Neramu dėl vaikų

Į portalą kauno.diena.lt kreipėsi kaunietis Mantas ir atkreipė dėmesį į A. Jakšto g. 4 pastatą. Šis objektas jau seniai apleistas, bet kuo toliau, tuo daugiau pavojų kyla einantiems pro šalį, nes vis žemyn nugarma koks atskilęs tinko gabalas ar buvusių langų duženos.

„Kauno Senamiestyje, A. Jakšto gatvėje esantis pastatas yra visiškai kritinės būklės, niekas nesirūpina praeivių ir, tuo labiau, vaikų saugumu. Greta pastato yra įsikūrusi Kolpingo kolegija, taip pat vaikų darželis, maitinimo įstaiga.

Kiekvieną rytą savo mažąjį pro čia vedame, vaikštome palei šiuos langus ir nežinome, ar kada stiklas nenukris tiesiai ant galvos. Jeigu taip atsitiktų, gali viskas baigtis labai rimtu sužeidimu arba netgi mirtimi. Ir kas už visą šitą atsakys?“ – retoriškai klausė kaunietis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Keli savininkai

Dalis A. Jakšto g. 4 pastato priklauso Kauno arkivyskupijai. Ši pastato dalis sutvarkyta ir įveiklinta, čia veikia mokyklėlė. Kita minėto pastato dalis priklauso juridiniam asmeniui. Šalia stovi ir A. Jakšto g. 4A objektas, kuris taip pat apleistas, o jį valdo verslas.

Viešumoje pasirodė informacijos esą arkivyskupija turėtų pasirūpinti apleistu vaiduokliu ir užtikrinti saugumą. Tačiau arkivyskupija neturi teisės tvarkyti svetimo turto, todėl yra sutvarkiusi tik jai priklausančią pastato dalį ir viliasi, kad kiti savininkai sugebės aptvarkyti savo pastato dalį tiek, kad būtų saugu eiti pro šalį.

„Mums nepatinka tokia kaimynystė, bet mes nieko negalime padaryti, nes ta apleista pusė, nuo kurios krenta tinkas, priklauso ne mums, o kitiems valdytojams. Toje dalyje kažkada ir naktinis klubas veikė, ten tikrai ne bažnyčiai priklauso. Nėra tiesa sakyti, kad mes ten tą tinką žmonėms ant galvų siunčiame, nes ne mums turtas priklauso ir mes to turto niekaip negalime tvarkyti“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Kęstutis Kėvalas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad A. Jakšto g. 4 pastatas priklauso bendrovei „Bright House LT“, o A. Jakšto g. 4A – bendrovei „Sandoros takas“. Tačiau portalui kauno.diena.lt viešai nurodytais šių bendrovių kontaktais susisiekti nepavyko, todėl nėra aišku, ar apleisto turto savininkai ruošiasi ką nors tvarkyti.

Privatūs savininkai privalo užtikrinti, kad jų turimas turtas būtų deramai prižiūrimas ir nekeltų grėsmės aplinkiniams.

Didesni mokesčiai

Pagal galiojančius teisės aktus, savininkai privalo rūpintis savo turtu, užtikrinti saugumą. Minėti A. Jakšto g. 4 ir 4A pastatai jau kurį laiką neprižiūrimi, todėl nesitvarkantiems savininkams miestas jau padidino mokesčius.

„Šie statiniai įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Dėl to jų šeimininkams taikomas padidinto tarifo mokestis. Tai yra vienintelis būdas paraginti tvarkytis savo pastatus“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Centro seniūnijos seniūnas Marius Švaikauskas.

Jis pažymėjo, kad savivaldybei šie objektai tikrai nepriklauso. Už šį turtą atsakingi savininkai – juridiniai asmenys, todėl miestas negali pats imtis iniciatyvos pastatus tvarkyti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Privatūs savininkai privalo užtikrinti, kad jų turimas turtas būtų deramai prižiūrimas ir nekeltų grėsmės aplinkiniams. Seniūnija nuolat fiksuoja gyventojų skundus ir kasmet reguliariai atlieka patikrinimus“, – pridūrė seniūnas.

Daugėja mokinių

Naujoje mokykloje – progimnazijoje – mokysis vaikai nuo parengiamosios iki aštuntos klasės. „Herojaus“ mokykla – daugiakalbė ir tarptautinio ugdymo švietimo įstaiga, joje žinių semiasi ir Lietuvoje gyvenantys vaikai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių, taip pat daugiau nei pusė tūkstančio ukrainiečių.

„Mūsų mokykla auga – turime daug mokinių pradinėje, pagrindinėje mokykloje, dabar – jau ir gimnazijoje. Gimnazistai mokosi Laisvės alėjoje, buvusiame Kauno technologijos universiteto (KTU) pastate, o Gedimino g. patalpos bus skirtos jaunesnių klasių moksleiviams“, – sakė Kauno „Herojaus“ mokyklos direktorius Andrius Pelegrimas.

Laikui bėgant mokykla taps atvira ne tik joje besimokantiems vaikams – čia veiks laisvalaikio, kultūros ir renginių erdvė.

Taip pat maždaug 3,5 tūkst. kv. m pastate įsikurs pavaldi įmonė „Herojaus daiktai“. „Esame ir ugdomojo turinio kūrėjai, daiktų kūrėjai –  nuo drabužių iki knygų. Darome daug įvairių dalykų“, – teigė A.Pelegrimas.

Jungia bendra erdvė

Mokykla – be direktoriaus kabineto ir įprastinės raštinės, mokykla, kur klases skiria ne siauri koridoriai, o jungia viena bendra erdvė. Tai – ne tik architektūriniai sprendimai, bet ir mokyklos filosofijos akcentai, kalbant apie atvirą ir kūrybingą ugdymo įstaigos bendruomenę.

„Būsimos mokyklos vieta yra labai gera. Unikali pati pastato struktūra, čia – daug atvirų erdvių. Viena iš mokyklos filosofijų – mes mėgstame atviras erdves, nes taip galime formuoti Herojaus kultūrą.

Manome, ugdymą galima organizuoti visur ir kiekviena detalė mokykloje turi labai svarbią reikšmę. Kiekviena vieta mokykloje turi turėti prasmę, o šis pastatas mums suteikia galimybę tai padaryti. Kitas dalykas – norėjome, kad „Herojaus“ mokykla būtų miesto centre, šalia „Žalgirio“ arenos, baseino“, – kalbėjo A.Pelegrimas.

Atvira visuomenei

Kaip sakė A.Pelegrimas, mokyklos bendruomenę džiugina faktas, kad dar vienas apleistas Kauno pastatas prisikels naujam gyvenimui. Gyvybės jam įkvėps ne komercinės paskirties biurai, o švietimo įstaiga. „Manau, mokykla suteikia pridėtinės vertės pačiam miestui“, – pastebėjo A.Pelegrimas.

Naujosios erdvės leis įgyvendinti dar vieną viziją – mokyklą atverti visuomenei.

„Norėčiau, kad mokykla taptų kultūros, laisvalaikio erdve. Apskritai, švietimas turi būti kuo atviresnis. Mes neturime statyti mokyklų, kurias juosia aukštos tvoros. Taip pat mokyklos tarpusavyje neturėtų konkuruoti, teigti, kad vienos yra geresnės už kitas. Todėl mūsų tikslas – būti kuo atviresniems, dalytis su kitais.

Mes neturime statyti mokyklų, kurias juosia aukštos tvoros. Taip pat mokyklos neturėtų tarpusavyje konkuruoti, teigti, kad vienos yra geresnės už kitas.

Norėčiau, kad pirmasis mokyklos aukštas būtų ta vieta, kur laiką po pamokų produktyviai ir įdomiai galėtų leisti ne tik mūsų mokyklos vaikai, bet ir kitų mokyklų auklėtiniai. Juk dabar netrūksta vaikų, kurie popietinį laiką leidžia mieste, ieškodami vietos, kur galėtų užbaigti užduotis ar tiesiog pabūti su draugais. Tikimės, tokią vietą jie ras pas mus.

Dar vienas akcentas – pirmame mokyklos aukšte planuojame renginių vaikams ir jaunimui erdvę. Mokykla turi būti bendruomenės centras, turi vienyti ir tapti vieta, kur būtų gera susiburti, dalyvauti bendruomenės ar kultūros renginiuose“, – sakė A.Pelegrimas.

Sutapo vizijos

Pastato šeimininkė – bendrovė „Arimus“ – buvusią „Spindulio“ spaustuvę įsigijo maždaug prieš devynerius metus. Pasak įmonės vadovo Evaldo Stiklioraičio, visus tuos metus buvo ieškoma, kam šis pastatas galėtų būti pritaikytas.

„Po pokalbio su A.Pelegrimu supratau, kad mūsų vizijos sutampa. Abiem pusėms pasirodė, kad tai ideali vieta mokyklai. Mažai pažįstu žmonių, kurie veiklos imtųsi su tokiu užsidegimu, kaip tai daro Andrius. Mane sužavėjo ir tai, kad mokykla pakvietė mokytis tokį būrį ukrainiečių.

Mums, kaip pastato vystytojams, geriau imtis mokyklos projekto, o ne banalaus biurų pastato. Jausmas – kitoks“, – teigė E.Stiklioraitis.

Pritaikyti buvusios spaustuvės erdves mokyklai ėmėsi architektas Gintautas Natkevičius. Pasak E.Stiklioraičio, jis greitai perprato viziją: „Manau, šis architekto darbas papuoš miestą, o vaikai, kurie ten mokysis, bus laimingi. Žinoma, pastatas žinių neduoda, bet kai mokaisi gražioje, estetiškoje aplinkoje, papildomą jausmą tikrai suteikia.“

Toliau viskas merdės?

Paviešintas sprendimo projektas, kuriuo stabdomas minėto tarybos sprendimo galiojimas. Jis užregistruotas prieš savaitę, pasirašytas trijų savivaldybės skyrių atstovų ir administracijos direktoriaus pavaduotojo.

Bendrovės "K26" direktorius Rolandas Balčikonis "Kauno dienai" teigė, kad ši žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Anot jo, anksčiau savivaldybė, kai viską patikrino, apžiūrėjo, projektą palaikė.

"Leidimo atšaukimas reiškia vienintelį dalyką. Sustabdomas projektas, sustabdomos 30 mln. eurų investicijos, 100 naujų darbo vietų kūrimas, nieko nebegalime daryti, įjungiamas rankinis stabdys, toliau viskas merdės", – vardijo R.Balčikonis. Jis skaičiavo, kad į projektą jau yra investuota apie 4 mln. eurų. Pasirašyta sutartis su tarptautiniu viešbučių tinklu, be savivaldybės leidimo susitarimo bus neįmanoma įgyvendinti.

Projektą koreguoti taip, kad būtų išlaikyti norminiai atstumai iki sklypo ribos, tai yra, kad vietoje dabartinių 7 m iki ribos liktų 14 neužstatytų metrų, būtų labai sudėtinga. "Ten jau atskira muzika", – komentavo R.Balčikonis.

Paprašė pati savivaldybė

Savivaldybės pozicija dėl "Britanikos" pasikeitė staiga. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad rugpjūčio 20 d. savivaldybė gavo gretimą sklypą valdančios UAB "Liuks NT" raštą "dėl žemės sklype A.Mickevičiaus g. 26, Kaune, numatomų statybų". Rašto turinys aiškinamajame rašte neatskleidžiamas.

Dar nurodoma, kad projekto vadovas paprašė nutraukti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūras.

"Kadangi projektiniai pasiūlymai nebeviešinami ir gali keistis, Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu neturi informacijos apie konkrečius planuojamus statybos sprendinius minėtame žemės sklype", – teigiama dokumente.

Projekto vadovas paprašė nutraukti projektinių pasiūlymų viešinimo procedūras, nes, kaip aiškino, R.Balčikonis, savivaldybė paprašė patikslinti inžinerinę dalį. "Patikslinome ir artimiausiu metu planuojame atnaujinti viešinimą. Projekto koncepcija išliko tokia pati", – teigė jis.

R.Balčikonis sakė, kad UAB "Liuks NT" išsiųstą raštą taip pat gavo, tačiau tai nėra skundas, o informacijos užklausa. Tad toks raštas, jo manymu, tikrai negali būti pakankama priežastimi atšaukti leidimą. "Jame nesiskundžiama, neprašoma ką nors stabdyti, o prašoma pateikti informaciją", – dėstė bendrovės vadovas.

Jis svarstė, gal savivaldybę suklaidino "Liuks NT" kreipimesi minima neteisinga informacija, kad "Britanika" stovi ant valstybinės žemės. Tačiau žemės sklypas nuosavybės teise priklauso bendrovei. "Žemė yra mūsų, mažiausiai trys patekimai į sklypą", – sakė R.Balčikonis. Visa tai jis praėjusią savaitę nurodė atsakyme bendrovei ir savivaldybei.

Leidimo atšaukimas reiškia vienintelį dalyką. Sustabdomas projektas, sustabdomos 30 mln. eurų investicijos, 100 naujų darbo vietų kūrimas, nieko nebegalime daryti, įjungiamas rankinis stabdys, toliau viskas merdės.

Savivaldybė: paskubėjome

"Verslas yra Kauno augimo variklis, todėl miesto savivaldybė daro viską, kad čia investuojančios įmonės visus leidimus ir suderinimus gautų maksimaliai greitai. Lygiai taip pat buvo ir su liepos mėnesį priimtu tarybos sprendimu dėl "Britanikos". Deja, bet panašu, kad tada šiek tiek paskubėjome", – BNS gautame komentare teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pasak jo, priėmus sprendimą į savivaldybę kreipėsi nepatenkinti Kęstučio gatvėje esančio vaiduoklio kaimynai.

"Jau po priimto sprendimo sulaukėme pagrįstų klausimų ir skundų iš kaimynystėje gyvenančių kauniečių ir ten veikiančių verslų. Bet kokie miesto sprendimai ar verslininkų veiksmai negali pažeisti teisėtų kaimynų interesų. Todėl norime laikinai sustabdyti ano tarybos sprendimo galiojimą, kol detaliai viską išsiaiškinsime ir turėsime visus atsakymus į kilusius klausimus", – BNS teigė administracijos direktorius.

Dėl konferencijų salių

Projekto architektas Gintautas Natkevičius teigė, kad naujasis pastatas suprojektuotas toje pačioje vietoje kaip ir "Britanika", kurią planuojama griauti, tačiau jis bus dešimčia metrų žemesnis nei vaiduoklis, todėl nedarkys centrinės miesto dalies vaizdo. Naujojo pastato neplanuojama traukti arčiau ribos, o tiesiog palikti senojo pastato vietoje.

"Jeigu būtų statomas tik viešbutis, galėtume atsitraukti nuo sklypo ribos tiek, kiek reikia, bet tada negalėtumėme pastatyti konkurencingos konferencijų salės", – motyvavo G.Natkevičius, kodėl reikėjo miesto tarybos pritarimo norint įgyvendinti naujo objekto statybas.

Trūkstamas atstumas yra iš Kęstučio gatvės pusės. Kaimyninis sklypas iš A.Mickevičiaus gatvės pusės dėl to visiškai nenukenčia.

"Tarptautinis viešbučių tinklas parodė didelį pasitikėjimą. Tokio lygio kompanijos turi savo standartus ir nuo jų stengiasi nenukrypti. Tačiau Kaunui padarė išimtį. Sutiko nusižengti savo standartui, kad prie viešbučio būtų pastatytas ir apie 600 vietų konferencijų salių kompleksas", – sakė architektas.

Kaunas, anot architektų, daug laimėtų turėdamas tokį konferencijų kompleksą. Viešbučių trūkumas mieste taip pat labai jaučiamas. Po pastatu planuojama įrengti maždaug 200 vietų požeminę automobilių aikštelę.

Naują viešbutį Kauno centre planuoja statyti bendrovės "Permira Invest" valdoma įmonė "K26".

Viešbutis "Britanika" pradėtas statyti 1986 m., tačiau po ketverių metų statyba sustabdyta. Statinys vis keitė šeimininkus, tačiau merdi iki šiol.

Subrandino idėją

Grupelė uostamiesčio kultūros ir meno bendruomenės atstovų pasidalijo idėja, kaip būtų galima gyvenimui prikelti buvusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą, esantį adresu Jūros g. 1.

Pastebima, kad jau įvyko keli aukcionai, kurių metu buvo bandoma parduoti šį statinį, tačiau kol kas objektas savininkų taip ir nesulaukė. Dėl šios priežasties imta baimintis, jog pastatas netruks virsti vaiduokliu.

Trečiadienį pas miesto merą Vytautą Grubliauską susirinkę kultūros atstovai pristatė idėją šį statinį paversti multikultūriniu centru.

Čia, anot idėjos autorių bei jos palaikytojų, galėtų sutilpti vaizduojamieji menai, muziejinės erdvės, sceninio, kino meno salės, įvairių meno sričių kūrėjai.

Reikia veikti

Vienas šios idėjos sumanytojų Tomas Kiauka akcentavo, kad sumanymas atgaivinti buvusį policijos pastatą sutampa ir su neseniai patvirtintoje ilgalaikėje kultūros strategijoje numatytais tikslais.

"Dabar yra tokios aplinkybės, kai reikia veikti. Pirmiausia, reikia neprarasti statinio. Miestas galėtų įsigyti pastatą, kuris, istoriškai žiūrint, yra tapatybės dalis. Klaipėdoje tokių objektų yra tik keletas", – atkreipė dėmesį T.Kiauka.

Taip pat pabrėžiama, kad uostamiestyje šiuo metu trūksta alternatyvių kultūros erdvių.

Teigiama, kad dabartinė šio statinio, kurio plotas yra apie 5 tūkst. kv. metrų, kaina gali siekti apie 1,2 mln. eurų. Menininkus taip pat žavi ir buvusio komisariato kiemas.

Idėjos sumanytojai pateikė ir panašių objektų pritaikymo kultūros reikmėms užsienyje pavyzdžių.

Gali nespėti?

Statinio atgaivinimo idėja užsidegę menininkai įsitikinę, jog vertėtų nesnausti ir miestui suskubti į savo rankas perimti šį statinį.

Kai kurie kultūrininkai neslėpė besibaiminantys, kad galima ir nespėti įgyvendinti idėjos, nes jau šį mėnesį planuojama surengti dar vieną šio objekto aukcioną, kurio metu gali atsirasti pirkėjas.

"Baroti" galerijos vadovė Andželika Baroti pabrėžė, kad šiuo metu uostamiestyje itin jaučiamas jaunų žmonių trūkumas, todėl, anot jos, reikia drastiškų sprendimų, kurie galėtų privilioti tiek pradedančius kūrėjus, tiek žvaigždes.

A.Baroti taip pat neabejojo, jog kartu su menais šiame komplekse turėtų veikti ir verslas. Neatmetama, kad dalyje patalpų galėtų įsikurti net nakvynės namai, biurai ar pan.

Idėją palaiko

Klaipėdos meras V.Grubliauskas teigiamai įvertino tokį kultūrininkų pasiūlymą ir prisipažino, jog būtų linkęs eiti siūlomu pastato įveiklinimo keliu.

"Tačiau, negniauždami nė kruopelytės optimizmo ir idealizmo, turbūt neišvengiamai turime labai aukštai nepakilti nuo žemės, nuo paprastų žemiškų dalykų", – pastebėjo meras.

Pasak V.Grubliausko, miestas galėtų prašyti, kad jam šis turtas būtų perduotas valstybės turto perdavimo procedūrų numatyta tvarka, tačiau prieš tai reikia turėti aiškią viziją, kas statinyje vyks ir kaip jį reikės išlaikyti.

Taip pat pabrėžiama, kad objektas yra itin prastos būklės, todėl jam atnaujinti taip pat reikės nemažai lėšų.

Todėl nuspręsta ilgai nelaukiant įvertinti, kiek galėtų kainuoti statinio renovacija bei imtis dėlioti galimą jo įveiklinimo viziją.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis teigė, kad buvęs policijos pastatas miesto strategijose yra matomas kaip viena potencialių vietų kultūrinei veiklai.

Miesto valdžia didesniais mokesčiais nori drausminti ne tik visiškai neprižiūrimų pastatų savininkus, bet tuos, kurie jau daug metų neatnaujina savo turto. Savivaldybės administracijos paprašyta pasidomėti tokia galimybe.

Ketvirtadienį miesto taryba patvirtino neprižiūrimų pastatų sąrašą. Į jį įtraukta 17 apleistų objektų. Pernai tokių buvo 20. Būdavo metų, kai šis skaičius perkopdavo ir 30.

Manoma, kad sąrašo susitraukimui įtakos turėjo ir apsileidėliams taikomi maksimalūs nekilnojamo turto, žemės, žemės nuomos mokesčiai, patikrinimai, nuobaudos.

Kai kurie miesto tarybos nariai domėjosi, ar tikrai visi neprižiūrimi pastatai įtraukti į sąrašą. Jie nurodė statinius, kurių nerado pastarajame.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius aiškino, kad į miesto tarybos kasmet tvirtinamą sąrašą patenka tie statiniai, kuriais visiškai savininkai nesirūpina. Palieka praviras ertmes, neatlieka priežiūros.

„Į sąrašą neįtraukti pastatai reikalavimus atitinka. Jie prižiūrimi bent minimaliai“, – teigė vedėjas.

Miesto tarybos narys Audrius Vaišvila atkreipė dėmesį, kad savivaldybės darbuotojai elgiasi pagal įstatymą. Tačiau tvirtino, kad problemų yra.

„Gal vertėtų pastatams, kurie atitinka minimalius reikalavimus, bet daug metų nėra atnaujinami ir nepuošia miesto, reikėtų taikyti ne minimalų nekilnojamo mokesčio koeficientą, kuris siekia 0,8 proc. mokestinės vertės, kaip tvarkingų pastatų savininkas, o pavyzdžiui 2,5 proc. Maksimalus siekia 3 proc. Gal tai savininkus priverstų imtis veiksmų“, – tvirtino politikas.

A.Vaišvila savivaldybės administracijos paprašė išanalizuoti tokią galimybę.

Miesto taryba apleistų statinių sąrašą tvirtina kasmet. Jis perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri administruoja nekilnojamo turto mokestį, savivaldybės darbuotojams, kurie atsakingi už žemės mokesčius. Apsileidėliams taikomas maksimalus minėtų mokesčių tarifas.

Klaipėdoje sutrumpėjo apleistų, neprižiūrimų pastatų sąrašas. Jame neliko nė dvidešimties objektų, o ankstesniais metais skaičius perkopdavo ir trisdešimt. Manoma, kad tam įtakos turėjo patikrinimai, baudos ir didesni mokesčiai.

Apleistų, neprižiūrimų statinių sąrašas artimiausiame tarybos posėdyje bus teikiamas tvirtinti miesto tarybai. Šiemet į jį įtraukta 17 objektų.

Į sąrašą patenka tie statiniai, kuriais savininkai visiškai nesirūpina, palieka atviras ertmes, per kurias galima įlįsti į vidų, neatitinka kitų reikalavimų.

Pernai tokių statinių buvo daugiau – 20. Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, kad anksčiau šis sąrašas būdavo ir dar ilgesnis. Jį sudarydavo per 30 objektų.

Pasak G.Pociaus, savininkai tvarkyti apleistus pastatus pradėjo dėl kelių priežasčių.

Tam įtakos turėjo patikrinimai, kurie organizuojami ir su Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais, Klaipėdos savivaldybės viešosios tvarkos skyriumi.

Nustačius vienokių ar kitokių pažeidimų, savininkams būdavo rašomas reikalavimas susitvarkyti. Jo nepaisantiesiems skirtos baudos. Pastarosios savininkus taip pat skatino tvarkytis.

Apleistų statinių savininkai turėjo mokėti ir maksimalius nekilnojamojo turto ir žemės, žemės nuomos ar žemės naudotojo mokesčius. Manoma, kad tai žmones irgi paragino tvarkytis.

Miesto taryba apleistų statinių sąrašą tvirtina kasmet. Jis perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri administruoja nekilnojamojo turto mokestį, taip pat savivaldybės darbuotojams, kurie atsakingi už žemės mokesčius.

G.Pocius atkreipė dėmesį, kad dauguma sąraše esančių objektų į pastarąjį pakliūva kasmet. Tačiau atsirado ir naujų. Vienas tokių objektų yra Liepų gatvėje, kitas – Žalgirio.