Portugalijos karinio laivo vizito programoje numatomos laivo pratybos su Klaipėdoje dislokuota Portugalijos karinio laivyno fuzilierių – jūrų pėstininkų – kuopa, bendri mokymai su Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivais.

Portugalijos karinis laivas Lietuvoje lankosi gegužės 31 – birželio 16 dienomis. Vandenyno patrulinis laivas „Figueira da Foz“ yra „Viana do Castelo“ klasės laivas, pastatytas Portugalijoje 2004 metais.

Tai 84 m ilgio laivas ginkluotas 30 mm pabūklu Oto Melara Marlin WS, kulkosvaidžiais „Browning“ ir MG-3. Laivas gali išvystyti 21 mazgo (39 km per valandą) greitį.

Kaip pranešė kariuomenė, Lietuvos karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos karinio laivyno aktyvesnis bendradarbiavimas pradėjo plėtotis per pastaruosius kelerius metus, nuo 2018 metų prasidėjus pratybose dalyvaujančių Portugalijos fuzilierių laikinai dislokacijai Klaipėdoje.

Laivo įgulą sudaro apie 40 asmenų. Laivas gali patruliuoti iki 300 dienų per metus, išvystyti iki 20 mazgų per valandą greitį.

Jis pavadintas Mersėjaus upės, tekančios per Liverpulį, garbei. Laivas ginkluotas priešlėktuviniais ir priešlaiviniais kulkosvaidžiais.

Per kelias dienas numatoma aplankyti Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovybę, pagerbti žuvusius britų karius, palaidotus Vitės kapinėse.

Taip pat numatomi laivo įgulos narių vizitai Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, Jūreivystės mokykloje, planuojamas ir Lietuvos karo jūrininkų ir jūrų kadetų lankymasis britų karo laive.

Pirmadienį laive HMS „Mersey“ apsilankė ir uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas. Tai, anot jo, buvo mandagumo vizitas.

„Laivo kapitono kvietimu apsilankiau laive, kuris sekmadienį atvyko į Klaipėdą. Čia pabus keletą dienų. Klaipėda – jų paskutinis uostas žygyje, kurį jie turėjo Baltijos jūroje. Iš Klaipėdos keliaus į Liverpulį. Sakė, kad labai džiaugiasi, kad, prieš grįžtant į tėvynę, paskutinis uostas šioje navigacijoje – Klaipėda, kuri jiems per trumpą laiką paliko labai gerą įspūdį ir maloniai nuteikė. Vizitas – mandagumo, įprastinis. Laivai, kurie atvyksta į Klaipėdą, stengiasi pakviesti miesto vadovus, parodydami bendrystę tarp kariškių ir civilinės bendruomenės. Tai graži tradicija, kuri, neabejoju, tęsis ir ateityje“, – vylėsi meras.

HMS „,Mersey“ ginkluotas priešlėktuviniais ir priešlaiviniais kulkosvaidžiais, įgulą sudaro apie 40 asmenų.

Laivas gali patruliuoti iki 300 dienų per metus, išvystyti iki 20 mazgų per valandą greitį.

Kelių dienų vizito programoje laivo vadas numato aplankyti Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadovybę, pagerbti pirmojo pasaulinio karo metu Klaipėdoje žuvusius britų karo belaisvius, palaidotus Vitės kapinėse.

Taip pat numatomi laivo įgulos narių vizitai Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, Jūreivystės mokykloje. Planuojamas Lietuvos karo jūrininkų ir jūrų kadetų lankymasis britų karo laive.

„Aš šiandien tikrai galiu pasakyti drąsiai, kad Lietuva diktuoja sienos apsaugos standartą – kokia turi būti išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga“, – žurnalistams Smiltynėje sakė ministrė.

Klaipėdoje penktadienį pristatyti trys nauji pasieniečių kateriai ir patrulinis laivas „Gintaras Žagunis“.

Patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“ pastatė Estijos bendrovė „Baltic Workboats Shipyard“. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos.

Puoselėjant istorinę atmintį VSAT laivui suteiktas pirmo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 metais žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas.

Šio laivo paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Jis taip pat galės būti naudojamas paieškos ir gelbėjimo operacijose Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Daugiau kaip 10 metrų ilgio kateris aprūpintas stebėjimo sistema, jis pritaikytas vykdyti laivų pažeidėjų persekiojimo ir įsilaipinimo į juos operacijas.

Situacija mariose yra tokia pakankamai savotiška dėl seklumų, tačiau jis galės sėkmingai tenai dalyvauti. Būtent mariose turime daugiausiai valstybės sienos pažeidimų.

Pasak VSAT vado Rustamo Liubajevo, pagrindinė laivo funkcija bus valstybės sienos jūroje ir Kuršių mariose apsauga.

Jis taip pat dalyvaus tarptautinėse misijose Viduržemio jūros regione.

„Mūsų pareigūnai gana aktyviai dalyvauja šitose operacijose ir jūrinėse operacijose – ir jūrinėse operacijose, ir sausumos sienos operacijose. Mes ir toliau ketiname dalyvauti ir turėsime naujausią, moderniausią įrangą“, – sakė VSAT vadas.

Pasak R. Liubajevo, naujasis laivas turės galimybę plaukioti Kuršių mariose, kur nustatoma dauguma sienos su Rusija pažeidimų.

„Situacija mariose yra tokia pakankamai savotiška dėl seklumų, tačiau jis galės sėkmingai tenai dalyvauti. Būtent mariose turime daugiausiai valstybės sienos pažeidimų. Aišku, dabar tie pažeidimai gal daugiau netyčiniai, kai ir Lietuvos piliečiai nuplaukia su jachtomis ir kateriais arba kai Rusijos piliečiai netyčia įplaukia į mūsų teritorinę jūrą arba teritoriją mariose. Tas laivas tikrai galės užtikrinti ir stebėjimą, ir reagavimą“, – sakė pareigūnas.

Jo teigimu, toliau bus naudojamas ir šiuo metu pasieniečių turimas laivas, jis užtikrins sienos jūroje apsaugą.

VSAT taip pat įsigijo tris katerius su navigacine įranga. Juose sumontuota ir papildoma saugumo įranga, reikalinga VSAT funkcijoms vykdyti ir atitinkanti kitus specifinius patruliavimo pasienyje reikalavimus.

Pasieniečių vado teigimu, du iš jų bus naudojami sienos apsaugai upėje, vienas – specialiosioms operacijoms.

„Mes turime ilgą sieną su Rusijos Federacija, kuri eina upėmis, tai šie kateriai būtent ir tarnaus prie sienos su Rusijos Federacija, o greitaeigis kateris skirtas mūsų specialiosios paskirties skyriaus pareigūnams, kurie galės reaguodami į pažeidimus greitai nuvykti, sulaikyti pažeidėjus“, – sakė R. Liubajevas.

Pasak jo, kateris turi ir įlaipinimo įrangą, todėl pareigūnai iš jo galės patekti į įtariamų pažeidėjų vandens transporto priemones.

R. Liubajevo teigimu, šiuo metu didelių iššūkių pasienyje nėra, tačiau tarnyba „labai rimtai vertina“ esamą situaciją.

Pasak A. Bilotaitės, pristatytų laivų pirkimai buvo suplanuoti anksčiau, tačiau dėmesio išorinės sienos sustiprinimui planuojama skirti ir dabartiniame ES biudžete, kur pasienio apsaugai ir infrastruktūrai skiriama papildomų 110 mln. eurų.

„Planuojama įsigyti įvairiausius dalykus – nuo dronų iki sraigtasparnių ir kitų priemonių, kurios leis mums užtikrinti valstybės sienos apsaugą aukščiausiame lygmenyje“, – kalbėjo ministrė.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpiu Lietuvai sienų apsaugos projektams buvo skirta beveik 48 milijonai eurų.

Tuo tarpu naujojoje finansinėje perspektyvoje Europos Komisija Lietuvai sienų apsaugos projektams skyrė beveik 93 mln. eurų.

Taip pat Europos Komisija ketina skirti papildomai lėšų VSAT sraigtasparniui įsigyti už maždaug 25 mln. eurų.

Pasak ministrės, nauji įsigijimai „tikrai ženkliai pastiprins ir užtikrins saugumo jausmą, ko mums šiandien labai reikia“.

Lietuvos pasieniečiai saugo 119,65 kilometrų ilgio Baltijos jūros sieną.

Kaip ketvirtadienį pranešė tarnyba, 25 metrų ilgio patrulinį laivą pastatė Estijos bendrovė „Baltic Workboats Shipyard“. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų, didžioji dalis buvo finansuota Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Tarnyba taip pat įsigijo ir tris naujus katerius. Vienas jų yra specialios paskirties greitaeigis kateris, kurį pastatė Suomijos bendrovė „Tibeko Marine Oy“. Jo vertė – 1,2 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis ES lėšos.

Daugiau kaip 10 metrų ilgio ir vaizdo stebėjimo sistema aprūpintas kateris pritaikytas vykdyti laivų pažeidėjų persekiojimo ir įsilaipinimo į juos operacijas. Jis išvysto iki 50 mazgų greitį, gali būti pasitelkiamas vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus teritoriniuose vandenyse bei kitur.

Kiti du nauji apie septynių metrų ilgio kateriai vykdys sieną su Rusija saugančių Vištyčio ir Plaškių pasienio užkardų pareigūnai. Vieno jų vertė siekia 127 tūkst. eurų. Pirkimas buvo finansuotas Lietuvos biudžeto lėšomis.

VSAT patruliniam laivui suteiktas pirmo po nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 metais žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas.

Šio laivo paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Jis taip pat galės būti naudojamas paieškos ir gelbėjimo operacijose Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje.

„Gintaras Žagunis“ be atsargų papildymo gali įveikti daugiau nei 500 jūrmylių (926 km), todėl bus periodiškai naudojamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX tarptautinėse operacijose, pranešė tarnyba.

Šis laivas su denio kateriu gali patruliuoti bei stebėti teritorinius bei Kuršių marių vidaus vandenis dienos ir nakties metu. Laivas tarnaus ir kaip pagalbos platforma: jame galima suteikti pagalbą dvidešimčiai žmonių.

Laivo vairinėje įrengtos darbo vietos, apatiniame denyje yra kajutės su šildymu bei kondicionavimu, sudarytos tinkamos buities sąlygos įgulai.

Laive yra naujausia navigacinė bei ryšio įranga, du radarai, integruota infraraudonųjų spindulių sistema, kita moderni įranga, pranešė tarnyba.

Kateriai aprūpinti navigacine įranga. Juose sumontuota ir papildoma saugumo įranga, reikalinga VSAT funkcijoms vykdyti ir atitinkanti kitus specifinius patruliavimo pasienyje reikalavimus.

Plataus diapazono naudojimas

Laivas bus naudojamas sienos apsaugai, patruliavimui, paieškai ir gelbėjimui Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Jis bus pritaikytas priplaukti, lengvai švartuotis ir tikrinti jūroje žvejybos ir pramoginius laivus, vykdyti asmenų ir prekių kontrolę.

Taip pat laivą retkarčiais planuojama panaudoti ir Europos sienų bei pakrančių apsaugos tarptautinėse operacijose. Nurodyta, kad pasieniečių laivas turėtų būti pritaikytas dirbti ir artimomis užšalimui vandens sąlygomis, ir atogrąžų vandenyse, kur būtų didesnis druskingumas.

Pastaraisiais metais Lietuvos pasieniečiai yra dalyvavę sienos apsaugos nuo migracijos operacijose Viduržemio jūroje, taip pat prie Graikijos.

Naudotis naujuoju pasieniečių laivu bus apmokyta 10 įgulos narių. Laivas bus išskirtinis ir tuo, kad jame bus įdiegta integruota daugialypė vaizdo stebėjimo sistema.

Jau pasirašyta sutartis

Naujas pasieniečių laivas bus statomas ES lėšomis, kurios administruojamos per Vidaus saugumo fondą.

Iš šio fondo paramą gauna įvairios Vidaus reikalų sistemoje esančios Lietuvos struktūros.

Po konkurso, kuriame buvo gautas tik vienas pasiūlymas, nuspręsta, kad naują pasieniečių laivą statys Estijoje, Saremo salose esanti kompanija „Baltic Workboats AS“.  Jos pasiūlyta laivo statybos kaina – 3 mln. 885 tūkst. eurų. Statybos sutartis su ja pasirašyta lapkričio pradžioje.

Laivą planuojama pastatyti per 1,5 metų. Į Klaipėdą jis turėtų būti atplukdytas 2022 m. pirmoje pusėje.

Daug specialių sąlygų

Numatyta, kad pasieniečių laivas turi būti naujausio techninio lygio, modernus, taupantis energiją ir degalus, skirtas naudoti esant ir stipraus bangavimo, ir nepalankaus oro sąlygoms.

Jame bus daug specifikacijos detalių, kurios pritaikytos įvairioms su sienos apsauga susijusioms funkcijoms. Laivo korpusas ir denis bus pagaminti iš aliuminio. Korpuso ilgis bus 24–24,6 m, o paties laivo – 25–26,5 m, plotis – 6,2–6,5 m, grimzlė – 1,4–1,6 m. Numatyta, kad laivo, kurio vandentalpa 53 tonos, greitis būtų ne mažesnis nei 26 mazgai (apie 48 km per valandą). Laivas būtų varomas dyzeliniu varikliu.

Planuojama, kad laive bus speciali gelbėjimo zona iš vandens iškeliamiems žmonėms paimti. Laivagalyje būtų ir greitam nuleidimui paruošta motorinė valtis.

Laive bus įrengtos vietos vienu metu gyventi 8 žmonėms.

Kol kas nėra jokio brėžinio ar schemos, kaip atrodys pasieniečių laivas.

Prieš jį statydami estai turės suderinti techninį projektą. Panašius laivus ši Estijos statykla yra pastačiusi Estijos ir Vokietijos sienos apsaugos tarnyboms.

Estijos statykla Saremo salose stato ir locmaninius katerius, vilkikus, netgi keleivinius laivus bei nedidelius keltus. Šios statyklos specializuotų laivų yra įsigijęs ir Klaipėdos uostas.

Iš Danijos įsigytas laivas P15 pakeis Lietuvos karinių jūrų pajėgų Patrulinių laivų diviziono dabar naudojamą 50 metų senumo Norvegijoje statytą „Storm“ klasės laivą P32 „Sėlis“, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Planuojama, kad laivas į Klaipėdos uostą atvyks gruodį, o laivo krikšto ir vardo suteikimo ceremonija turėtų vykti 2017 metų sausio mėnesį.

„Naujai iš Danijos įsigydami patrulinį laivą, siekiame išlaikyti Lietuvos karinių jūrų pajėgų Patrulinių laivų diviziono pajėgumą. Nuo šiol divizioną sudarys keturi vienodo tipo modernūs multifunkciniai laivai, jie ilgam užtikrins efektyvų paskirtų užduočių vykdymą – patruliavimą Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje, dalyvauti paieškos ir gelbėjimo operacijose ir kitas užduotis“, – sako Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus.

Jo teigimu, P15 yra dvigubai naujesnis nei iki šiol naudotas laivas P32 „Sėlis“. Šis jau techniškai pasenęs, kyla sunkumų aprūpinant laivą atsarginėmis dalimis.

Danijoje statytas „Flyvefisken“ klasės laivas Lietuvai perduodamas vadovaujantis 2016 metų rugsėjį Lietuvos kariuomenės ir Danijos kariuomenės aprūpinimo ir logistikos organizacijos atstovų pasirašyta sutartimi. Pagal ją, Lietuvos kariuomenė įsigijo laivą P15 ir dvi patruliniams laivams skirtas povandeninių laivų sekimo sonarų sistemas. Viso įsigijimo projekto vertė 6,5 mln. eurų.

Lietuvos įsigytas laivas P15 bus ketvirtasis „Flyvefisken“ (daniškai „Žuvis skraiduolė“) klasės, arba „Standart Flex 300“ tipo multifunkcinis laivas Lietuvos karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės Patrulinių laivų divizione. Pirmieji trys šios klasės laivai – P11 „Žemaitis“, P12 „Dzūkas“ ir P14 „Aukštaitis“ Lietuvos karinėse jūrų pajėgose tarnybą pradėjo 2008-2010 metais.

Šie laivai vykdo patruliavimo Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, laivų pažeidėjų sulaikymo, konvojavimo, paieškos ir gelbėjimo bei kitos užduotis.