-
Seimas vėl atmetė opozicijos siūlymą tirti galimą informacijos K. Bartoševičiui nutekinimą 33
Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 64 ir susilaikė 8 parlamentarai.
Panašus projektas Seime buvo pateiktas per neeilinę sesiją vasarį, bet valdančiųjų balsais jis buvo atmestas.
Po balsavimo „valstietis“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas sakė manantis, kad komisija būtų sudaryta, jei valdantieji neturėtų ką slėpti.
„Dabar, vadinasi, jūs turit ką slėpti arba kitaip elgtis negalit. Su tuo ir pasveikinsiu“, – antradienį Seime kalbėjo jis.
„Ne vieta, ne laikas ir ne tos aplinkybės, kurias ignoruotume ir tos komisijos nesudarytume“, – anksčiau prieš balsavimą sakė jis.
Kreipdamasis į valdančiuosius jis ragino priimti sprendimus ir kėlė klausimą „ar norime, kad kažkas užduotų klausimus ne vietoj ir ne laiku, kad slapstome pedofiliją“.
„Kalbant apie pirmą teikimą (...), mes sutarėm, kad tyrimo komisija reikalinga (...), mes nesutarėm dėl vieno elemento – ar šaukti neeilinę sesiją, ar svarstyti per pavasario sesiją, kai visi esam ir dalyvaujam posėdžiuose“, – sakė jis.
Aš nesuprantu, kodėl opozicija nori sudaryti prielaidas pasitarnauti įtariamajam.
Savo ruožtu konservatorius, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kalbėjo matantis nemažai pavojų, kad komisijos sudarymu bus kišamasi į ikiteisminį tyrimą.
„(...) aš nesuprantu, kodėl opozicija nori sudaryti prielaidas pasitarnauti įtariamajam“, – kalbėjo jis.
„Kai pirmą kartą buvo teikimas kurti komisiją su tais pačiais klausimais, jau tada sakėm, kad tokia iniciatyva neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškintų reikalavimų, kad jos turi būti kuriamos dėl valstybinės svarbos dalykų, o čia mes to nematom, tuo labiau dabar, kai yra papildoma informacija, tai tokios komisijos reikmė yra dar mažesnė“, – pridūrė jis.
Komisijai siūlyta pavesti išaiškinti, kas buvo kalbama sausio 20 dienos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikime, kai prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo.
Opozicija siekė atsakymų, kokie dar asmenys galėjo žinoti apie pokalbio turinį, ar Seimo pirmininkė apie jį informavo kitus asmenis, valdančiųjų atstovus.
Tiek N. Grunskienė, tiek V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo, tačiau tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu po 20 val. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą.
Komisijai norėta pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki balandžio 30 dienos.
Opozicija iškėlė versiją, kad K. Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, K. Bartoševičius žiniasklaidai patvirtino atsistatydinantis dėl asmeninių priežasčių, tačiau paskelbus šią žinią į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus kreipėsi generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Prokuratūra K. Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, nusikaltimai, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
-
Opozicija skeptiškai vertina tyrimą dėl VSD darbo, dvejoja ir dalis valdančiųjų
Dalis politikų VSD darbo aplinkybes siekia išsiaiškinti po to, kai vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“.
„Perskaičius knygą ir sekant diskusijas viešojoje erdvėje, klausimų tikrai kyla“, – BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, į minėtus klausimus galima atsakyti įvairiais būdais, ne tik vykdant parlamentinį tyrimą.
„Dėl variantų dar tarsimės frakcijoje“, – teigė politikė.
Trečiadienį vakare liberalas Raimundas Lopata įraše „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad valdančiųjų lyderiai pritaria jo idėjai imtis parlamentinio tyrimo, kuris baigtų aiškintis istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales bei kitus klausimus.
„Tam pritarimą išsakė, o šiandien iš esmės apsisprendė koalicijos partnerių lyderiai“, – rašė politikas.
Vis dėlto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė tikina, kad „nebuvo frakcijų lyderių pokalbio šia tema“.
Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius, pabrėžė, kad į klausimus turi būti atsakyta, o dėl formos dar nenuspręsta.
„VSD vadovas iš Seimo tribūnos turėtų atsakyti į klausimus, kurie kyla Seimo nariams“, – BNS teigė parlamentaras.
R. Lopata BNS teigė, kad parašai tyrimui dar nepradėti rinkti, šiuo metu tebevyksta konsultacijos. Norint inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, siūlymą savo parašais turi paremti bent 36 parlamentarai.
Opozicija vertina skeptiškai
Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis BNS teigė, kad planuojamu tyrimu valdantieji bando „vieną skandalą užglaistyti kitu“.
„Mes tarsimės frakcijoje, bet labai stipriai abejoju“, – sakė Seimo narys, pabrėžęs naujos informacijos knygoje nesužinojęs.
VSD vadovas iš Seimo tribūnos turėtų atsakyti į klausimus, kurie kyla Seimo nariams.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Lukas Savickas BNS taip pat nurodė, kad diskusijos frakcijos viduje dar tik vyks.
„Kol kas vertinu labai rezervuotai“, – kalbėjo politikas.
Panašią nuomonę išsakė ir socialdemokratų bei „valstiečių“ atstovės.
„Yra kitos tarnybos tam atlikti, ne Seimo nariai. (...) Man atrodo, kad tai būtų netikslinga“, – BNS sakė socialdemokratų frakcijos atstovė Orinta Leiputė.
„Frakcijoje mes to dar neaptarėme, negalėčiau visos frakcijos vardu kalbėti“, – sakė Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Paskata parlamentiniam tyrimui tarpusioje žurnalistų knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, žurnalistai savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtina, jog tikrintas buvo tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
-
Seime – antras bandymas kurti komisiją dėl informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui 33
Seimo opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi rinkti parašus sukurti laikinajai komisijai, kuri aiškintųsi aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie ikiteisminį tyrimą buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui.
Tyrimą jo atžvilgiu teisėsauga atlieka dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.
„Mes nuo pat pradžių sakėme, kad tai turi būti daroma pavasario sesijos metu, kada susirinks darbui visi Seimo nariai. Be to, laikas po rinkimų yra tinkamesnis, nebus nereikalingo politikavimo. Tikimės, kad visi politikai, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jie atstovauja, norės išsiaiškinti tiesą, nes būtina užkirsti kelią kenksmingiems politikų poelgiams ateityje“, – LVŽS pranešime cituojamas jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Norint inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, siūlymą savo parašais turi paremti bent 36 parlamentarai.
Iniciatyvos su opozicija nederino
Darbo partijos lyderis, parlamentaras Andrius Mazuronis BNS sako, kad jo frakcija būtų linkusi pritarti tyrimui, tačiau kol kas prašymo paremti frakcija nesulaukė.
„Mūsų dar niekas neprašė, nežinau, tarsimės frakcijoje. Aš visą laiką maniau, kad komisiją būtų tikslinga sudaryti, beprecedentis atvejis, kai aukščiausi šalies vadovai neatsakingai elgiasi su jiems patikėta jautria informacija“, – kalbėjo politikas.
Savo ruožtu socialdemokratų frakcijos atstovė Seime Orinta Leiputė tvirtina, kad partija skeptiškai vertina tokių komisijų sudarymą, įskaitant ir šią.
„Nelabai remiam tokias iniciatyvas. Jei pamenate, mes nuo partijos ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad atliktų tyrimą, kadangi ji atsisakė, kreipėmės į Etikos komisiją, kuri pradėjo tyrimą. „Valstiečių“ turinio dar nemačiau, jie su mūsų frakcija nediskutavo“, – BNS teigė parlamentarė.
Be to, laikas po rinkimų yra tinkamesnis, nebus nereikalingo politikavimo.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Lukas Savickas BNS nurodė, kad iš esmės tyrimui pritartų, tačiau konkrečią „valstiečių“ iniciatyvą dar žada įvertinti, nes ji nebuvo derinta.
„Tokie tekstai įprastai yra derinami, šiuo atveju nebuvo derinama, reikia su juo susipažinti“, – kalbėjo politikas.
Tuo metu valdantieji tyrimo palaikyti nežada, nes, anot jų, į visus klausimus jau atsakyta.
„Klausimai dėl K. Bartoševičiaus yra ne sykį atsakyti, tam skirta buvo net neeilinė sesija. Nebėra daugiau ką komentuoti“, – BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
E. Ovčarenko, P. Peleckio / BNS nuotr.
Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius BNS teigė siūlantis „valstiečiams“ užsiimti „kuo nors įdomesniu“.
Antras bandymas
Kitos opozicinės Seimo frakcijos jau buvo surinkusios parašus dėl tokios laikinosios komisijos sudarymo, bet per jų inicijuotą neeilinę sesiją vasario viduryje nutarimo projektas valdančiųjų balsais buvo atmestas.
„Valstiečiai“ tąkart neprisidėjo prie neeilinės sesijos sušaukimo sakydami, kad tyrimo dėl K. Bartoševičiui galimai nutekintos informacijos reikia imtis prasidėjus eilinei pavasario sesijai, o ne paskubomis.
Klausimai dėl K. Bartoševičiaus yra ne sykį atsakyti, tam skirta buvo net neeilinė sesija. Nebėra daugiau ką komentuoti.
Neeilinės sesijos metu į parlamentarų klausimus taip pat atsakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Seimo pirmininkė Viktoriją Čmilytė-Nielsen.
Prieš K. Bartoševičiui atsisakant mandato sausio 20 dieną, penktadienį, jos buvo susitikusios ir generalinė prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo, tačiau abi tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo.
Tačiau tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu po 20 val. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą.
Opozicija iškėlė versiją, kad K. Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, K. Bartoševičius žiniasklaidai patvirtino atsistatydinantis dėl asmeninių priežasčių, tačiau paskelbus šią žinią į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus kreipėsi generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Prokuratūra K. Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, nusikaltimai, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
-
G. Nausėda apie tyrimo idėją dėl VSD darbo: nors ir penkis tyrimus, nors ir penkias komisijas 5
„Nors ir penkis tyrimus, nors ir penkias komisijas. Kadangi nebuvo sudaryta komisija po informacijos nutekinimo Bartoševičiui skandalo, matyt, atsiras daugiau laiko Seime, galėtų tą laiką kažkam prasmingam išnaudoti. Man, tiesą sakant, tai nėra svarbu“, – žurnalistams Palangoje antradienį sakė prezidentas.
Vasarį išleistoje Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikiamas tuometinio žvalgybos pareigūno liudijimas, jog VSD vadovybė žodžiu davė nurodymus atlikti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos patikrinimą.
Man, tiesą sakant, tai nėra svarbu.
Dėl šių aplinkybių dalis parlamentarų mano, kad reikėtų pradėti parlamentinį tyrimą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, jog pavasario sesijoje parlamentarai galėtų imtis kelių žingsnių, pavyzdžiui, išsikviesti tam tikrus pareigūnus atsakyti į klausimus, situaciją galėtų aiškintis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, gali būti pradėtas ir parlamentinis tyrimas.
Prezidentas anksčiau yra kelis kartus sakęs, kad nei pats, nei per savo atstovus nėra prašęs VSD tikrinti jo komandos rinkimų metu.
Knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, D. Pancerovas ir B. Davidonytė savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtino, jog tikrintas buvo tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
„Man atrodo, kad yra ne visai tiriamoji žurnalistika, man atrodo, kad tai yra užsakomoji žurnalistika“, – apie knygą kalbėjo prezidentas, anksčiau ją pavadinęs pasaka.