„Suvažiavimo pagrindinis klausimas – pavadinimo keitimas, taryba apsisprendė siūlyti keisti pavadinimą į Lietuvos regionų partiją, kaip frakcijos Seime“, – BNS sakė naujasis partijos vadovas Jonas Pinskus.

Suvažiavimo metu taip pat bus tvirtinama partijos programa, įstatai, pristatyta nauja partijos simbolika.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku birželio mėnesį vykusiame suvažiavime buvo išrinktas parlamentaras Jonas Pinskus. Jis pareigose pakeitė Gediminą Kirkilą.

J. Pinskus yra „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių pagrindu sudarytos Lietuvos regionų frakcijos Seime seniūnas. Frakcija turi devynis narius.

Lietuvos socialdemokratų darbo partija per praėjusius Seimo rinkimus neperkopė kartelės į Seimą, surinkusi 3,17 proc. balsų, tačiau keli jos atstovai į Seimą buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.

„Sutarėme galutinį partijos pavadinimą, stumiamės į priekį“, – BNS sakė Seimo narys.

Daugiau informacijos apie naują partiją politikai žada pateikti trečiadienį per spaudos konferenciją.

Pasak V. Kamblevičiaus, steigiamasis partijos suvažiavimas vyks gruodį, jos lyderiu turėtų būti išrinktas A. Juozaitis.

Jis tikisi į partiją pritraukti dalį narių iš „Tvarkos ir teisingumo“, bet neprognozavo, kiek.

V. Kamblevičius taip pat teigė pats nepretenduojantis į kokias nors pozicijas naujoje politinėje jėgoje.

Man svarbu, kad sukurtume normalią partiją, kuri galvotų apie Lietuvos žmonių gerovę.

„Man svarbu, kad sukurtume normalią partiją, kuri galvotų apie Lietuvos žmonių gerovę. Aš pats nesiveržiu į jokius postus“, – kalbėjo buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko pavaduotojas.

V. Kamblevičius „tvarkiečius“ paliko po konflikto su partijos pirmininku Remigijumi Žemaitaičio dėl to, kaip turėtų būti petvarkoma ši politinė jėga.

Šiuo metu V. Kamblevičius vadovauja Seimo frakcijai „Lietuvos gerovei“. Jam ir dar keliems politikams pasitraukus iš „tvarkiečių“ frakcijos, ši parlamentinė grupė rugsėjį sugriuvo.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas R. Žemaitaitis liko vienas ir dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

A. Juozaitis per šiemet vykusius prezidento rinkimus surinko 4,69 proc. balsų ir liko penktas.

Centro partijos lyderis Naglis Puteikis antradienį pranešė, kad pakeitė partijos pavadinimą į Centro partija – Gerovės Lietuva.

„Aš nežinau, Naglis, matyt, čia pajuokavo. Nežinau, ar reikėjo tą daryti. (...) Jam, matyt, patiko mūsų pavadinimas“, – kalbėjo V. Kamblevičius.

„Vyks diskusija dėl pavadinimo keitimo, bet sprendimas nebūtinai bus priimtas“, – BNS sakė partijos atsakingasis sekretorius Almantas Petkus.

Tarybos posėdis vyks penktadienį, per partijos vasaros stovyklą Tauragės rajone.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina rudenį keisti pavadinimą, tarp svarstomų variantų – buvęs pavadinimas „Liberaldemokratų partija“ arba „Suvereni tauta“.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime neseniai pakeitė savo pavadinimą, prie jo pridėjusi „Suvereni Lietuva“.

Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis anksčiau BNS yra sakęs, kad neatmeta galimybės jungtis su kokiomis nors kitomis politinėmis jėgomis arba apskritai kurti naują partiją.

R. Žemaitaitis partijos pirmininko pareigose pakeitė ilgametį lyderį Rolandą Paksą, atsistatydinusį po 2016 metų Seimo rinkimų.

Šiuo metu „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo yra teisiama korupcijos byloje, ji kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų.

„Bus naujas pavadinimas. (...) Lapkričio mėnesį šauksime kongresą ir dėl to apsispręsime“, – BNS antradienį sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Pasak jo, tarp svarstomų variantų yra buvęs pavadinimas „Liberaldemokratų partija“ arba naujas – „Suvereni tauta“.

Politikas teigė, kad neatmeta galimybės jungtis su kokiomis nors kitomis politinėmis jėgomis arba apskritai kurti naują partiją.

Anot „tvarkiečių“ lyderio“, taip siekiama „atversti naują partijos puslapį“.

„Partijos pasaulėžiūra jau pasikeitusi, (...) tampame atviresni, daugiau diskutuojame, nesame tokie kategoriški kaip tada, kai buvo bandoma partiją pririšti prie vieno asmens“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Partijos pasaulėžiūra jau pasikeitusi, tampame atviresni, daugiau diskutuojame, nesame tokie kategoriški kaip tada, kai buvo bandoma partiją pririšti prie vieno asmens.

Jis partijos pirmininko pareigose pakeitė ilgametį lyderį Rolandą Paksą, atsistatydinusį po 2016 metų Seimo rinkimų.

Šiuo metu „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo yra teisiama korupcijos byloje, ji kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Partijos pirmininkas tvirtino, kad svarstymai reformuoti politinę jėgą nėra susiję su galimu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

„Tvarka ir teisingumas“ kaip partija šioje vietoje nieko nedarė ir negalėjo daryti, o jeigu atskiri žmonės prisidirbo, tegu būna mieli ir aiškinasi“, – sakė jis.

Šiuo metu „tvarkiečiai“ derasi dėl valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“, „socialdarbiečiais“ ir Lenkų rinkimų akcija.

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime praėjusią savaitę subyrėjo, kai pasitraukus Darbo partijos nariui Valentinui Bukauskui frakcija nebeturėjo jai sudaryti reikalingo minimalaus parlamentarų skaičiaus. Pagal Seimo statutą, įkurti frakciją parlamente gali ne mažiau kaip septyni Seimo nariai.

Praėjusį savaitgalį žiniasklaida pranešė, kad „valstietė“ Agnė Širinskienė gali prisidėti prie frakcijos ir taip padėti ją atkurti.

„Kitą savaitę susitiksime pašnekėti su pačia Agne. Aš sveikinu tokį dalyką, tai parodo, kad šioje vietoje reikia komandinio žaidimo ir tik komandinis žaidimas gali padaryti valdančiąją koaliciją daug stipresnę ir stabilesnę“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Tvarkiečiai“ anksčiau siūlė prie frakcijos prisidėti Centro partijos pirmininkui Nagliui Puteikiu, bet šis atsisakė.

Partijos pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis BNS sakė, kad partijos pavadinimo keitimas dar bus svarstomas suvažiavime. Anot Ž. Šilgalio, partija yra užpatentavusi norimą pavadinimą.

„Perregistravimas Teisingumo ministerijoje gal ir turės kažkoks būti, kadangi visgi pavadinimas kitas, bet mes šitą pavadinimą esame užpatentavę ir dėl to jokių teisinių kliūčių mums nėra ir nebus“, – teigė Ž. Šilgalis.

Žodžio „laisvės“ pakeitimą į „liberalų“ partija vadina istorinio pavadinimo susigrąžinimu.

Šis pakeitimas pradėtas svarstyti pernai, tačiau dėl tuomet vykusių rinkimų į Seimą klausimas atidėtas. Siūlymą dėl partijos pavadinio susigrąžinimo tada inicijavo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Vilniaus miesto skyrius ir jo pirmininkas Ž.Šilgalis bei ilgametis partijos narys, buvęs pirmininkas Gintautas Babravičius.

Laisvės sąjungai pakeitus pavadinimą, jis taps labai panašus į kitos liberalios partijos pavadinimą – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio. Pastaroji yra parlamentinė partija ir Seime turi 13 atstovų, tuo metu A. Zuoko vadovaujama partija parlamente atstovų neturi.

Lietuvos liberalų sąjunga įsteigta 1990 metų lapkričio 25 dieną. 2003 metų gegužę susijungus Lietuvos liberalų sąjungai, Lietuvos centro sąjungai ir Moderniųjų krikščionių demokratų partijai įkurta Lietuvos liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Dėl nesutarimų su A. Zuoku iš šios partijos atskilo dalis narių ir 2006 metų vasarį įkūrė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, vėliau LiCS paliko ir pats A. Zuokas, jis įsteigė naują politinę organizaciją – Sąjungą „Taip“. 2014 metų liepą LiCS susijungė su šia sąjunga ir pasivadino Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).

Laikinasis partijos pirmininkas Šarūnas Birutis teigia, kad toks žingsnis būtų žengtas ne vien dėl įtarimų šleifo, bet ir siekiant persitvarkyti ideologiškai.

Ketvirtadienį partija Panevėžio rajone susirinko į tarybos posėdį aptarti susidariusią situaciją sulaukus teisėsaugos įtarimų korupcijos byloje. Pasak Š. Biručio, kol kas sprendimai dėl pokyčių partijoje nėra priimti, tai buvo pirma tokia diskusija, tačiau pavadinimo keitimas bei ideologijos išgryninimas yra neatmestinas.

„Tai gali būti siekiant dviejų tikslų. Pirmas, matyt, svarbiausias, aiškios partijos pozicijos politinėje skalėje užėmimas, nes dažnai „Darbo“ orientuojasi su visiška kaire, socialistų, nors kuriant pavadinimą mintis buvo visiškai kitokia, tai buvo centro jėgos partija. (...) Be abejo, nereikia neigti, kad tas šleifas dešimtmečio bylos ir dabar bylos, kuri išlindo iš praeities, nors joje yra tik mažas epizodas susijęs su Darbo partija, bet žmonėms jis gali asocijuotis su dideliais pažeidimais, baudžiamąja veika. Pragmatiškai galvojant, gali būti įvairūs sprendimai“, - BNS ketvirtadienį po posėdžio sakė Š. Birutis.

Kitų metų vasarį vyks Darbo partijos pirmininko rinkimai, tačiau, pasak laikinojo vadovo, pokyčiai gali prasidėti ir anksčiau.

„Partijos suvažiavimas bus šaukiamas lapkričio 12 dieną, kur organizaciniai, ideologiniai klausimai bus kalbami dar nelaukiant lyderio išrinkimo, leidžiant kandidatams (į partijos pirmininkus) pateikti savo programas, savo siūlymus. Kalbėsime apie tai visą pusmetį“, - teigė jis.

Š. Birutis tikino, kad partija laikosi pozicijos, jog kyšininkavimu įtariamas buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys neturėjo įgaliojimų tartis, kad už reklamos nuolaidas „MG Baltic“ koncernui priklausančiose televizijose partija priimtų bendrovei palankius sprendimus.

„Apgailestaujame dėl to, kas vyksta ir kad tie šešėliai vejasi. Partija jokiais sprendimais ir įgaliojimais Vytautui Gapšiui kaip fiziniam asmeniui ir kaip buvusiam partijos pirmininkui nedavė jokių įgaliojimų niekada veikti tokiais būdais ir kalbėti partijos vardu. Tikimės, kad teisėsauga greitai išnagrinės bylą, o mes bendradarbiausime visais būdais“, - teigė jis.

Anot jo, dauguma partijos narių net nemano, kad V. Gapšys tikrai gavo kyšį.

„Daugelis net nesutinka, kad tai kyšis, nes jeigu 8 proc. nuolaida dideliame pakete... Aišku, mes nežinome operatyvinės informacijos, nežinome, kokie pokalbiai už stalo, po stalu ar kur vyko ir kaip ten kas ką kam žadėjo, bet jokie partijos ar frakcijos veiksmai niekaip neleidžia teigti, kad buvo vykdomi kokie tai pažadai“, - sakė Š. Birutis.

Praėjusią savaitę Darbo partijai pateikti įtarimai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.

Įtarimai partija kaip juridinis asmuo sulaukė dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012 – 2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad Vytautas Gapšys įtariamas veikęs Darbo partijos naudai ir iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už palankius politinius sprendimus priėmė 12,1 tūkst. eurų kyšį. Už šią sumą padarytos nuolaidos transliuojant partijos politinę reklamą per koncernui priklausančias televizijas.

Toje pačioje byloje įtarimų yra sulaukęs ir Liberalų sąjūdis dėl buvusio savo lyderio Eligijaus Masiulio ir parlamentaro Šarūno Gustainio esą paimtų kyšių.

Nuo liepos mėnesio Darbo partija neturi nuolatinio vadovo, kai dėl intrigų partijoje iš pareigų pasitraukė Živilė Pinskuvienė. Naują lyderį „darbiečiai“ planuoja rinkti kitų metų vasarį.

Pasak Š.Biručio, šiuo metu jau vyksta pasirengimas šiems rinkimams, partijos skyriai kelia kandidatus.

Darbo partija parlamente turi du atstovus, išrinktus vienmandatėse apygardose. Šiuo metu jie prisijungę prie socialdemokratų frakcijos.

Šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba nusprendė šį klausimą teikti suvažiavimui, kuris vyktų jau išrinkus naują parlamentą, BNS sakė A.Zuokas.

Jo teigimu, dauguma tarybos narių pasisako už tai, kad partija ateityje būtų vadinama Lietuvos liberalų sąjunga. Pasak A.Zuoko teigimu, tai būtų „istorinis senasis pavadinimas, kuris buvo nuo 1990 metų“.

Lietuvos liberalų sąjunga įkurta 1990 metų lapkritį Vilniuje, 2003 metų gegužę ji susijungė su Moderniaisiais krikščionimis demokratais ir Lietuvos centro sąjunga bei pasivadino Liberalų ir centro sąjunga. Pastarosios partijos nebeliko, kai 2014 metų liepą ji susijungė su politine partija „Sąjunga TAIP“ ir tapo Lietuvos laisvės sąjunga.

Kiek vėliau šeštadienį Laisvės sąjungos taryba taip pat planuoja patvirtinti apie 30 kandidatų vienmandatėse apygardose. A.Zuokas ketina balotiruotis Karoliniškių apygardoje Vilniuje. Senamiestyje gyvenantis ir čia savo kandidatūrą anksčiau keldavęs partijos lyderis šią rinkimų apygardą pasirengęs užleisti žmonai Agnei Zuokienei.

Buvęs aplinkos ir sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas dėl Seimo nario posto ketina varžytis Vilniaus Justiniškių apygardoje, buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila - sostinės Lazdynų apygardoje, buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas - Kauno Kalniečių apygardoje.

Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.