Kasmet Seime tradiciškai švenčiama žydų šviesos šventė Chanuka, kuria parodoma, kad Lenkija priima visas religijas. Tuo taip pat pagerbiama šalies žydų bendruomenė, kuri Antrojo pasaulinio karo metais nacistinei Vokietijai okupavus Lenkiją buvo didžiąja dalimi išnaikinta.

Tačiau antradienį Lenkijos kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Grzegorzas Braunas (Gžegožas Braunas), kuris praeityje yra paskelbęs antisemitinių pareiškimų, nusprendė demonstratyviai sutrikdyti šią tradiciją.

Jis griebė gesintuvą ir priėjęs prie Chanukos menoros apipurškė jos žvakes bei visą Seimo salę.

„Varšuvos prokuratūra ex officio pradėjo tyrimą dėl vakarykščių įvykių Lenkijos Respublikos Seime, kuriuose dalyvavo deputatas“, – trečiadienį naujienų agentūrai PAP sakė Varšuvos prokuratūros atstovas spaudai Szymonas Banna (Šimonas Bana).

„Atliekami procedūriniai veiksmai, kurių metu renkami įrodymai“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkas Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) po incidento pašalino G. Brauną iš antradienio posėdžio ir paskelbė sesijos pertrauką, atidėdamas balsavimą dėl pasitikėjimo naująja Donaldo Tusko vyriausybe. Vėlai antradienį D. Tusko ministrų kabinetas balsavimą laimėjo, o jis pats trečiadienį buvo prisaikdintas premjeru.

Antradienį Seimo prezidiumas nubaudė G. Brauną, trims mėnesiams per pusę sumažindamas jo atlyginimą ir šešiems mėnesiams atimdamas visus dienpinigius. Prezidiumas įgaliojo Seimo kanceliariją pateikti prašymą prokuratūrai.

Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas (Michaelis Šudrichas) ir chasidų rabinas, vienos didžiausių pasaulio žydų religinių organizacijų „Chabad-Lubavitch“ pirmininkas Lenkijoje Shalomas Ber Stambleris (Šalomas Ber Stambleris) į šį incidentą sureagavo laiške Sz. Holowniai.

„Daugelį metų per Chanukos šventę Lenkijos Seimas priimdavo žydų bendruomenės atstovus. Įvairių politinių pažiūrų pirmininkai ir parlamentarai vienas po kito prisijungdavo prie bendro šventimo, kurio dėmesio centre yra šviesa – išminties, tolerancijos ir susiskaldymą pranokstančios vienybės simbolis. Tai, kas įvyko vėliau, dar labiau sukrėtė“, – rašė jie.

Rabinai padėkojo Sz. Holowniai ir Lenkijos įstatymų leidėjams už incidento pasmerkimą, tačiau teigė, kad žinia, kuri pasklido po pasaulį, sužlugdys ilgametes pastangas įtvirtinti Lenkijos, kaip tolerantiškos ir atviros įvairovei šalies, įvaizdį.

„Prašome pirmininko leisti rytoj vėl uždegti žvakes [...]. Ši situacija reikalauja veiksmų dabar, o ne kitais metais, kitos Chanukos proga. Chanukos šventė mus moko, kad net maža šviesa gali išsklaidyti didelę tamsą. Tačiau, norėdami veiksmingai kovoti su blogiu ir neapykanta, turime atkakliai palaikyti šią šviesą“, – rašė jie.

„Kartu privalome taikiai pasipriešinti antisemitiniams ir agresyviems veiksmams. Vienintelis mūsų šansas yra nugalėti blogį gėriu“, – užbaigė rabinai.

Chanuka – tai aštuonias dienas trunkanti žydų šviesos šventė, skirta Jeruzalės atgavimui 164 m. pr. m. e. paminėti. Jos metu uždegamos žvakės ant menorų – apeiginių žvakidžių.

Iš viso deklaruoti 694 tokie susitikimai.

Pernai pavasarį 73 parlamentarai paskelbė 708 susitikimus, rudenį – 69 parlamentarai – 739 susitikimus.

Anot TILS, valdančioji koalicija paskelbė beveik keturis kartus daugiau susitikimų (516) negu Seimo opozicija (140).

Daugiausiai susitikimų šių metų pavasario sesijos metu deklaravusių parlamentarų penketukas išliko toks pats: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paskelbė 46 susitikimus, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas – 42 susitikimus, socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė – 41 susitikimą, Laisvės frakcijos narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – 39 susitikimus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 36.

Aktyviausiai apie pokalbius su lobistais pranešė Laisvės frakcijos nariai. Visi – 11 iš 11 – šios frakcijos nariai deklaravo mažiausiai po vieną susitikimą su interesų grupių atstovais, iš viso – 176 tokius susitikimus. Liberalų sąjūdžio frakcijoje susitikimus skelbė aštuoni politikai iš 12 – iš viso 70 susitikimų.

Mažiausiai po vieną susitikimą paskelbė devyni iš 16 Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių – jie paviešino 73 susitikimus. Šeši iš 13 Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių deklaravo 29 susitikimus, 21 iš 51 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario – 270 susitikimų, aštuoni iš 20 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių – 38 susitikimus, vienas iš 12 Mišrios Seimo narių grupės narių – du susitikimus su interesų grupių atstovais ir registruotais lobistais.

Nė vienas iš Darbo partijos frakcijos narių nepaskelbė tokių susitikimų.

„Skaidrus interesų grupių dalyvavimas sprendimų priėmime yra svarbi įstatymų rengimo, tobulinimo dalis. Vis dėlto šiuo metu beveik pusė aktyviausiai teisės aktų projektus inicijuojančių Seimo narių bei daugiau nei pusė frakcijų seniūnų neviešina tokių susitikimų“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.

Daugiausiai – 185 – paskelbtų susitikimų vyko su verslininkais ir verslo asociacijomis.

Kas ketvirtas susitikimas – iš viso 169 – buvo su nevyriausybinių ir kitų ne pelno siekiančių organizacijų atstovais.

TILS nurodo, kad skaičiuoti kovo 10–rugpjūčio 16 dienomis oficialiuose darbo kalendoriuose paskelbti Seimo narių susitikimai.

Prievolė politikams deklaruoti apie jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą įtvirtinta Lobistinės veiklos įstatyme.

Iš viso Seime dirba 141 parlamentaras.

Kaip Eltai patvirtino ilgametis jo politinis bendražygis Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, K. Glaveckas mirė po komplikacijų, kilusių atlikus širdies operaciją.

Penktadienį mirusiam Seimo nariui K. Glaveckui būtų sukakę 72 metai.

Ketvirtadienį parlamentaro kolegos portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad K. Glaveckas atsidūrė ligoninėje, o jo sveikatos būklė – sunki.

1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.

1998–2000 metais K. Glaveckas buvo Lietuvos centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojas, nuo 2000 metų – pirmininkas. Politikas buvo aktyvus LCS vienijimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius, 2003 metais išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

Skilus Liberalo ir centro sąjungai, K. Glaveckas buvo Liberalų sąjūdžio nariu, tačiau po paskutinių Seimo rinkimų su šia politine jėga išrinktas į parlamentą vėliau paliko liberalų parlamentinę frakciją.

1949 metų balandžio 30 dieną gimęs K. Glaveckas yra baigęs Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą (dabartinę Vytauto Didžiojo gimnaziją), 1967–1972 metais studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete.

1972–2000 metais dėstė VU Ekonomikos fakultete, 1976 metais apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, o 1987 metais Talino universitete apgynė habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete, 1989 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1989–1990 metais tobulinosi Niujorko universitete, 1992–1993 metais – Budapešto ekonomikos universitete.

1992–1996 metais politikas konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas, kartu su kitais įkūrė Lietuvos laisvosios rinkos institutą, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.

2003 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. 2003 m. gegužės 31 d. išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.

K. Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje; knygų „Gamybos intensyvinimo problemos“, „Rinkos ekonomika“ ir „Valstybinis reguliavimas“ autorius.

Valstybės vadovai reiškia užuojautas

Prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl ilgamečio Seimo nario, Nepriklausomybės Akto signataro, ekonomisto prof. K. Glavecko netekties.

Pasak prezidento, K. Glaveckas buvo žymus valstybės kūrėjas, įnešęs svarbų indėlį į Lietuvos politinį gyvenimą.

„Man, kaip ir daugeliui mano kartos ekonomikos studentų, prof. K. Glavecko paskaitos buvo šviežio oro gūsis 1985-1986 m. dar nelaisvos Lietuvos ekonomikos mokslo padangėje. Jo paskaitų mes nekantraudami laukėme. Vėliau, rengiant disertaciją, teko su gerb. Kęstučiu daug bendrauti M. Mažvydo bibliotekos mokslinėje skaitykloje. Jis buvo ekonomistas iš didžiosios raidės, kartu su Kazimieru Antanavičiumi ir Eduardu Vilku nutiesęs kelią Lietuvai iš planinės į rinkos ekonomiką“, – rašoma valstybės vadovo užuojautoje.

Šią sunkią valandą šalies vadovas linki stiprybės visiems K. Glavecko artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė taip pat reiškia užuojautą dėl Kovo 11-osios Akto signataro, ilgamečio Seimo nario K. Glavecko mirties.

„Netekome politiko, kuris aktyviai prisidėjo kuriant šalyje laisvos rinkos pagrindus, nuolat buvo gerai matomas ir girdimas viešų ekonominių diskusijų metų. Jo iniciatyva buvo įsteigtas Lietuvos laisvosios rinkos institutas, pradėjo veikti Vilniaus vertybinių popierių birža ir tai suteikė ryškų postūmį visai ekonominės minties raidai. Dėl Kęstučio Glavecko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, partijos bičiuliams ir visiems, kuriems teko laimė bendrauti su šia ryškia asmenybe“, – sakoma premjerės užuojautoje.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad K. Glaveckas paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje, politikoje ir ekonomikoje.

„Netekome išskirtinės Lietuvos asmenybės, talentingo politiko, kuris paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje, politikoje ir ekonomikoje. Jaučiuosi dėkinga už jo prasmingą veiklą Seime, kartu reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems“, – sakė parlamento vadovė užuojautoje dėl K. Glavecko mirties.

Politikas socialiniuose tinkluose pranešė, kad nuo kovo 17-osios, kai pasijuto prastai, izoliavosi, o penktadienį jam atliktas COVID-19 testas buvo teigiamas.

„Atsiprašau visų, su kuriais susitikau kovo 15 ir 16 dienomis, ir prašau jų nueiti pasitikrinti dėl viruso '', – sakė jis.

Latvijoje per pastarąją parą patvirtinus 13 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bendras jų skaičius pasiekė 121, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Pasak prokuratūros, sprendimas priimtas dėl to, jog Seimas birželį atmetė generalinio prokuroro prašymą panaikinti buvusio „tvarkiečio“ teisinį imunitetą ir leisti jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo bei kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Prokuratūra teigia turėjusi duomenų, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš vienos privačios bendrovės galimai „siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą“, taip pat „siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais“.

„Prokuroro vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką, naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo nariu autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Pasak prokurorų, siekiant tęsti tyrimą, P. Gražulį buvo būtina apklausti, kaip įtariamąjį, atlikti kitus reikiamus procesinius veiksmus, tačiau Seimo sutikimas nebuvo gautas.

„Tokiais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas dėl asmens teisinės neliečiamybės, baudžiamasis procesas jo atžvilgiu gali būti atnaujintas tuomet, kai asmuo teisinio imuniteto netektų pasibaigus kadencijai“, – pažymėjo prokuratūra.

Teisėsauga įtarė, kad P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Anot prokurorų, padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.

P. Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.

„Gandrai paprastai išskrenda po rugpjūčio 24 dienos. Ir šįkart mano gandralizdį šeimyna apleido laiku. O štai dabar vienas sugrįžo. Ir elgiasi visai adekvačiai – skraido. Gyvybingas. Ką tai galėtų reikšti? Gal ornitologai turi kokių minčių ir patarimų?“ – prie nuotraukos parašė K. Starkevičius.

Seimo nario draugai ėmėm šmaikštauti, kad kai laukuose kopūstai nuimti – gandrai tėra vienintelė viltis ir K. Starkevičius turėtų rimtai pasišnekėti su atžalomis, o ne ornitologų komentarų laukti, kiti gi ragino saugoti svečią primindami tragiškas nušautų gandrų istorijas.

Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio vertinimu, didelė tikimybė, jog tai ne tas pats paukštis, kuris perėjo K.Starkevičiaus sodybos gandralizdyje. Mat gandrams būdinga maitintis apylinkėse, o ilsėtis ir nakvoti  jie skrenda į gandralizdį, kuris yra netoliese.

„Tai galimai neišskridęs paukštis, kuris klajoja po Lietuvą, o šioje vietoje matyt surado geresnes mitybai sąlygas, gal kokios apsemtos pievos, derlingi laukai su peliniais graužikais, o gal žmonės pavaišino jį maistu. Tuomet paukštis ilgesniam laikui apsistoja tokioje vietoje“, – stebėjimais dalinosi ornitologas.

Tai galimai neišskridęs paukštis, kuris klajoja po Lietuvą, o šioje vietoje matyt surado geresnes mitybai sąlygas.

L.Raudonikis pasakojo, kad panašiai vienas gandras elgiasi ir Vilniaus apylinkėse, kur, iki sulaukus sniego, maitindavosi pievose, o nakvoti atskrisdavo į gandralizdį. Sodybos šeimininkas pradėjo jam duoti papildomai maisto, todėl neatmetama, kad paukštis gali čia ir pasilikti.

„Neaišku, kodėl kai kurie paukščiai neišskrenda rudenį. Tai gali būti ir fiziologiniai sutrikimai. Gali būti ir taip, jog šį paukštį išaugino žmonės. Taip būna, kai žmonės paima globon iš lizdo iškritusį gandriuką. Tačiau gali būti, jog tai ir iš Švedijos užklydę paukščiai, kur gandrai, kadaise išnykę, o dabar reintrodukuojami šalyje iš nelaisvėje užaugintų paukščių. Todėl jie dažniausiai neišskrenda, o lieka žiemoti pietinėje Švedijoje. Kadangi kai kurie paukščiai linkę klajoti rudenį, tai gali būti, kad užsuko ir į Lietuvą“, – svarstymus tęsė L.Raudonikis.

Jau prieš keletą metų pastebėta, kad gandrai vis dažniau pasilieka Lietuvoje šaltuoju metų laiku, užuot patraukę į pietus su savo gentainiais. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.

Rugpjūčio pradžioje gandrai dar sugrįžta nakvoti į savo lizdus, tačiau bėgant laikui šis ryšys silpsta ir gandrai nakvynei renkasi laukų ar pamiškių medžius. Žmonės sako, kad prieš išskrisdami gandrai dar apsilanko gimtuosiuose lizduose – atsisveikinti prieš ilgą kelionę. Tačiau ne visi.

Baltasis gandras – tolimasis migrantas, keliauja toli – per 2-3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8-11 tūkstančių kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Įprastai Lietuvoje vėl gandrai pasirodo tik apie kovo vidurį. Gandro diena arba Gandrinės, Blovieščiai nuo seno lietuvių švenčiama kovo 25-ąją. Žmonės sakydavo, kad gandras, grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus.

Nors Seimo nario pareigos natūraliai įsuko į sostinės įvykių sūkurį, politikas tikina, kad ryšiai su Kaunu niekada ir nebuvo nutrūkę. K.Starkevičius yra vienas iš kandidatų kitą savaitę vyksiančiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno sueigos lyderio rinkimuose.

– Vis dėlto Kaunas vilioja labiau nei sostinė?

– Galima sakyti, kad vėl grįžtu į Kauną, nors niekada iš čia ir nebuvau išvykęs. Nemažai politikų iš Kauno pasilieka sostinėje, bet man pavyko išlaikyti tą priesaką, kad Vilnius manęs nesužavės. Tiesiog mane rinkėjai delegavo į darbo vietą Seime, bet niekada nuo Kauno nebuvau atitrūkęs. Dabar matau, kad visos mano sukauptos žinios ir patirtis gali prisidėti prie sėkmingai tiesiamo Kauno kelio į ateitį. Tuo, kas dabar vyksta Kaune, mano širdis labai džiaugiasi. Vilniuje anksčiau daug kas numodavo ranka – ai, tas Kaunas, o dabar jau sako, kad Kaunas keičiasi. Kauno potencialas ypač išryškėjo, prie to taip pat norėčiau prisidėti.

– Negi išties anksčiau Kaune nieko nevyko?

– Aišku, tokio proveržio nebūtų be ankstesnių didelių projektų, kurie paklojo pamatus. Prisiminkime tą pačią Kauno laisvąją ekonominę zoną (Kauno LEZ). Dar 1998-aisiais buvau komisijos pirmininkas, kai buvo renkamas LEZ operatorius. Kaip dabar jau aišku, Belgijos konsorciumo AOI pasirinkimas buvo vykęs – šiandien turime klestinčią LEZ, duodančią postūmį Kauno plėtrai. Svarbu, kad LEZ kuriasi ne tik naujos ir didelės tarptautinės kompanijos, bet ir lietuviškos – "Viči", "Pienas LT" ir kitos, nors visos vyriausybės į Kauno LEZ žiūrėjo labai skeptiškai, reikėjo įrodinėti svarbą pasitelkiant pasaulinius pavyzdžius. Matau tik vieną problemą – ima trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, inžinierių.

Dabar matau, kad visos mano sukauptos žinios ir patirtis gali prisidėti prie sėkmingai tiesiamo Kauno kelio į ateitį. Tuo, kas dabar vyksta Kaune, mano širdis labai džiaugiasi.

– Kodėl? Juk Kaunas – universitetų miestas, kur rengiami įvairių sričių specialistai, inžinieriai – taip pat.

– Pristatant Kauno LEZ projektą tarptautiniam konkursui vienas iš motyvų ir buvo, kad Kauno technologijos universitetas (KTU) rengia inžinierius ir gali vadintis inžinierių miestu. Tai viliojo investuotojus. Tačiau dabar koją kiša švietimo reformos duobė. O verslas yra priekyje ir rodo, kokių specialistų reikia. Tikrai niekas nenori, kad nutiktų taip, kaip kai kuriose šalyse, kur tarptautinės kompanijos investuoja į gamyklas ir pirmadieniais lėktuvais į jas dirbti atskrenda specialistai iš svetur. Universitetai pagal rinkos poreikius turėtų ruošti specialistus. Tikiu, kad Kaunas pritrauks darbuotojų ir iš kitų Lietuvos regionų. Kauno LEZ domisi ir vaistų pramonė, bet tam, kad čia galėtų kurtis ir farmacijos kompanijos, reikės tobulinti LEZ veiklą reglamentuojantį įstatymą, nes dabar yra ribojimų.

– Kokias dar Kauno plėtrai sėkmingas kryptis pastebite?

– Dar nėra tinkamai išnaudotas universitetų mokslinis potencialas. Universitetai turi įsirengę išties puikias mokslo laboratorijas, KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas eina labai gera kryptimi. Tikiuosi, kad kada nors žmogus iš Kauno laimės Nobelio premiją, nes mokslo potencialo čia tikrai yra, tik reikia jį tinkamai išnaudoti.

– Pokyčiai mieste perša išvadą, kad savivaldos lygiu reikia ne politikuoti, o ūkiškai spręsti miesto reikalus. Ką jūs apie tai manote?

– 2004 m. buvau išrinktas į Seimą. Visada buvau žmogus prie ūkio. Taip gyvenime susiklostė, kad ir Žemės ūkio ministerijai vadovavau. O savivaldos rinkimai vis dėlto yra komunaliniai rinkimai. Kauno biudžetas dabar nėra krizinis, ekonominiai žingsniai geri – tvarkoma miesto infrastruktūra, pereinama prie kvartalinių atnaujinimų. Svarbiausi dalykai – užtikrinti pagrindines paslaugas miesto gyventojams – turi būti išlaikyti. Gerai, kad Kaunas sugeba taip tvarkytis, kad vandens tiekimas, atliekų tvarkymas, viešasis transportas ir energetikos sektorius su šilumos tiekimu nebuvo atiduoti į privačias rankas. Visas šias sritis savivaldybė išties turi saugoti ir stiprinti, nes matome, su kokiomis problemomis susiduria kiti miestai, kai kuriuos iš šių viešųjų paslaugų sektorių patikėję privačiam verslui.

– Viena didžiausių problemų – emigracija. Ar manote, kad Kaunas gali neišsibėgioti svetur?

– Dar pamenu, kad Kaune gyveno apie 400 tūkst. gyventojų. Dabar pietų metu prisėdus kurioje nors kavinukėje Laisvės alėjoje tokių žmonių srautų, kokie būdavo, nebepamatysi. Turi atsirasti gerai apmokamų darbo vietų. Ir vėl akys krypsta į tą patį LEZ. Manau, kad pas mus įsikūrusios kompanijos, tiekiančios produkciją tarptautinėms rinkoms, ieško ne tik pigesnės, bet ir kvalifikuotos darbo jėgos. Tai turėtų skatinti verslininkus mokėti ir konkurencingus atlyginimus. Ir pačiame mieste kyla daug naujų verslo centrų – tai atsigavimo ženklas. Juk verslininkai tikrai nestatytų, jeigu nematytų perspektyvos. Džiugu, kad mano komandos žmonės, su kuriais teko dirbti, taip pat prisideda prie Kauno gerovės kūrimo. Ambasadoriaus karjerą baigęs Vygaudas Ušackas pasirinko darbą KTU, kur dirbs įgyvendinant tarptautinius projektus. Buvęs ambasadorius Jungtinės Amerikos Valstijose Žygimantas Pavilionis aktyviai ieško tarptautinių kompanijų, kurios galėtų investuoti Lietuvoje. Žinoma, reikia nepamiršti ir mūsų vietinių puikių verslininkų, kurie kuriasi čia ir plečiasi kurdami naujas darbo vietas. Smagu tai matyti, nes kai kurie projektai buvo pradėti kaip tik tuo metu, kai aš dirbau žemės ūkio ministru.

Parlamentaras per išpuolį liko gyvas, tačiau susižeidė, kai gelbėdamasis nuo užpuolikų nušoko nuo namo stogo.

Už vėlų trečiadienio vakarą įvykdytą išpuolį atsakomybę prisiėmė Talibanas, nurodęs, kad taikėsi į kariuomenės pareigūnus, ten surengusius susitikimą.

Policijos atstovas Sadiqas Muradi (Sadikas Muradis) sakė, kad ginkluoti nusikaltėliai įsiveržė į įstatymų leidėjo iš neramios pietinės Helmando provincijos Miro Wali (Miro Valio) namus.

Jie kelias valandas kovėsi su parlamentaro apsaugininkais ir galiausiai nužudė aštuonis žmones. Tarp nužudytųjų yra S.Muradi šeimos narių, draugų bei jo apsaugos darbuotojų. Be to, buvo nukauti trys užpuolikai.

Jis buvo kaltintas piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, nes balsavo už kitą Seimo narį. Iki tol visų instancijų teismai eksparlamentarą buvo išteisinę.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad išteisinamasis nuosprendis pagrįstas neteisiniais argumentais – A. Sahcarukui palankiuose sprendimuose daug dėmesio skiriamia teiginiui, kad Seime buvo susiformavusi praktika balsuoti už kitus Seimo narius.

„Tokiu atveju reiktų išteisinti visus kyšininkus, kurie sulaikyti teigia, kad mūsų kolektyve susiformavusi tokia praktika, kad visi taip darė ir iki tol nė vienas nebuvo nuteistas“, – sakė teisėjas Vytautas Piesliakas.

Prokuratūra skundu prašė A. Sacharuko bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kaltintojai mano, kad šioje byloje buvo netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės.

Tuo metu A.Sacharukas mano, kad jam palankūs teismų nuosprendžiai turėjo būti palikti galioti. Jeigu Aukščiausiasis Teismas būtų atmetęs prokuroro skundas, procesas šioje byloje jau būtų baigtas.

„Ką padarysi, pavaikščiosim iš naujo. Įdomūs motyvai, nustebau truputėlį“, – BNS teisme sakė A. Sacharukas, išklausęs nutartį. Jis sakė manęs, kad jo bylą nagrinės išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nes nėra teismų praktikos tokiose bylose.

Išreiškė L. Karaliaus valią

Teismai anksčiau skelbė, kad A.Sacharukas nesilaikė politikų veiklos etikos principų ir tuo iš dalies pakenkė savo, kaip Seimo nario, reputacijai bei autoritetui, tačiau jo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

Byloje nustatyta, kad A.Sacharukas balsavo už kitą Seimo narį Liną Karalių, siekdamas išreikšti jo valią, o ne turėdamas kokių nors kitų ketinimų.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai neatsakė į esminį klausimą – ar teisėtai buvo įgyta ir laikyta kito Seimo nario kortelė.

„Teismas turėjo analizuoti, ar Seimo narys, balsuodamas už kitą suvokė, kad savo veiksmais iškreipė dokumento turinį, rezultatus“, – sakė teisėjas V. Piesliakas. Pasak jo, Lietuvos teisėje už dokumentų klastojimą yra numatyta tik baudžiamoji atsakomybė, o Seimo statutas neturi prioriteto prieš Baudžiamąjį kodeksą.

Balsuoti už kitą – kasdienybė

Pernai liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad A. Sacharuko išteisinimas susijęs su juridiniu veikų vertinimu. Teismas manė, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog A. Sacharuko veiksmus galima laikyti nusikalstamais. Esą nekyla abejonių, kad balsavo už L. Karalių, tačiau nebuvo padaryta žymi žala. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl A.Sacharuko  balsavimo Seimo sprendimai nesikeitė, parlamentas nebuvo priverstas perbalsuoti, svarstyti įstatymai įsigaliojo ir veikia.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas mano, kad Seimas, sprendžia reikšmingiausius valstybės reikalus, o dėl aplaidaus požiūrio į įstatymo sukėlimą anksčiau buvo sukelta sumaisčių.

Teisme apklausti buvę parlamentarai aiškino, kad balsuoti Seime už kitą asmenį buvo kasdienybė, taip elgėsi ir Seimo senbuviai. Jie nemano, kad buvęs jų kolega turi sulaukti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neseniai apklausė tuomet parlamentarų pareigas ėjusius Ligitą Kernagį, Donaldą Meiželytę, L. Karalių.

Prokuratūra yra prašiusi eksparlamentarui skirti 3 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, 2010 metais A. Sacharukas neteisėtai įgijo ir laikė bei 22 kartus panaudojo frakcijos kolegos L. Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, užsiregistravo Seimo narių registracijos protokole, balsavo už įvairų įstatymų projektų pakeitimus L. Karaliaus vardu. L. Karalius tuo metu buvo išvykęs į Aziją. Už šį nusižengimą A. Sacharukui  ir L. Karaliui Seime surengta apkalta. Po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

39-erių metų A. Sacharukas anksčiau yra dirbęs policijos pareigūnu, šiuo metu jis verčiasi advokato praktika.

Pats populistas įstatymų leidėjas šią bylą pavadino politiškai motyvuota „parodija“, kuri kelia grėsmę žodžio laisvei.

Pirmininkaujantis teisėjas Hendrikas Steenhuisas (Hendrikas Stenheisas) penktadienį pareiškė, kad teismas nuobaudos G. Wildersui neskirsiąs, nes demokratiškai išrinktam parlamentarui šis nuosprendis yra pakankama bausmė.

G. Wildersas nedalyvavo teismo posėdyje, kai buvo skelbiamas nuosprendis. Teismas įvyko likus kiek daugiau nei trims mėnesiams iki nacionalinių rinkimų. Kaip rodo visuomenės apklausos, G. Wilderso partija „Už laisvę“ (PVV) yra populiariausia.

Dar prieš teismo posėdį parlamentaras prisiekė neleisiąs, kad nuosprendis užčiauptų jam burną.

„Kad ir koks bus verdiktas, toliau kalbėsiu tiesą apie Maroko problemą, ir joks teisėjas, politikas ar teroristas manęs nesustabdys“, – parašė jis „Twitter“ prieš pat paskelbiant nutartį.