-
Už narkotikų vartojimą teistą kaunietį persekioja bylos su paspirtukais: išpuoliai – neeiliniai 2
Taip mušė, kad net lūžo pirštas
Šiandien 36-erių R. Raudonius pripažintas kaltu dėl pernykštės gegužės išpuolio prieš keliais metais jaunesnį kaimyną, įvykdytą viename Vilijampolėje esančios Kalnų gatvės, kieme. Pernykštę gegužės 23-iąją N. Raudonius, iki tol buvęs teistas jau tris kartus, du iš jų – dėl neteisėto disponavimo narkotikais savo reikmėms, minėtam kaimynui ne tik smogė keletą kartų ranka bei keliolika kartų įspyrė, bet ir šokinėjo ant pargriuvusios aukos.
Stojęs dėl šio smurto prieš teismą, N. Raudonius savo kaltę pripažino tik iš dalies. Ir teisinosi esą tądien jis prižiūrėjo lauke vaikus, o nukentėjusysis pats prisiprašė tokio sudrausminimo, nes per greitai važinėjo prie vaikų paspirtuku ir nereagavo į jo pastabas, kad tai – pavojinga.
Tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas Arūnas Purvainis konstatavo, kad ši gynybinė N. Raudoniaus versija nepasitvirtino, nes surinktais įrodymais įrodyta, kad išpuolis įvykdytas kitomis aplinkybėmis – ne nukentėjusiajam važinėjant paspirtuku, o tik atvykus šiuo aiškintis nesutarimų dėl vykstančių statybų. Be to, teisiamasis pripažino tik, kad smogė nukentėjusiajam į veidą, nes nuo šio smūgio jam pačiam lūžo pirštas, tačiau neigė, kad šokinėjo ant kaimyno galvos.
Už minėtą išpuolį A. Purvainis šiandien skyrė N. Raudoniui maksimaliai galimą 90-ies parų areštą, iš dalies tenkindamas ir nukentėjusiojo ieškinius. Iš N. Raudoniaus jam priteista 2868 eurų turtinė ir 20 tūkst. eurų neturtinė žala.
Sprogdintojams teko taisyti broką
Minėtą nuosprendį, tapusį jau penktuoju jo biografijoje, N. Raudonius dar gali apskųsti. Dėl tos pačios priežasties dar neįsiteisėjęs ir balandžio 19-ąją jam Kauno apylinkės teismo paskelbtas nuosprendis dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Tada, kaip jau rašyta, pats N. Raudonius nuvyko į nusikaltimo vietą – prie vieno Kauno klinikų prieigose esančios V. Lašo gatvės privataus namo elektriniu paspirtuku.
Už ten stovėjusio visureigio „Mercedes-Benz ML 350“ susprogdinimą prieš beveik trejus metus – 2021-ųjų gegužės 21-osios naktį N. Raudonius buvo nuteistas drauge su dviem solidaus amžiaus bendrininkais. Klausantis vieno iš šių pokalbių telefonu neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotikų byloje, ir buvo užčiuptas šio nusikaltimo, kaip paaiškėjo, įvykdyto tik antruoju bandymu, siūlo galas. Pirmą kartą N. Raudoniui privažiavus paspirtuku prie taikinio, šio susprogdinti nepavyko, nes vienas iš jo bendrininkų, gaminęs savadarbį sprogmenį, kažką ne taip padarė, dėl ko ir konsultuotasi telefonu su labiau apie tai išmanančiais, kas ne taip.
Ištaisius po šio pokalbio broką, kitą naktį – apie 3 val. N. Raudonius jau savo užduotį įvykdė. Sprogimo metu visureigį apėmusios liepsnos sunaikino ne tik šią transporto priemonę, kurią jo savininkė, besiverčianti individualia veikla – suknelių siuvimu, įkainavo 20 200 eurų, bet ir joje buvusius kitos nukentėjusiosios daiktus ir pinigus, kurių bendra vertė – daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Maža to: ugnis, persimetusi į šalia stovėjusį 849 eurų vertės automobilį „Kia Sedona“, sunaikino ir šį bei gyvenamojo namo tvorą ir privatų kelio ženklą.
Asociatyvi Justinos Lasauskaitės nuotr.
Bendrininkams uždėtos apykojės
Kadangi nei N. Raudonius, nei jo bendrininkai kaltės nepripažino, minėto išpuolio priežastis, kaip ir galimas nusikaltimo užsakovas, liko nenustatyti. Tačiau bylą nagrinėjusi teisėja Živilė Bliūdžiuvienė skyrė svetimo turto sugadinimu bei sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu kaltintam N. Raudoniui 80 parų areštą, kurį dar subendrino su kitomis teismų jam skirtomis bausmėmis, ir galutine bausme šiam Vilijampolės gyventojui tapo 90-ies parų areštas bei 900 eurų bauda.
Buvo skirtas 90-ies parų areštas ir vienam N. Raudoniaus bendrininkui, tačiau šiam jo vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, uždedant apykoję. Antrajam bendrininkui buvo skirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taip pat uždedant apykoję.
Be to, solidariai iš visų trijų priteisti ir iš dalies tenkinti ieškiniai dėl patirtos turtinės bei neturtinės žalos ir nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidos.
-
Nori daugiau tvarkos: nuomojami paspirtukai Kaune bet kur nesimėtys? 16
Dar tik derasi
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Paulius Keras tarybos nariams buvo tarstelėjęs, kad Kaune planuojama įrengti specialias vietas nuomojamiems elektriniams paspirtukams. „Kauno diena“ pasidomėjo, kur tokios vietos galėtų būti.
„Kadangi oficialios informacijos kol kas nėra, siūlyčiau su šia užklausa kreiptis į savivaldybės ryšių su visuomene skyrių“, – nieko konkretaus neatsakė paspirtukus Kaune nuomojančios bendrovės „Bolt“ atstovė viešiesiems ryšiams Margarita Sargautytė.
Miesto atstovai tik patvirtino faktą, kad tokios derybos vyksta, tačiau kol kas nedetalizavo nei kada tokios vietos bus įrengtos, nei kuriose Kauno vietose. Tik pažymėjo, kad toks sprendimas turėtų įvesti daugiau tvarkos.
„Didėjantis paspirtukų skaičius tampa opia problema. Dėl šios priežasties kalbamės su operatoriumi, kad mieste šioms transporto priemonėms įvestų daugiau tvarkos. Šiuo klausimu dirbame, todėl kai tik turėsime naujienų, visuomenę informuosime atskirai“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Palieka bet kur
„Kauno diena“ ne kartą yra sulaukusi miestiečių skundų dėl bet kur paliekamų „Bolt“ paspirtukų. Pasinaudoję šia paslauga, dažnai paspirtukai paliekami tiesiai ant pėsčiųjų ar dviračių takų. Pasitaiko atvejų, kai išmėtyti paspirtukai kuria vizualinę taršą lankytinose miesto vietose.
„Kelis kartus mačiau prie Soboro tvarkingai išrikiuotus „Bolt“ paspirtukus, bet ilgai taip nebūna. Paskui juos numeta bet kur. Dažnai paspirtukai paliekami tako viduryje, todėl nepatogu pro juos praeiti. Ne kartą teko Senamiestyje matyti paliktus ant šaligatvių – žmonės nepraeina, kliūva, o jei dar koks renginys – tai išvis tragedija“, – kiek anksčiau piktinosi kaunietė Dalia.
„Turistai nori nusifotografuoti prie kokio lankytino objekto, o fone – išvartyti paspirtukai. Tikrai trūksta tvarkos“, – yra sakęs kitas kaunietis Vytas.
Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ant šaligatvių, dviračių takų palikti nuomojami paspirtukai trukdo komunalininkams. Jiems tenka arba patraukti transporto priemones, arba kaip nors jas apvažiuoti, tačiau tada negalima tinkamai nuvalyti takų.
Turistai nori nusifotografuoti prie kokio lankytino objekto, o fone – išvartyti paspirtukai. Tikrai trūksta tvarkos.
Vilniaus pavyzdys
Praėjusiais metais Vilniuje atsirado privalomos „Bolt“ paspirtukų parkavimo vietos. Kai kur šių transporto priemonių palikti visai nebegalima, kitur – reikia apstatyti į specialias vietas, kitu atveju programėlė neleidžia baigti nuomos paslaugos ir užrakinti paspirtuko.
Nuo praėjusių metų rudes Vilniuje veikia 175 zonos, kuriose palikti elektrinio paspirtuko tiesiog negalima. Taip pat kai kur apribotas greitis, trijose gatvėse neleidžiama „Bolt“ paspirtukais iš vis važiuoti. Be to platformos žemėlapyje atsirado 119 zonų, skirtų parkavimui centrinėse miesto dalyse.
Šie pokyčiai inicijuoti gavus gyventojų ir verslo skundų dėl ne vietoje paliktų paspirtukų. Įvedus tokią tvarką ir Kaune, tikimasi, kad ir čia būtų daugiau tvarkos.
-
Norintiems Vilniuje judėti tvariau – daugiau kaip 5 tūkst. alternatyvų automobiliui
„Kurdami darniai judantį Vilnių turime galvoti kompleksiškai, todėl skiriame dėmesį ne tik susisiekimo infrastruktūros gerinimui. Viena pagrindinių mūsų veiklos krypčių – užtikrinti, kad kiekvienas kelionėms mieste turėtų galimybę pasirinkti tvarią ir patogią alternatyvą automobiliui. Taip pat siekiame ugdyti mandagaus ir saugaus judėjimo mieste kultūrą“, – sakė JUDU judumo ekspertas E. Stankevičius.
Daugiau kaip 5 tūkst. tvarių būdų keliauti
Kartu su sostinėje veikiančiomis dalijimosi platformomis, vilniečių kelionėms iš taško A į tašką B galima pasiūlyti net kelias alternatyvas, pavyzdžiui, trumpam išsinuomoti dviratį arba el. paspirtuką, kurių bendras mieste skaičius šiemet viršys 5 tūkst.
Vilniuje dalijimosi paslaugų platformos kelionėms mieste siūlo beveik 4 tūkst. el. paspirtukų, 200 el. dviračių ir 300 įprastų dviračių. Nuo gegužės mikrojudumo transporto priemonių pasirinkimą papildys ir daugiau nei 1 tūkst. el. dviračių.
Saugioms ir patogioms kelionėms mikrojudumo priemonėmis, šiuo metu Vilniuje taip pat įrengta ir daugiau nei 150 km kokybiškos dviračių infrastruktūros. Praėjusiais metais sostinėje naujai įrengta 11 km dviračių takų, šiemet planuojama įrengti dar 12,5 km dviračių takų.
Senamiestyje galioja specialūs apribojimai el. paspirtukams
Siekiant formuoti darnaus ir saugaus judėjimo kultūrą nuomojamais el. paspirtukais, 2023 m. Vilniaus senamiestyje įvestos papildomos eismą ir saugumą užtikrinančios priemonės.
Senamiestyje ir ant tiltų nuomojamų el. paspirtukų vairuotojai privalo važiuoti ne didesniu nei 12 km/val. greičiu. Taip pat nuomojamas paspirtukus privaloma palikti tik specialiose stovėjimo vietose, esančiose Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio, Užupio ir Šnipiškių rajonuose. Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse tiek nuomojamiems, tiek privatiems el. paspirtukams ir dviračiams galioja eismą draudžiantys ženklai.
„Visos ribojimo priemonės pirmiausia skirtos saugumui didinti, kad vieni šalia kitų judantys dviračių ir paspirtukų vairuotojai galėtų tai daryti saugiai ir darniai. Taisyklės kartu yra ir augančios bendro transporto priemonių naudojimosi kultūros, kuri vejasi itin sparčiai mieste išpopuliarėjusius paspirtukus, dalis“, – sakė JUDU judumo ekspertas E. Stankevičius.
Atkreipia dėmesį į KET taisykles el. paspirtukams
Anot JUDU eksperto, kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles (KET). Ypač suklusti turėtų el. paspirtukų vairuotojai, kuriems nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo kelios naujos taisyklės.
„Svarbiausia atminti, kad važiuoti elektriniu paspirtuku leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Šaligatviu arba važiuojamąja dalimi leidžiama važiuoti tik kai nėra jau išvardintų kelio elementų. Taip pat privaloma neviršyti maksimalus leistino važiavimo greičio, kuris yra 20 km/val., o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/val.“, – pažymėjo ekspertas.
Verta atkreipti dėmesį ir į naujai galiojantį amžiaus cenzą. Taisyklės numato, jog elektriniais paspirtukais ir kitomis elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis gali naudotis asmenys nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą. Važinėjant gyvenamojo namo kieme amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. Daugiau Kelių eismo taisyklių el. paspirtukų vairuotojams čia.