Aptars aktualias temas
Tarpdisciplininę mokslo ir praktikų bendruomenę į Kauną subūrė konferencija "Urbanistinė, natūrali ir socialinė aplinka: įtaka poveikiui, sveikatai ir gerbūviui". Jos atstovai "Žalgirio" arenoje penkias dienas iš eilės nagrinės itin svarbias žmonių sveikatos ir gerovės problemas, siekiant suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką.
Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma, renginyje bus nagrinėjamos šiuo metu itin aktualios žmonių sveikatos ir gerovės problemos. Iššūkių, pasak mokslininko, šioje srityje labai daug – nors pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai suvaldytos didžiosios grėsmės visuomenės sveikatai išsivysčiusiose šalyse, kaip intensyvios emisijos iš pramoninių objektų ar infekcinių susirgimų protrūkiai, tačiau imama suvokti, kad įtaką sveikatai daro daugybė smulkių veiksnių, apie kuriuos žinoma dar mažai.
"Smulkūs veiksniai – tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname. Ar per maistą, ar įkvėpdami su oru, ar išgerdami su vandeniu, ar per naudojamą kosmetiką, buitinę chemiją. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gaunamos taršos kiekiai – visiškai maži, negalintys turėti lemiamos įtakos. Tačiau net ir mažos koncentracijos, nedideli cheminių medžiagų kiekiai per visą gyvenimą gali sukelti nemažai ligų", – mokslininko žodžiais, vis dažniau pasitaiko, kad, tarkime, 20 metų gyvenant tam tikroje aplinkoje, naudojant tam tikras chemines medžiagas, žmogus ima ir suserga. Tokių susirgimų priežastys anksčiau dažniausiai buvo traktuojamos kaip neaiškios. Dabar vis dažniau jos siejamos su tarša, sukeliama smulkių veiksnių.
Šiems smulkiems veiksniams vis daugiau dėmesio skiriama išsivysčiusiose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje. "Mūsų bendra gerovė Lietuvoje yra gana gera, reikalavimai pramonei ir energetikai – aukšti. Mes neturime labai taršios pramonės, tokių teršėjų, nuo kurių į aplinką išmetamų teršalų galima susirgti. Kitaip yra besivystančiose šalyse arba Kinijoje, kur oro užterštumas yra didžiulė problema, kur kyla tokie smogai, per kuriuos nieko nematyti. Taigi, Vakarų šalyse mes perėjome prie smulkių veiksnių kontrolės. Dabar ilgalaikis mažų veiksnių poveikis mums yra svarbiau nei suvaldytos didžiosios grėsmės", – tvirtino profesorius.
Dėmesys patalpų orui
Daugiausia mokslininkų į konferenciją atvyksta iš JAV ir Europos, tačiau laukiama ir nemažai Kinijos, kitų Azijos valstybių, taip pat Naujosios Zelandijos, Kolumbijos atstovų. Penktadalis dalyvių – iš Azijos šalių. "Nesifokusuosime į Lietuvos, Europos problemas – aptarsime pasaulinius iššūkius, tarp kurių – klimato kaita, dėl kurios kyla didžiuliai gaisrai, potvyniai", – užsiminė pašnekovas. KTU yra konferenciją priimanti institucija, renginį organizuoja dvi JAV įsikūrusios organizacijos – Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija ir Tarptautinė patalpų oro ir klimato asociacija. Tai atsispindi ir pranešimų tematikoje. Daug dėmesio konferencijoje bus skirta patalpų oro kokybei. Tarp kitų, čia bus pristatytas ir KTU mokslininkų atliktas tyrimas. Patalpų oro kokybę jie tyrė ir renovuotuose daugiabučiuose, ir mokyklose, vaikų darželiuose. "Situacija nėra tragiška, – tyrimų rezultatus lakoniškai apibendrino D.Martuzevičius. – Reikia pripažinti, kad Lietuvoje stengiamasi užtikrinti gana geras gyvenimo sąlygas. Žinoma, labai svarbi ventiliacija. Mes nuolat pabrėžiame, kad renovacija yra ne tik energinės pastato funkcijos, bet ir žmogaus gerovės tobulinimas. Jei pastatas užsandarinamas, po renovacijos ventiliacija suprastėja, tokiose patalpose kaupiasi oro tarša. Būna, kad ir pelėsis įsimeta, jau nekalbant apie su renovacija nesusijusią oro taršą nuo naujų baldų, nemalonius kvapus."
Vis dėlto profesorius užsiminė: remiantis tyrimų rezultatais, negalima įrodyti, kad renovacija blogina patalpų oro kokybę. "Jei ventiliacijos klausimai išsprendžiami, tai yra teigiamas procesas", – pastebėjo pašnekovas.
Atliekant tyrimus mokyklose ir vaikų darželiuose, išryškėjo didelės problemos. "Jų patalpos prastai vėdinamos, be to, vaikai po vasaros atostogų neretai sugrįžta į klases, iš kurių ką tik išėjo dažytojai, ir turi kvėpuoti chemiją, išsiskiriančią iš dažų. Tai yra didelė problema, dėl to būna daug skundų. Reikia daug šnekėti su mokyklų vadovais, bendruomenių atstovais apie apdailos medžiagų pasirinkimą, kad pigiausios medžiagos nebūtų perkamos, kad būtų įdiegtos ventiliacijos sistemos", – mokslininko teigimu, mokyklų bendruomenes dar reikia šviesti.
Smulkūs veiksniai – tai cheminė tarša, kurios mes kasdien gauname. Ar per maistą, ar įkvėpdami su oru, ar išgerdami su vandeniu, ar per naudojamą kosmetiką, buitinę chemiją.
Palygino daromą žalą
Patalpų oro tyrimus atlikę KTU mokslininkai tyrė daug veiksnių, tarp jų – kaip patalpų oras užteršiamas jose rūkant. Nustatyta, kad labiausiai patalpų orą užteršia įprastinės cigaretės. "Jos iš tiesų yra labai didelis taršos šaltinis, – sakė D.Martuzevičius. – O naujieji produktai, vadinamosios bedūmės technologijos – jas vartoti žalinga, tačiau, jei vis dėlto jos vartojamos, greta esantiems žmonėms antrinio rūkymo tikimybė sumažėja labai stipriai. Vartojant bedūmes technologijas, patalpų oro kokybė pablogėja, tačiau, palyginus su tradicine cigarete, ji pablogėja dešimt kartų mažiau. Ir esantiems šalia tikimybė įkvėpti teršalus yra žymiai mažesnė. Taigi, antrinio ir tretinio rūkymo grėsmė yra žymiai mažesnė." Mokslininkas išskyrė du pasyviojo rūkymo lygmenis. Antrinis rūkymas – kai esantys šalia asmenys rūkančiojo su cigarečių dūmais ar garais įkvepia kenksmingų cheminių medžiagų. Tretinis rūkymas – tai pasyvus rūkymas esant patalpoje, kurioje galbūt prieš mėnesį rūkyta, tačiau išlikęs kvapas ir į minkštus baldus, kilimus, užuolaidas įsisunkusios kenksmingos medžiagos, kurios po truputį išsiskiria.
Pristatys naujausius tyrimus
Konferencijoje dalyvaus mokslininkai ir praktikai: epidemiologai, toksikologai, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. Jie skaitys pranešimus apie sveikos aplinkos kūrimą, teršalų stebėseną žmogaus organizme, aptars švaraus vandens tiekimo iššūkius pasauliniu mastu, pristatys naujausius kvėpavimo takų infekcijų sklidimo pastatuose tyrimus, inovatyvius oro valymo būdus.
KTU yra renginį priimančioji institucija. D.Martuzevičiaus teigimu, Lietuva konferencijai pasirinkta konkurso būdu, įvertinus daugelį faktorių, iš kurių svarbiausias – čia dirbančių mokslininkų žinomumas ir įsitraukimas į Tarptautinės patalpų oro ir klimato asociacijos veiklas.
"Konferencijoje bus siekiama suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką bei diskutuojama apie šiuos veiksnius gamtinės ir socialinės aplinkos kontekste. Konferencijos temos apima teršalų šaltinius ir emisijas, koncentracijas, poveikį, rizikos vertinimą", – pasakojo mokslininkas.
Tikimasi, kad mokslinės diskusijos galų gale transformuosis į geresnę įstatymų bazę ir sveikos aplinkos užtikrinimą. "Stengsimės užfiksuoti, koks progresas padarytas palyginus su pernai. Sieksime susisteminti visus pranešimus, kad tarsi nuotraukoje matytume, kokia situacija šiose srityje šiuo metu yra pasaulyje ir kur link reikėtų žengti atliekant tolesnius tyrimus, ką rekomenduoti valdžios institucijoms", – sakė KTU profesorius.
