„Susipažinę su Vilniaus miesto savivaldybės planuojamais pakeitimais, apie kuriuos ji kalbėjo viešai, matome, kad atsižvelgta į dalį VPT siūlymų ir rekomendacijų“, – Eltai perduotame komentare teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

„Informuojame, kad kreipsimės į suteikiančiąsias institucijas, siekdami susipažinti su argumentais, kodėl į dalį VPT pastabų neatsižvelgta ir tuomet spręsime dėl tolimesnių veiksmų“, – pažymėjo ji.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija balandžio pabaigoje pranešė koreguosianti daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projektą. Atsižvelgus į VPT vertinimą, bus mažinamas investicijų indeksavimo intensyvumas.

Nurodoma, kad vasario mėnesį savivaldybės patvirtinta 157,25 mln. eurų projekto vertė mažės iki 157,23 mln. eurų – numatytas biudžeto lėšų poreikis bus 25 tūkst. eurų mažesnis nei iki korekcijų.

Derantis dėl daugiafunkcio komplekso investicijų indeksavimo ir papildomų darbų kainos, buvo sprendžiama ir dėl statybos finansavimo kaštų.

„Koncesininkas derybų metu sutiko padaryti nuolaidą statybos finansavimo kaštams statybos metu ir sumažino juos nuo 6,37 proc. iki 5,25 proc. per metus“, – pranešė savivaldybė.

Kaip teigiama išplatintame pranešime, dėl numatomo investicijų indeksavimo intensyvumo mažinimo koncesininkas atsisakys Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) suteiktų statybos finansavimo nuolaidų, dėl to bendras viešųjų lėšų poreikis keisis minimaliai – į mažesniąją pusę savivaldybės ir ŠMSM naudai.

Vilniaus miesto tarybos posėdis suplanuotas gegužės 15 dieną. Europos Komisijos išvadą tikimasi gauti dar iki vasaros, nurodė savivaldybė.

ELTA primena, kad vasario pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės daugiafunkciame projekte.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

V. Benkunsko teigimu, po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 157,2 mln. eurų. Skaičiuojama, statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

„Praėjusi valdžia lyg ir pradėjo daryti (planą – ELTA), mes kritikavome, kad nebuvo pakankamai įtraukti socialiniai partneriai. Tada atėjo nauja Vyriausybė, jie viską išbraukė ir pradėjo daryti nuo nulio. To proceso, kurį pradėjo daryti nuo nulio, niekas nederino, nors EK siuntė žinutę ne tai kad derinti reikėtų, bet kad planas turėtų būti rengiamas kartu su socialiniais partneriais. Čia ne derinimo klausimas, čia yra komandinis darbas, kai padarai kartu projektą ir tada pristatai visuomenei derinti pastaboms ir pasiūlymams“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Pasak jos, planas profsąjungoms susipažinti buvo atsiųstas penktadienio vakarą.

„Tai, ką pamatėme, buvo tik penktadienį, šeštą vakaro atsiųsta nuoroda pasižiūrėti. Yra 187 puslapiai, per penkias dienas reikia peržiūrėti ir surašyti pastabas. Bus labai sunku. Praktiškai EK sąlyga nebuvo įvykdyta“, – sakė LPSK vadovė.

I. Ruginienė priminė, kad profsąjungos kritikavo ir ankstesnės Vyriausybės parengtą vadinamąjį DNR planą, todėl teigiamai vertino dabartinio Ministrų Kabineto sprendimą ekonomikos gaivinimo planą parengti iš naujo.

„Mes tada DNR planą kritikavome, nes atrodė, kad nepagrįstai daug dėmesio skirta statybos ir infrastruktūros darbams. Kalbėjome, kad viešąjį sektorių turėtume tobulinti, kad kiekvienam gyventojui turi būti prieinamos kokybiškos ir nemokamos paslaugos, trūko ir investicijų į darbuotojus. Teigiamai vertinu, kad Vyriausybė perrašė projektą, bet koks dabar yra planas, sunku pasakyti, nes mes tame procese nedalyvavome“, – sakė I. Ruginienė.

„Tai vienas labai didelis minusas. Mes per tam tikrą konsultaciją su EK teikėme tokią pastabą ir bus dar viena konsultacija, tai mes tikrai apie tai kalbėsime“, – pridūrė LPSK vadovė.

Savo ruožtu A. Romanovskis taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju didžiausias iššūkis, tenkantis socialiniams partneriams – peržiūrėti pateiktą planą per itin trumpą laiką.

Didžiausias iššūkis kyla dėl 187 puslapių dokumento, kurį mes pamatėme penktadienį. Dokumentas tokios apimties, o laiko jį peržiūrėti ir teikti pastabas duota savaitė, jau dabar po kelių dienų ministerija organizuoja susitikimus dėl skaitmenizacijos, dėl valstybės gebėjimų stiprinimo.

„Šis planas formuotas pagal bendrą europinę darbotvarkę, visas suskirstymas ateina iš europinės vizijos, tad jo logika ir kryptys, kurios yra pasirinktos, iš principo yra teisingos: jos jau buvo žinomos ir iki praėjusio penktadienio. Visgi didžiausias iššūkis kyla dėl 187 puslapių dokumento, kurį mes pamatėme penktadienį. Dokumentas tokios apimties, o laiko jį peržiūrėti ir teikti pastabas duota savaitė, jau dabar po kelių dienų ministerija organizuoja susitikimus dėl skaitmenizacijos, dėl valstybės gebėjimų stiprinimo. Gal ten bus kažką bandoma išplėtoti ir gausime daugiau atsakymų į klausimus“, – svarstė jis.

A. Romanovskis pabrėžė, kad socialinių partnerių resursai yra pernelyg riboti pateikto plano greitai peržiūrai.

„Tiek mūsų žmogiškieji ištekliai, tiek resursai yra riboti, lyginant su valstybės tarnyba. Socialiniai partneriai nėra kokios nors supranacionalinės organizacijos. (...) Viskas daroma iš dalies paskutinę minutę ir duodami neadekvatūs terminai pastaboms ir refleksijoms teikti“, – akcentavo jis.

Anot A. Romanovskio, kol kas vis dar neaišku, kokias priemones ketinama pasitelkti siekiant įvykdyti kai kuriuos tikslus, numatytus „Naujos kartos Lietuvos“ projekte.

„Pirmiausia reikia suvokti ir įsisąmoninti, kas yra visų tų sričių viduje. Bendriniams dalykams tikriausiai būtų sunku pasiginčyti: mes visiškai pritariame, kad galime eiti žaliojo kurso, skaitmenizacijos, tiek struktūrinių reformų linkme. Tačiau viskas atsiremia į tai, kokios priemonės bus taikomos tiems tikslams pasiekti. Jau nekalbant apie tai, koks procesas bus vėliau, kaip tos priemonės bus derinamos, kaip socialiniai partneriai bus įtraukti mums dar kol kas yra terra incognita“, – teigė jis, pridurdamas, jog kol kas yra daugiau klausim, nei atsakymų.

Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.

Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).

Pagal Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuvai yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Seimo narė O. Leiputė teigė, kad studijų finansavimo pokyčiai „reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų“. Ji taip pat teigė, kad valstybės finansavimo didinimas vienam studentui „reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiesiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs“.

Anot ministrės, šie teiginiai klaidina visuomenę. Studijų kokybė yra pagrindinė priežastis dėl ko moksleiviai išvyksta studijuoti į užsienį. Valstybės finansavimas vienam studentui, kuris yra dvigubai mažesnis už EBPO šalių vidurkį, nesudaro prielaidų studijų kokybei, todėl mokiniai dažnai pasirenka studijas užsienyje.

„Privalome užtikrinti prieinamumą prie kokybiškų studijų, kurios absolventams sudarytų galimybę tikėtis perspektyvios karjeros ir rasti darbą pagal įgytą išsilavinimą. Neapgaudinėkime būsimų studentų. Priminsiu, kad praėjusiais metais liko daugiau kaip 3 tūkst. nepanaudotų valstybės finansuojamų vietų. Šiemet tiesiog nebus planuojamos tuščios vietos. Praėjusiais metais ignoruojant Mokslo ir studijų įstatymą, VF vietų skaičiaus buvo padidintas tik keliose socialinių mokslų studijų grupėse 2,4 karto. Tai sukėlė chaosą sistemoje, nes daugiau kaip 3 tūkst. jau studijuojančiųjų jaunuolių stojo iš naujo. Be to, vidurinį išsilavinimą šiemet įgis apie 21 tūkst. abiturientų. Jiems planuojama apie 12 tūkst. VF vietų aukštosiose mokyklose ir apie 14,7 tūkst. profesinėse mokyklose. Tai reiškia, kad valstybės finansuojamų vietų tikrai pakanka“, – sako ministrė.

Pasak J. Šiugždinienės, aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos.

Pasak J. Šiugždinienės, aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos. Problema, kurią turime spręsti ir tam esame numatę priemones, kad visi vaikai turėtų vienodą startą, visiems būtų sudarytos sąlygos pasiekti akademinius rezultatus, suteikiančius galimybę studijuoti. Deja, šiandien situacija tokia, kad nepriklausomai nuo to, ar studijų kaina būtų 1500 ar 2500 eurų, šios sumos negali sau leisti nepasiturinčios šeimos.

„Pats mokesčio dydis nepriklauso nuo šeimos pajamų, todėl nesvarbu koks jis būtų – prieinamumas nebus vienodas. Prieinamumui užtikrinti turėsime sukurti kitas priemones. Jos yra dviejų tipų. Vienos orientuotos į tai, kad didesnė dalis iš žemesnių pajamų šeimų vaikų pasiektų aukštąjį mokslą (pagalba mokantis ir ruošiantis egzaminams, profesinis orientavimas didinantis motyvaciją studijuoti, ir pan.). Kitos susijusios su siekiu padėti išsilaikyti studijų laikotarpiu (pakankamos socialinės stipendijos, bendrabučiai, lengvatinės paskolos ir pan.).

Trečia, reikia peržiūrėti studijų finansavimo modelį iš esmės, kad studijų kaina, kurią šiandien moka studentas, skirtingose studijų kryptyse nesiskirtų net 9 kartus. Kas reiškia, kad jeigu aš noriu studijuoti menus valstybės nefinansuojamoje vietoje, šiandien turiu sumokėti daugiau kaip 4 tūkst. eurų, o muziką - daugiau kaip 7 tūkst. eurų? Ar mano vaikas blogesnis todėl, kad mano talentas yra menai? - klausia ministrė ir ragina matyti visą sistemą, o ne vieną jos dalį.

Rangos darbus šiame parke atlieka įmonė "Kavesta". Ąžuolyno giraitė turi būti baigta įrengti iki gruodžio.

Viso projekto įgyvendinimo vertė – 2,59 mln. eurų, papildomų darbų padaryta už 65 tūkst. eurų.

Įmonės "Kavesta" statybos darbų vadovas Aivaras Misius sakė, kad gyventojai akylai stebi pokyčius. Ne kartą sulaukta ir žmonių pastabų.

Kai bus stipri velėna, vanduo gersis į gruntą ir nesilaikys paviršiuje.

"Aš ir pats stebiu bei fotografuoju tam tikras vietas. Nieko tokio, kad žmonės nufotografavo. Mes tą vietą žinome ir problemą spręsime", – tikino A. Misius.

Įmonės darbuotojai pušeles yra susodinę šiek tiek aukščiau.

"Ten yra molingas gruntas, todėl pakėlėme šaknų lygį. Šioje vietoje teks atvežti grunto ir pakelti įdubą. Padarysime nuolydžius, ir vanduo nutekės takelių link. Ne, takai po vandeniu neturėtų atsirasti", – tikino statybų darbų vadovas.

Pasak A. Misiaus, vanduo paviršiuje laikosi dar ir todėl, kad žolė yra neseniai pasėta.

"Žemė buvo voluota, velėnos šaknynas nesusiformavęs, todėl vanduo prastai geriasi į gruntą. Kai bus stipri velėna, vanduo gersis į gruntą ir nesilaikys paviršiuje", – aiškino A. Misius.

Skaitytojo nuotr.

Tarp Paryžiaus Komunos ir Kauno gatvių esantis parkas buvo įrengtas prieš keturis dešimtmečius, tačiau iš esmės jis nebuvo tvarkytas.

Parko atnaujinimo projektu buvo suplanuoti ne tik apželdinimo darbai. Čia sutvarkyti seni ir įrengti nauji pėsčiųjų takai. Įrengtos žaidimų ir sporto zonos, numatyta šunų vedžiojimo aikštelė.

Šioje poilsio zonoje turėtų būti saugiau net ir sutemus, nes įrengta nauja apšvietimo sistema bei vaizdo kameros.

Prie aktyvaus laisvalaikio zonos baigiamos įrengti vaikų sporto – riedutininkų ir daugiafunkcės aikštelės.

Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Prezidentūra šią savaitę paskelbė ,kad prezidentas Gitanas Nausėda su žemės ūkio ministru sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų žemdirbiams lubų nuo 2022 metų.

Vis dėlto galutinį sprendimą turbūt priims jau nauja Vyriausybė.

Po susitikimo Prezidentūra taip pat pranešė, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas. 

Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad tiesioginių išmokų apmokestinimo ir lubų dydžio klausimai kol neaptarti su žemdirbių bendruomene. Jis pabrėžė, kad sprendimai turi būti kompleksiniai.

„Norime matyti kompleksiškumą. Čia tik vieno rato pakeitimas. Progresiniai, lubos, kitos paramos sritys... Yra daug detalių, kurias reikia pakeisti ar atnaujinti, kad automobilis važiuotų gerai. Jeigu kalbėsime apie progresinius mokesčius, o kažko atsisakysime kaip išlygos, gal dar daugiau žalos pridarysime“, – BNS teigė rūmų vadovas.

Visi rėžiai, procentai paaiškės vėliau. Tai ateities klausimas.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas BNS nurodė, kad kol kas ministerija daugiau informacijos dėl tiesioginių išmokų apmokestinimo progresiniais mokesčiais pateikti negali.

„Visi rėžiai, procentai paaiškės vėliau. Tai ateities klausimas“, – teigė jis.   

A. Svitojus tvirtino, jog tiesioginės išmokos apmokestinamos beveik visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus kelias, tačiau netaikoma progresija: „Kiek žinau, taikomas bendras apmokestinimas.“

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad ūkininkai norėtų mokėti mokesčius, tačiau tik su viena sąlyga – jeigu išmokos siektų bent ES vidurkį. 

Jis taip įsitikinęs, kad papildomi mokesčiai būtų pražūtingi smulkiems ir vidutiniams ūkininkams – jie būtų priversti trauktis iš verslo.

„Papildomi mokesčiai žemdirbiams būtų papildomas išbandymas. Ypač atsilieptų smulkiems ir vidutiniams ūkininkams, gaunantiems nedideles išmokas, taip pat šeimos ūkiams. Jiems būtų pražūtinga. Ūkių mažėjimas ir pasitraukimas iš ūkininkavimo būtų dar didesnis“, – prognozavo V. Buivydas. 

V. Buivydas mano, kad tiesioginių įmokų lubos „gražiai pristatomos“, bet jos „nesuveiks“. Jo skaičiavimais, kad gautų 100 tūkst. eurų išmokų, ūkis turi dirbti ne mažiau kaip 1,7 tūkst. hektarų.

Jis taip pat mano, kad nustatant lubas reikėtų atsižvelgti į ūkininkų ar ūkių sąsajas. Pasak V. Buivydo, šis saugiklis reikalingas, kad didieji žemės savininkai dirbtinai nesuskaidytų ūkių siekiant gauti dideles išmokas. 

„Sakoma, kad Lietuvoje nėra galimybės stebėti tą susietumą. Jeigu įmonės nori gauti pinigus, tai  tą susietumą turėtų atskleisti Dabar vienas fizinis asmuo gali turėti kad ir kelis šimtus juridinių asmenų ir tas ribojimas negalios“, – aiškino V. Buivydas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas irgi tikina, kad tiesioginių išmokų lubos  nepasiteisins, nebent būtų svarbi išlyga.

„Reikia apskaičiuoti lygiagrečiai, kiek mes negauname tiesioginių išmokų pagal ES vidurkį. Tada tiek tos lubos ir turi keltis į viršų, kitaip konkurencinės sąlygos išsibalansuoja“, – BNS nurodė jis.

Ūkininkų sąjungos vadovas tam siūlo pasitelkti mokslininkus. Be to, J. Talmantas mano, kad reikėtų  atsižvelgti ir į ūkių specifiką.

Smulkius ir vidutinius ūkininkus vienijančios Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis BNS pareiškė, kad siūloma lubų kartelė iškelta per aukštai, tenkintų nebent 60 tūkst. eurų riba. 

Jis prognozuoja, kad šios lubos padėtų bent šiek tiek sumažinti socialinę atskirtį tarp žemdirbių. 

Sąjungos, kurią sudaro 3 tūkst. narių, kurie vidutiniškai valdo po 30 ha, tiesioginių išmokų apmokestinimui irgi nepritaria.

„ES to nereikalauja, ji skiria tas tiesiogines išmokas palaikyti žemdirbiams pajamas, o valstybė jas nori pasiimti sau“, – sako V. Juodsnukis. 

100 tūkst. eurų lubos kaip bendras tikslas buvo numatytas ir ES viršūnių susitikimo išvadose, kuriomis ES vadovai liepos pabaigoje patvirtino naująjį daugiametį biudžetą.

2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad įstatymuose nėra vieno bendro šeimos apibrėžimo, todėl Šeimos stiprinimo įstatymo projekte būtų tikslinga atskleisti sąvokos „šeima“ turinį, ir jis turėtų būti nediskriminacinis.

Nutarimo projekte primenama Konstitucinio Teismo pozicija dėl šeimos koncepcijos, kad šeima negalima vadinti tik santuokoje gyvenančių porų.

Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti projektui ir jį tobulinti, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento pažymoje siūloma pakartotinai įvertinti „teikiamos Vyriausybės pozicijos pagrįstumą.“ Keliami klausimai dėl projekto atitikties Konstitucijai, kitiems teisės aktams.

Šeimos stiprinimo įstatymo projektą yra pateikę 55 parlamentarai iš Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei kitų frakcijų. Jo preambulėje pabrėžiama, jog „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“, o šeimos pagrindu įvardijamas „laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“.

Šios preambulės ministerija siūlo atsisakyti, teigdama, kad šeimos samprata neapsiriboja tradicinės šeimos, kuriamos santuokos pagrindu, sąvoka, o šeimos gyvenimo samprata neapsiriboja tėvų (susituokusių arba nesusituokusių) santykiais su vaikais.

Šeimos stiprinimo įstatymo projektas nusako, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją. Iniciatoriai sako jį parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją.

Pastabas pavadino baisiomis

Anot Prezidentės, "dokumente liko paminti pažeidžiamiausių žmonių poreikiai".

"Prezidentė į DK pirmiausia grąžina konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Kilus ginčui, DK nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai. Siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims", – D.Grybauskaitės poziciją aiškino prezidentūra.

Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė Prezidentės požiūrį į Seimo priimtą DK yra įvardijusi trumparegišku. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas D.Grybauskaitės sprendimą vertina kaip per griežtą ir rizikingą. Pasak jo, diskusijoje tarp Seimo ir prezidentūros laimėjo ne faktai, o retorika. Lobistas ir Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis žodžių nesirinko: "Prezidentės pastabos yra baisios."

Kritikuojantieji Prezidentės pastabas teigia, kad Seimo priimto DK kai kurie punktai nebuvo naudingi darbdaviams, kiti – darbuotojams, bet iš principo buvo kitoks požiūris į darbo santykius. O kai kurie Prezidentės pasiūlymai yra kosmetinio pobūdžio, kiti – pataikaujantys profsąjungoms, kurios darė didelę įtaką viešai agituodamos prieš naująjį įstatymą.

Mėginimas įgelti Vyriausybei?

Po Prezidentės veto premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad jos siūlomos pataisos paliks Lietuvą prie sovietinio relikto, o D.Grybauskaitė tiesiog neįsiklausė į profesionalų patarimus: "Valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso."

Ramūnas Burokas, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSJS) pirmininkas, premjero visuomeninis patarėjas socialiniais klausimais prisipažino, kad jam susidarė įspūdis, jog Prezidentės pozicijai didelės įtakos turėjo kelių dešimčių protestuotojų nuomonė, viešųjų ryšių vėjai, o ne tūkstančių darbuotojų, jaunimo organizacijų, smulkių ir vidutinių įmonių, startuolių, kuriems dabartinis DK yra viena didžiausių kliūčių kuriant gerai apmokamas darbo vietas, nuomonė.

"Net 74 proc. dirbančiųjų apklausose pasisako už galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku. O galimybė derinti darbą, šeimą, laisvalaikį yra svarbi kiekvienam darbuotojui. Tuomet kyla klausimas, ar tikrai siekiama kurti konkurencingą Lietuvą, galinčią pritraukti talentus ir užsienio investuotojus, kurti gerai apmokamas darbo vietas ir susigrąžinti emigravusius mūsų tautiečius?" – pasak R.Buroko, kalbėdama, kad darbo santykiai turi būti lankstesni, Prezidentė siūlomomis pataisomis juos tik kietina.

R.Buroko manymu, D.Grybauskaitės siūlymuose yra daugiau politikos, negu noro realiai pagerinti situaciją darbo rinkoje: "Galbūt tai dar vienas mėginimas įgelti valdančiajai daugumai ir socialdemokratų valdomai Vyriausybei, kuri įrodė galinti ne tik parengti reikalingą projektą, bet ir vieningai priimti jį Seime."

Pašnekovas pastebėjo, kad iš esmės visi pasiūlymai, priimti Trišalėje taryboje, buvo įgyvendinti, o už naująjį DK balsavo visų parlamentinių partijų atstovai. Tai rodo, kad naujojo DK projektas buvo gerai išdiskutuotas ir visos suinteresuotos grupės, pradedant profsąjungų atstovais, baigiant darbdaviais, buvo išgirstos ir į jų siūlymus atsižvelgta. "Tai greičiau reveransas profsąjungoms, bet ne būtinų struktūrinių pertvarkų siekis, apie kurias taip noriai kalbama. Tai pavyzdys, kaip apie struktūrines reformas lengva postringauti, tačiau sunku prisiimti atsakomybę ir jas įgyvendinti. Vyriausybė įrodė, kad ne tik kalba, bet ir imasi struktūrinių reformų įgyvendinimo", – teigė R.Burokas, sakydamas kad "22 pasiūlymai iš esmės gražintų naują DK redakciją prie senosios" ir tai neduotų laukiamos naudos.

R.Burokas antrino ir verslininkų bei investuotojų nuomonei, kad nepagrįstai didinant išeitines išmokas, kaip siūlo D.Grybauskaitė, vėl skatinsime darbdavius nesilaikyti įstatymų, jie stengsis apeiti juos ir nebus motyvuoti išeinančiam darbuotojui sumokėti jam priklausančią išmoką. "Tokius pasiūlymus pavadinčiau negyvomis nuostatomis", – sakė R.Burokas.

Neišklausė jaunimo

Asociacijos "Kurk Lietuvai alumni" tinklo prezidentas Lukas Savickas apgailestavo, kad Prezidentė neįsiklausė ne tik į šios visuomeninės organizacijos, bet ir kitų jaunimo organizacijų pastabas dėl DK, o vertino tik prie Vyriausybės piketavusio mažo jaunuomenės būrelio kalbas. Jaunimas į Prezidentę kreipėsi kolektyviniu raštu, prašydamas pasirašyti Seimo priimtą DK ir leisti jam įsigalioti nuo kitų metų.

Organizacijų vertinimu, naujasis DK nėra be trūkumų. Vis dėlto jaunimas džiaugėsi, kad Seimo priimtas įstatymas ne itin nutolo nuo mokslininkų grupės teiktų pasiūlymų ir Trišalėje taryboje išdiskutuoto projekto. "Esame tikri, kad taip pat mano ir dauguma kritiškai mąstančios, pažangos siekiančios jaunosios kartos atstovų, kurių nuomonės toli gražu neatspindi profesinių sąjungų atstovai ir prie Vyriausybės rūmų pastarosiomis dienomis protestavusi grupelė", – buvo rašoma kreipimesi į Prezidentę.

"Jaunimo organizacijos, žiūrėdamos į DK, didžiąją dalį saugiklių mato kiek skirtingai, negu pabrėžė Prezidentė. Didinami įspėjamieji laikotarpiai, didinamos išmokos – visa tai suvokiama kaip pertekliniai ribojimai, kurie šiandien varžo jauno, globalaus žmogaus norą susitarti su darbdaviu. Jaunimo organizacijos akcentuoja priešingai – turėti laisvę, turėti galimybę susitarti su darbdaviu ir tai padaryti pagal DK sudarytas galimybes", – sakė L.Savickas.

Pašnekovo teigimu, pagrindinis akcentas – ne didinamos išeitinės pašalpos, o sudaromos galimybės lanksčiai susitarti. Jis atkreipė dėmesį, kad neteisinga būtų pritarti Prezidentės nuostatai didinti iki trijų vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ribą, nuo kurios darbuotojui bus galima tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų: "Seimo priimtame įstatyme buvo numatyti du VDU, o Vyriausybės Seimui pateiktame projekte lankstesnių darbo sąlygų nuostata buvo taikytina visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo užmokesčio."

Jaunimo organizacijos prezidento manymu, D.Grybauskaitės pateiktos pataisos darbo santykius daro ne lankstesnius, o glaudesnius, kai kurios netgi griežtina santykius labiau, negu dabar numatyta galiojančiame įstatyme. "Būtų galima išskirti suminio darbo laiko skaičiavimo laikotarpį. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad maksimalus laikotarpis yra keturi mėnesiai, kaip ir numato ES direktyva. Seimas buvo numatęs tris mėnesius. Prezidentė siūlo laikotarpį mažinti iki vieno mėnesio, taigi net keturis karus sutrumpinant nuo dabar galiojančio", – vieną pavyzdžių, kuriuo lankstumo nesiekiama, pateikė L.Savickas.

"Trūko įsiklausymo į jaunimo balsą, kuris norėjo matyti ne stiprinamus suvaržymus ir didinamas apsaugas, o galimybę darbuotojui tartis tiesiogiai su darbdaviu ir tokiu būdu šiek tiek atpalaiduojant rankas tiek patiems jauniems žmonėms grįžus kurti naujas darbo vietas, tiek darbdaviams, kurie būtų skatinami kurti naujas darbo vietas", – reziumavo L.Savickas.

Sumažėtų galimybė derėtis

Eglės Radišauskienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės manymu, Seimo priimtas Darbo įstatymas buvo subalansuotas abiem pusėms – tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Ar visiems Prezidentės pasiūlymams Seimas pritars, priklausys nuo politikų valios.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į vieną Prezidentės siūlymų, kuriuo darbuotojas gali individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų tik tada, kai jis gauna ne du, bet tris VDU.

"Ši nuostata Seimo komitete buvo derybinis objektas. Vyriausybė siūlė, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, Seimo komitete nutarta, kad tokią teisę suteikti reikia tik du VDU gaunantiems darbuotojams. Priežastis – šie asmenys turi daugiau derybinių galių. Pagal Seimo priimtą formulę apie 8,2 proc. darbuotojų tokią galią turėtų. Jei pritaikytume Prezidentės siūlomą formulę, tai būtų kalbama apie dar mažesnį darbuotojų kiekį – 3–4 proc. Taigi lankstumas pažabojamas", – teigė departamento direktorė.

E.Radišauskienės teigimu, Prezidentės siūlymas iš DK visiškai išbraukti vadinamųjų nulinių darbo sutarčių nuostatą taip pat nepagrįstas. "Sutartys galėtų padėti tam tikroms žmonių grupėms papildomai užsidirbti. Įstatymas nenumato, kad sudaryti sutartį yra pareiga. Tai tiesiog galimybė. Pavyzdžiui, kodėl studentui nepradėjus dirbti, jei su darbdaviu būtų galima susitarti dėl neriboto laiko – dirbti padavėju ar panašiai", – sako E.Radišauskienė ir pabrėžia, kad šiandien Lietuvoje apie 8 tūkst. darbuotojų dirba ne visas aštuonias valandas. Tokius darbo santykius ir įtvirtintų nulinė sutartis.

Aptarti Prezidentės veto rytoj rengiamas šalies valdančiosios koalicijos susitikimas, o kitą savaitę numatoma šaukti neeilinę Seimo sesiją.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) Vidaus reikalų ministerijai pirmadienį pateikė pastabas dėl audito išvadų.

Centro pateiktus komentarus dėl jame atlikto audito išvadų nagrinėja ministerijos Vidaus audito skyrius, BNS sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Valdas Kaminskas.

Jo teigimu, BPC pateikti komentarai - didelės apimties, tačiau jų turinio ministerija neatskleidžia.

Tuo metu BPC viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas Tadas Maroščikas BNS sakė, kad BPC sutinka ne su visais auditorių nurodytais trūkumais.

"Aš gal detalių neatskleisiu, kadangi ta VRM išvada nėra galutinė. Tai buvo išvados projektas, mes su juo susipažinome ir nuo BPC pateikėme atsiliepimą - su kuriomis (išvadomis - BNS0 nesutinkame arba kurias siūlome tikslinti (...). Aš manau, galima sakyti, kad turėjome ir esminių pastabų - buvo išvadų, su kuriomis iš esmės nesutinkame", - pasakojo T.Maroščikas.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas anksčiau sakė, kad ministerija, gavusi BPC nuomonę, ją įvertins ir tuomet pateiks galutinę audito ataskaitą. Ministras teigė galėsiantis išvadas komentuoti tik baigus visas procedūras.

Ministerija patikrinimus BPC pradėjo, kai rugsėjį buvo žiauriai nužudyta nepilnametė, kuri prieš tai telefonu kreipėsi pagalbos į BPC, tačiau šio centro specialistams nepavyko nustatyti aukos buvimo vietos.

Nelaukęs, kol viešai bus pateiktos abiejų institucijų vykdytų patikrinimų išvados, po merginos sudeginimo iš pareigų pasitraukė daug kritikos sulaukęs BPC viršininkas Artūras Kedavičius.