„Tas vyras paliko konsulatą ir yra kontroliuojamas policijos“, – nurodė sostinės pareigūnai.

Šaltinis policijoje kiek anksčiau pranešė, kad pareigūnai aptvėrė Irano konsulatą Paryžiuje ir konsulato prašymu ruošėsi į jį įeiti, gavusi pranešimą, kad kažkas atėjo su sprogmeniu.

„Liudininkas matė, kaip į vidų įėjo vyras, nešinas granata arba sprogmenų diržu“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad, konsulatui paprašius įsikišti, buvo pasitelktas elitinis policijos padalinys.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas nurodė, kad visas rajonas aplink konsulatą, įsikūrusį sostinės 16-ajame rajone, buvo uždarytas, budėjo gausios policijos pajėgos.

Paryžiaus transporto bendrovė RATP socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad sustabdytas eismas dviem metro linijomis, kurių traukiniai stoja stotyse netoli konsulato.

Taisyklės buvo paprastos: įveikti trasą nešant padėklą su puodeliu kavos, stikline vandens ir kruasanu.

Konkurso dalyviai privalėjo vilkėti baltą palaidinę, juodas kelnes ir padavėjo prijuostę – tradicinę Paryžiaus padavėjų aprangą.

Lenktynės prasidėjo ir baigėsi prie Paryžiaus rotušės, renesanso laikų pastato, netoli Senos upės.

Varžybų dalyviai su padėklais turėjo prasibrauti siauromis Le Marais rajono gatvelėmis – tai viena iš nedaugelio miesto dalių, kur išlikusios ankštos viduramžių Paryžiui būdingos gatvės.

Padavėjams taip pat teko susidurti su būriais turistų, atvykusių apžiūrėti Le Marais rajono, kuris dėl elegantiškų XVII a. dvarų, Picasso muziejaus ir rašytojo Victoro Hugo namo yra itin populiari lankytojų vieta.

Šis rajonas taip pat garsėja parduotuvėlėmis, o dėl to, kad po Prancūzijos revoliucijos jis buvo žydų kvartalas, čia yra ir kelios garsios falafelių parduotuvės.

Norėdami laimėti lenktynes, dalyviai turėjo būti ne tik greiti, bet ir atsargūs. Bet koks jų padėklo sujudėjimas turėjo įtakos galutiniam rezultatui.

Lenktynių nugalėtojai – padavėja Pauline Van Wymeersch ir padavėjas Samy Lamrous gavo bilietus į šią vasarą vyksiančią olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Kitiems geriausiai finišavusiems dalyviams įteiktos dovanų kortelės į miesto restoranus.

Padavėjai Paryžiuje dažnai sulaukia kritikos, jie kaltinami viskuo, pradedant nesugebėjimu nusišypsoti ir baigiant grubumu bei nekantrumu klientų atžvilgiu.

Tačiau jie neabejotinai laikomi ir profesionalais, kadangi net neužsirašę gali įsiminti aštuonių žmonių užsakymus ir atnešti visus patiekalus bei gėrimus vienu ypu.

Gegužės 21-oji laikoma Nacionaline padavėjų diena.

„Net neabejoju, taip pat ir informacinėje erdvėje“, – sakė jis, paklaustas, ar Rusija taikysis į liepos 26 dieną prasidėsiančias žaidynes. – Ji kasdien puoselėja mintį, kad mes negalime daryti to ar ano, kad yra rizika.“

Praėjusį mėnesį įvykdytas išpuolis Rusijos Pamaskvės „Crocus City Hall“ koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, sukėlė nuogąstavimų ir dėl Paryžiaus olimpinių žaidynių.

„Šiandien nėra jokios konkrečios su terorizmu susijusios grėsmės olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms“, – televizijos kanalui „France 2“ nurodė ministrė.

A. Oudea-Castera pridūrė, kad žaidynių atidarymo ceremonija prie Senos upės išlieka pagrindiniu planu, tačiau užsiminė, kad Prancūzija ruošia ir atsarginį planą.

Planuojama, kad atidarymo ceremonijos metu sportininkų delegacijos ne žygiuos, o plauks Sena valčių flotile, ir ją stebės iki 500 tūkst. žiūrovų, įskaitant tuos, kurie ją galės išvysti iš arčiausiai esančių pastatų.

„Nekalbame apie planą B ne todėl, kad jo nėra“, – nurodė ministrė.

Visos šalys nurodė, kad planuoja prisijungti prie valčių flotilės, įskaitant tas, kurios imasi papildomų saugumo priemonių, įskaitant JAV ir Izraelį.

Olimpinės žaidynės, kuriose dalyvauja tūkstančiai sportininkų ir žiūrovų ir yra transliuojamos tiesiogiai, praeityje ne kartą buvo tapusios išpuolių taikiniu, įskaitant 1972-ųjų Miuncheno ir 1996-ųjų Atlantos žaidynes.

Šiandien nėra jokios konkrečios su terorizmu susijusios grėsmės olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms.

Kiek anksčiau Paryžiaus olimpiados organizatoriai atmetė galimybę perkelti atidarymo ceremoniją iš Senos upės, tačiau užsiminė, kad ji galėtų būti mažesnio masto, pavyzdžiui, laivais plauktų ne sportininkai, o tik atlikėjai.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos teigimu, prieš žaidynes saugumo pajėgos patikrins iki milijono žmonių, įskaitant arti pagrindinių olimpinių objektų gyvenančius asmenis.

Po praėjusį mėnesį Rusijos Pamaskvėje įvykdyto išpuolio Prancūzijos vyriausybė šalyje įvedė aukščiausią pavojaus lygį. Priėmus šį sprendimą, saugumo pajėgos ėmė aktyviau saugoti galimus taikinius, pavyzdžiui, vyriausybinius pastatus, transporto infrastruktūrą ar mokyklas.

A. Oudea-Castera nurodė, kad atidarymo ceremonijos repeticijos prie upės vyks gegužės 27-ąją ir birželio 17-ąją.

Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės vyks nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos. 

Atminimo lenta vienam žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje atidengta Paryžiaus rajone Bulonėje-Bijankūre.

Pasak G. Nausėdos, nepaisant to, kad gyveno ir kūrė Paryžiuje J. Lipchitzas niekada nepamiršo Vilniaus, Lietuvos ir lietuvių menininkų, juos laiškuose vadino „mielais kraštiečiais“, o ištrūkusius į Vakarus – globojo ir rėmė.

„Šiandien dėkingi prisimename J, Lipchitzą, kaip „skulptorių iš Lietuvos“. Didį menininką, kuris atsispyrė nuo savo šaknų, nuo meilės Lietuvai ir lietuvių liaudies menui, kad visai žmonijai sukurtų laikui nepavaldžius šedevrus“, – sakė prezidentas.

J. Lipchitzas, tikroji pavardė Chaimas Jakovas Lipšicas, (1891–1973) – pasaulinio garso skulptorius. 1905–1909 metais jis mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1909 metais studijuoti dailės išvyko į Paryžių. Jo skulptūros puošia Pompidou centrą Paryžiuje, „Musée des Beaux Arts“ Ruane, Romos katalikų bažnyčią Assy  plokščiakalnyje Prancūzijoje, Guggenheimo ir MOMA muziejus Niujorke, Meno galeriją Toronte ir kt.

1996 metais Druskininkuose atidarytas memorialinis J. Lipchitzo muziejus, 1998–2007 metais šiame kurorte surengti skulptūros simpoziumai, skirti jam atminti.

Pirmąkart Prancūzijoje organizuojamas forumas vyksta siekiant sužadinti gynybos pramonės aktyvumą ir paskatinti investicijas šioje srityje, aptarti geopolitinę situaciją.

„Prezidento pagrindinė mintis yra pasakyti, kad karas Ukrainoje nėra apie Ukrainą, kad jis, nori ar nenori, jei mes jo nelaimėsime, ateis visur, ir kad niekas nėra apsaugotas, taip pat – ir Prancūzija“, – BNS sakė prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėja Rima Malakauskienė.

Anot jos, prezidento tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, kad įprastos verslo galimybės nebus įmanomos, jei įmonės nedės pastangų spartinti ginkluotės gamybą.

G. Nausėda taip pat atidarys greta pagrindinio renginio vyksiantį dvišalį Lietuvos ir Prancūzijos gynybos pramonės atstovų forumą.

Pasak patarėjos, šis formatas skirtas užmegzti ir išplėsti Lietuvos ir Prancūzijos gynybos srityje dirbančių įmonių ryšius.

„Ieškosime sąlyčio taškų, nes mes Lietuvoje turime galimybes gynybos pramonėje – sensoriai, dronai, IT, medicinos sektoriai. Ieškosime būdų, kaip galėtumėme pasiekti didesnę sinergiją: viena – išnaudoti protinį potencialą, kitas dalykas – kaip paskatinti gamybą“, – tvirtino ji.

„Rusija atnešė karą į Europą, grasina mūsų visuomenei ir nori paversti pasaulį pasauliu be taisyklių. Taigi, reikia priminti jėgą to, kas mus vienija – kas gali būti svarbiau, nei laisvės skonis, kurį jūs priminėte, nei drąsa, kuri iš to išplaukia, negu kultūra, už kurią mes kovojame ir kuri yra neatsiejama nuo tos brangios laisvės, kuri apibrėžia mūsų priklausomybę Europos Šeimai“, – antradienį sakė Prancūzijos vadovas, kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda dalyvaudamas koncerte šv. Liudviko katedroje Invalidų rūmuose.

Šis Paryžiuje surengtas pianistų Mūzos Rubackytės, Simono Poškos kartu su Sebastieno Billardo (Sebastiano Bijaro) diriguojamu orkestru koncertas yra įžanga į rudenį prasidėsiantį Lietuvos sezoną Prancūzijoje.

E. Macronas reiškė viltį, kad Šv. Liudviko katedros kupolai lietuviams „primins barokinius Vilniaus kupolus“.

Jis priminė, kad iniciatyvą kartu su G. Nausėda įtvirtino 2021-aisiais, Lietuvos vadovo vizito Paryžiuje metu. Jis dėkojo diplomatams, menininkams, prisidėjusiems prie iniciatyvos įgyvendinimo.

E. Macronas pabrėžė, kad Lietuvos ir Prancūzijos kultūriniai, moksliniai mainai kartu su kova „prieš dezinformaciją ir melą“ tampa pamatinėmis vertybėmis.

Jis taip pat akcentavo, kad prieš dvejus metus Prancūzija ir Lietuva šventė diplomatinių santykių šimtmetį, kartu stiprina ryšius, kalba apie paramą Ukrainai, vysto strateginius planus, sakydamas, kad tai yra „visų mūsų bendros ateities raktas“.

Prancūzijos vadovas taip pat pažymėjo, jog svarbus šalių draugystės simbolis yra antradienį inauguruota  „Lietuviškų sodų“ erdvė.

„Šis sodas nešioja Lietuvos vardą. Šis apsikeitimas, šie draugiški ženklai tarp valstybių rodo pasitikėjimą, kuris mus vienija. Bet ne tik tai – greta gilinimosi į mūsų santykius galėsime labiau pasitikėti, dar labiau susidraugauti tarp tautų“, – sakė jis.

E. Macronas minėjo Lietuvą ir Prancūziją siejančius kūrėjus – Oskarą Milašių, Romainą Gary (Romeną Gari), Prosperą Merime ir kitus menininkus.

„Aš linkiu, kad šis Lietuvos sezonas Prancūzijoje, kuriam atsilieps prancūziškas kultūrinis aidas Lietuvoje, sustiprintų mūsų priklausomybės jausmą tai pačiai Europos šeimai, kad primintų mūsų prisirišimą prie demokratijos, kad vienytų mūsų šalių vyrus ir moteris. Kartu galvosime, kartu spręsime problemas, kartu kursime, vieni kitus praturtinsime ir vieni kitų veiduose matysime, kas atspindi mūsų žmoniją. Tai ir yra Europa“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda: laisvės troškimas – impulsas menui

G. Nausėda savo kalboje taip pat akcentavo, jog „nenumalšinama ir nepasotinama meilė laisvei“ yra nuo seno vienas esminių impulsų daugelio Lietuvos menininkų ir kultūros veikėjų kūryboje.

„Tai aistra, kuri tampa tuo ryškesnė ir karštesnė, kuo aiškiau mes visi juntame prigimtinį laisvės trapumą. Tai ypač aktualu šiuo metu, kuomet Ukrainoje tęsiasi siaubingas Rusijos pradėtas karas“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad „kultūros kalba“ yra vienas geriausių būdų liudyti šalių bendrystę.

„Būtent kultūra, kylanti iš europietiškos tapatybės šaknų, aprėpianti pačius įvairiausius žanrus, liudijanti kiekvienos šalies ir jos žmonių kūrybinį unikalumą, leidžia mums vieniems kitus geriau suprasti – ir atpažinti – Europos civilizacijos kontekste“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad Paryžiuje ir Prancūzijoje jau dabar yra daugybė Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės ženklų o artėjantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje „plačiau atvers pažinimo vartus“ ir pristatys šalies auditorijai ne tik Lietuvos kultūrinius, bet ir akademinius, intelektinius, ekonominius, socialinius pasiekimus.

„Lietuvos sezonas vyks pačiu tinkamiausiu metu. Nes draugystei tinkamiausias metas – šiandien. Nes mūsų gebėjimas žvelgti viena kryptimi kaip niekad aktualus pamatinių geopolitinių lūžių kontekste, kai turime pasirūpinti Europos saugumu ir užtikrinti jos ateitį“, – kalbėjo jis.

Abu šalių vadovai anksčiau antradienį dalyvavo dvišaliame susitikime. Jie teigė daugiausiai dėmesio skirsiantys Ukrainos paramai ir jos pastangoms atremti Rusijos puolimą.

Kaip pranešė Prezidentūra, kovo 12-13 dienomis suplanuoto vizito metu G. Nausėda susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Lietuvos ir Prancūzijos lyderiai aptars Europos saugumo, paramos Ukrainai, Europos Sąjungos (ES) gynybos pramonės stiprinimo klausimus.

Prezidentas taip pat atidarys Lietuvos ir Prancūzijos dvišalį gynybos forumą.

G. Nausėda su E. Macronu ir pirmosiomis poniomis inauguruos ir Lietuvos sezoną Prancūzijoje – šalies vadovas su D. Nausėdiene dalyvaus Lietuvai skirto skvero Paryžiuje atidaryme.

Savo ruožtu pirmoji ponia D. Nausėdienė susitiks su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitte Macron, su šalyje veikiančių lituanistinių mokyklų vadovėmis ir mokytojomis.

„Visi suprantame, kad lemiama Ukrainos pergalė yra esminė Europos ir pasaulio saugumo prielaida. Todėl ypač svarbu laiku suteikti karinę, ekonominę, politinę ir humanitarinę pagalbą, kad Ukraina kuo greičiau laimėtų karą ir pagerėtų saugumo situacija pasaulyje“, – Seimo pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

„Be to, būtina spartinti Europos ginklų gamybą. Ir trečia, Europos Sąjunga privalo remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, perkančias karinę įrangą, visų pirma –  šaudmenis, pasaulinėje rinkoje“, – pridūrė parlamento vadovė.

Taip ji kalbėjo po susitikimo su Prancūzijos Senato Pirmininku Gerardu Larcheriu (Žeraru Laršė). Jame aptarta parama Ukrainai, NATO rytinio flango ir Baltijos valstybių saugumo stiprinimo temos.

Anot Seimo vadovės, finansinė ir karinė pagalba Ukrainai yra ir investicijos į Europos, taip pat ir Baltijos valstybių, saugumą.

Pasak jos, Europos Sąjungai ir NATO reikalingas aiškus Ukrainos pergalės planas, kuriame būtų numatytas ilgalaikis ir nuolatinis karinės paramos teikimas.

„Su kolega aptarėme, kad šiame plane taip pat turi būti numatytas tolimojo nuotolio raketų, bepiločių orlaivių, šaudmenų, aviacijos ir kitų pagalbinių gynybos sistemų teikimas Ukrainai. Ilgalaikiai įsipareigojimai nepertraukiamai teikti karinę paramą yra svarbūs ne tik Ukrainos pergalei, bet taip pat nacionaliniams ES ir NATO valstybių interesams užtikrinti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Viešėdama Prancūzijoje Seimo vadovė taip pat susitiks su kitų valstybių parlamentų pirmininkėmis, dalyvaus įvairiuose renginiuose, kuriuose politikos lyderės ketina pasirašyti moterų teises remiančią deklaraciją.

Ketvirtadienį numatytas parlamentų pirmininkių ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) susitikimas. Vakare V. Čmilytė-Nielsen susitiks su Prancūzijos lietuvių bendruomene.

2001 metais gimęs vyras penktadienį stojo prieš Prancūzijos sostinės teismą dėl pirmadienio vakarą traukinyje įvykdytos vagystės.

Krepšys priklausė Paryžiaus savivaldybės inžinieriui, kuris jį įsidėjo į bagažo skyrių virš savo sėdynės.

Nusikaltimas sukėlė susirūpinimą, kai policijos šaltinis nurodė, kad krepšyje buvo kompiuteris ir du USB raktai su Paryžiaus olimpinių žaidynių saugumo planais.

Tačiau vėliau Paryžiaus prokuratūra pareiškė, kad USB rakte „buvo tik užrašai apie kelių transportą Paryžiuje olimpinių žaidynių metu, o ne slapta saugumo informacija“.

Teisminis šaltinis teigė, kad įtariamasis policijai jau buvo žinomas dėl vagysčių viešajame transporte, ypač sausio pradžioje.

Atsakovas buvo teisiamas ne tik už vagystę, bet ir už tai, kad atsisakė perduoti savo telefono kodą valdžios institucijoms.

Paryžiaus savivaldybės pranešime teigiama, kad bus tiriama, ar miesto darbuotojas, keliaudamas viešuoju transportu su USB raktu, nepažeidė vidaus saugumo taisyklių.

Tikimasi, kad nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos vyksiančių olimpinių žaidynių metu kasdien budės apie 35 tūkst. apsaugos darbuotojų, įskaitant apie du tūkstančius sostinės municipalinės policijos pareigūnų.

Policija ne tik valdys minias ir užkirs kelią gatvės nusikaltimams, bet ir budriai stebės galimus teroro sąmokslus, pastarąjį dešimtmetį Prancūzijai ne kartą tapus islamo ekstremistų taikiniu.

Paralimpinės žaidynės vyks nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8 dienos.