Ispanija

Šeštadienį Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) pareiškė užuojautą aukų šeimoms.

„Visą savo solidarumą ir paramą Maroko žmonėms po šio baisaus žemės drebėjimo (...) Ispanija yra su šios tragedijos aukomis ir jų šeimomis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė premjeras.

Teigiama, kad žemės drebėjimas taip pat buvo juntamas Ispanijos pietvakariniame Andalūzijos regione, kur vietos gelbėjimo tarnybos sulaukė daugiau kaip 20 skambučių iš žmonių, pajutusių žemės drebėjimą tokiuose miestuose kaip Kordoba, Sevilija ir Malaga, sakoma regiono vyriausybės pranešime.

Išplatintame pranešime priduriama, kad pranešimų apie turtinę žalą ar sužeistus žmones Andalūzijoje negauta.

„Mūsų mintys yra su šio baisaus žemės drebėjimo aukomis ir artimaisiais. Visi solidarizuojamės su Maroku ir jo gyventojais“, – „X“ pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas).

„Ispanija pasiūlė Marokui, jei šis manytų, kad tai būtina, savo gelbėjimo pajėgumus, kurie tokiomis akimirkomis yra patys svarbiausi, taip pat savo atstatymo pajėgumus, kai šis momentas praeis. Dabar svarbu išgelbėti kuo daugiau gyvybių“, – žurnalistams Indijoje teigė jis.

Anot ministro, Ispanijos karinis nepaprastųjų situacijų padalinys (UME), taip pat Ispanijos pagalbos agentūros ir ambasada yra visiškai pasirengusi padėti Marokui ir jo gyventojams.

UME yra ginkluotųjų pajėgų padalinys, įkurtas tam, kad galėtų greitai reaguoti į ekstremalias situacijas, pavyzdžiui, miškų gaisrus, potvynius ir žemės drebėjimus.

Prancūzija

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė esąs sukrėstas žemės drebėjimo Maroke ir pasisiūlė suteikti reikiamą pagalbą.

„Visi esame sugniuždyti po siaubingo žemės drebėjimo Maroke“, – „X“ nurodė prezidentas, skrisdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimą Indijoje.

„Prancūzija yra pasirengusi suteikti pirmąją pagalbą“, – pridūrė E. Macronas.

Ukraina

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė solidarumą su Maroku.

„Reiškiame gilią užuojautą Jo Didenybei Karaliui Mohamedui VI (Mohamedui šeštajam) ir visiems marokiečiams dėl žmonių aukų, žuvusių per siaubingą žemės drebėjimą Marakešo regione. Linkiu sužeistiesiems greitai pasveikti. Ukraina solidarizuojasi su Maroku šiuo tragišku metu“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Afrikos Sąjunga

Afrikos Sąjungos Komisijos vadovas šeštadienį išreiškė didelį skausmą dėl pražūtingo žemės drebėjimo Maroke.

„Su didžiuliu liūdesiu sužinojau apie tragiškus Maroko Karalystę sukrėtusio žemės drebėjimo padarinius“, – sakė  Moussa Faki Mahamatas (Musa Fakis Mahamatas) ir pareiškė nuoširdžią užuojautą karaliui, Maroko žmonėms ir aukų šeimoms.

Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pareiškė užuojautą Maroko žmonėms.

„Rusijoje dalijamės draugiškos Maroko tautos skausmu ir gedulu“, – sakoma V. Putino kreipimesi į Maroko karalių Mohammedą VI.

Turkija

Po pražūtingo žemės drebėjimo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pasiūlė paramą Marokui.

„Šią sunkią valandą visokeriopai palaikysime savo brolius marokiečius“, – „X“ teigė jis.

JAV

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pareiškė užuojautą daugiau kaip 800 žmonių gyvybių nusinešusio žemės drebėjimo Maroke aukoms ir pridūrė, kad Vašingtonas yra pasirengęs suteikti visą reikiamą paramą.

„Esu labai nuliūdintas dėl žemės drebėjimo Maroke aukų ir nuniokojimo“, – teigiama jo išplatintame pranešime.

„Mūsų mintys ir maldos yra su visais, kuriuos paveikė ši baisi nelaimė“, – pridūrė J. Bidenas.

Kinija

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) šeštadienį nusiuntė užuojautos laišką į Maroką, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Rugsėjo 9 dieną prezidentas Xi Jinpingas nusiuntė užuojautą Maroko karaliui Mohammedui VI dėl stipraus žemės drebėjimo Maroke“, – nurodė valstybinis transliuotojas CCTV.

G-20 buvo sukurtas 2008 metų finansų krizės metu kaip vienas būdų tvarkyti pasaulio ekonomikai.

Tačiau pastaraisiais metais vis sunkiau rasti sutarimą tarp narių.

Keli lyderiai jau yra atvykę į Naująjį Delį, kuris prieš šeštadienį prasidėsiantį susitikimą buvo labai sutvarkytas ir iš dalies ištuštėjo.

Susitikimo šeimininkė Indija stengiasi rasti bendrą sutarimą dėl tokių klausimų kaip ilgiau nei pusantrų metų besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje, klimatas ir pasaulinis valdymas.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) šį aukščiausiojo lygio susitikimą apibūdino kaip savo šalies diplomatijos brandos atėjimą – Naujojo Delio įtakos ir prestižo pasaulinėje arenoje įrodymą.

Tačiau abejonių tuo sukėlė kinų lyderis Xi Jinpingas, kuris pabrėžtinai nusprendė praleisti susitikimą ir vietoj savęs atsiųsti premjerą Li Qiangą (Li Čiangą).

Oficialios jo neatvykimo priežastys nebuvo nurodytos, tačiau Xi Jinpingas yra peikęs N. Modi dėl kruvino Kinijos ir Indijos pasienio ginčo ir atvirai kalbėjęs apie tai, kad JAV vadovaujamos grupės, tokios kaip G-20, turėtų būti palankesnės Pekino interesams.

Tuo metu, kai vyks aukščiausiojo lygio susitikimas, Xi Jinpingas Pekine priims Venesuelos ir Zambijos vadovus.

„Putino destrukcija“

N. Modi, jausdamas galimybę pagerinti savo, kaip valstybininko, reputaciją prieš kitų metų pradžioje vyksiančius rinkimus, užima svarbią vietą susitikime.

Jo atvaizdas puošia daugybę G-20 reklaminių stendų ir plakatų, išklijuotų visame Naujajame Delyje.

Vladimiras Putinas ir vėl nesugeba parodyti savo veido G-20 susitikime.

Jei G-20 šalių vadovams nepavyks susitarti dėl bendro viršūnių susitikimo pareiškimo, kuris paprastai yra įprastas diplomatinis reikalas, tai gali būti traktuojama kaip gėda Indijai ir N. Modi siekiui suvienyti besivystančias ir turtingesnes nares.

Atrodo, kad N. Modi žengs bent vieną konkretų žingsnį šia linkme – keli lyderiai išreiškė paramą bloko išplėtimui iki G-21 ir Afrikos Sąjungos kaip nuolatinės narės įtraukimui.

Tačiau atrodo, kad pagrindinis nesutarimų objektas yra Ukraina ir tai, kas sumokės už pastangas kovoti su klimato kaita.

„Turėkite šiek tiek kantrybės“, – penktadienį sakė Indijos aukšto rango diplomatas Amitabhas Kantas, tvirtindamas, kad bendros deklaracijos tekstas bus pateiktas vadovams, kad jie galėtų apsispręsti.

Diplomatinė nesantaika ir kaltinimai karo nusikaltimais taip pat neleidžia Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, nors Maskva ir toliau spaudžia sąjungininkus sušvelninti tarptautinį jos invazijos į Ukrainą pasmerkimą.

V. Putinas į Naująjį Delį vietoj savęs išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

„Vladimiras Putinas ir vėl nesugeba parodyti savo veido G-20 susitikime“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

„Jis yra savo paties diplomatinės tremties architektas, izoliuojantis save savo prezidentūroje ir blokuojantis kritiką bei realybę, – teigė jis. – Tuo tarpu likusios G-20 šalys demonstruoja, kad mes pasirodysime ir dirbsime kartu, kad surinktume Putino destrukcijos gabalus.“

„Atidžiai stebime“

Į aukščiausiojo lygio susitikimą vykstantis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat tvirtino, kad susitikimas vis tiek duos rezultatų, nors rinkos nerimavo, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas gali paaštrėti.

Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama, kad Kinija gali būti pasirengusi išplėsti plačiai naudojamų „Apple“ telefonų „iPhone“ draudimą po pranešimų, kad Pekinas uždraudė naudoti juos vyriausybinėse įstaigose.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), kalbėdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą skrendančiame lėktuve „Air Force One“, atmetė klausimus apie šias kalbas.

Jis sakė, kad Pekinas turėtų atsakyti į tokius klausimus kaip „kas juos skatina, koks bus to mastas ir koks, jų manymu, bus grynasis to poveikis“.

Daugelis G-20 šalių vadovų baiminasi, kad, didiesiems pasaulio prekybos žaidėjams suremiant ietis, jų ekonomikoms jau dabar gresia netiesioginė žala.

Ekonomistai teigia, kad JAV apribojimai dėl jautrių technologijų perdavimo Kinijai dar labiau sulėtino antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimą.

Tačiau jie taip pat atkreipia dėmesį į rimtas Kinijos struktūrines problemas, pavyzdžiui, mažėjančią darbo jėgą, lėtėjantį našumą ir perkaitusią nekilnojamojo turto rinką.

Penktadienį kalbėdama Naujajame Delyje, JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) perspėjo, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas kelia pavojų visam pasauliui.

„Kinija susiduria su įvairiais tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais pasauliniais iššūkiais, ekonominiais iššūkiais, kuriuos mes atidžiai stebime“, – sakė ji.

„Vis dėlto Kinija turi gana daug politinės erdvės šiems iššūkiams spręsti“, – teigė pareigūnė.

Parlamento Vestminsterio salėje pagerbę monarchę, J. Bidenas, Japonijos imperatorius Naruhito (Naruhitas) ir kiti pasaulio lyderiai turi dalyvauti priėmime pas karalių Charlesą III (Karolį III).

Vėlai šeštadienį į Londoną atskridęs J. Bidenas sakė, kad Elizabeth II, kuri karalienės pareigas ėjo rekordiškai ilgai – 70 metų, – „apibrėžė epochą“.

Konstitucinės monarchijos statusą tebeturinčios Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'as (Entonis Albanizis), anksčiau pareiškęs, kad jo šaliai tapti respublika yra „neišvengiama“, televizijai „Sky News Australia“ sakė, kad karalienė buvo „visada padrąsinanti“.

Karalienės atminimą jis pagerbė ir su Charlesu III susitiko šeštadienį.

Bakingamo rūmuose taip pat buvo surengta privati audiencija Naujosios Zelandijos ministrei pirmininkei Jacindai Ardern (Džasindai Ardern). Naujoji Zelandija, kaip ir Australija bei 12 kitų Sandraugos šalių, dabar laiko Charlesą III savo valdovu.

„Buvo matyti, kad (Charlesui III) labai daug reiškia toks žmonių meilės ir prieraišumo Jos Didenybei mastas ir išraiška“, – sakė ji sekmadienį BBC televizijai.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) savo ruožtu sakė, kad Elizabeth II „tarnavo visą savo gyvenimą ir su nepriekaištingu grakštumu vykdė savo pareigas“.

Jie yra tarp kelių dešimčių valstybių ir vyriausybių vadovų, atvykusių į Jungtinę Karalystę, artėjant ilgiausiai valdžiusios monarchės laidotuvėms surengusią didžiausią istorijoje policijos prižiūrimą operaciją.

Pirmieji žmonės jau iš anksto būriavosi, norėdami pamatyti pirmadienį Vestminsterio abatijoje vyksiantį iškilmingą atsisveikinimą, kuris, kaip manoma, pristabdys Londono gyvenimą ir kurį stebės milijardai žiūrovų visame pasaulyje.

„Tautos močiutė“

„Norėjome surasti gerą vietą procesijai stebėti“, – sakė 59 metų Karališkojo karinio jūrų laivyno veteranas Billas Parry (Bilas Peris), kuris kartu su kitais dviem buvusiais kariais laukdami sėdėjo ant sulankstomų kėdžių.

„Pamiegoti lauke nėra sunku, turint omenyje viską, ką karalienė dėl mūsų padarė: 70 metų tarnystės“, – teigė jis.

Jungtinė Karalystė sekmadienį 20 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku tylos minute pagerbs karalienės „gyvenimą ir palikimą“, prieš įvykstant jos laidotuvėms.

Norintieji pamatyti vėliava uždengtą karstą į Vestminsterio salę, esančią priešais vienuolyną, turi laiko iki pirmadienio 6 val. 30 min. ryto (8 val. 30 min. Lietuvos laiku).

Sekmadienio rytą palei Temzės upę nusidriekus kilometrų ilgio eilei, laukimo laikas viršijo 13 valandų. Nuo sekmadienio vakaro veikiausiai į eilę nebebus galima patekti.

„Kad išvengtumėte nusivylimo, nebestokite į eilę“, – paragino vyriausybė.

27 metų informacinių technologijų darbuotojas Shaunas Mayo (Šonas Mejo) pateko į Vestminsterio salę po 14 valandų laukimo eilėje, kad galėtų atiduoti pagarbą.

„Tai buvo neįtikėtinai emocinga. Ji buvo tarsi tautos močiutė“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Mes visi jos ilgėsimės“, – teigė jis.

Policija pranešė, kad vyrui, kuris penktadienį buvo sulaikytas priėjęs prie karsto, pateikti kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Anūkų budynės

Šeštadienio vakarą, kai gedintieji lėtai ėjo pro karstą, princas Williamas (Viljamas) ir jo jaunesnysis brolis, nuo karališkųjų pareigų atsitraukęs princas Harry (Haris) ėjo priekyje aštuonių karalienės anūkų, kurie 12 minučių budėjo prie karsto.

Harry, kuris dvi pamainas tarnavo britų kontingente Afganistane, vilkėjo savo karinę uniformą.

Atrodo, kad tai naujausia Charleso III įteikta alyvmedžio šakelė Harry ir jo žmonai Meghan (Megan) po to, kai jie atsitraukė nuo karališkųjų pareigų ir persikėlė į Šiaurės Ameriką, o vėliau apkaltino karališkąją šeimą rasizmu.

Karalius ir jo vyriausiasis sūnus Williamas, naujasis sosto įpėdinis, anksčiau buvo nustebinęs eilėje prie Temzės stovėjusius žmones savo pasivaikščiojimu, kurio metu spaudė jiems rankas ir dėkojo už atvykimą.

Karalienės Elizabeth II valstybinės laidotuvės, pirmosios Jungtinėje Karalystėje po monarchės pirmojo ministro pirmininko Winstono Churchillio (Vinstono Čerčilio) mirties 1965 metais, įvyks pirmadienį 11 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku Vestminsterio abatijoje, Londone.

Buvęs Jorko arkivyskupas Johnas Sentamu (Džonas Sentamu), kalbėdamas apie karalienės pageidavimus dėl valandą trunkančios ceremonijos, sakė, kad ji „nenorėjo to, ką jūs vadinate ilgomis, nuobodžiomis pamaldomis“.

„Žmonių širdys bus sušildytos, o kartu tai bus akimirka, kai bus pasakyta, kad tai šlovingos laidotuvės“, – sakė jis BBC televizijai.

Nepakviesta Rusija: „Amoralu“

Rusijos, Afganistano, Mianmaro, Sirijos ir Šiaurės Korėjos vadovai nebuvo pakviesti prisijungti prie 2 tūkst. svečių.

Rusų užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę šį sprendimą pavadino „labai amoraliu“ ir „šventvagišku“ karalienės atminimui. Kinijos atstovai atvyks į abatiją, tačiau parlamento vadovai jiems uždraudė pagerbti karalienės atminimą prie jos karsto.

Po laidotuvių procesijos karalienės karstas bus nugabentas į Vindzoro pilį, esančią į vakarus nuo Londono, kur ji bus privačiai palaidota šalia savo velionio vyro princo Philipo (Filipo), tėvų ir sesers.

Camilla (Kamila) pirmą kartą viešai pasisakė kaip naujoji karalienė konsortė, prisimindama savo uošvės šypseną ir „nuostabias mėlynas akis“.

„Jai turėjo būti labai sunku būti viena moterimi“ pasaulyje, kuriame dominuoja vyrai, televizijai sakė Charleso III žmona.

„Nebuvo moterų premjerių ar prezidenčių. Ji buvo vienintelė, todėl, manau, kad ji pati susikūrė savo vaidmenį“, – teigė ji.

96 metų karalienė mirė rugsėjo 8 dieną, po rekordinių septynių valdymo dešimtmečių. Jungtinės Karalystės visuomenės nariai ilgose eilėse iki 24 valandų laukia galimybės praeiti pro Vestminsterio salėje pašarvotos karalienės karstą.

Nuo trečiadienio, kai Elizabeth II karstas buvo atlydėtas į JK parlamento kompleksą, eilės palei Temzės upę driekiasi kilometrus, žmonės nepaiso net naktinės žvarbos.

Policija monarchės laidotuvėms pirmadienį rengia didžiausią per Britanijos istoriją saugumo operaciją, nes laukiama šimtų svarbių svečių iš užsienio, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną).

Naujasis karalius Charlesas III (Karolis III) šeštadienį susitiks su 14 Sandraugos šalių – buvusių kolonijų, kurių valstybės galva tapo perėmęs britų sostą – ministrais pirmininkais.

Šios šalys, nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki Kanados, oficialiai paskelbė jį savo naujuoju suverenu. Tačiau stiprėjant respublikos šalininkų judėjimams, svarbus Charleso III valdymo elementas bus pastangos išlaikyti esamą Sandraugos valstybių santvarką.

Penktadienį Charlesas III vizitu Velse užbaigė savo, kaip monarcho, pirmuosius apsilankymus keturiose JK provincijose.

Kardife didelės minios skandavo „Dieve, sergėk karalių“, jam spaudžiant rankas jo pasveikinti atėjusiems žmonėms.

Charlesas III susitiko su Velso pirmuoju ministru, respublikos šalininku Marku Drakefordu (Marku Dreikfordu). Karaliui paskelbus savo sūnų Williamą naujuoju Velso princu, gatvėse pasigirdo pavienių nepritarimo šūksnių.

„Emocijų banga“

Sugrįžęs į Londoną Charlesas III penktadienį vakare su seserimi princese Anne (Ana) ir broliais princais Andrew (Endriumi) bei Edwardu (Edvardu) surengė 15 minučių „princų budynes“ prie velionės karalienės.

Visuomenės nariams einant pro šalį, jie tyliai, nuleidę akis, stovėjo prie karsto.

Mes visi atėjome padėkoti Jos Didenybei už visus tuos metus rodytą gerumą, rūpestį, nuraminimą.

Andrew, iš kurio šiais metais dėl lytinio smurto skandalo buvo atimti karališkieji titulai, vienintelį kartą per 11 dienų gedulo periodą buvo leista vilkėti karinę uniformą. Jorko kunigaikštis per 1982 metų Folklando salų karą su Argentina skraidė Karališkojo karinio jūrų laivyno sraigtasparniais.

Šeštadienį vakare šeimos budynes pakartos aštuoni velionės karalienės vaikaičiai, tarp jų naujasis sosto įpėdinis princas Williamas ir nuo karališkųjų pareigų atsitraukęs jo brolis Harry.

Harry, kuris dvi pamainas tarnavo britų kontingente Afganistane, kaip pranešama, taip pat buvo duotas specialus leidimas vilkėti savo karinę uniformą.

Šis sprendimas atrodo kaip dar viena karališkosios šeimos princui ištiesta alyvmedžio šakelė po jo ir jo žmonos Meghan (Megan) pareikštų kaltinimų rasizmu.

Karalienės šeimai tenka gedėti viso pasaulio akivaizdoje, bet jauniausias karalienės sūnus Edwardas sakė: „Mus labai sujaudino užliejusi emocijų banga ir žmonių, pasistengusių išreikšti savo meilę, susižavėjimą bei pagarbą, skaičius.“

Laukiančiųjų eilėje – D. Beckhamas

Įspūdingiausia visuomenės pagarbos karalienei apraiška yra didžiulės šimtų tūkstančių žmonių, norinčių atsisveikinti su velione, eilės.

Pareigūnai penktadienį įspėjo, kad tikėtinas laukimo eilėse laikas viršijo 24 valandas, ir buvo trumpam sustabdę priėmimą.

Tarp žmonių, atėjusių atsisveikinti su karaliene, buvo Anglijos futbolo rinktinės buvęs kapitonas Davidas Beckhamas (Deividas Bekemas). Eilėje prie Vestminsterio salės jam teko laukti 12 valandų.

„Viskas labai emocinga; tylą ir salėje [tvyrančius] jausmus labai sunku paaiškinti“, – praėjęs pro velionės monarchės karstą žurnalistams sakė jis.

„Mes visi atėjome padėkoti Jos Didenybei už visus tuos metus rodytą gerumą, rūpestį, nuraminimą“, – pridūrė D. Beckhamas.

Visuomenė atsisveikinti su karaliene galės iki pirmadienio ryto, o vėliau prasidės Elizabeth II laidotuvės – pirmosios JK valstybinės laidotuvės po beveik šešių dešimtmečių pertraukos.

Per įspūdingą ceremoniją Vestminsterio abatijoje, kurią turėtų žiūrėti milijonai televizijos žiūrovų visame pasaulyje, lafetą su karalienės karstu trauks 142 jūreiviai.

Laidotuvėse dalyvaus daugiau kaip 2 tūkst. svečių, tačiau tokių šalių kaip Rusija, Baltarusija ir Afganistanas lyderiai nebuvo pakviesti.

Po diplomatinio ginčo, kai kinų delegacijai nebuvo leista apsilankyti prie karalienės karsto, Kinijai laidotuvėse atstovaus viceprezidentas Wang Qishanas (Vang Čišanas), šeštadienį pranešė šios šalies Užsienio reikalų ministerija.

Po oficialių laidotuvių karalienė per privačią ceremoniją bus palaidota Vindzoro pilyje.

Anksti šeštadienį Vindzore laidotuvių procesijos repeticijoje dalyvavo šimtai britų armijos, oro pajėgų ir karinio jūrų laivyno narių.

Naujienų agentūra AFP pateikia pasaulio lyderių jau paskelbtų pareiškimų suvestinę.

J. Bidenas, E. Macronas, O. Scholzas: „neliks be atsako“

Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai V. Putino sprendimą pavadino Minsko taikos susitarimų „aiškiu pažeidimu“.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sutiko, kad „šis žingsnis neliks be atsako“, sakoma po lyderių pokalbio paskelbtame Berlyno pareiškime.

JAV: V. Putinas kuria „pretekstą karui“

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild) išjuokė V. Putino pareiškimus, kad į Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas pasiųsti Rusijos kariai imsis taikos palaikymo vaidmens.

„Jis juos vadina taikdariais. Tai nesąmonė. Mes žinome, kas jie iš tikrųjų“, – sakė L. Thomas-Greenfield.

Pasak jos, V. Putino kalba prilygsta „virtinei piktinančių, melagingų pareiškimų“ siekiant „sukurti pretekstą karui“.

JT smerkia „Ukrainos suverenumo pažeidimą“

JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad Rusijos sprendimas prilygsta „Ukrainos teritorinio vientisumo bei suverenumo pažeidimui“ ir yra „nesuderinamas su Jungtinių Tautų chartijos principais“.

Prancūzija prašo JT Saugumo Tarybos neeilinio susitikimo

E. Macronas, anksčiau pirmadienį vis dar siekęs diplomatinio sprendinio, paragino Europos Sąjungą pritarti naujoms sankcijoms Maskvai.

„Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

JK rengia „stiprias sankcijas“

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) V. Putino sprendimą pasmerkė kaip „baisų Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimą“.

„Su pirmuoju Rusijos įsiveržimo ar Rusijos invazijos žingsniu“ bus paleistas „labai stiprus sankcijų paketas“, pridūrė jis.

Vokietija: Rusija laužo „visus savo pažadus“

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pareiškė, kad Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp provakarietiškos Ukrainos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.

Pripažindama Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija „laužo visus savo pažadus pasaulio bendrijai“, sakė A. Baerbock.

NATO: Rusija ieško „preteksto įsiveržti į Ukrainą“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad V. Putino sprendimas „dar labiau kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, žlugdo pastangas išspręsti konfliktą ir pažeidžia Minsko susitarimus, kurių šalis yra Rusija“.

„Maskva toliau kursto konfliktą Rytų Ukrainoje, teikdama finansinę ir karinę paramą separatistams. Ji taip pat bando inscenizuoti pretekstą, kad galėtų vėl įsiveržti į Ukrainą“, – pridūrė jis.

ES žada vieningą atsaką

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) tviteryje paskelbė identiškus pareiškimus.

Pasmerkę V. Putino sprendimą kaip „akiplėšišką tarptautinės teisės, teritorinio Ukrainos vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimą“, jie pridūrė: „ES ir jos partnerės reaguos vieningai, tvirtai ir ryžtingai, solidarizuodamosi su Ukraina.“

Serbija baiminasi krizės plėtimosi

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, jog esama nuogąstavimų, kad Ukrainos krizė „galėtų išplisti į kitas Europos ir pasaulio dalis, ypač Vakarų Balkanus“.

Rumunijos įspėjimas dėl kelionių

Rumunijos užsienio reikalų ministerija visiems Ukrainoje esantiems savo piliečiams nurodė „nedelsiant išvykti“.

Japonija įspėja dėl „griežto atsako“

Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) sakė, kad Rusijos veiksmais, kurių „negalima toleruoti“, pažeidžiami „Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas“.

„Jei įvyks invazija, koordinuosime griežtą atsaką, įskaitant sankcijas, derindami [veiksmus] su G-7 (Didžiuoju septynetu) ir tarptautine bendrija, atidžiai stebėdami situaciją“, – sakė jis.

Indija ragina elgtis santūriai

Indijos ambasadorius JT paragino visas šalis augant įtampai pademonstruoti santūrumą.

„Skubus prioritetas yra įtampos deeskalavimas, atsižvelgiant į visų šalių teisėtus saugumo interesus ir siekiant ilgalaikės taikos bei stabilumo regione ir už jo ribų“, – sakė T. S. Tirumurti (T. S. Tirumurtis).

Kinija kaltina „sudėtingus veiksnius“

Pekinas – vienas artimiausių Maskvos sąjungininkų – nesiėmė palaikyti jokios šalies ir vietoje to paragino visus „vengti bet kokių veiksmų, galinčių pakurstyti įtampą“.

„Dabartinė padėtis Ukrainoje yra daugelio sudėtingų veiksnių rezultatas“, – JT Saugumo Tarybai sakė Kinijos ambasadorius Zhang Junas (Džang Dziunas).

Australija smerkia „Putino nesąmonę“

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) nesąmone pavadino V. Putino pareiškimus, kad į Rytų Ukrainą siunčiami Rusijos kariai yra taikdariai.

„Negalime leisti, kad būtų grasinama smurtu siekiant vienos šalies pranašumo prieš kitas“, – sakė jis.

„Todėl svarbu, kad taip pat galvojančios šalys, smerkiančios tokį elgesį, išties laikytųsi drauge“, – pridūrė S. Morrisonas.

Bliūkštančios ambicijos

Paryžiaus sutartis numato klimato šilimo apribojimą iki mažiau nei 2 °C, idealiu atveju – iki 1,5 °C, lyginant su laikotarpiu iki pramonės perversmo, tačiau kai kurių stambių valstybių, klimato teršėjų, atstovų pasirinkimas nedalyvauti COP26 aptemdė tikslų pasiekiamumo optimistinių nuotaikų likučius. Šalį į Paryžiaus susitarimą sugrąžinęs JAV prezidentas Joe Bidenas nesibaimino apkaltinti Kiniją ir Rusiją, kad šios netrykšta kolektyviniu nusiteikimu klimato kaitos srityje.

"Kinija bando prisiimti pasaulio lyderės vaidmenį – ir neatvyksta čia!" – prieš išskrisdamas iš Glazgo ir turėdamas omenyje Kinijos vadovą Xi Jinpingą žurnalistams sakė jis. Nepaisant to, verta paminėti, kad Pekinas pažadėjo nutraukti savo indėlį į pasaulinį atšilimą ir pasiekti akmens anglių neutralumą iki 2060 m.

Dar griežčiau J.Bidenas atsiliepė apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Rusija yra penkta didžiausia teršėja pasaulyje po Kinijos, JAV, ES ir Indijos. "Jo tundra dega – tiesiogine prasme, tundra dega. Jis turi rimtų klimato problemų, o noro ką nors daryti – nulis", – rėžė J.Bidenas. Daugelio mokslininkų nuomone, Rusija, ypač jos Sibiro ir Arkties regionai, yra viena iš labiausiai klimato kaitos veikiamų valstybių.

Birželį V.Putinas nurodė savo vyriausybei parengti planą, kaip iki 2050 m. sumažinti anglies dvideginio išlakas, kad jos būtų mažesnės nei ES. Iki 2060-ųjų šalis žada tapti neutrali klimato atžvilgiu.

Pats J.Bidenas suaktyvino JAV veiksmus klimato srityje ir pažadėjo iki 2050 m. visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo, tačiau jis vis dar susiduria su kliūtimis savo šalies viduje.

Nekantriai lauktas Indijos premjero Narendros Modi pasisakymas taip pat nenudžiugino: valstybė paskelbė planuojanti tapti klimatui neutrali tik 2070 m.

Klimato aktyvistai sutartinai sako, kad COP26 kuluaruose skambančios kalbos kol kas buvo ryškesnės nei darbai, nors negalima atmesti ir jų. Daugiau kaip 80 valstybių Glazge jau prisijungė prie ES ir JAV iniciatyvos sumažinti metano išmetimą. Šalys iki 2030 m. šių dujų išmetimą nori sumažinti bent 30 proc., lyginant su 2020-aisiais.

Performansas: klimato aktyvistas iš "Ocean Rebellion" grupės COP26 metu prie INEOS integruotos naftos perdirbimo ir naftos chemijos gamyklos Grangemute, Škotijoje, surengė performansą. Pasirodymo metu "Naftos galva" vėmė pasityčiojimo degalais. B. Stansallo / AFP nuotr.

Kažkur girdėta?

Pasaulio lyderiai susitelkė ir ties miškų apsauga: naujajai iniciatyvai bus skirta apie 17,2 mlrd. eurų valstybinių ir privačių lėšų. Šį projektą palaikė daugiau kaip 100 lyderių, kurių šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus, Kongo baseino drėgnuosius miškus.

Iki 2030 m. sutarta sustabdyti miškų nykimą ir šį procesą nukreipti priešinga linkme – miškų plotų didėjimo link, numatoma užtikrinti autochtonų tautų teises ir pripažinti jų, kaip miško sergėtojų, vaidmenį.

Tačiau panaši deklaracija buvo paskelbta ir per 2014 m. JT klimato konferenciją, o po septynerių metų atliktas įvertinimas atskleidė, kad faktiškai nė viena vyriausybė minimos deklaracijos įsipareigojimų nevykdė. Medžiai toliau buvo kertami pramoniniu mastu, taip pat Amazonėje, kur miškų naikinimas netgi suintensyvėjo į valdžią atėjus prezidento Jairo Bolsonaro vyriausybei.

Tiesa, jis, užuot dalyvavęs COP26 konferencijoje, pasirinko kelionę į Italijos šiaurės rytinį Veneto Angilaros miestą, kuriame jam suteiktas garbės piliečio vardas. XIX a. pabaigoje apie 1 000 miestelio gyventojų, tarp jų – J.Bolsonaro protėviai, bėgdami nuo skurdo, emigravo į Braziliją.

Žmonija jau yra išnaikinusi pusę planetos miškų. Šio proceso žala klimatui dar labiau padidėja, kai anglies dvideginį sugeriančius medžius pakeičia galvijų ganyklos arba monokultūrų pasėliai. Apie ketvirtadalis viso dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dvideginio siejamas su žemėnaudos kaita – miškų kirtimu dėl medienos ir kitokiu jų naikinimu bei žemės ūkio naudmenų plėtra.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis šansas prieš apokalipsę.

Ne pirmas ir ne paskutinis

Dar prieš COP26 Briuselyje diskutavę Europos politikai, sprendimų priėmėjai ir europinių idėjų kalvių atstovai sakė, kad ši JT klimato konferencija – puiki ES proga pasauliui pristatyti savo ambicingą strategiją. Tačiau tuo pat metu visi diplomatiškai susilaikė nuo komentarų apie realaus kolektyvinio proveržio potencialą.

"Tai ne pirmas ir ne paskutinis šansas prieš apokalipsę. Pats laikas užtikrinti, kad visi įsipareigojimai ir mechanizmai, pasiūlyti Paryžiaus susitarime, yra apibrėžti ir įgyvendinami, ir kad Paryžiaus susitarimas tikrai veikia", – "Euractiv" diskusijoje kalbėjo Europos Komisijos (EK) tyrimų direktorato už klimatą atsakingas vyresnysis pareigūnas Philippe'as Tulkensas.

EK klimato politikos pasiūlymai ir strategijos vystomos atsižvelgus į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) duomenis. Rugpjūtį paskelbta paskutinioji IPCC ataskaita privertė pasaulį rimtai sunerimti: joje tvirtinama, kad 1,5 °C augimo ribą, nustatytą 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarime, žmonija viršys apie 2030 m., jei nebus imtasi papildomų priemonių klimato kaitai stabdyti.

Toje pačioje ataskaitoje mokslininkai pabrėžia, kad ši riba bus pasiekta iki 2050 m., nepriklausomai nuo to, kaip sparčiai žmonija mažins iškastinio kuro naudojimą. Visuotinis atšilimas nuo XIX a. vidurio siekia 1,1 °C. IPCC mokslininkai įsitikinę, kad beveik visą šį temperatūros augimą sukėlė būtent žmogaus veikla.

P.Tulkensas pripažįsta, kad norint neviršyti 1,5 °C ribos būtinų pokyčių mastas ir tempas turi būti didesnis nei šiandien. ES liepą pristatytas "Fit for 55" planas, numatantis konkrečius bloko žingsnius, kurie turėtų padėti iki 2030 m. savo emisijas sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. tapti klimatui neutralus, yra rimtas iššūkis – be mokslo, verslo ir vyriausybių įsitraukimo veikiausiai vargiai įgyvendinamas.

EK atstovas pabrėžia, kad mokslo ir inovacijų programa "Europos horizontas" skirs 35 proc. savo biudžeto su klimatu susijusiai veiklai, o visa kita veikla, kurią nuo šiol finansuos ES, negalės kelti žalingo efekto klimatui, kaip sutarta Žaliajame susitarime.

Antony Froggattas iš Jungtinės Karalystės (JK) idėjų kalvės "Chatham House" mėgino juokauti, sakydamas, kad kaip britas nenori ginti ES, bet, jo vertinimu, nors ir ne visai adekvatus, "Fit for 55" paketas yra ambicingas atskirose srityse. "Tai neįvertina 2 °C atitikimo sąlygomis, bet tai yra geriau nei daugumoje kitų valstybių", – sako jis.

"Daug padaryta energijos tiekimo srityje, daug daugiau turi būti padaryta energijos vartojimo efektyvumo srityje, daug daugiau turi būti padaryta maisto ir žemės išnaudojimo sektoriuje, kur yra daug sudėtingiau sumažinti emisijas", – priduria A.Froggattas.

Rodyti pavyzdį

Iki 2017 m. ES išmetamųjų teršalų kiekį sumažino beveik 22 proc., palyginti su 1990 m., ir trejais metais anksčiau už nustatytą tvarkaraštį pasiekė savo 2020 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą. P.Tulkensas sako, kad tai yra pavyzdys, jog ES gali įrodyti, kad laikosi savo įsipareigojimų, tačiau informacija apie sėkmingą planų įgyvendinimą ne visada pasiekia paprastą žmogų. "Visuomenėje priimta manyti, kad politikų įsipareigojimai neįgyvendinami, bet kai kurie yra įgyvendinami ir buvo įgyvendinti, ir ES ekonomika nesugriuvo", – sako jis.

Žaliesiems Europos Parlamente (EP) atstovaujantis politikas iš Vokietijos Michaelis Blossas primena, kad po Paryžiaus konferencijos vyko daug kitų panašaus lygio susitikimų, kuriuose nuosekliai tvirtintas tas pats nusiteikimas – laikytis žemiau 2 °C ribos ir pasiekti 1,5 °C, bet, deja, tai vis dar nevyko. "Dabar esame kažkur 2,7 °C ribose", – sako jis.

1,5 °C iki 2030 m. – įmanomas rodiklis, bet jam pasiekti reikia tikrų klimato lyderių, akcentuoja M.Blossas. "ES sako, kad yra lyderiai, turėtume patys būti pavyzdžiu, bet "The Climate Action Tracker", mokslo pagrindo idėjų kalvė, kuri stebi klimato veiksmus įvairiose šalyse, ES tikslus vadina nepakankamais, nes esame tarp 2 °C ir 3 °C", – oficialia tyrėjų išvada dalijasi politikas.

Šveicarijos draudimo grupės "Zurich" generalinė direktorė Europoje Alison Martin atkreipė dėmesį į rugsėjį savo kompanijos paskelbtą metinę rezultatų lentelę, kurioje dėmesys atkreipiamas į tai, kad per pastaruosius metus buvo padaryta tik nedidelė pažanga siekiant sumažinti anglies dioksido kiekį. Atsinaujinanti energetika, jos jungtys džiugina, tačiau subsidijos kurui ir CO2 emisijų grįžimas arčiau priešpandeminio laikotarpio režimo nuteikia ne taip optimistiškai.

Prašymas: ant Pasaulio gamtos fondo (angl. World Wide Fund for Nature, WWF) stendo Glazge paliktas raštelis su žodžiais: "Pasaulio lyderiams. Noriu, kad pasodintumėte daugiau medžių. Padarykite viską, ką galite." O. Scarffo / AFP nuotr.

Anglies mokestis

Likus tik kelioms dienoms iki Glazge tebevykstančios klimato konferencijos, JT Aplinkos programa (UNEP) paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad šalių pateikti vėliausi kovos su klimato pokyčiais planai – jeigu būtų įgyvendinti – leistų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį daug mažesniu mastu, nei reikėtų siekiant, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 °C. UNEP valstybių planus mažinti ŠESD išlakas pavadino silpnais ir iki šiol neįgyvendintais pažadais.

COP26 turėtų paskatinti iniciatyvą, kad išsivysčiusios šalys laipsniškai nutrauktų anglių naudojimą iki 2030 m. ES turėtų tapti šios koalicijos dalimi. Kita svarbi konferencijos iniciatyva – sutarti dėl galutinės iškastiniu kuru varomų variklių gamybos užbaigimo datos, kuri numatyta iki 2035 m. ES "Fit for 55" plane tai jau yra užfiksuota.

Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą.

Vienas iš COP26 tikslų – nustatyti taisykles vadinamajai išmetamųjų teršalų prekybos sistemai (angl. emission trading system), nustatant pasaulinę CO2 emisijų kainą. Taip būtų apmokestinamas teršalų išmetimas į aplinką, o iš to gautos lėšos skiriamos klimato kaitai mažinti. Apie tai kalbama Paryžiaus susitarimo 6-ajame straipsnyje, kuris numato šalių įsitraukimą mažinant šiltnamio dujų emisijas per savanorišką tarptautinį bendradarbiavimą ir tam skirtus mechanizmus.

Pasaulio lyderiams teks susitarti, ar vadinamieji CO2 mažinimo sertifikatai bus parduodami tarptautiniu mastu ir kokios bus jų taisyklės, kadangi kol kas skirtingose šalyse bendrų apibrėžtų taisyklių nėra. Kol viso to nebus – susitarimas bus "tik popierius, o ne realus CO2 mažinimas", neabejoja M.Bloss.

A.Froggatt akcentuoja, kad kol kas yra dideli CO2 mokesčių skirtumai. "Pavyzdžiui, ES kalbame apie 60 eurų už 1 t, Kinijoje, kuri šiemet pirmą kartą pristatė savo anglies rinką, kaina yra mažesnė nei 10 dolerių už 1 t, o globalus vidurkis yra apie 3 doleriai už 1 t", – išlakų apmokestinimo skaičiais dalijasi jis.

"Paryžiuje tikslas buvo pasirašyti susitarimą, dabar tikslas – susitarti kaip pasiekti tą susitarimą. JAV, Japonija, JK, ES reikšmingai pasižadėjo, bet ne visos didžiosios G20 šalys kaip Indija, Kinija, Australija, Rusija davė tokių ambicingų impulsų. Tai bus esminis testas, ar mes pamatysime keliamas ambicijas", – apie bendras COP26 nuotaikas konferencijos išvakarėse kalbėjo A.Froggatt.

Šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. United Nations Framework Convention on Climate Change, UNFCCC) delegacijos vadovo pavaduotoja Jana Urh Lesjak nesiūlo koncentruotis į vieną žaidėją, pavyzdžiui, Kiniją. "Ji nėra pagrindinė kalbant apie Glazgo rezultatus, nes mes turime tiek daug skirtingų šalių su tiek daug skirtingų pasiūlymų ant stalo, kad, tikriausiai, geriausia turėti labai tylią diplomatiją, gerbiant skirtingus matavimus, kurie yra naudojami Kinijos ekonomikoje. Derybų procese jie neturi to pačio požiūrio apie nustatytas nacionalines įmokas", – realų ir kartu diplomatišką požiūrį pateikia ji.

Grįždama prie vadinamojo anglies mokesčio J.Urh Lesjak pabrėžia: svarbu kalbėtis su žmonėmis, aiškinti, kodėl tokios priemonės yra reikalingos, nes tokie ar panašūs nauji mokesčiai paprastam žmogui iš esmės reikš, kad jų neelektrinių automobilių išlaikymas veikiausiai pabrangs.

Žmogiškasis intelektas

ES pirmininkaujančios Slovėnijos atstovė žino, kad šiuo metu esminis klausimas tiek bloke, tiek visame pasaulyje – atsparumas klimato pokyčiams. Vasarą dalį Europos drebinę potvyniai tėra tik vienas iš pavyzdžių, kuo žmonijai realiai gresia klimato pokyčiai. Visame pasaulyje tokių klimato svyravimo pavyzdžių – apstu.

A.Froggatt priduria, kad išsivysčiusioms šalims investuoti į besivystančių ir pažeidžiamų valstybių prisitaikymo prie klimato kaitos priemones – būtina, galiausiai tai veda ir prie migracijos bangų.

2009 m. besivystančioms šalims buvo nutarta skirti 100 mlrd. dolerių kasmet, kurie būtų skirti klimato pokyčių padariniams švelninti. Pasak M.Bloss, šie tikslai vis dar nepasiekti.

Skaičiuojama, kad vienas į atsparumą klimato kaitai investuotas euras išsaugo penkis eurus ir padeda pasiekti geresnių aplinkosaugos rezultatų. Technologijos ir dirbtinis intelektas prisideda prie klimatą gelbėjančių priemonių, bet ekspertai sutinka, kad pasitikėjimas tik technologijomis – pavojingas, reikalingas ir visuotinis žmogiškasis intelektas.

A.Froggatt kaip pavyzdį pateikia gyvulinę agrokultūrą, kuri sudaro apie 15 proc. pasaulinių emisijų. Šias emisijas potencialiai sumažinti gali laboratorijoje užauginta mėsa, kuri jau yra reali galimybė, tačiau klausimas, ar vartotojas pasirinks tokią mėsą kaip alternatyvą įprastai, vien tam, kad prisidėtų švelninant klimato pokyčius.

Diskusijos tęsiasi

Pokyčiams reikia ne tik politinės valios, bet ir verslo bei investicijų. P.Tulkens tikina matąs aiškias tendencijas, kad verslas pasiruošęs investuoti, tačiau kartais jam trūksta apibrėžtumo iš politikų pusės. "Vyriausybės galėtų sudaryti geresnes sąlygas verslui judėti šia linkme", – priduria A.Froggatt.

Praktika rodo, kad investuotojams pritrūksta ne tik politinės valios, bet ir iš tiesų efektyvių projektų. "Mums reikia aiškios sistemos, kas yra žalia, o kas ne, kalbant apie finansavimą. Tam turime ES tvaraus finansavimo taksonomiją, apie kurią daug diskutuojama. Pavyzdžiui, vieni mano, kad atominė energetika ir dujos yra tvaru – aš taip nesakyčiau, nes absoliučiai neaišku, kur laikyti radioaktyviąsias atliekas. Tai yra didžiulė problema ir mes žinome, kad tai turi būti saugu kitam 1 mln. metų", – sako M.Bloss.

"Dujos turi labai intensyvų neigiamą poveikį klimato krizei ir kalbant ne tik apie emisijas, kai yra deginamos, bet ir skaičiuojant metano bei transporto emisijas. ES taksonomija gali pakeisti žaidimą, bet tai turi būti gerai atlikta", – priduria jis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai pareiškė, kad ES privalo išlaikyti atomines ir dujų elektrines kaip stabilius energijos šaltinius, Bendrijai pereinant prie klimatui mažą poveikį darančios ekonomikos.

Ji tikina, kad greta atsinaujinančios energetikos elektrinių vis dar reikalingas stabilus šaltinis – branduolinis, o pereinamuoju laikotarpiu – ir gamtinės dujos. Branduolinės elektrinės anglies dvideginio į atmosferą beveik neišleidžia, o dujos, mažiausiai taršios rūšies iškastinis kuras, suteikia galimybę stabilizuoti energijos gamybą, kol vystomi alternatyvūs šaltiniai.

EK iki metų pabaigos privalo pasiūlyti vadinamąjį žaliąjį klasifikatorių (angl. green taxonomy) – aplinkai draugiškais laikomų energijos šaltinių sąrašą. Šis žingsnis atvertų prieigą gauti finansavimą pagal ES naująjį ekologinį planą ir suteiktų technologijoms konkurencinį pranašumą.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje atominės elektrinės pagamina 70 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos, be to, daug jos eksportuojama. Dabar šalis ruošiasi atnaujinti atominių elektrinių statybą.

Vystantis krizei dėl sparčiai kylančių dujų kainų dešimt ES valstybių, su Prancūzija priešaky, spalio viduryje paskelbė pareiškimą, reikšdamos palaikymą branduolinei energetikai. Tačiau kitos šalys, tarp jų Vokietija, Austrija ir Liuksemburgas, tokiems siūlymams priešinasi ir atkreipia dėmesį į M.Bloss įvardytą problemą: neišspręstą radioaktyviųjų atliekų ilgalaikį saugojimą.

Spalį EK U.von der Leyen pavaduotojas Valdis Dombrovskis gynė branduolinę energetiką per ES finansų ministrų susitikimą, skatindamas pripažinti jos vaidmenį kaip mažai anglies junginių paskleidžiantį energijos šaltinį.

Belgijos seneliai – už draugišką klimatą anūkų ateičiai

Grupė belgų senelių susiruošė į 100 km žygį, kuris prieš pat COP26 juos vedė tiesiai į Glazgą. Jie rinkosi maršrutą, simbolizuojantį pramonės revoliucijos kilimą, atlikusį didelį vaidmenį Škotijos vystymosi procese.

Dvidešimt senelių spalio 24 d. susirinko Liuksemburgo aikštėje Briuselyje, o vėliau sėdo į traukinį, kurio kelionės tikslas buvo Londonas. Prieš pradėdami žygį į Glazgą jie vyko ir į Edinburgą.

Grupė, pavadinimu "Grootouders Voor Het Klimaat" (liet. "Seneliai už klimatą"), keliavo traukiniu ir pėsčiomis, nesinaudodami jokiomis kitomis transporto priemonėmis. "Galite pamatyti pramonės revoliucijos pradžią ir nesąmoningai čia prasidėjusią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pradžią", – naujienų agentūrai "Belga" apie pasirinktą maršrutą pasakojo seneliu prisistatantis kelionių vadovas Lucas Debuyst.

"Išvykti iš Belgijos taip pat pasirinkome Liuksemburgo aikštę Briuselyje. Ne tik todėl, kad jis yra netoli Europos Parlamento, bet ir dėl to, kad čia stovi Johno Cockerillo statula – sunkiosios pramonės pradžios Europos žemyne simbolis", – pridūrė jis. Grupė taip pat planavo renginį prie Jameso Watto, garo variklio išradėjo, statulos.

"Kelionė iš Edinburgo palei Sąjungos kanalą ir Forto bei Klaido kanalus – abu datuojami pirmaisiais pramonės revoliucijos metais – nukelia mus į Glazgą", – grupės puslapyje rašė L.Debuyst.

"Būtent Glazgo universitete Jamesui Wattui (1736–1819) pavyko Thomaso Newcomeno variklį paversti modernia garo mašina, 1769 m. padidinus efektyvumą nuo 1 proc. iki 19 proc. Milžiniškas žingsnis. Iš dalies dėl to, kad netoliese esančiame Lankašyre gausu anglies ir geležies rūdos, industrializacija čia tikrai įsibėgėjo", – pasakoja jis.

Dar prieš išvykimą "Seneliai už klimatą" planavo Glazge surengti keletą susitikimų, įskaitant su organizacija "Jaunimas už klimatą", taip pat su federaline Belgijos klimato ministre Zakia Khattabi ir šalies delegacijos vadovu Peteriu Wittoecku.

Be to, tyrimo dalyvių surinktuose dokumentuose yra nuorodų į 130 milijardierių iš „Forbes“ sudaromo turtingiausių planetos žmonių sąrašo.

Per „Pandora papers“ pavadintą tyrimą apie 600 žurnalistų iš 117 šalių analizavo beveik 12 mln. dokumentų. Šiame darbe dalyvaujanti žiniasklaida spalio 3-osios vakare pradėjo skelbti surinktą informaciją.

„Tyrimas rodo, kaip valstybių lyderiai, milijardieriai, nusikaltėliai naudojo ofšorines schemas savo turtui slėpti“, – rašo „The New York Times“.

BBC savo ruožtu tvirtina, jog remiantis surinkta informaciją Jordanijos karalius Abdullah II slapta įsigijo nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje ir JAV, kurių vertė siekia 70 mln. svarų sterlingų.

Žurnalistai taip pat tvirtina, kad Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir jo šeima „slapta dalyvavo sandoriuose JK už daugiau kaip 400 mln. svarų sterlingų“. Tyrimo autoriai suskaičiavo 17 Alijevo Britanijoje įsigytų nekilnojamojo turto objektų.

Tyrime taip pat teigiama, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš pat laimėjimą 2019 metų rinkimuose pardavė savo dalį įslaptintoje ofšorinėje kompanijoje.

Žemiau pateikiame kai kurių pasaulio lyderių reakcijas.

Jungtinė Karalystė

„Dabar, praėjus 20 metų, galime drąsiai teigti, kad jiems (džihadistams) nepavyko pakirsti mūsų tikėjimo laisve ir demokratija“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Jiems nepavyko išskirti mūsų tautų, priversti išsižadėti savo vertybių ir priversti gyventi nuolatinėje baimėje“, – pridūrė jis.

Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) atskirame pranešime teigė: „Mano mintys ir maldos – taip pat ir mano šeimos ir visos šalies – yra su aukomis, išgyvenusiaisiais ir jų šeimomis.“

Lietuva

„Minime 20 metų nuo siaubingų Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių JAV. Ši nepaguodžiamo skausmo ir sielvarto diena visuomet liudys Lietuvos ir JAV solidarumą kovoje su terorizmu“, – tviteryje rašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Rugsėjo 11-oji visuomet išliks mūsų atmintyje: „Net ir praėjus dviem dešimtmečiams, mes ir toliau gedime ir pagerbiame šios siaubingos atakos prieš JAV aukas. Šią dieną mes įtvirtiname savo vienybę ir solidarumą kovoje už laisvę ir bendras vertybes.“

Europos Sąjunga

„Rugsėjo 11-ąją mes prisimename tuos, kurie neteko gyvybių ir pagerbiame tuos, kurie rizikavo viskuo, kad jiems padėtų. Net ir tamsiausiu, sunkiausiu metu žmogiškoji prigimtis gali ryškiai šviesti“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). 

„Siaubingi Rugsėjo 11-osios išpuoliai prieš 20 metų pakeitė istorijos eigą. Prisimename aukas ir pirmuosius jiems į pagalbą atskubėjusius žmones. Europos Sąjunga palaiko Jungtines Valstijas ir šalies prezidentą toliau kovojant su visų formų terorizmu ir ekstremizmu“, – tviteryje rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Australija

„Rugsėjo 11-oji primena mums, kad laisvė visuomet yra trapi. Kaip Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) yra sakęs, „už ją kovoti ir ją ginti turi kiekviena karta“, – pareiškė australų vyriausybės vadovas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas).

„Tądien buvo surengta ataka prieš visus laisvus žmones. Tai buvo ataka prieš mūsų gyvenimo būdą ir liberalios demokratijos vertybes. Nepaisant teroristų sukelto skausmo, jiems nepavyko palaužti mūsų ryžto ir pakeisti mūsų gyvenimo būdo“, – pridūrė jis.

Vokietija

„Dabar turėjome pripažinti, kad nors mums pavyko nugalėti terorizmą, keliantį pavojų mūsų saugumui, šiuo metu nepasiekėme visų savo tikslų“, – sakė kanclerė Angela Merkel.

„Štai kodėl mums Vokietijoje svarbu išsaugoti tai, ką mums pavyko pasiekti, išsilavinimą mergaitėms ir panašiai, nors žinome, kad su Talibanu tai nebus lengva“, – nurodė ji.

„Visų pirma, piliečių, kuriems reikia apsaugos, atvežimas į Vokietiją ir jų apsauga yra tai, kam mes jaučiame turintys moralinę pareigą“, – sakė ji.

Prancūzija

„Mes niekada nepamiršime. Mes visada kovosime už laisvę“, – tviteryje rašė Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas)

Šveicarija

„Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai JAV 2001-aisiais turėjo didžiulę įtaką pasaulinei politikai... Besąlygiškai atmesdamas terorizmą visur ir visada, Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas (Gi Parmelenas) išreiškia solidarumą su visomis atakos aukomis“, – rašoma vyriausybės atstovo pranešime.

Italija

„Italija solidarizuojasi su JAV ir kitais sąjungininkais, kad atremtų terorizmo grėsmę“, – sakė Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela).

Paskutinį kartą princas Philipas viešumoje pasirodė per liepos mėnesį surengtą karinę ceremoniją Vindzoro pilyje, praėjus kelioms dienoms po dalyvavimo vaikaitės princesės Beatrice (Beatris) sutuoktuvių apeigose.

Žemiau pateikiame kai kurių pasaulio lyderių reakcijas.

Didžioji Britanija

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pareiškė užuojautą monarchei dėl sutuoktinio mirties, pabrėždamas princo Philipo „ypatingą gyvenimą ir veiklą“.

Pasak premjero, Edinburgo kunigaikštis „pelnė ištisų kartų simpatijas“ namuose, Tautų Sandraugoje ir visame pasaulyje savo tarnyba Karališkajame jūrų laivyne ir po to ne vieną dešimtmetį būdamas Britanijos vyriausiu princu konsortu.

„Kaip tauta ir karalystė reiškiame dėkingumą už ypatingą princo Philipo, Edinburgo kunigaikščio, gyvenimą ir veiklą“, – sakė B. Johnsonas prie savo oficialios rezidencijos Dauningo gatvėje.

Buvęs JK premjeras Tony Blairas (Tonis Bleras), suvaidinęs svarbų vaidmenį po princesės Dianos tragiškos mirties 1997 metais, įvertino princo Philipo visuomeninę veiklą.

Pasak buvusio premjero, velionis karalienės Elizabeth II vyras buvo „įžvalgos, ryžto ir drąsos žmogus“. Jis gyrė jo labdaringą veiklą ir darbus aplinkos apsaugos srityje.

„Dažnai jis gerokai pralenkė savo laiką aplinkos apsaugos srityje, siekiant tarpkonfesinės santarvės ir... įkurdamas Edinburgo kunigaikščio apdovanojimą, kuris iki šiol išlieka viena novatoriškiausių ir veiksmingiausių jaunimo tobulėjimo programų visame pasaulyje“, – nurodė jis.

Airija

Airijos vyriausybės vadovas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) penktadienį pranešė, kad pareiškė užuojautą karalienei Elizabeth II dėl jos sutuoktinio princo Philipo mirties.

Pasak M. Martino, jį „nuliūdino“ žinia apie princo Philipo mirtį.

„Šiuo metu mintimis ir maldomis esame su karaliene Elizabeth ir Jungtinės Karalystės žmonėmis“, – pridūrė jis.

Australija

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) nurodė iki pusės stiebo nuleisti vėliavas šalyje, pagerbiant atminimą penktadienį mirusio Didžiosios Britanijos princo Philipo (Filipo) – „įkūnijusio kartą, kurios mes daugiau nebepamatysime“.

„Tautų Sandraugos šeima dalinasi liūdesiu dėl princo Philipo netekties ir kartu yra dėkinga už jo gyvenimą. Visi esantys čia, Australijoje, siunčia Dievo palaimos prašymą“, – sakoma jo pareiškime.

Belgija

Belgijos karalius Philippe'as (Filipas) ir karalienė Mathilde (Matilda) tviteryje parašė esantys „labai nuliūdę“ dėl britų princo mirties.

„Norime pareikšti nuoširdžią užuojautą Jos Didenybei Karalienei, Britanijos karališkajai šeimai ir Jungtinės Karalystės žmonėms“, – sakoma jų žinutėje.

Europos Sąjunga

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) tviteryje paskelbė, kad ją „nuliūdino žinia apie Jo Karališkosios Aukštybės princo Philipo mirtį“.

„Norėčiau pareikšti nuoširdžią užuojautą Jos Didybei Karalienei, karališkajai šeimai ir Jungtinės Karalystės žmonėms šią labai liūdną dieną“, – pažymėjo EK vadovė.

Indija

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) penktadienį atidavė pagarbą princo Philipo karinei karjerai ir visuomeniniam darbui.

„Mintimis esu su Britanijos žmonėmis ir karališkąja šeima, išėjus Jo Karališkajai Aukštybei princui Philipui, Edinburgo kunigaikščiui“, – parašė vienos iš Sandraugos šalių premjeras.

„Jis padarė išskirtinę karjerą kariuomenėje ir buvo daugybės visuomeninių iniciatyvų priešakyje. Tegul jo siela ilsisi ramybėje“, – parašė N. Modi.

Izraelis

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė „didžiausią užuojautą“ karališkajai šeimai.

„Princas Philipas buvo patyręs valstybės tarnautojas; jo labai ilgėsis Izraelis ir visas pasaulis“, – parašė jis.

JAV

Buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) penktadienį pareiškė užuojautą dėl princo Philipo mirties pripažindamas, kad jis „garbingai“ atstovavo šaliai.

„Per savo ilgą ir neprastą gyvenimą jis atsidavė visuomenei reikšmingiems darbams ir kitiems, – sakoma G. W. Busho pareiškime. – Jis garbingai atstovavo Jungtinei Karalystei ir suteikė beribės jėgos ir paramos suverenei.“

„Mums su Laura (Lora) teko laimė pasidžiaugti jo žavinga kompanija ir jo sąmoju, ir mes žinome, kaip labai jo trūks“, – nurodoma G. W. Busho pareiškime.

Kanada

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) išreiškė „gilų liūdesį“ dėl Britanijos princo Philipo mirties, sakydamas, kad jis bus „mielai prisimenamas kaip konstanta mūsų karalienės gyvenime“.

„Princas Philipas buvo didelio tikslo ir įsitikinimų žmogus, kurį motyvavo pareigos kitiems jausmas“, – Tautų Sandraugai priklausančios Kanados vardu kalbėjo premjeras. Jis pridūrė, kad „kunigaikštis visuomet ieškodavo žmonėse gero ir kviesdavo juos siekti didesnių aukštumų“.

Kenija

Prezidentas Uhuru Kenyatta (Uhurus Kenjata) teigė, kad Edinburgo kunigaikštis buvo vienijanti asmenybė, ir pavadino jį „didžiu žmogumi“.

„Jo Karališkoji Aukštybė princas Philipas buvo iškilus šeimos vertybių ir britų žmonių, taip pat visos pasaulinės bendruomenės vienybės simbolis“, – sakė jis.

Philipo žmona Elizabeth tapo karaliene 1952 metais, kai jai viešint Kenijoje mirė jos tėvas.

Malta

Maltos premjeras Robertas Abela pareiškė esąs „labai nuliūdęs dėl princo Philipo, pavertusio Maltą savo namais ir taip dažnai čia grįždavusio, netekties“.

„Mūsų žmonės visada brangins jo atminimą. Nuoširdžiausia užuojauta Jos Didenybei Karalienei ir karališkajai šeimai“, – tviteryje paskelbė R. Abela.

Naujoji Zelandija

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern) savo ruožtu atkreipė dėmesį į princo artimus ryšius su jos šalimi, įskaitant tai, kad jis globojo Edinburgo kunigaikščio Hillary apdovanojimą – jaunimo pasiekimų programą, pavadintą Naujosios Zelandijos alpinisto sero Edmundo Hillary (Edmundo Hilario) garbei.

„Per daugiau nei penkiasdešimt šio apdovanojimo gyvavimo metų Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai jaunų žmonių per programą įveikė gyvenimą keičiančius iššūkius“, – kalbėjo Naujosios Zelandijos premjerė.

Nyderlandai

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) perdavė užuojautą britų kolegai išgirdęs „liūdną žinią“ apie princo mirtį.

„Mūsų mintys ir užuojauta šiuo gedulo metu yra su Britanijos karališkąja šeima ir britų žmonėmis“, – sakė jis.

Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė princą Philipą ir palinkėjo Elizabeth II „drąsos ir dvasios tvirtumo sunkios ir nepataisomos netekties akivaizdoje“.

„Jis teisėtai buvo gerbiamas tarp britų ir tarptautiniu mastu“, – Kremliaus pranešime cituojamas V. Putinas.

Švedija

Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustavas) pareiškė esąs „labai nuliūdęs“ dėl žinios, kad mirė Philipas, kurį jis pavadino „puikiu ilgamečiu mūsų šeimos draugu“, ir pridūrė, jog šiuos „santykius labai vertinome“.

„Jo tarnyba savo šaliai ir toliau įkvėps mus visus“, – pareiškime nurodė monarchas.

Ukraina

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė užuojautą, sakydamas, kad jo mirtis yra „nepataisoma netektis“.

„Ukraina liūdi kartu su Didžiąja Britanija. Princas Filipas nugyveno puikų gyvenimą, kad tarnautų savo tautai ir būtų pavyzdys ateities kartoms“, – sakė ukrainiečių lyderis.

UNESCO

UNESCO vadovė Audrey Azoulay (Odri Azulė) pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ karališkajai šeimai ir Jungtinei Karalystei dėl Philipo mirties.

„Jo Karališkoji Aukštybė Philipas buvo Anglijos šiuolaikinės istorijos ramstis ir uolus veiksmų dėl planetos šalininkas, skyręs Edinburgo kunigaikščio gamtos apsaugos apdovanojimą. Jo mums trūks, – tviteryje paskelbė A. Azoulay.

Vokietija

Su liūdesiu žinią apie princo netektį pasitikusi Vokietija penktadienį jį pavadino Jungtinei Karalystei ištikimu tarnu.

„Mes giliai nuliūdę dėl Karališkosios Aukštybės princo Philipo mirties. Mintimis ir maldomis esme su karališkąja šeima, Sandraugos žmonėmis ir visais, kas jį labai mylėjo“, – parašė užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) socialiniame tinkle „Twitter“.

„Jis nugyveno ilgą gyvenimą, tarnaudamas savo šaliai“, – pridūrė jis.

Iš esmės pažabojęs viruso plitimą savo šalyje Xi Jinpingas nori, kad Kinija būtų svarbi žaidėja pagal naują daugiašalę pasaulio tvarką, pandemijai toliau smarkiai veikiant Jungtines Valstijas.

„Mažų klikų kūrimas ar naujo šaltojo karo pradėjimas, kitų atmetimas ar bauginimas, grasinimas kitiems... tik nustums pasaulį į susiskaldymą“, – sakė Xi Jinpingas. Jis pridūrė, kad konfrontacija nuves į aklavietę.

Netiesiogiai užsipuldamas ankstesnės, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) JAV administracijos veiksmus prieš Kiniją, Xi Jinpingas sakė, kad konfrontacija „visuomet galiausiai pakenkia visų šalių interesams ir paaukoja žmonių gerovę“.

Kinijos lyderis taip pat patvirtino Pekino ambicingus pažadus dėl klimato: iki 2030 metų 65 procentais sumažinti taršą anglies junginiais ir iki 2060 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu. Tai reikšmingi įsipareigojimai, nes Kinija nulemia ketvirtadalį pasaulinės taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

„Šiems tikslams pasiekti reikės milžiniško sunkaus Kinijos darbo. Tačiau mes manome, kad kai ant kortos pastatyti visos žmonijos interesai, Kinija privalo žengti į priekį, imtis veiksmų ir pasiekti, kad darbas būtų padarytas“, – sakė jis.

Tačiau Kinijos vyriausybė buvo apkaltinta netinkamu elgesiu dorojantis su tik atsiradusiu COVID-19 protrūkiu ir informacijos slėpimu, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų komanda šiuo metu atlieka ilgai uždelstą tyrimą dėl naujojo koronaviruso kilmės.

Tai, kaip naujasis JAV vadovas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nuspręs elgtis su augančia įtampa dėl Kinijos iškilimo, bus vienas didžiausių jo laukiančių strateginių iššūkių.

JAV vadovaujant D. Trumpui, tarp Pekino ir Vašingtono kilo ginčų įvairiausiais klausimais, pradedant koronavirusu ir baigiant prekyba, žiniasklaidos laisve, žmogaus teisėmis ir konkurencija technologijų srityje.

Pats J. Bidenas nedalyvauja Davoso forume ir pavedė buvusiam JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui), kurį jis neseniai paskyrė Vašingtono pasiuntiniu klimato reikalams, atstovauti Jungtinėms Valstijoms.