„Visa tarptautinė bendruomenė yra sukrėsta dėl šaltakraujiško Rusijos teroro akto prieš Naujosios Kachovkos hidroelektrinę ir kitą civilinę infrastruktūrą, civilius gyventojus. Padaryta žala ne tik Ukrainos gamtai, bet ir sukelta didžiulė aplinkosaugos krizė, kuri turės įtakos dirvožemio degradacijai ir floros bei faunos pokyčiams ateityje. Tai didžiausia ekologinė katastrofa Ukrainoje nuo 1986 metų Černobylio katastrofos“, – sako M. Matijošaitis frakcijos išplatintame pranešime.

URK pareiškime pažymima, kad Ukrainoje potvynio metu buvo apgadinta daugiau kaip 80 gyvenviečių Chersono regione, į Dnieprą pateko apie 200 tonų mašinų alyvos, sunaikinta drėkinimo sistema pietų Ukrainoje ir okupuoto Krymo vandens infrastruktūra, kuri sudarė prielaidas išbalansuoti Zaporožės atominės elektrinės aušinimo sistemą, o tai vis dar kelia branduolinę grėsmę visam pasauliui.

Seimo URK vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis BNS patvirtino, kad pareiškimui iš esmės komitetas pritarė trečiadienį, penktadienį baigtos derinti formuluotės.

„Mūsų šalys pasiryžusios ir toliau teikti Ukrainai politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės. Raginame kitas šalis didinti paramą Ukrainai, siekiant užtikrinti, kad ji sugebėtų apginti savo nepriklausomybę ir atkurti teritorijos vientisumą“, – sakoma karo metinių proga penktadienį išplatintoje bendroje deklaracijoje.

Joje Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų vadovai dar kartą patvirtina „visišką solidarumą su Ukrainos žmonėmis“ ir teigia vertinantys „jų drąsą bei ryžtą ginti Ukrainos laisvę ir suverenitetą“ bei griežčiausiai smerkia“ Rusijos agresiją, ragina ją nutraukti.

„Reiškiame pagarbą visiems, kurie paaukojo savo gyvybę už Ukrainos nepriklausomybę, ir nuoširdžią atjautą bei užuojautą besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą aukų šeimoms“, – teigiama deklaracijoje.

Parlamentų vadovai taip pat žada kartu su kitais partneriais toliau dėti pastangas, kad būtų remiamas Ukrainos atsigavimas ir atstatymas, įskaitant jos sugriautą infrastruktūrą.

Tironija ir teroras privalo žlugti. Turi įsivyrauti taika ir laisvė. Ukrainos pergalė – vienintelis būdas atkurti taiką Europoje. Mes – kartu su Ukraina.

„Ukraina puoselėja mūsų bendras vertybes – demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Ukrainiečiai moka didžiausią kainą už tai, kad gina mūsų bendras vertybes ir Europos saugumą. Ukrainos vieta – euroatlantinėje laisvų ir demokratinių šalių šeimoje. Esame pasiryžę toliau remti Ukrainos siekius tapti Europos Sąjungos ir NATO nare“, – teigia parlamentų vadovai.

Jie žada, kad Baltijos šalys bei Lenkija toliau stiprins kolektyvinį spaudimą Rusijai nutraukti karą siekdamos griežtesnių sankcijų ir „toliau visais įmanomais formatais ir visose srityse stiprindamos tarptautinę Rusijos izoliaciją“.

Bendrame pareiškime taip pat smerkiamos pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas, deklaruojama, kad atsakingieji už karo nusikaltimus Ukrainoje turi būti patraukti atsakomybėn, o Rusija atlyginti padarytą žalą.

„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais sieksime, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui ir reparacijai“, – sako parlamentų vadovai.

„Tironija ir teroras privalo žlugti. Turi įsivyrauti taika ir laisvė. Ukrainos pergalė – vienintelis būdas atkurti taiką Europoje. Mes – kartu su Ukraina“, – teigiama jų deklaracijoje.

Ją pasirašė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Estijos parlamento vadovas Juris Ratas, Latvijos Saemos vadovas Edvardas Smiltenis ir Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek (Elžbieta Vitek).

Karą Ukrainoje penktadienį pamerkė ir ES bei NATO valstybių užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų ir jungtinio parlamentų tinklo „Kartu su Ukraina“ nariai.

Penktadienį minimos Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinės. Pernai vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius šaliai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra.

Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas 41-erių metų moters pareiškimas.

Pasak policijos, nukentėjusioji nurodė, kad Parko gatvėje nenustatytas asmuo per internetinę investavimo platformą apgaule iš jos išviliojo pinigus.

Dėl stambaus masto sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Seimo URK pirmadienį paskelbė pareiškimą, reiškia susirūpinimą dėl lapkričio 2 dienos Tbilisio apeliacinio teismo sprendimo, įtvirtinančio N. Gvaramijai paskirtą trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę.

„Šis apeliacinio teismo sprendimas, deja, galėtų būti įvardijamas kaip selektyvaus teisingumo pavyzdys“, – sakoma komiteto pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad N. Gvaramijos nuteisimas laisvės atėmimo bausme kelia didelių klausimų dėl teisinio proceso nepriklausomumo.

Sakartvelas gegužės mėnesį trejiems su puse metų įkalino žinomą žurnalistą, vyriausybę kritikuojančios populiarios šalyje televizijos savininką N. Gvamariją.

Opoziciją palaikančio televizijos kanalo „Mtavari TV“ laidų vedėjas ir savininkas buvo pripažintas kaltu pakenkęs televizijos, kuriai anksčiau vadovavo, finansiniams interesams.

N. Gvaramija taip pat buvo Sakartvelo eksprezidento Michailo Saakšvilio advokatas. M. Saakašvilis šiuo metu atlieka už piktnaudžiavimą įgaliojimais jam skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Buvęs valstybės vadovas jam paskelbtą nuosprendį laiko politiškai motyvuotu.

Seimo komitetas, solidarizuodamasis su Baltarusijos žmonėmis, kovojančiais už savo šalies laisvę, pažymėdamas solidarumo su Baltarusija dieną ir minėdamas antrąsias taikių protestų prieš suklastotus Baltarusijos prezidento rinkimus metines, vienbalsiai priėmė tokį pareiškimą.

Komitetas, pabrėždamas, kad neteisėtas Aliaksandro Lukašenkos režimas toliau brutaliai naikina savo šalies pilietinę visuomenę ir, leisdamas naudoti Baltarusijos teritoriją karinei agresijai prieš Ukrainą, yra Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje bendrininkas, pareiškime atmetė kaip neteisėtus Baltarusijos režimo veiksmus ir sprendimus, kuriais aukojamas Baltarusijos valstybingumas, nepriklausomybė ir suverenumas įtraukiant ją į Rusijos dominuojamą „sąjunginę valstybę“.

Remdamas Baltarusijos pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos pastangas priešintis Baltarusijos režimo dalyvavimui Rusijos vykdomoje agresijoje prieš Ukrainą bei savarankiškai spręsti nepriklausomos Baltarusijos ateitį, komitetas pasmerkė sistemingas represijas prieš Baltarusijos pilietinę visuomenę, laisvą žiniasklaidą ir žmogaus teisių pažeidimus. URK pareikalavo besąlygiškai ir nedelsiant išleisti į laisvę visus Baltarusijos režimo politinius kalinius ir surengti laisvus, demokratinius, tarptautinius nešališkumo ir skaidrumo standartus atitinkančius rinkimus Baltarusijoje.

Pareiškime parlamentarai taip pat įvertino Baltarusijos demokratinės opozicijos ir jos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos aktyvią veiklą, atsidavimą ir lyderystę siekiant atliepti Baltarusijos visuomenės lūkesčius kovoje už demokratinę Baltarusijos ateitį ir paragino Baltarusijos demokratines jėgas ir toliau vieningai ir kantriai siekti sukurti laisvą, nepriklausomą, demokratinę Baltarusijos valstybę, kuri vadovaujasi teisės viršenybės principais, gerbia savo kaimynus ir tarptautinius įsipareigojimus;

Komitetas, įvertinęs šiuo metu esančią saugumo situaciją regione ir pasaulyje, pareiškimu kreipėsi į demokratinių pasaulio valstybių parlamentus ir vyriausybes, ragindamas ir toliau išlaikyti paramą Baltarusijos žmonėms, kovojantiems už savo šalies laisvę ir demokratinę ateitį.

Kovo 20 d. apie 21.05 val. Panevėžyje, K. Binkio gatvėje, 31 metų vyras, naudodamas fizinį smurtą, įsodino į automobilį 22 metų moterį bei vežiodamas reikalavo atsiimti pareiškimą policijoje.

Vyras ieškomas. Moteris į medikus nesikreipė.

„Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti“, – teigiama ketvirtadienio vakarą paskelbtame metropolito kreipimesi.

„Kaip jau pastebėjote, mudu su patriarchu Kirilu turime skirtingą požiūrį į Rusijos vykdomą politiką ir skirtingai interpretuojame pastaruosius įvykius. Patriarcho pasisakymai apie karą Ukrainoje – tai jo asmeninė nuomonė, tačiau mes Lietuvoje su juo nesutinkame“, – rašo metropolitas Inokentijus.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti.

„Noriu atvirai pasakyti, kad mes, Lietuvos ortodoksai, turėdami galimybę nevaržomai spręsti Bažnyčios vidaus reikalus, sieksime dar didesnės nepriklausomybės, tikėdami, kad Viešpats suteiks ją mūsų Bažnyčiai tinkamu laiku“, – rašoma metropolito Inokentijaus kreipimesi.

„Mes gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje. Lietuva – ne Rusija. Tai skirtinga šalis, kitokia visuomenė, pasižyminti savu dvasiniu ir moraliniu klimatu. Ortodoksai sudaro nors nedidelę – vos trys tūkstančiai aktyvių parapijiečių visoje Lietuvoje – tačiau neatsiejamą visuomenės dalį ir yra visateisiai savo šalies piliečiai, laisvai išpažįstantys tradicinę religiją, dori ir dievobaimingi žmonės, įnešę savą indėlį į laisvos Lietuvos kūrimą“, – tvirtina dvasininkas.

Jis priminė, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia palaikė Lietuvos žmones, kai jie gynė  savo valstybės nepriklausomybę.

„Ar rašantys ir kalbantys apie Lietuvos ortodoksus išties juos pažįsta? Ar buvo apsilankę mūsų šventovėse, girdėję, kaip ir už ką meldžiasi mūsų žmonės? O juk kaskart pamaldų metu meldžiamės už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią, kariuomenę ir visus jos žmones. O dabar dar meldžiame kruvino karo pabaigos, už žuvusius karius, už taiką Ukrainoje, už kenčiančius Ukrainos žmones – mes meldžiamės ir kenčiame kartu su Ukraina“, – rašoma pareiškime.

Jame pabrėžiama, kad stačiatikiai liks ištikimi Lietuvai, sergės žmonių vienybę, nepaisant jų tautinės ar konfesinės tapatybės, melsis už Ukrainos žmones ir padės pabėgėliams.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Bendruomenei vadovauja Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas.

„Mes palikti vieni ginti savo valstybės“, – po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi į šalies gyventojus sakė V. Zelenskis.

„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau. Kas pasirengęs suteikti Ukrainai garantiją dėl narystės NATO? Visi bijo“, – sakė jis.

Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau. Kas pasirengęs suteikti Ukrainai garantiją dėl narystės NATO? Visi bijo.

V. Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienį prasidėjus Rusijos invazijai žuvo 137 ukrainiečių kariškiai ir civiliai, o dar 316 žmonių buvo sužeisti.

Jis įspėjo, kad Rusijos „sabotažo grupės“ įžengė į Kijevą, ir paragino piliečius neprarasti budrumo bei laikytis komendanto valandos.

V. Zelenskis pridūrė, kad jis ir jo šeima lieka Ukrainoje, nors Rusija jį laiko „taikiniu numeris vienas“.

„Jie nori sunaikinti Ukrainą politiškai, pašalindami valstybės vadovą“, – sakė jis.

Britų premjeras pažadėjo paramą

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pažadėjo jam „tolesnę JK paramą“, šaliai bandant atremti Rusijos puolimą.

Dauningo gatvė pranešė, kad per pokalbį V. Zelenskis pateikė britų premjerui naujausią informaciją apie „siaubingus įvykius Kijeve“, kur penktadienį paryčiais griaudėjo galingi sprogimai.  

„Prezidentas V. Zelenskis informavo ministrą pirmininką apie naujausius rusų karinius veiksmus.., įskaitant siaubingus įvykius Kijeve. Ministras pirmininkas pažadėjo tolesnę JK paramą Ukrainai ateinančiomis dienomis“, – nurodė Dauningo gatvė išplatintame pranešime. 

Britanija sakė esanti pasirengusi toliau teikti Ukrainai karinę pagalbą ir nusiųsti jai daugiau mirtinos gynybinės ginkluotės. Tačiau britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) pabrėžė, kad britų kariai nebus siunčiami į Ukrainą.  

Jis visuomeniniam transliuotojui BBC sakė, kad Britanija rūpinsis NATO gynyba ir pridūrė: „Nesiųsiu britų karių [į Ukrainą] kautis su rusų pajėgomis“. 

„Tai sukeltų Europos karą, nes mes esame NATO valstybė ir tai reikštų, kad Rusija puola NATO“, – kalbėjo B. Wallace'as.

B. Johnsonas, ketvirtadienį paskelbęs sankcijas virtinei Rusijos įmonių, bankų ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, sakė, kad pasaulį sukrėtė Rusijos pradėtas puolimas. 

Premjeras per pokalbį su V. Zelenskiu taip pat gyrė „ukrainiečių tautos drąsą ir didvyriškumą priešinantis Rusijos smurto kampanijai“, nurodė Dauningo gatvė.

„Ministras pirmininkas pažadėjo tolesnę JK paramą Ukrainai ateinančiomis dienomis, Ukrainos žmonėms ir pasauliui demonstruojant, kad V. Putinas negali veikti nebaudžiamas“, – priduriama pranešime.

Pareiškimu kreipiamasi į Rusiją ir Baltarusiją, raginant deeskaluoti padėtį, atitraukti karines pajėgas nuo Ukrainos sienos ir iš Baltarusijos teritorijos, nepripažinti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomais vienetais, o Baltarusiją – užtikrinti visišką bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Union Resolve 2022“ skaidrumą.

Abi šiose pratybose dalyvaujančios valstybės taip pat raginamos užtikrinti, kad jų politiniai ir kariniai įsipareigojimai atitiktų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos principus.