Dvi klaidos paskutinio šaudymo metu mūsiškį išstūmė iš viršutinių lentelės pozicijų, tačiau leido iškovoti solidžią 34 vietą.

Tai – aukščiausia individualiai užimta vieta tarp Lietuvos rinktinės narių šiame čempionate bei T.Kaukėno sezono rekordas. Aukščiau biatlonininkas planetos pirmenybėse nebuvo pakilęs nuo 2017-ųjų (31 vieta sprinte), o asmeninėse lenktynėse geriau pasirodė tik 2013-ųjų pasaulio čempionate – tada jis buvo 23-ias.

Pirmas tris šaudyklas Oberhofe T.Kaukėnas paliko užvertęs visus taikinius. Jei sėkmė lietuvį būtų lydėjusi ir paskutiniame šaudymo ruože, jam būtų atitekusi 13 vieta.

„Kaip be didelio pasiruošimo, labai neblogai. Žinoma, labai gaila dėl paskutinio šaudymo. Jau daugybę kartų buvau tokioje situacijoje, kai trys šaudymai būdavo be klaidų, o paskutiniame padarydavau tas klaidas. Niekaip negaliu nugalėti savęs ir paskutinį šaudymą sušaudyti taikliai. Bandysiu treniruotis, bandysiu įveikti save ir, tikiuosi, kad kažkada man pavyks. Tikiu, kad dar turėsiu gerų rezultatų būtent šioje rungtyje“, – komentavo T.Kaukėnas.

Šeštadienį vykęs sprintas dešimtame pasaulio čempionate dalyvaujančiam rinktinės veteranui nebuvo sėkmingas – ten jis užėmė 70 vietą bei teisės dalyvauti persekiojimo rungtyje neiškovojo. Kalnų T.Kaukėnas nenuvertė ir Europos čempionate, kuriame aukščiausia jo užimta vieta buvo 57-oji, tad konkrečių tikslų Oberhofe biatlonininkas teigia neturėjęs.

„Vienintelis planas buvo pailsėti po Europos čempionato, kur buvau tikrai labai pavargęs. Žinojau, kad per savaitę galiu pailsėti, specialiai dėl to savaitei važiavau namo – pabūti su šeima. Nors sąlygos ir nebuvo geriausios, pailsėjau emociškai, psichologiškai, o tai leido turėti tris gerus šaudymus šiandien. Apie vietas negalvojau, galvojau, kaip tolygiai paskirstyti jėgas per visą čempionatą ir šiandienos varžybose“, – dėstė T.Kaukėnas.

Apskritai 2022-2023 metų sezonas trejų olimpinių žaidynių dalyviui klostosi gana neblogai. Po Naujųjų biatlonininkas sumažino klaidų skaičių šaudydamas bei solidžiai pasirodė pasaulio taurės etapuose Pokliukoje ir Rūpoldinge. Iki šiandienos starto T.Kaukėnui į geriausiųjų 40-uką nebuvo pavykę patekti pastaruosius trejus metus.

„Laikas eina labai greitai ir kuo toliau, tuo greičiau jis eina. Pekino olimpinės žaidynės jau už nugaros, jau praėjo metai. Atrodo labai daug laiko iki kitų olimpinių žaidynių, bet laikas labai greitai praskries. Neplanuoju, bet, žinoma, norėčiau dar parodyti gerų rezultatų, nesinorėtų baigti karjeros su tokiais prastais rezultatais. Dar bandysiu parodyti, kad galiu ir tik po gerų rezultatų išeisiu iš sporto“, – į klausimą apie dalyvavimą 2026 metų Milano žaidynėse atsakė T.Kaukėnas.

Pasaulio čempionato 20 km asmeninėse lenktynėse dalyvavo dar du Lietuvos atstovai: Vytautas Strolia užėmė 44 vietą (1+0+1+1), o Maksimas Fominas – 98-ąją (4+3+3+1). Beje, nepaisant ypač prasto šaudymo, pastarajam tai buvo geriausios karjeros varžybos pagal greitį trasoje – 59-ą laiką užfiksavęs 22-ejų visaginietis komandos draugams pralaimėjo mažiau nei 30 sekundžių.

Ketvirtas Lietuvos rinktinės narys Karolis Dombrovskis varžybas praleido dėl ligos.

Ketvirtą čempionato aukso medalį iškovojo norvegas Johannesas Thingnesas Boe (0+1+1+0), net 1 min. 10,7 sek. pranokęs tautietį Sturlą Holmą Laegreidą (0+0+0+1). Bronza atiteko švedui Sebastianui Samuelssonui (0+0+1+0), kurį nuo sidabro skyrė vos 0,4 sek.

T.Kaukėnas pralaimėjo 6 min. 3,1 sek., V.Strolia – 7 min. 2,8 sek., o M.Fominas – 15 min. 18 sek. Varžybose dalyvavo 104 biatlonininkai.

Individualų pasirodymą Lietuvos vyrų biatlono komandos nariai šiame čempionate baigė. Trečiadienį 15 km asmeninėse lenktynėse varžysis Gabrielė Leščinskaitė bei Natalija Kočergina, ketvirtadienį Lietuvos ekipa dalyvaus vienetų mišrios estafetės lenktynėse, o čempionatą baigs šeštadienį 4x7,5 km vyrų estafetės rungtimi.

Atšiauriomis sąlygomis vykusiose varžybose tarp mūsų sportininkų geriausiai pasirodė rinktinės lyderis Vytautas Strolia, užėmęs 42-ąją vietą. Lietuvis šaudydamas abu kartus suklydo po kartą, distanciją įveikė per 25 min. 57,6 sek. ir nuo čempionu tapusio norvego Johanneso Boe (23 min. 21,7 sek.) atsiliko 2 min. 35,9 sek.

Tomas Kaukėnas finišavo 70-as (3 netaiklūs šūviai, 26:44,9), Karolis Dombrovskis – 85-as (1 netaiklus šūvis, 27:25), o Maksimas Fominas – 95-as (4 netaiklūs šūviai, 28:16,1).

Visą pasaulio čempionato prizininkų pakylą užėmė Norvegijos sportininkai. Už J.Boe nugaros liko ir vicečempionu tapo Tarjei Boe (23:36,5), o bronzos medalis atiteko Sturlai Laegreidui (24:01,6).

Beje, į pirmąjį šešetą pateko dar du norvegai: ketvirtas finišavo Johannesas Dale, o šeštas – Vetle Christiansenas. Tarp jų įsiterpė tik ukrainietis Dmytro Pidručnas.

Trečiadienį čia vyko 4x6 km mišrių estafečių varžybos, kuriose tarp 26 ekipų Lietuvos komanda – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia – užėmė 18 vietą.

Sėkmingai su užduotimis šaudydama pirmame etape susitvarkė N.Kočergina: visaginietė per du šaudymo ruožus panaudojo vos vieną papildomą šovinį bei estafetę perdavė 18-ta. G.Leščinskaitė savo etape baudos ratų taip pat išvengė, tačiau prašovė triskart – įpusėjus lenktynėms Lietuvos komanda rikiavosi 20 pozicijoje.

K.Dombrovskis mūsiškių užimtą poziciją išlaikė (du papildomi šoviniai), tuo tarpu V.Strolia šaudydamas nesuklydo nė sykio bei komandą kilstelėjo dviem laipteliais aukštyn. Varžybų nebaigė net šešios ratu atsilikusios komandos: kazachai, latviai, kinai, moldavai, lenkai bei Pietų Korėjos biatlonininkai.

Pirmą čempionato auksą iškovojo favorite laikyta Norvegijos ekipa (Ingrid Landmark Tandrevold, Marte Olsbu Roeiseland, Sturla Holmas Laegreidas bei Johannesas Thingnesas Boe), kurie 11,6 sek. pranoko italus (Lisa Vitozzi, Dorothea Wierer, Didieras Bionazas, Tommaso Giacomelis) bei 55,9 sek. – bronza pasidabinusius prancūzus (Julia Simon, Anais Chevalier-Bouchet, Emilienas Jacquelinas, Quentinas Fillonas Maillet).

Lietuvos komanda atsiliko 4 min. 52,6 sek. Beje, 6 papildomus šovinius panaudoję mūsiškiai buvo viena taikliausių komandų: taikliau šaudė tik austrai, šveicarai ir slovakai.

Penktadienį pasaulio čempionate vyks moterų 7,5 km sprinto varžybos, o šeštadienį analogiškoje 10 km rungtyje varžysis vyrai. Lietuvai šiose pirmenybėse atstovauja 6 biatlonininkai.

Trečiadienį šiame centinės Vokietijos miestelyje prasidės pasaulio čempionatas, kuriame ambicijų pakovoti dėl aukštų vietų nestokoja ir Vytauto Strolios vedini lietuviai. Pirmenybėse Lietuvai atstovaus šeši biatlonininkai – keturi vyrai bei dvi moterys.

Į čempionatą – po sėkmės pasaulio taurės etapuose

Į geriausiųjų 10-uką per pirmuosius šešis 2022-2023 metų sezono planetos taurės etapus Lietuvos atstovams pavyko prasibrauti triskart: pirmame etape Kontiolahtyje (Suomija) V.Strolia buvo aštuntas 20 km asmeninėse lenktynėse, toje pačioje trasoje jis, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas bei Maksimas Fominas iškovojo istorinę aštuntą vietą estafetės rungtyje, o po Naujųjų, penktame etape Rūpoldinge (Vokietija), V.Strolia finišavo šeštas 15 km bendro starto lenktynėse.

Sezonas gana sėkmingai klostosi visai Lietuvos vyrų rinktinei: karjeros rekordą šiemet užfiksavo M.Fominas (54 vieta Hochfilcene), įskaitinius taškus keturissyk pelnė K.Dombrovskis (aukščiausia 27 vieta Antholce), o geriausiųjų 50-uke pabuvojo ir T.Kaukėnas (49 pozicija Rūpoldinge). Stabilūs mūsiškių rezultatai rikiuotės viduryje bei aukščiau atsispindi ir Nacijų taurės įskaitoje – šiuo metu Lietuvos biatlono vyrų ekipa pasaulyje yra 13-ta (2787 tšk.).

Pasaulio čempionate daugiausiai tikimąsi iš K.Dombrovskio ir V.Strolios – pastarasis dėl koncentracijos planetos pirmenybėms netgi nedalyvavo sausio pabaigoje Šveicarijoje vykusiame Europos čempionate.

„Turėjome pasirengimo stovyklą aukštikalnėse, kuri buvo suplanuota dar rudenį. Vytautas su Karoliu, kaip ir planuota, išlaikė visą planą, išbuvo aukštikalnėse tiek dienų, kiek ir žadėjome. Žinoma, tas vienas Karolio startas Europos čempionate gavosi ne visai pagal planą, bet nemanau, kad tai išmušė iš vėžių pasirengimą. O kaip pasirengėme, pamatysime per čempionatą“, – sakė R.Nikitinas.

Moterų rungtyse bei trečiadienį vyksiančioje mišrioje estafetėje varžysis Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina. Merginų ekipos sezono rekordas priklauso pastarajai – šešto pasaulio taurės etapo Antholce sprinte ji buvo 45-a.

Trasa istoriškai sėkmingiausia

Dauguma sėkmingiausių Lietuvos biatlonininkų rezultatų tiek šiemet, tiek pastaraisiais metais buvo užfiksuoti tose varžybose, kurios vykdavo ne aukštikalnėse. Būtent aukštikalnėse sportininkai varžėsi 2020 ir 2021 metų pasaulio čempionatuose bei praėjusių metų Pekino olimpinėse žaidynėse, tad Oberhofo trasa mūsiškiams galėtų būti laikoma palankesne.

Tuo labiau, kad istoriškai sėkmingų startų Lietuvai Oberhofe netrūksta: Diana Rasimovičiūtė čia užfiksavo karjeros rekordus (8 vieta 2012 metais ir 10 vieta 2010-aisiais), V.Strolia pirmą kartą karjeroje pateko į 20-uką (2020-aisiais), N.Kočergina – pirmą kartą į 30-uką (2014-aisiais), o K.Dombrovskis daugiau įskaitinių taškų yra iškovojęs vos vienoje kitoje trasoje.

R.Nikitino nuomone, sėkmingiems rezultatams Oberhofe įtaką daro permainingi orai, dėl kurių ženkliai krenta sportininkų taiklumas.

„Nepasakyčiau, kad trasa paranki ar ne. Kalbant apie aukštas vietas, užimtas anksčiau, jos dažniausiai atsirasdavo dėl orų sąlygų. Visą laiką, kai pasaulio taurės etapas čia vykdavo sausį, sąlygos dažnai būdavo vėjuotos, lydavo ir procentaliai daug sportininkų gana prastai šaudydavo. Kai didžioji dauguma nepataiko, tada tam, kuriam pasiseka šaudyti per mažesnį gūsį ar tiesiog pavyksta susitvarkyti, automatiškai vieta yra aukštesnė“, – sakė R.Nikitinas.

Biatlono specialistas Oberhofo trasą išskiria kaip ypatingai sunkią, kurioje svarbu tinkamai apskaičiuoti jėgas nuo pirmųjų distancijos metrų.

„Trasa šiek tiek pasikeitusi nuo tos, kurios buvo anksčiau, tačiau pernai per pasaulio taurės etapą trasa jau buvo identiška tai, kuri bus per čempionatą. Jei lygintumėm ankstesnę su dabartine, drąsiai galime teigti, kad trasa dar labiau pasunkėjo, ypač pati rato pradžia – ilgas pakilimas, labai ilgas... Startuoji, nusileidi ir tada ilgas pakilimas. Reikia jausti, kokiu tempu gali pradėti, jog nepersistengtum. Jei pradžioj padauginsi, distancijos pabaigoje gali būti užsirūgštinęs. Nesinori galvoti kam palanki, kam nepalanki. Pasirengimas įvyko, čempionatas jau čia ir tikimės kuo geresnių rezultatų“, – dėstė R.Nikitinas.

Lietuviai gavo dar vieną kvotą

Pasaulio biatlono čempionatas vyks vasario 8-19 dienomis, o biatlonininkai išsidalins 12 medalių komplektų. Iš pradžių Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) Lietuvai skyrė 3 kvotas vyrų varžybose bei 2 moterų, tačiau pratęsus Rusijos bei Baltarusijos federacijų suspendavimą mūsiškiams atiteko dar viena vieta vyrų rungtyse.

Kaip atsarginį Lietuvos rinktinės treneriai į komandos sudėtį įtraukė sėkmingai IBU taurės varžybose dalyvaujantį bei patirties pasaulio taurės etapuose turintį Nikitą Romanovą.

Geriausias nepriklausomos Lietuvos rezultatas priklauso D.Rasimovičiūtei: 2009-aisiais Pjongčange (Pietų Korėja) ji iškovojo 11 vietą.

PROGRAMA

Vasario 8 d. (trečiadienis)

15.45 val. – mišri estafetė

Vasario 10 d. (penktadienis)

15.30 val. – moterų 7,5 km sprintas

Vasario 11 d. (šeštadienis)

15.30 val. – vyrų 10 km sprintas

Vasario 12 d. (sekmadienis)

14.25 val. – moterų 10 km persekiojimas

16.30 val. – vyrų 12,5 km persekiojimas

Vasario 14 d. (antradienis)

15.30 val. – vyrų 20 km asmeninės lenktynės

Vasario 15 d. (trečiadienis)

15.30 val. – moterų 15 km asmeninės lenktynės

Vasario 16 d. (ketvirtadienis)

16.10 val. – vienetų mišri estafetė

Rungtyje, kurioje už netaiklų šūvį skiriama baudos minutė, sėkmingiausiai pasirodė Karolis Dombrovskis, užėmęs 38 vietą (šaudymas 1+0+0+0). Intrigą iki paskutinės šaudyklos išlaikęs Tomas Kaukėnas trasoje buvo greičiausias tarp lietuvių ir užėmė 53 vietą (1+0+0+2), o Vytautas Strolia liko 66-as (0+0+2+0).

K.Dombrovskis pelnė tris įskaitinius pasaulio taurės varžybų taškus. Vieną jis pridėjo ir penktadienį vykusioje 10 km sprinto rungtyje, kur užėmė 40 vietą.

„Trasoje šiandien jaučiausi pakankamai gerai, esu patenkintas savo šaudymu – pavyko padaryti tai, ką moku. Tačiau nuliūdino užimta vieta, su tokiu šaudymu tikėjausi kovoti dėl aukštesnių vietų ir gal net pasiekti savo rekordą. Deja, iki jo pritrūko daug, o kokia to priežastis, nežinau, neišanalizavome, nors savijauta nebuvo prasta“, – teigė K.Dombrovskis.

Biatlonininkas nepritaria tam, kad fizinei formai įtakos galėjo turėti sausio pabaigoje vykęs Europos čempionatas. Ten lietuviai buvo kur kas greitesni – V.Strolia sužibėjo persekiojimo rungtyje, o mišrios estafetės nariai užfiksavo istorinį rezultatą, finišo liniją kirtę ketvirti.

„Nenorėčiau kaltinti Europos čempionato, nes yra šalių, kurios vykdė tą pačią programą, dalyvavo Europos čempionate, o Pokliukoje pasirodė pakankamai gerai. Pavyzdžiui, latvis Andrejus Rastogujevas, ukrainietis Artiomas Pryma ar vienas kitas estas“, – vardijo K.Dombrovskis.

Savo pasirodymą pasaulio čempionate geriausiai iš rinktinės narių pasirodęs K.Dombrovskis įvertino patenkinamai.

„Dešimtbalėje sistemoje savo pasirodymą pasaulio čempionate vertinčiau 7,5, galbūt 8. Simboliškai pagerinau rezultatą sprinto rungtyje, tačiau nieko gero neparodžiau persekiojime. Šiandien galiu džiaugtis šaudymu, nors greitis nustebino neigiama prasme“, – sakė biatlonininkas.

Tuo tarpu fizine forma nudžiugino T.Kaukėnas: jei ne du netaiklūs šūviai paskutinėje šaudykloje, dvejų olimpinių žaidynių dalyvis būtų prasibrovęs į geriausiųjų 20-uką.

„Pradžia sezono buvo sunki, smagu, kad bent kažkiek galiu kovoti. Forma nėra superinė, bet žiūrint į tai, koks buvo pasiruošimas, sezono pradžioje sirgau koronavirusu, važiuojasi visai neblogai. Tuo tarpu šaudymo forma labai svyruojanti, nesu užtikrintas“, – pasakojo T.Kaukėnas.

53 vieta asmeninėje rungtyje jam yra aukščiausia nuo 2019 metų gruodį Estešunde (Švedija) vykusio pasaulio taurės etapo sprinto varžybų. Tiesa, į aukštas pozicijas jis pretendavo sausį Antholce (Italija) vykusiame planetos taurės etape ir Europos čempionate, tačiau asmeninių lenktynių ketvirtoje šaudykloje suklydo po tris sykius.

„Prisimenu Sočio olimpines žaidynes – išanalizavome, kad tada netaiklūs šūviai buvo dėl nuovargio. Šiais metais Antholce vėl prašoviau dėl nuovargio, nes kojos drebėjo, Europos čempionate taip pat. Bet šiandien kojos nedrebėjo, šiek tiek jaučiau baimę, kuri atsirado, nes paskutinėje šaudykloje visą laiką nepasiseka. Kol kas nesugebu susitvarkyti su pasąmone, dėl to tie šūviai skrenda pro šalį. Šiandien nebuvau pavargęs, pataupiau jėgas prieš šaudymą, bet bijojau spausti nuleistuką“, – prisipažino T.Kaukėnas.

Planetos čempionu tapo sezono atradimas Sturla Holmas Laegreidas. Norvegas užvertė visus taikinius bei 16,9 sek. pranoko taip pat nė karto nesuklydusį vokietį Arnda Peifferį. Bronza atiteko kitam norvegui Johannesui Dalei (0+1+0+0), kuris atsiliko 40,9 sek.

Lietuvos biatlonininkai čempionui pralaimėjo atitinkamai 5 min. 1,7 sek., 5 min. 39,1 sek. bei 6 min. 38,2 sek.

Ketvirtadienį vienetų mišrių estafečių varžybose dalyvaus T.Kaukėnas ir Natalija Kočergina. Planetos čempionatą mūsiškiai baigs šeštadienį vyrų estafetės rungtimi.

Šaudykloje lietuvė „uždirbo“ dvi baudos minutes (šaudymas 1+1+0+0) bei trečią kartą šiame sezone pateko į pajėgiausiųjų 60-uką. Beje, kitus du sykius tą jai pavyko padaryti taip pat asmeninėje rungtyje: pasaulio taurės etape Kontiolahtyje G. Leščinskaitė buvo 54-a, o Antholce – 55-a.

Aukštesnę vietą Lietuvos biatlonininkė yra užėmusi tik sykį, 2015 metais, kada pasaulio čempionate buvo 39-a. Tuo tarpu Pokliukoje G. Leščinskaitė taip pat varžėsi 4x7,5 km mišrių estafečių (17 vieta) ir 7,5 km sprinto (61 vieta) rungtyse.

„Pasaulio čempionato startus vertinu patenkinamai. Pagrindiniai tikslai buvo patekti į persekiojimą arba pagerinti individualios rungties vietą apskritai per visus čempionatus. Nepadariau nei vieno, nei kito, todėl džiaugsmo mažai. Negaliu išskirti vieno sėkmingiausio starto, nes jie visi buvo labai skirtingi tiek sąlygų, tiek savijautos prasme“, – pasirodymą pasaulio čempionate apžvelgė G. Leščinskaitė.

Šį sezoną asmeninėse varžybose lietuvė šaudo įspūdingu 91,25 proc. taiklumu. Progresą rodo ir užimamos vietos: iš dešimties geriausių karjeros rezultatų septyni buvo pasiekti per pastaruosius metus.

„Kažkaip neypatingai džiugina šis faktas, nes su dviem baudomis būtų galima užimti žymiai aukštesnę vietą, todėl ypač šiandien jaučiuosi nusivylusi savimi. Žinoma, džiaugiuosi neblogu šaudymu šioje rungtyje, bet vis dar einu ilgą ir sudėtingą kelią pasitikėjimo savimi link“, – sakė G. Leščinskaitė.

Kita Lietuvos biatlonininkė Natalija Kočergina 15 km asmeninėse lenktynėse užėmė 69 vietą. Mūsiškė šaudykloje suklydo keturis kartus (1+3+0+0).

Pasaulio čempionato auksą iškovojo čekė Marketa Davidova (0+0+0+0), 27,9 sek. aplenkusi olimpinę šios rungties čempionę švedę Hanną Oeberg (0+0+1+0) ir 1 min. 4 sek. – norvegę Ingrid Landmark Tandrevold (0+1+0+0). Tuo tarpu mažąjį šios rungties krištolinį gaublį pasidalijo dvi sportininkės – italė Dorothea Wierer ir austrė Lisa Theresa Hauser.

Kol kas aukščiausia Lietuvos biatlonininkų asmeniškai užimta vieta šiame pasaulio čempionate yra 40-oji, kurią vyrų sprinto varžybose iškovojo Karolis Dombrovskis.

Vyrų 20 km asmeninės lenktynės, kuriose startuos trys lietuviai, vyks trečiadienį, 15.30 val.

Tarp 104 sportininkų jis užėmė 40 vietą, pelnė įskaitinį pasaulio taurės varžybų tašką bei teisę sekmadienį startuoti persekiojimo lenktynėse.

K.Dombrovskis suko vieną baudos ratą (šaudymas 0+1), o nugalėjusiam švedui Martinui Ponsiluomai (0+0) pralaimėjo 1 min. 45,4 sek. Sidabro ir bronzos medaliai atiteko prancūzams – 11,2 sek. atsilikusiam Simonui Desthieux (0+0) bei 12,9 sek. čempionui nusileidusiam Emilienui Jacquelinui (1+0).

Po pirmo šaudymo ruožo K.Dombrovskis buvo 36-as, antrojo – 45-as. Dėka sėkmingo paskutinio distancijos rato sportininkui pavyko palypėti į geriausiųjų 40-uką.

„Džiaugiuosi įvykdęs tą minimumą – yra persekiojimas, yra simbolinis vienas taškas. Sąlygos labai geros, man palankios – trasa labai kieta. Šaltuko buvo, bet tam pasiruošiau, naudojau šiltesnes pirštines ir dvigubą kepurę. Šaltis šiandien netrukdė, o trasa buvo labai gera ir sąlygos visiems vienodos, – komentavo K.Dombrovskis. – Sakyčiau, kad sportinė forma pasaulio čempionate tikrai nėra prasčiausia, lyginant kaip gerai jaučiausi ir kaip sustartavau estafetėje. Nors ir nebuvo kryptingo pasiruošimo pasaulio čempionatui, bet esu patenkintas savo forma.“

Devintą kartą pasaulio čempionate dalyvaujantis K.Dombrovskis iki šiol aukštesnės vietos sprinto varžybose nebuvo užėmęs. Tuo tarpu aukščiausia jo pozicija pasaulio čempionatuose apskritai buvo pasiekta pernai – 20 km asmeninėse lenktynėse iškovota 30 vieta. Pakoreguoti šį skaičių biatlonininkas tikisi dar šiose pirmenybėse.

„Yra tas tikslas, bandysiu, kovosiu dėl savo asmeninių rekordų. Nuotaika prieš persekiojimą kovinga, bandysiu gerinti rezultatą. Šansai yra, šaudant gerai tikrai galima pakilti“ – teigė K.Dombrovskis.

Fortūna šaudykloje nelydėjo kitų lietuvių: Vytautas Strolia užėmė 63 vietą (1+2), o Tomas Kaukėnas – 76-ą (1+2). Nuo 60 pozicijos, garantavusios patekimą į persekiojimo lenktynes, mūsiškius atitinkamai skyrė 2,4 sek. bei 33,6 sek.

Bendroje pasaulio taurės įskaitoje pirmauja tik penktas šiandien likęs norvegas Johannesas Thingnesas Boe (749 tšk.), V.Strolia užima 46 vietą (74 tšk.), o K.Dombrovskis – 62-ą (24 tšk.).

Pirmose pasaulio čempionato varžybose – mišrių estafečių rungtyje – Lietuvos komanda užėmė 17 vietą. Šeštadienį 7,5 km sprinte varžysis Natalija Kočergina ir Gabrielė Leščinskaitė.

Mišrių estafečių rungtyje lietuviai startavo ta pačia sudėtimi, kaip ir Europos čempionate, kuriame užėmė ketvirtą vietą: komandą sudarė Karolis Dombrovskis, Vytautas Strolia, Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina. Tiesa, dabar pirmi į trasą iššliuožė vyrai ir vieną etapą sudarė ne 6 km, o 7,5 km.

K.Dombrovskis pirmą etapą baigė 16-as, V.Strolia antrąjį – 17-as, o G.Leščinskaitė bei N.Kočergina šią poziciją išlaikė. Mūsiškiai nesuko nė vieno baudos rato, tačiau panaudojo 10 papildomų šovinių. Tarp 27 komandų taikliausiai šaudė austrai, panaudoję vos du papildomus šovinius.

Aukso medalius iškovojo Norvegijos biatlonininkai (Sturla Holmas Laegreidas, Johannesas Thingnesas Boe, Tiril Eckhoff ir Marte Olsbu Roeiseland), kurie sidabrą pelniusius austrus pranoko 27 sek. Bronzą iškovoję švedai nugalėtojams pralaimėjo 30,6 sek., tuo tarpu lietuviai atsiliko 5 min. 1 sek.

„Galėčiau drąsiai sakyti, kad trasa ganėtinai sudėtinga. Vienas ilgas pakilimas, labai ilgas nusileidimas, vėliau trumpi pakilimai, nemažai posūkių. Techniškai trasa tikrai nelengva, tačiau priėjimas į šaudyklą yra nesudėtingas. Kaip paskutiniai pasaulio taurės etapai Pokliukoje parodė, dauguma sportininkų čia labai gerai šaudo, jei netrukdo vėjas. Daug ką lems, kaip sportininkai bus pasiruošę šiam čempionatui fiziškai ir techniškai, nes šaudymas daugumos komandų tikrai bus geras“, – čempionato išvakarėse Pokliukos trasą įvertino Lietuvos rinktinės šaudymo treneris Ruslanas Nikitinas.

Beje, dėl starto Europos čempionate Lietuvos komanda negalėjo atlikti pilnos treniruočių stovyklos aukštikalnėse – pritrūko laiko.

„Treniruočių stovykla praėjo gerai, tačiau šiek tiek liūdna, kad turėjome mažokai laiko atsistatymui po Europos čempionato ir antro pasaulio taurės varžybų trimestro. Nuo senų laikų praktika rodo, kad norint maksimaliai praeiti visą aklimatizaciją ir gauti kalnų efektą, reikia 18-20 dienų. Išbuvome savaitę, labai daug diskutavome, kaip reikėtų daryti – ar kilti į kalnus, ar nekilti. Pagalvojome, kad čempionatas vyksta tikrai aukštai, todėl nusprendėme pakilti, kad organizmas nors šiek tiek adaptuotųsi prie slėgio“, – sakė R.Nikitinas.

Penktadienį pasaulio čempionate vyks vyrų 10 km sprinto varžybos. Be mišrių estafečių rungtyje startavusių narių į čempionatą Slovėnijoje taip pat atvyko Tomas Kaukėnas ir Linas Banys.

8 papildomus šovinius panaudojusi Lietuvos komanda – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Vytautas Strolia bei K.Dombrovskis – taiklumu nusileido tik medalius išsidalijusioms ekipoms: auksą iškovojo norvegai (7 papildomi šoviniai), 15,6 sek. pranokę šeimininkus italus (6 pap. šov.) bei 30,8 sek. – sensacingai bronzą pelniusius čekus (2 pap. šov.).

Lietuviai atsiliko tik 4 min. 22,6 sek., o iškovota 16 pozicija yra aukščiausia mūsiškių užimta vieta planetos pirmenybių komandinėje rungtyje apskritai!

„Didžiausią darbo dalį šiandien atliko mūsų merginos, dėl kurių be galo džiaugiamės. Jų indėlis į šios dienos rezultatą buvo didžiausias“, – neslėpė K.Dombrovskis.

Greičiau nei įprastai šaudžiusi N.Kočergina abiejuose šaudymo ruožuose panaudojo po papildomą šovinį ir estafetę perdavė lenkdama 10 varžovių – 17 pozicijoje. G.Leščinskaitė užimamos vietos neužleido, V.Strolia komandą pakylėjo per poziciją, o K.Dombrovskis 16 vietą išlaikė iki lenktynių pabaigos.

„Žinoma, kad labai džiugina mūsu su Natalija pasirodymas, nes jau buvom įpratusios estafetę baigti antrame etape. Manau, kad ši estafetė buvo sėkmingiausia mums kaip komandai, bet negaliu teigti, kad viskas pavyko ir man asmeniškai, – sakė G.Leščinskaitė. – Rezultatas atrodo gražus, bet pati savijauta ir jausmas varžybų metu manęs netenkino. Visgi aukštikalnės padarė savo darbą ir jėgų paskutiniam ratui pritrūko. Be to, vis dar jaučiuosi neužtikrinta dėl savo šaudymo ir stresas šaudykloje pasitikėjimo tikrai neprideda ateinantiems startams.“

G.Leščinskaitė būtent Antholce yra užėmusi aukščiausią vietą sprinto varžybose per savo karjerą – 2016 metais čia ji buvo 61-a.

„Kiekvienais metais būdama Antholce prisimenu tą sprintą, kuomet per plauką nepatekau į persekiojimą. Tačiau ši vieta nieko dėta ir šis aukštis (varžybos vykdomos 1600 m aukštyje virš jūros lygio – aut. past.) man nėra palankus. Netgi pati trasa netinkama mano slidinėjimo technikai, todėl negaliu sakyti, kad čia man sekasi. Manau, jėgų prideda pati Anholco teigiama atmosfera, visada nepriekaištingai paruošta trasa ir puikus oras“, – teigė G.Leščinskaitė.

Ypač didelį greitį trasoje demonstravo V.Strolia: daugkartiniam olimpiniam čempionui Martinui Fourcade iš Prancūzijos jis pralaimėjo tik 12,7 sek.

„Sunku kažką sakyti apie sportinę formą, nes nesinori po to prisikalbėti. Vieną dieną būna gerai, kitą priešingai. Šiandien trasoje jaučiausi tikrai labai gerai, reikia tik šiek tiek ramiau pradėti, nes trečiame rate greita pradžia jautėsi. Visumoje viskas yra gerai, reikia dar truputį pridėti sprinte ir viskas bus gerai, – sakė V.Strolia. – Save nuteikinėju, kad Antholco reljefas man gana palankus, nes nėra ilgų stačių pakilimų. Šaudyti čia yra sunku, vien atvažiavimas į šaudyklą yra sunkus, todėl save prieš šaudyklą reikia labai kontroliuoti ir nepersitempti. Viskas man tinka, aukštis tik gal nelabai, bet reikia prisitaikyti.“

Aukštikalnių daromos įtakos nemėgsta ir K.Dombrovskis.

„Pirmas startas, pirmi ratai, parodė, kad aukštikalnės savo duoda ir kvėpuojasi sunkiai. Važiuojant paskutinį ratą galvojau, kad sunku, o tik 6 kilometrai“, – komentavo Lietuvos biatlonininkas.

K.Dombrovskis sulaukė transliacijos režisierių dėmesio, kai šliuoždamas link finišo ilgai mojavo aistruoliams.

„Viskas buvo kartu – ir džiaugiausi vieta, ir norėjosi padėkoti. Čia tokia atmosfera, tokie sirgaliai, kad būtų nepagarba jiems nepamojuoti. Jie palaiko iki pat paskutinio finišavusio dalyvio“, – paaiškino biatlonininkas.

Į šį pasaulio čempionatą lietuviai atvyko po bene sėkmingiausio planetos taurės sezono: įskaitinius taškus yra iškovoję trys Lietuvos vyrai (V.Strolia, K.Dombrovskis ir Tomas Kaukėnas), o aukščiausias vietas istorijoje iškovojo V.Strolia (20 vieta Oberhofe) bei vyrų estafetės komanda (14 vieta Rūpoldinge).

Penktadienį 15.45 val. Lietuvos laiku vyks moterų 7,5 km sprinto varžybos, kuriose startuos G.Leščisnkaitė, N.Kočergina bei Ana Jesipionok.

Nugalėjo baudos ratų išvengę Norvegijos atstovai Marte Olsbu Roeiseland ir Johannesas Thingnesas Boe - 35 min. 43,2 sek.

Antrąją vietą užėmė italai Dorothea Wierer (+13,4 sek.; 0 baudos ratų), trečiąją - švedai Hanna Oeberg ir Sebastianas Samuelssonas (+20 sek.; 0).

Latviai Baiba Bendika ir Andrejs Rostorgujevs (+1.34,3; 0) užėmė dešimtąją vietą, o estai Tuuli Tomingas ir Rene Zahkna (+1.38,8; 0) - 11-ąją.

Varžybose dalyvavo 28 komandos.

Šeštadienį vyks moterų ir vyrų estafetės.