šaukštas deguto gali labai stipriai pagadinti reikalus. Kas ignoruoja ir ištrina, o kas vykdo teisingą komunikaciją ir toliau lieka ant bangos“, – sako ji.

Visa rinkodaros specifika taikosi prie šiandienos vartotojo mąstysenos, ieškoma naujų kūrybingų būdų, todėl kad rinkos ir vartotojai yra persotinti. „Grįžtant būtent prie tinklinės rinkodaros, kitas principas yra, kai siūlo įvairius priedus: jeigu turi šitą, tau dar reikia ir kito, kaip tu be jo gyvensi? Norima klientą pririšti, įmonės įvairiais būdais bando pritraukti dėmesį“, – pastebi profesorė.

Neskuba laidoti

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta daug grupių, kurios kartais vienija įspūdingo dydžio bendrų interesų turinčių asmenų bendruomenes, o tose grupėse be įvairių diskusijų verda ir pardavimai. Ar tai galėtų būti tinklinės rinkodaros šių dienų atitikmuo elektroninėje erdvėje?

Čia klausimas, kiek patys nuomonės formuotojai yra pasirinkę savo rinkodaros strategiją, ar jie parduoda visur ir viską, ar renkasi ką nors konkretaus.

 

Pasak V. Davidavičienės, taip galėtų būti tik tokiu atveju, jei tai yra įmonės ar organizacijos kuriamas turinys ir jeigu ta „Facebook“ grupė sukurta organizacijos iniciatyva. „Jei tai yra vienaminčių grupė ir joje atsiranda nuomonės formuotojų – tai yra kas kita. Tačiau čia irgi atsiranda klausimas, koks tas nuomonės formavimas – ar tu reklamuoji vieną dalyką, ar kas dieną kitą kremą ir pasakoji, koks jis nuostabus. Čia klausimas, kiek patys nuomonės formuotojai yra pasirinkę savo rinkodaros strategiją, ar jie parduoda visur ir viską, ar renkasi ką nors konkretaus“, – priduria ji.

Nuomonės formuotojai daro įtaką tam tikrų vartotojų mąstysenai ir pasirinkimams, tačiau visuomenės laisvė, prieinamumas prie neišsemiamų informacijos srautų, net ir moterų emancipacija – juk dabar jos ne tik namų šeimininkės, bet ir verslo, akademinio gyvenimo lyderės, jas domina ne tik puodai ar dulkių siurbliai – yra išskirtinai svarbi klasikinės tinklinės rinkodaros trajektorijos pasikeitimo priežastis.

Su tuo sutinka ir V. Davidavičienė, tačiau, pasak jos, tai nereiškia, kad šiandien moterims nebesvarbūs puodai. „Gal tik informacijos pateikimo forma turi būti kita“, – išskiria ekspertė.

V. Davidavičienė nepavadintų tinklinės rinkodaros atgyvena, sako, kad greičiau tai yra formą pakeitęs organizmas. „Visi didieji, senieji tinklai patiria nuosmukį, galbūt jie nesugebėjo laiku adaptuotis prie naujų pakitusių komunikacijos formų poreikio. Galbūt jie adaptuosis ir pereis prie formų, kurios yra reikalingos, nes visada reikia atliepti vartotojo lūkesčius ir poreikius. Jeigu produktas nėra blogas, yra tinkamas, vadinasi, komunikacija nėra gera. Tinklinė rinkodara gali veikti, yra įmonių, kurios gal net ir prieš dešimtmetį būtent tokiu principu dirbo, bet jau yra persikėlusios į internetą, socialinius tinklus“, – teigia profesorė.

Prisiminus senesnes dienas

Laikai, kai tinklinės rinkodaros piramidės viršuje stovintis asmuo atrodė it guru ir juo tikėta be įrodymų, jau praeityje, sako Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorė, rinkodaros specialistė Rasa Gudonavičienė.

Realybė: R. Gudonavičienės nuomone, gali būti, kad mums, šiauriečiams, toks verslo modelis nebuvo ir nėra labai priimtinas, nes nuolatinis beldimasis į svetimų namų duris nėra paprastas darbas. R. Gudonavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Ji pamena vieną savo studentę, kuri maždaug prieš penkiolika metų rašė baigiamąjį bakalaurinį darbą tinklinės rinkodaros tema. Dabar studentai tokiomis temomis domisi vangiai, tačiau tada, anot R. Gudonavičienės, ši tema buvo populiari. „Tačiau net pakilimo laikais Lietuvoje tokia prekybos forma užsiimančių buvo nedaug – 0,87 proc. visų šalies gyventojų“, – statistiką vardija KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto lektorė.

„Lietuvoje pakilimas anuomet iš dalies buvo dėl sunkaus gyvenimo, noro prasimanyti papildomų pajamų. Tuo metu nedarbo lygis buvo didelis – tai irgi viliojo žmones“, – sako R. Gudonavičienė.

Ji ir šiandien studentams skaito prekybos rinkodaros kursą, paliečia istorinį rakursą, visas klasikines pardavimų formas. „Santykinai neseniai, 2017 m. duomenimis, visoje Europoje tiesioginiais pardavimais, arba tinkline rinkodara, užsiėmė apie 15 mln. žmonių, apie 9 mln. – ES. Didžiausią dalį šiame segmente užima Vokietija, Prancūzija, Italija, Lenkija, dar ir tuo metu ES priklausiusi Didžioji Britanija – didžiausios žemyno rinkos, didžiausi ir pardavimai“, – konstatuoja R. Gudonavičienė.

2017 m. duomenimis, visoje Europoje tiesioginiais pardavimais, arba tinkline rinkodara, užsiėmė apie 15 mln. žmonių, apie 9 mln. – ES.

 

Pasak rinkodaros ekspertės, yra du su tinkline rinkodara siejami tipai. Pirmasis – tiesioginio pardavimo, kai pardavėjai parduoda prekes be mažmeninės prekybos, parduotuvių įsiterpimo, kai iš esmės vykdoma savarankiška veikla, bet su gamintojo sutikimu. Tokiu atveju pardavėjo užnugaryje nėra įmonės. „Tačiau Lietuvoje turi registruoti individualią veiklą ar kokią nors kitą panašią veiklos formą, kad galėtum tuo užsiimti, nes taip, kaip mes studentiškais laikais žmogeliaudavome, jau nebeįmanoma“, – juokiasi R. Gudonavičienė.

Antrasis variantas – kai egzistuoja tiesioginio pardavimo įmonės, kaip „Avon“, „Oriflame“ ar „Tupperware“, ir jų konsultantai veikia su šių bendrovių vėliava, tačiau irgi turi daug nepriklausomybės.

„Ilgainiui nutikus tokioms situacijoms, kai Lietuvoje nebuvo įregistruota tam tikrų įmonių, tačiau buvo prekiaujama kažkokiais jų produktais, iš juridinės pusės pradėta labiau į tai atsižvelgti ir kažkam galbūt paprasčiausiai nebebuvo verta toliau veikti tokiu principu“, – pastebi R. Gudonavičienė.

Anot jos, 2016 m. Lietuvoje buvo įregistruota apie 30 tūkst. tiesioginių pardavimų srityje veikusių žmonių, iš kurių 95 proc. buvo moterys.

Šio modelio gyvybingumui įtakos galėjo turėti santykinai trumpas šalies gyvavimas rinkos sąlygomis. „Galbūt anksčiau galėjo įvykti daugiau visokių machinacijų ir manipuliacijų, nes nebuvo griežto reguliavimo, teisinės bazės. Kitur, kur viskas nuo pat pradžių įstatymais tiksliai buvo reglamentuota, tiesioginio pardavimo formos galėjo egzistuoti stabilia trajektorija, o pas mus buvo banga, bet ji nuslūgo“, – svarsto R. Gudonavičienė.

Ilgainiui, anot jos, ir vaišinimas per įvairius prekių demonstravimus lietuviams pabodo, mat šie pradėjo geriau gyventi ir laiką branginti, padaugėjo ir patrauklesnių darbo pasiūlymų, nei būti vadinamaisiais agentais.

Į namus besibeldžiantys agentai kartais nežinia, kokiai įmonei neva atstovaudavo, ir siūlydavo iškart sugedusias, neveikiančias prekes. 

KTU lektorė pamena periodą, kai vadinamieji agentai buvo tapę savotiškais atstumtaisiais. „Į namus besibeldžiantys agentai kartais nežinia, kokiai įmonei neva atstovaudavo, ir siūlydavo iškart sugedusias, neveikiančias prekes. Jie visur verždavosi kaip lavina, buvo laikotarpis, kai daugybėje įstaigų, tarp jų ir universitetuose, atsirado užrašai „Pardavimo agentai nepageidaujami“, – prisimena rinkodaros ekspertė.

„Mums, šiauriečiams, galbūt toks modelis nebuvo ir nėra labai priimtinas, nes, žiūrint ir iš agento perspektyvos, nuolatinis beldimasis į kažkieno namus, žmonių trukdymas, mėginimas įtikinti nusipirkti galbūt visai jiems nereikalingą daiktą yra labai nelengvas darbas. Dar reikia ir pardavimų rezultatus parodyti“, – akcentuoja R. Gudonavičienė.

Anot jos, mūsų dienomis daugumai dabartinių pirkėjų nebereikia susitikimo akis į akį. Ypač per COVID-19 pandemiją ir po jos dauguma prisitaikė prekes įsigyti nuotoliu, papildomos informacijos ieškoti internete. Suklestėjo įtakos formuotojų verslas, kuris iš dalies paremtas panašiu principu: demonstravimu ir asmenine patirtimi.

„Dabartiniai pirkėjai iš tiesų gana sklandžiai patys randa reikiamą informaciją, siekia supaprastinti ir sutrumpinti pirkimo procesą. Vizualinį tam tikrų produktų naudojimo, veikimo demonstravimo poreikį gali patenkinti gausūs „YouTube“ ir kitų kanalų vaizdo įrašai“, – nė kiek neabejoja R. Gudonavičienė.

„Aišku, negalime visų pirkėjų suvienodinti, nes dar tikrai yra konservatyvių vartotojų, kuriems tiesioginio pardavimo, arba tinklinės rinkodaros, principai yra priimtini, tačiau jų dalis vis mažėja. Neatsiradus inovatyvių sprendimų, tokia verslo forma palaipsniui gali ir visai susitraukti“, – teigia rinkodaros specialistė.