Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma tapo teigiama. G. Šimkus aptarė šią situaciją.

„Yra tikrinamas asmens gebėjimas grąžinti paskolą prie 5 proc. palūkanų normos, t. y. prie kur kas didesnių palūkanų, nei yra dabar. Čia yra saugumo elementas, kuris reikalingas tam pačiam besiskolinančiam“, – sakė G. Šimkus.

Esą jei lietuvis pasiskolino 50 tūkst. eurų, tai jo kasmėnesinė įmoka padidėtų 25–50 eurų.

„Kiek ta suma reikšminga, priklauso nuo asmens finansinės padėties, nuo jo darbo užmokesčio. Norėčiau pabrėžti, kad palūkanų normų augimas yra ne šiaip sau – tai yra pinigų politikos atsakas, priemonė kovoti su infliacija“, – kalbėjo pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manau, kad žmonės pirkdami būstą savo reikmėms nedaro jokios klaidos. Atidžiai stebime, kas vyksta nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, jau pritaikėme kai kurias griežtinimo priemones. Antram investiciniam būstui ir paskesnei paskolai yra griežtesni paskolos ir užstato reikalavimai. Bankams suformuluotas papildomas kapitalo reikalavimas būtent būsto paskolų rizikai dengti. Vertiname, kiek yra pervertintas NT fondas“, – aiškino Lietuvos banko vadovas.

Jis teigė, kad Lietuvos banko užduotis – užtikrinti, kad tų, kurie ima paskolas, kreditingumas būtų valdomose ribose.

Norėčiau pabrėžti, kad palūkanų normų augimas yra ne šiaip sau – tai yra pinigų politikos atsakas, priemonė kovoti su infliacija.

„Mes iš tikrųjų gyvename beprecedenčiu laikotarpiu. Mano galva, viskas prasidėjo prieš dvejus metus. Kas galėjo pagalvoti, kad mes gyvensime fantastinio filmo scenarijuje apie virusą, kai yra sustabdytos ekonomikos, sustabdyti veiklos sektoriai ir pan.? Vos tik pradėjome kopti iš šios duobės, įvyko karas. Dabartis labai priklausoma nuo atskirų sprendimų. Pavyzdžiui, bus rastas sprendimas, kaip eksportuoti Ukrainos grūdus į platesnį pasaulį, ar ne? Tai gali paveikti maisto kainas. Bus Ukrainoje labai laukiama pergalė? Iš karto pasikeis nuotaikos ir energijos išteklių kaina“, – šnekėjo G. Šimkus.

Problema ta, pasak pašnekovo, kad visa tai priklauso nuo neprognozuojamų dalykų. Jis aptarė, kuo Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių.

„Mes turim itin aukštą infliacijos lygį. Viena to priežasčių yra kur kas spartesnis darbo užmokesčio augimas negu daugelio šalių pasaulyje. Bet ne tik darbo užmokestis – pajamos augo dviženkliais skaičiais. Labai svarbu matyti einamąjį kontekstą. Taip, dabar yra sunkėliau, mes turime karą šalia savęs ir V. Putino nulemtą infliaciją Lietuvoje. Bet tai turi pasibaigti“, – manė G. Šimkus.

Vis dėlto jis pripažino, kad dažnam lietuviui šiandien taupyti sunku.

„Reikia pripažinti, kad nemaža visuomenės dalis sutaupyti Lietuvoje negali, nes atlyginimai yra tokie, kokie yra. Nemaža dalis pirmiausia keliauja komunalinėms išlaidoms, degalams, maistui. Gali būti sutaupyta tik tai, kas lieka“, – apgailestavo pašnekovas.

„Prieš keletą metų dažnai sakydavome, kad Lietuva gyvena aukso laikotarpy. Manau, kad mes ir dabar gyvename aukso laikotarpy, tai – mūsų šalies klestėjimo metas. Šis laikotarpis iš tikrųjų yra sudėtingesnis, iš tikrųjų skausmingesnis, bet tai, mano akimis, laikinas sunkumas. Susikaupę išbrisime iš šio laikotarpio dar stipresni, ką parodė visos kitos krizės“, – vylėsi G. Šimkus.

„Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas. Tiesa, leidžiant obligacijas, skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko“, – pranešime teigė G. Šimkus.

„Taip pat svarbu paminėti, kad tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įsiskolinimas Lietuvoje yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl ir palūkanų didėjimas mus paliestų ne taip stipriai“, – pridūrė jis.

Pasak LB vadovo, kai kuriems paskolų turėtojams palūkanų didėjimas galėtų būti skausmingas, tačiau tai iš esmės nepakeistų vartojimo dinamikos.

„Šiuo metu vidutinė negrąžinta gyventojo paskola Lietuvoje yra apie 50 tūkst. eurų. Per mėnesį bankui jis sumoka apie 230 eurų, todėl jei, kaip prognozuoja rinkos, palūkanos paaugtų 1 proc. tai papildomai įmoka bankui padidėtų 24 eurais“, – žurnalistams pirmadienį komentuodamas ECB sprendimus sakė G. Šimkus.

„Tai tikrai nėra ta suma, kuri iš esmės keistų vartojimo dinamiką“, – pridūrė jis.  

G. Šimkaus teigimu, trumpalaikes sąnaudas atsvertų teigiamas ekonomiką stabilizuojantis poveikis vidutiniu laikotarpiu. Anot jo, palūkanų didinimas padėtų suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją ir užtikrintų, kad infliacijos lūkesčiai neatitrūktų nuo ECB siekiamo lygio.

„Tai atitinkamai leistų užtikrinti kainų stabilumą, tvarų ekonomikos augimą bei palankią investicinę aplinką. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei“, – sakė G. Šimkus.

Šalies centrinio banko vadovo teigimu, ECB pranešimas apie planuojamas liepos pabaigoje 0,25 proc. punkto didinti bazines palūkanų normas yra „geras sprendimas“.

„Staigus palūkanų normų didinimas galėtų turėti nepageidaujamų reiškinių rinkoms. Dabartinis ECB sprendimas yra tarp kūjo ir priekalo: visų pirma reikia kovoti su vis plačiau įsigalinčia infliacija, kitą vertus, turi būti atsargus, kad nepakenktum ekonomikos augimui“, – sakė G. Šimkus.   

ECB valdančioji taryba numatė, kad grynieji turto pirkimai bus baigti liepos 1 dieną, o liepos 20-21 dienomis pinigų politikos posėdyje ketinama padidinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas numatomas ir rugsėjį.

Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas, manoma, bus nuoseklus dar kurį laiką ir po rugsėjo.

Iki metų pabaigos finansų rinkose įkainota, kad palūkanų norma galėtų siekti apie 1 proc., o iki 2023 metų pabaigos priartėti ir prie 2 proc. G. Šimkus pabrėžia, kad tai yra rinkų lūkesčiai, o ECB sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas. 

Tuo metu Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Šumskis sutinka, kad palūkanų normų augimas pirmiausiai paveiks būtent būsto paskolas turinčius ar planuojančius jas gauti gyventojus.

„Didesnės palūkanos veikia ne tik tuos gyventojus, kurie dar tik planuoja imti paskolą. Didesnės palūkanos paveikia ir tuos, kurie jau turi paskolas. Kadangi vartojimo, kitos paskirties paskolos negu būsto, turi fiksuotas palūkanų normas, kurios yra didesnės, šių paskolų turėtojų palūkanų augimas nepaveiks.

Tačiau tuos, kurie turi būsto paskolas, palūkanų augimas paveiks tiesiogiai dėl to, kad palūkanoms augant atitinkamai išaugs įmokos dalis, kurią reikės primokėti šalia būsto paskolos“, – LRT radijui kalbėjo V. Šumskis.

Tačiau M. Statulevičius pažymi, kad dėl pastaraisiais metais sparčiai augančių būsto kainų gyventojai jau anksčiau susidurdavo su iššūkiais įsigyjant būstą, kadangi tuo laiku nekilnojamojo turto pasiūla didmiesčiuose netgi mažėjo.

Kadangi naujų būstų statybų skaičius itin sparčiai neišaugs, gamybos kaštai tik brangs, darbo jėgos trūkumas išliks ženklus, NT plėtros asociacijos vadovo vertinimu, kainų augimo tendencijų brangstančios paskolos neprislopins.

„Plėtotojai veikia konkurencingoje aplinkoje, konkuruoja tarpusavyje daug kuo. Taip pat ir kaina. Bet kol kas prielaidų mažinti kainą vien dėl to, kad ateina aukštesnių palūkanų laikas, tikrai nėra. Tas staigus pabrangimas dėl būsto paskolų nėra tiek ženklus ir jis neveikia visos rinkos. Veikia tik dalį žmonių, kurie perka su paskola“, – tikino M. Statulevičius.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.

„Vadovaudamasi Valdančiosios tarybos politikos eiliškumu, Valdančioji taryba savo liepos mėn. pinigų politikos posėdyje ketina padidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – skelbiama banko pranešime.

Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išlieka nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.

Kitą palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.

Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, siekiant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Dar prieš pranešant apie bazinių ECB palūkanų normų didinimą, praėjusį pirmadienį 6 mėnesių tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR pasiekė 0,009, kai prieš savaitgalį dar buvo žemiau nulio ir sudarė -0,008. Šio penktadienio duomenimis 6 mėnesių EURIBOR siekia 0,08300.

EURIBOR yra orientacinis palūkanų dydis, taikomas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jį kiekvieną dieną skelbia Europos bankų federacija. Tai yra vidutinis palūkanų dydis, nurodantis, už kiek vieni bankai lėšas skolina kitiems bankams.

Tam, pasak ministrės, būtų numatytos nepanaudotos lėšos iš dviejų 100 mln. eurų dydžio Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamų paskolų verslui fondų. Dėl karo nukentėjusios bendrovės galėtų pretenduoti į paskolą apyvartinėms paskoloms gauti.

„Iš šitų biudžeto lėšų, kurios lieka, 100 mln. eurų biudžetas buvo apyvartinėms, 100 mln. eurų – investicinėms paskoloms, sudarysime dar vieną priemonę apyvartinėms lėšoms įmonėms, kurios nukentėjo dėl karo situacijos“, – ketvirtadienį Seime teigė A. Armonaitė.

Kovo pabaigoje Europos Komisija (EK) priėmė komunikatą, kuriuo Europos Sąjungos valstybėms suteikė lankstesnes galimybes paremti dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą nukentėjusius ekonomikos sektorius ir įmones.

Pasak A. Armonaitės, šio dokumento pagrindu sukurtos pagalbos priemonės kriterijai bus ne tokie griežti, kaip taikomi pandemijos paveiktam verslui.

„EK patvirtino specialų komunikatą ir, matydami, kad tų lėšų yra ir lieka Invegoje, su Finansų ministerija pasitarę, to biudžeto pagrindu naują apyvartinėms lėšoms priemonę suformuosime“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Komunikatas yra šiek tiek lankstesnis nei kovidinis. Tai reiškia, kad Invegai bus galima taikyti kitokius, lankstesnius kriterijus įmonėms“, – tęsė ministrė.

Kaip INVEGA skelbė balandžio pradžioje, sutarčių apyvartinei paskolai pagal 100 mln. eurų priemonę „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ gauti pasirašyta už beveik 112 tūkst. eurų.

Atsakydama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio kritiką, esą smulkiam ir vidutiniam verslui keliamos „praktiški neįgyvendinamos“ sąlygos paskoloms gauti, A. Armonaitė teigė, jog priemonėmis nėra siekiama tiesiog išskolinti valstybės pinigų.

„Jei banke su garantijų priemonėmis įmonės gali pasiekti privačius pinigus, tai yra gerai. Jei įmonės yra, pavyzdžiui, labai praskolintos, yra klausimas, ar tikrai mokesčių mokėtojų pinigais reikėtų prisiimti jau rizikingų įmonių būklę“, – svarstė A. Armonaitė.

„INVEGA turi savo kriterijus. Man irgi įdomu, ar pinigai iš tikrųjų yra tiesiog saugomi nuo verslo, ar jie yra saugomi nuo tokio verslo, kuris yra ypatingai rizikingas ir į jį investuoti yra tiesiog netvaru“, – pridūrė ministrė.

Ji teigė besitikinti, kad įmonės, kurios negalėjo pasiskolinti reikalingų lėšų pagal anksčiau numatytas priemones, tą galės padaryti priėmus naująją, pagal EK komunikatą parengtą, pagalbos verslui priemonę.

„Tikiuosi, kad tos įmonės, kurios negalėjo pasiskolinti ir pagrįstai tų pinigų iš tiesų reikia, kurios nukentėjusios, galės pasinaudoti šiomis lėšos pagal darbiniu formatu mūsų vadinamą „karo komunikatą“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Jų teigimu, nesant didelių ekonomikos sukrėtimų, didesnė bazinė palūkanų norma, o kartu ir  Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Euribor, European Interbank Offered Rate) ryškaus poveikio gyventojų paskoloms ar indėliams neturėtų.

Palūkanų norma – ne didesnė nei 1 proc.

Pasak Lietuvos banko (LB) atstovo, šiuo metu rinkose vyrauja lūkesčiai, kad ECB bazinę, arba pagrindinio refinansavimo palūkanų normą (už ją bankai gali reguliariai skolintis iš ECB) padidins iki šių metų pabaigos, o ilguoju laikotarpiu ji, tikimasi, galėtų siekti apie 1 proc.

„Užsitęsęs itin žemų palūkanų laikotarpis neturėtų būti vertinamas kaip įprastas ir truksiantis neribotą laiką, nes jis neatspindi tvaraus ekonomikos augimo. ECB Valdančioji taryba didins palūkanų normas, jeigu nuspręs, kad ekonomikos augimo ir infliacijos euro zonoje prognozės per artimiausius trejus metu rodo tvarų ekonomikos augimą ir pinigų politikos tikslą atitinkančią infliaciją“, – komentare BNS teigė LB Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.

ECB Valdančioji taryba didins palūkanų normas, jeigu nuspręs, kad ekonomikos augimo ir infliacijos euro zonoje prognozės per artimiausius trejus metu rodo tvarų ekonomikos augimą ir pinigų politikos tikslą atitinkančią infliaciją.

Tuo metu „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia abejojantis, jog ECB didins palūkanų normą. Jo teigimu, jeigu ji ir bus padidinta, tai tik simboliškai.

„Viena iš priežasčių yra Pietų Europos šalių, kurios yra labai įsiskolinusios, uodega. Jau dabar jų skolinimosi kaštai auga ir bet koks palūkanų didinimas būtų pakankamai skausmingas. Kitas iššūkis yra nekilnojamo turto kainos labai aukštame lygyje, ypač Prancūzijoje. Tai vėlgi, palūkanų normų kėlimas turėtų neigiamą poveikį toms šalims ir sektoriams. Taip pat infliacijos šaltinis daugiausia yra lemtas išorės veiksnių – grynoji infliacija kol kas euro zonoje nėra didelė, priešingai nei JAV“, – BNS teigė ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį į kitų euro zonos šalių infliacijos prognozes, kurios yra mažesnės nei ECB nustatytas 2 proc. tikslinis lygis. Jo teigimu, tokiu atveju kelti palūkanų normą nebėra priežasties.

„Jeigu mes turėsime tą dviejų procentų infliaciją, tai nemanau, kad Europos Centrinis Bankas kels palūkanas“, – teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas mano, kad jeigu ECB nuspręs padidinti pagrindinę palūkanų normą, ji galėtų didėti nebent iki 0,5–1 procento.

„Nebent kažkas kardinaliai pasikeistų ir mes įžengtume į kažkokį kitą ekonomikos vystymosi etapą“, – pridūrė jis.

ECB vasario pradžioje nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisant didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje. Šiuo metu ECB išlaiko 0 proc. pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Palūkanų norma už indėlius centriniame banke išlieka minus 0,5 proc. Infliacija euro zonoje sausio mėnesį pakilo iki 5,1 proc. ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 1997 metų, kai ėmė burtis bendros valiutos klubas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad jau šių metų gruodį ECB pirmą kartą turėtų padidinti palūkanų normą už indėlius centriniame banke nuo minus 0,5 proc. iki minus 0,25 proc.

Pasak ekonomisto, dar du kartus palūkanų norma turėtų būti padidinta kitų metų kovą ir rugsėjį ir 2023 metų pabaigoje siekti plius 0,25 proc.

Didesnis Euribor ryškaus poveikio neturėtų

Jei ECB padidintų bazinę palūkanų normą, didėtų ir Euribor. Šis kintantis indeksas – viena būsto paskolos įmokos dedamųjų šalia banko maržos.

Šiuo metu Euribor reikšmė yra neigiama ir prilyginta nuliui, todėl skolinantis pinigus mokama tik banko marža.

Vis dėlto, pasak BNS kalbintų ekonomistų, turintys paskolas ar ketinantys skolintis Lietuvos gyventojai net ir augant Euribor indeksui ryškaus poveikio nepajustų.

„Euribor didėjant, bet išliekant neigiamoje teritorijoje, paskolų palūkanų norma dėl šio veiksnio nesikeičia. Gyventojai ir įmonės pajustų palūkanų normų kilimą tuomet, kai Euribor norma perkoptų 0 proc. ir taptų teigiama“, – BNS teigė LB Pinigų politikos skyriaus vadovas S. Šiaudinis.

„Jeigu jis (Euribor indeksas – BNS) net ir taptų teigiamu ir pasiektų netgi pusę procento, tai vien tik per pastaruosius metus būsto paskolų palūkanos dėl didėjančios konkurencijos, į ekonomiką įsiliejusių pinigų, didelių indėlių, kurie sparčiai augo, sumažėjo 0,4 procento – faktiškai nuo 2,4 procento, kas buvo vidutinė paskolų palūkanų norma, dabar beliko tik du procentai. (...) Jeigu būtų pakeltos bazinės palūkanų normos, tai kaip ir atsvertų tą poveikį. Kažkokio didesnio esminio poveikio bent jau makro lygmenyje nebūtų“, – teigė Ž. Mauricas.

„Kad būtų poveikis, kilimas turėtų būti vienas, du procentai ar daugiau, kas būdavo anksčiau iki 2009-ųjų krizės. Žmonės pamiršo, kad 2008-aisiais metais bazinės palūkanų normos buvo 4,25 proc. Kad tokį lygį pasiektų, tai mažai tikėtinas scenarijus“, – pridūrė jis.

SEB ekonomistas T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad didesnis Euribor laikotarpis kartu lemia ir aukštesnį jo dydį. Todėl, pasak jo, labai priklauso, su kelių mėnesių Euribor norma yra susieta paskolos įmoka.

Ekonomisto teigimu, rinkos teigiamą trijų mėnesių Euribor normą prognozuoja šių metų gruodžio pabaigoje, tuo metu pagal SEB prognozę teigiamas indeksas numatomas kitų metų pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto T. Povilauskas atkreipia dėmesį, jog visas prognozes gali apversti geopolitinė situacija ir Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Tuo metu dabartinės prielaidos, pasak ekonomisto, grindžiamos optimistiniu scenarijumi.

T. Povilausko skaičiavimais, įsigijus būstą už 100 tūkst. eurų, sumokėjus 15 proc. pradinį įnašą, o likusią sumą pasiskolinus trisdešimčiai metų, taikant nulinę Euribor normą bei 2 proc. banko maržą, mėnesio paskolos įmoka siekia 314 eurų.

Tuo metu, jei Euribor indeksas pasiektų 1 proc., o tai, pasak T. Povilausko, jau būtų „pakankamai agresyvus variantas“,  įmoka padidėtų 44 eurais – iki 358 eurų.

LB atstovas S. Šiaudinis svarsto, kad padidintos palūkanų normos galėtų sumažinti būsto paskolų paklausą, o tai esą galėtų lėtinti jo kainų augimą.

„Todėl nors vartotojai turėtų mokėti didesnes palūkanas įsigydami būstą su paskola, tačiau dėl mažesnių ar lėčiau augančių būsto kainų jiems pakaktų paimti mažesnį kreditą tam pačiam būstui įsigyti“, – komentavo LB atstovas.

Galėtų kiek augti palūkanos už indėlius

Pasak analitikų, augančios palūkanų normos reikšmingai nepaveiktų ir gyventojų indėlių.

Ž. Maurico teigimu, didesnių palūkanų normų poveikis indėlininkams būtų dar mažesnis negu turintiems bankų paskolas.

„Dabar mes turime jau perteklinį pinigų srautą – indėlių turime daugiau nei paskolų. Todėl nebėra didelio indėlių poreikio ir konkurencija dėl indėlių nėra didelė. Tai, kas vyksta dėl konkurencijos, ką dabar stebime, dabar mažėja tiek paskolų palūkanos (...), bet taip pat ir indėlių palūkanos“, –teigė ekonomistas.

T. Povilauskas sako, kad poveikis indėliams priklausys nuo to, kaip keisis šiuo metu minus 0,5 proc. palūkanos už komercinių bankų laikomus indėlius centriniame banke. Jei, kaip prognozuojama, ši norma 2023 metų pabaigoje pasiektų plius 0,25 proc., tuomet bankai galėtų būti motyvuoti mokėti palūkanas savo indėlininkams.

„Tokiu atveju jau galėtų būti pirmieji ženklai, kada už ilgesnio laikotarpio indėlius jau galbūt ir palūkanos pradėtų būti nebe nulis, bet ir daugiau“, – svarstė ekonomistas.

Tačiau net ir šiuo atveju, pasak jo, palūkanos nebūtų didelės.

„Jeigu (palūkanos – BNS) būtų, tarkime, 0,25 proc. už komercinių bankų indėlius centriniame banke, kadangi likvidumas yra labai didelis, tai manau, kad tai (palūkanos indėlininkams – BNS) būtų 0,25 plius šiek tiek į viršų –  ne daugiau“, – teigė T. Povilauskas.

Šias priemones Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sakė vertinąs pozityviai. Pasak jo, suprantama, kad konkrečiai Pekino veiksmų žalą mažinančios pagalbos schemos Vyriausybė kol kas negali pasiūlyti, kadangi pastaroji yra vis dar derinama su Europos Komisija (EK).

Todėl tai, kad dėl Kinijos spaudimo nukentėjusiam šalies verslui finansavimą ketinama suteikti pagal COVID-19 pagalbos priemonių schemą, verslo atstovas vadina „greitąja pagalba“. Jis nesureikšmina ir tam tikrų priemonėms taikomų reikalavimų, kaip apribojimas per visą paskolos laikotarpį be „Invegos“ sutikimo išmokėti dividendus akcininkams.

„Iš principo tai buvo lankstus ėjimas, kaip esamas priemones išnaudoti greituoju būdu sprendžiant kitas problemas. Tai, aš sakyčiau, kūrybiškas sprendimas. Kiek jis pasiteisins, aš nežinau“, – Eltai sakė A. Romanovskis.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. / D. Labučio ELTOS nuotr.

LVK vadovas pažymi, kad vertinti, kiek efektyvi ši pagalbos priemonė, bus galima vėliau, kuomet paaiškės, kiek nuo Pekino politikos nukentėjusių lietuviškų įmonių iš tiesų turėjo galimybę pasinaudoti „Invegos“ paskolomis.

„Klausimas, kaip tai bus praktikoje. Nes dabar ši priemonė paleista, bet sunku pasakyti, kaip pats procesas atrodys. Pagrindinis klausimas, kai įmonės ateis, jos pateikinės dokumentus ir bendraus su INVEGA, tuomet matysis, koks iš to rezultatas. Jeigu mes pamatysime, kad įmonės, kurios realiai nukentėjo, bet jų prašymai yra atmetami, tuomet bus vienokia reakcija, bet dabar tikriausiai labai sunku vertinti“, – svarstė verslo atstovas.

INVEGA priimant sprendimą vertins ir rizikas

Nors ministerija ir pati INVEGA komunikuoja, kad paskolomis galės pasinaudoti ir nuo Pekino spaudimo nukentėjusios įmonės, pačiame priemonės Apraše deklaruojamas COVID-19 pandemijos poveikio mažinimo tikslas, o apie Kiniją nėra užsimenama. Dokumente taip pat numatoma, kad finansavimą galima suteikti tik „Invegai“ priimtiną rizikingumo lygį atitinkančioms įmonėms. Vis dėlto, „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas pažymi, kad veiklos vykdymas Kinijoje savaime nėra nei lengvinamoji aplinkybė, nei papildoma rizika vertinant paraišką.

„Gavus verslo projektą, yra vertinama daugelis kriterijų. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių yra įmonės generuojamas tvarus pinigų srautas, skirtas turimoms ir prisiimamoms paskoloms ir kitiems įsipareigojimams aptarnauti ir panašiai. Tačiau konkreti šalis nėra išskiriama kaip atskiras rizikos veiksnys“, – Eltai atsiųstame komentare teigia K. Motiejūnas.

„Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. / INVEGOS nuotr.

Tuo metu A. Romanovskis sako nemanąs, kad reikalavimas užtikrinti tvarius pinigų srautus apsunkins galimybes gauti finansavimą veiklą Kinijoje vykdžiusioms įmonėms. Kaip aiškina verslo atstovas, praktiškai nė viena lietuviška įmonė nebuvo priklausoma vien tik nuo šios valstybės rinkos, todėl, pasak jo, galima abejoti, ar šis veiksnys taps priežastimi „Invegai“ atsisakyti teikti paramą.

„Tikriausiai konceptualiai nėra nė vieno verslo, kuris priklausomas grynai nuo prekybos su Kinija. Skirtingais vertinimais, bet ir net pas lazeristus tai sudaro 25–30 proc. Iš principo šitas kriterijus susijęs su tuo, kad įmonė turi būti sveika. Ir tik tam tikroje siauroje vietoje susidūrė su iššūkiais, susijusiais su vienos šalies prekyba, tai čia tikriausiai yra vertinamasis kriterijus, kad ne šiaip įmonė visur turi problemų“, – mano jis.

Verslo atstovas reikalavimus vadina logiškais

Siekiant gauti finansavimą pagal šią pagalbos priemonę, įmonės taip pat turi „Invegai“ pateikti pažymas iš trijų finansų įstaigų, kurios atsisako suteikti paskolą. Kaip aiškina įstaigos vadovas K. Motiejūnas, šis kriterijus yra skirtas, siekiant užtikrinti, kad nacionalinė plėtros įstaiga netaptų konkurente komercinėms finansų institucijoms.

„Verslo subjektas, norėdamas gauti paskolą, „Invegai“ turi pateikti tris atsisakymo finansuoti verslo subjektą pažymas iš skirtingų finansų įstaigų. Toks reikalavimas taikomas, siekiant būti tikriems, kad tikrai skolinsime tik tais atvejais, kai rinka nepatenkina verslo poreikių. Tai yra siekiant nekonkuruoti su finansų įstaigomis“, – komentavo „Invegos“ vadovas.

Tokį kriterijų pagrįstu laiko ir verslo atstovas A. Romanovskis, sakantis, kad valstybės pagalbą teikiančios įstaigos neturėtų tapti privačių rinkos žaidėjų konkurentėmis, o finansavimą įmonėms teikti tik tuomet, kai tai atsisakoma daryti komerciniais pagrindais.

„Valstybė neturi būti alternatyva bankiniam finansavimui. Valstybė turi ateiti tada, kai jau niekas nebegali padėti, ar sakykime dėl valstybės ar dėl pandemijos kažkokių veiksnių nukentėjai, ar negalėjai priimti sprendimų. Tai aš manau, kad tie reikalavimai logiški. Įskaitant tai, kad, jeigu įmonė yra sveika, bankiniame sektoriuje nėra iššūkių pasiskolinti“, – įsitikinęs LVK vadovas.

Klausimų verslui, pasak jo, nekelia ir priemonės Apraše numatytas reikalavimas, kad paskolos gavėjas be išankstinio „Invegos“ sutikimo visą paskolos laikotarpį negali išmokėti dividendų paskolą gavusios įmonės akcininkams.

„Jeigu yra lengvatinės paskolos, tai tikriausiai kažkoks apsikeitimas už tai turi būti“, – svarstė A. Romanovskis.

Trintys su Kinija prasidėjo praėjusį pavasarį

ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužę, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkritį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dar sausio viduryje yra aiškinusi, kad nuo ketvirtadienio „Invegoje“ pradėjusį veikti paskolų paketą, dar vykstant deryboms su EK, nuspręsta pritaikyti šiuo metu veikiančiai europinės paramos nuo COVID-19 veiksnių schemai, taip siekiant sudaryti sąlygas, kad paramos lėšos kuo greičiau pasiektų ir nuo Kinijos veiksmų nukentėjusį verslą.

Ministrė taip pat pažymėjo, kad su EK šiuo metu derinamas ir kitas, visiškai naujas 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketas, skirtas pagalbai ES narėms, nukentėjusioms nuo trečiųjų šalių ekonominio spaudimo.

Jau veikiančiai pagalbos priemonei skirta 200 mln. eurų

Tuo metu „Invegoje“ praėjusią savaitę startavusiai priemonei „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ skirta 200 mln. eurų valstybės lėšų: 100 mln. eurų apyvartinėms ir 100 mln. eurų investicinėms paskoloms.

Ši skatinamoji finansinė priemonė turėtų padėti išspręsti išaugusį apyvartinio kapitalo trūkumą. Ji bus įgyvendinama kiek kitaip nei pirmtakė – INVEGA teiks paskolas tiek apyvartinėms išlaidoms, tiek investicijoms tik tiems verslo atstovams, kurie turi realų finansavimo poreikį, geba grąžinti paskolą, tačiau dėl įvairių priežasčių rinkoje finansavimo negauna.

Gauti tiesioginę COVID-19 paskolą apyvartinėms išlaidoms galės tiek smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektai, tiek didelės įmonės. Maksimali verslo subjektui išduotų paskolų suma negalės būti didesnė nei 5 mln. eurų, o įmonių grupei – 10 mln. eurų, bet ne daugiau kaip 25 proc. 2019 m. apyvartos arba dvigubos darbo užmokesčio su mokesčiais sumos per metus.

Apyvartinių paskolų palūkanų dydis svyruos nuo 0,1 iki 1,69 proc., pridedant vidutinę metinę palūkanų normą, kuri svyruos nuo 2,9 procento paskoloms iki 1 mln. eurų ir 2,46 proc. paskoloms nuo 1 mln. eurų.

Tiesioginę COVID-19 paskolą investicijoms galės gauti tik SVV subjektai, kurie norės įsigyti ir (ar) finansuoti nuosavą materialųjį ilgalaikį turtą (pvz., pastatus, įrenginius, įskaitant ir rekonstrukciją), įsigyti žemės (šiuo atveju investicija turės būti tiesiogiai susijusi su planuojamų gaminti produktų ar prekių gamyba arba paslaugų teikimu). Taip pat paskola galės būti skirta ir nematerialiajam ilgalaikiam turtui (pvz., patentams, licencijoms ar kitai intelektinei nuosavybei) finansuoti.

Vienam projektui finansuoti galės būti suteikta viena investicinė paskola, o maksimali suteiktų investicinių paskolų suma įmonei ir įmonių grupei (jei gavėjas priklauso įmonių grupei) arba verslininkui negalės viršyti 3 mln. eurų.

Tiesioginių COVID-19 paskolų investicijoms palūkanos priklausys nuo paskolos trukmės ir svyruos nuo 0,1 iki 1,83 proc.

Pasak K. Bielskio, mažai tikėtina, kad palūkanos bus didinamos artimiausiu metu.

„Sakant trumpai, toks scenarijus yra mažai tikėtinas 2022 metais. Europos centrinis bankas vis dar laikosi panašios pozicijos. Jau kitame, kovo mėnesį vyksiančiame Europos centrinio banko valdančios tarybos susirinkime, jie teigia, kad turėtų gerokai atnaujintus duomenis, analizes, tam tikras projekcijas, iš jų turėtų pareikšti tam tikras detalesnes savo pozicijas. Europos centrinis bankas taip pat teigia, kad pirmiausia jie norėtų užbaigti visas kitas savo šiuo metu turimas ekonomikos skatinimo programas, t. y. tiek valstybinių obligacijų, tiek įmonių sektoriaus obligacijų supirkimus, ir tik tuomet pereiti prie bazinės palūkanų normos didinimo“, – aiškino K. Bielskis.

Vis dėlto, jei palūkanos bus didinamos, doktorantas įvardino, kokių reikėtų tikėtis skaičių.

„Šiuo metu matome tam tikras šalis, kaip Norvegiją ar Angliją, – jų centriniai bankai yra pakėlę bazines palūkanų normas iki 0,5 proc. Amerikos federalinis rezervas šiuo metu taip pat greitu metu turėtų padidinti iki 0,5 proc. palūkanų normas. Kalbant apie Europos centrinį banką, yra šiek tiek kita situacija. Šiuo metu vis dar yra -0,5 proc. esamos palūkanų normos, tai pirmiausia tas kilimas turėtų būti iki 0 proc. Realiausias scenarijus, kad mes galime matyti iki 0,25 proc. ar 0,5 proc. padidinimą 2023 metais. Žvelgiant istoriškai, didžiausia palūkanų norma siekė 3,75 proc., bet tai buvo 2000 metais. Lyginant su šių dienų ekonomikos kontekstu, tokie skaičiai tikrai sunkiai realizuotųsi“, – komentavo pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

K. Bielskis paaiškino, kas būtų tiems gyventojams, kurie šiuo metu turi dideles paskolas, pvz., būstui.

Dabartinis paskolų portfelis Lietuvoje sudaro apie 10 mlrd. eurų.

„Kaip ir minėjau, šiuo metu yra minusinės bazinės palūkanų normos. Kol jos būtų padidintos iki 0 proc., tiesiogiai tai neatsilieptų, nes jos yra traktuojamos ties nuliu. Kada jos padidėtų iki 0,25 proc. ar iki 0,5 proc., tai tuo dydžiu paskolos aptarnavimo mokestis išaugtų“, – sakė doktorantas.

„Jeigu įsivaizduotume, kad tam tikra šeima turi 100 tūkst. eurų vertės paskolą, tai šiuo metu vidutinė banko prašymo marža yra apie 2 proc. Jei ta paskola būtų imama vidutiniškai 20 metų, tai mėnesinė įmoka šiuo metu siektų apie 580 eurų. Jeigu įsivaizduotume, kad bazinė palūkanų norma padidėja iki 1 proc., tai tokia mėnesinė įmoka galėtų išaugti iki maždaug 660 eurų, kas yra papildomi 80 eurų. Jei įsivaizduotume panašų scenarijų, o ta paskola būtų didesnė, sakykime, 200 tūkst. eurų, tai tas padidėjimas būtų dvigubas – ne 80 eurų, o 160 eurų“, – teigė K. Bielskis.

Pasak K. Bielskio, Lietuvos gyventojai šiuo metu bendrai yra pasiskolinę apie 10 mlrd. eurų.

„Bet, lyginant su kitomis Europos šalimis, yra pakankamai mažas procentas šeimų, kurios turi paskolas. Prieš trejus ketverius metus Lietuvoje tokių šeimų buvo apie 11–12 proc., o dabar apie 15 proc. Lyginant su kitomis Europos šalimis, tas procentas yra didesnis – apie 25 proc. šeimų Europoje turi būsto paskolas“, – šnekėjo vyras.

„Dabartinis paskolų portfelis Lietuvoje sudaro apie 10 mlrd. eurų. Tačiau 2018 metais vadinamų blogų ar nemokių paskolų dalis tesudarė 3 proc. šios bendro portfelio. 2020 metais jis sumažėjo iki rekordiškai mažo – 1,86 proc., kas reiškia, kad labai maža dalis esamo paskolų portfelio pakanka į nemokių paskolų dalį“, – pridūrė K. Bielskis.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Asociacijų įstatymo pataisas – atlaisvinti šių organizacijų veiklą pasiūlė liberalas Arminas Lydeka.  

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad „yra šiek tiek nerimo“ dėl noro asociacijoms leisti skolintis iš savo narių ir mokėti palūkanas.

„Ar tokiu būdu nebūtų atlaisvinamos pinigų plovimo ir mokesčių vengimo prevencijos nuostatos“, – komiteto posėdyje svarstė jis. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjo Rolando Ragėno aiškinimu, leidus asociacijoms skolintis iš savo narių ir mokant palūkanas, būtų daroma įtaka pelnui. 

„Palūkanos bus sąnaudos ir mažins pelną. Galimai gausis kaip ir toks netiesioginis pelno paskirstymas per sąnaudas, nes kitas įstatymas savo nariams asociacijoms pelną draudžia skirstyti“, – teigė jis.   

R. Ragėnas, be kita ko, įspėjo, kad kiltų rizikos dėl asociacijų gaunamos paramos naudojimo: „Per palūkanas ją galbūt išskirstyti asociacijos nariams - juridiniams asmenis, kurie tą paramą gal buvo suteikę“.

Toliau pataisas dar svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Seimas jo imsis pavasarį.