Nors didžiausia parlamentinė frakcija teigė solidarizuodamasi su ūkininkais už įstatymo projektą nebalsuosianti, už įstatymo tekstą balsavo 329, prieš – 275 parlamento nariai.

Įstatymo projekte numatytas reikalavimas, kad ES šalys nustatytų priemonių, skirtų iki 2030 m. atkurti mažiausiai 20 proc. šalių bloko sausumos ir jūrų zonų.

„Šiandien Europai svarbi diena, kadangi mes daugiau neapsiribojame vien gamtos išsaugojimu, bet imamės ją atkurti“, – sakė šį teisės aktą parlamente iniciavęs įstatymų leidėjas Cesaris Luena.

„Naujasis įstatymas taip pat padės mums įvykdyti daugelį iš mūsų tarptautinių įsipareigojimų aplinkos apsaugos srityje. Reglamentas padės atkurti sunykusias ekosistemas, o valstybėms narėms suteiks lankstumo, kad būtų paisoma ir žemės ūkio sektoriaus interesų“, – pridūrė jis.

Įstatymai – ambicingų su aplinkos apsauga susijusių ES tikslų pagrindas. Šie tikslai yra numatyti Žaliajame susitarime – įstatymų rinkinyje, kuriuo siekiama padėti šalių blokui įvykdyti savo siekius klimato srityje, tačiau ūkininkai teigia, kad tokie įstatymai kelia grėsmę jų pragyvenimo šaltiniams.

Konservatyvioji Europos liaudies partija (ELP) pirmadienį pareiškė įstatymui nepritarsianti, kadangi jį priėmus ūkininkai susidurtų su dar didesniu biurokratijos kiekiu.

Įstatymas įsigalios, kai jį oficialiai priims valstybės narės.

500 mln. eurų vertės Aktu dėl paramos šaudmenų gamybai (angl. ASAP – the Act in Support of Ammunition Production) siekiama padidinti artilerijos sviedinių ir raketų gamybą.

„Tai dar vienas įrodymas, kad ES yra tvirtai pasiryžusi remti Ukrainą“, – sakė šiuo metu ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.

Briuselis teigia, kad per ateinančius 12 mėnesių tikisi padidinti bloko gamybos pajėgumus iki milijono sviedinių per metus, Europos sąjungininkams stengiantis užtikrinti pakankamą ginkluotės tiekimą Ukrainos kovai su Rusijos invazija.

ES valstybių narių ir teisės aktų leidėjų derybos dėl plano įgyvendinimo vyko itin sparčiai. Dabar jį turi galutinai patvirtinti Europos Parlamentas ir šalių valdžios.

Pagal šią programą lėšos bus skiriamos įmonėms, norinčioms padidinti savo gamybos pajėgumus.

ES valstybės taip pat įgyvendino dar vieną dviejų milijardų eurų vertės planą, pagal kurį per šiuos metus iš savo atsargų į Ukrainą išsiųs milijoną sviedinių ir kartu nupirks Kyjivui šaudmenų.

Visgi kol kas blokas dar toli nuo savo tikslo nusiųsti ukrainiečiams milijoną haubicų sviedinių.

Ukrainos pajėgos, per įtemptą kontrpuolimą siekiančios išstumti Maskvos karius iš okupuotų teritorijų, skundžiasi, kad joms trūksta šaudmenų.

Briuselis teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Kyjivui iš viso jau pateikė ginkluotės už maždaug 15 mlrd. eurų.

Už biudžeto priėmimą balsavo 27 politikai, vienas susilaikė, prieš balsavusiųjų nebuvo.

Savivaldybės išlaidos šiemet sieks maždaug 320 mln. eurų, didesnes išlaidas leis finansuoti nuo pernai užsilikusios apyvartinės lėšos.

„Biudžeto augimo tendenciją Klaipėda išlaiko jau ne vienerius metus iš eilės. Tai reiškia, kad nepaisant infliacijos, nesustos miestui svarbūs projektai, bus pradedami nauji, bus užtikrintas deramas dėmesys švietimui, socialinei, sveikatos apsaugai, ekonomikos skatinimui ir kitoms miestui svarbioms sritims“, – savivaldybės pranešime spaudai sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip prognozuoja savivaldybės administracija, didžiausią dalį, biudžeto pajamų sudarys gyventojų pajamų mokestis ir valstybės asignavimai.

Išlaidų plane didžiausią dalį sudaro švietimas, jam iš biudžeto numatyta skirti 55 proc. visų asignavimų, arba apie 162 mln. eurų.

Socialinei apsaugai planuojama skirti 35 mln. eurų, kultūrai – 27 mln. eurų, ekonomikai skatinti – apie 25 mln. eurų, aplinkosaugai – maždaug 12,4 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 7,7 mln. eurų,

Šiemet investicijoms numatoma skirti 40,7 mln. eurų. Investicijoms skirtos lėšos bus naudojamos mokyklos pastato šiaurinėje miesto dalyje statybai, daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimui, gatvių rekonstrukcijai, miesto aikščių, skverų, parkų, pėsčiųjų takų tvarkymui, švietimo įstaigų pastatų ir sporto aikštynų atnaujinimui.

„Tikiuosi, kad įmonė pristatys 400 milijonų dozių, kaip buvo sutarta“, – tviteryje parašė U. von der Leyen, besitęsiant Briuselio ir „AstraZeneca“ ginčui dėl pažadėtų vakcinos nuo COVID-19 dozių pristatymo vėlavimo.

„AstraZeneca“ produktas yra jau trečioji vakcina nuo COVID-19, kuriai EVA uždegė žalią šviesą. Anksčiau buvo patvirtinti įmonių „Pfizer“ bei „BioNTech“ ir „Moderna“ preparatai.

Iš pradžių nenorėjęs atskleisti informacijos apie sąlygas, kuriomis Seimo narė G. Kildišienė naudojasi automobiliu „Range Rover“, kiek vėliau šeštadienį R. Karbauskis BNS pranešė, kad „Agrokoncernas“ išperkamosios nuomos būdu šį automobilį nuomoja kitam neįvardijamam privačiam asmeniui. O pastarasis, anot R. Karbauskio, teisėtais būdais leidžia juo naudotis Seimo narei G. Kildišienei. Kaip dažnai parlamentarė naudojasi šiuo automobiliu, „valstiečių“ lyderis sakė nežinantis. Jis tikino, kad įstatymams šiuo atveju nenusižengiama.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ šeštadienį rašo, kad „valstietė“ G. Kildišienė į darbą Seime atvyksta „Agrokoncernui“, kurio savininkas yra R. Karbauskis, priklausančiu visureigiu „Range Rover“.

Tokią informaciją draudžiama teikti

Su Seimo nare G. Kildišiene BNS šeštadienį nepavyko susisiekti. Jos mobilusis telefonas buvo išjungtas.

Viešai skelbiamoje G. Kildišienės viešųjų ir privačių deklaracijoje nėra jokių įrašų.

Šeštadienį BNS paklaustas, ar tiesa, kad G. Kildišienė naudojasi „Agrokoncerno“ automobiliu, R. Karbauskis iš pradžių primygtinai tvirtino negalįs teikti tokios informacijos, nes neturįs tokios teisės.

„Seimo narė laikosi visų įstatymų. (...) Šios informacijos joks portalas gauti negalėtų, niekada. Jie tiesiog provokuoja vienokius ar kitokius dalykus, nes nėra nieko. Negali Seimo narys naudotis kokiomis nors priemonėmis, kuriomis negali naudotis. Noriu pasakyti viena, Seimo narė naudojasi tuo, kuo ji gali naudotis teisiškai. Viskas“, – šeštadienį kalbėjo R. Karbauskis.

Dar kartą kelis kartus perklaustas, ar G. Kildišienės naudojamas automobilis priklauso jo valdomam „Agrokoncernui“, R. Karbauskis toliau kartojo žinąs situaciją, tačiau negalįs jos atskleisti, nes gali būti paduotas į teismą.

Ji negali važinėti kokios nors įmonės automobiliu, jei ji neturi teisės.

„Juk tai gali patikrinti bet kas, jei būtų koks nors pažeidimas. Seimo narė nepažeidžia jokių įstatymų, ji negali važinėti kokios nors įmonės automobiliu, jei ji neturi teisės. Negalima sakyti informacijos, kurios nesako pats žmogus“, – aiškino R. Karbauskis.

„Šiuo atveju aš žinau tiksliai, kad Seimo narė naudojasi automobiliu teisiškai, teisėtai. (...) Tokia informacija neteikiama, aš negaliu tokios informacijos teikti, kaip ir niekas kitas negali. Tai teiginiai, kurių neįmanoma patikrinti, nes tai yra draudžiama. (...) Teisiškai bandau jums pasakyt, jei tai bandyčiau padaryt dabar, aš galėčiau būti paduotas į teismą. Tai yra faktas, aš tą žinau tiksliai. (...) Galėtų paduoti į teismą tas, kas yra šio automobilio savininkas“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis taip pat tikino, nenorįs sukurti precedento, kad ateityje netektų aiškintis ir kitiems parlamentarams.

„Aš žinau šią situaciją, žinau tik tiek, kad Seimo narė gali nepažeisdama jokių viešųjų ir privačių interesų vairuoti šį automobilį. Aš tą žinau ir dėl to esu ramus. O koks santykis su tuo automobiliu yra – aš neprivalau tekti informacijos ir negaliu jos teikti. Nes gausis precedentas. Aš pasakysiu kažką ir tada parašys apie bet kurį kitą Seimo narį, bet kurį kitą žmogų ir kažkas turės teikti informaciją, kurios jis neprivalo teikti. (...) Jei aš pradėsiu teikti informaciją, kurią draudžiama teikti, tai mane ta pati Seimo narė, ar bet kuris kitas gali paduoti į teismą. Jūs to nesuprantat?“, – svarstė R. Karbauskis.

Tuo metu pats Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas interesų deklaracijoje yra pateikęs išsamius duomenis apie savo nuomojamą automobilį „Cadilac“ –nurodydamas ir nuomos sutarties numerį, ir automobilio valstybinį numerį.

Priminus, kad Seimo nariai yra vieši asmenys, o informaciją apie jų ryšius su verslo grupėmis visuomenei svarbu žinoti, ir tai, kad pats „valstiečių“ lyderis ne kartą yra pabrėžęs skaidrumo siekį, R. Karbauskis galiausiai teigė turintis pasitarti su advokatais dėl informacijos pateikimo apie G. Kildišienės naudojamą automobilį.

Automobilis – ne visai G. Kildišienei

Pasitaręs su teisininkas, vėliau šeštadienį R. Karbauskis informavo BNS, kad „Lietuvos ryto“ publikacijoje minimas automobilis, kuriuo naudojasi G. Kildišienė, priklauso „Agrokoncernui“. Pastarasis išperkamosios nuomos būdu automobilį nuomoja kitam privačiam asmeniui, kurio tapatybė neatskleidžiama.

Šis žmogus, kuris nuomoja šį automobilį yra tokiame ryšyje su Seimo nare, kad ji gali naudotis šiuo automobiliu nedeklaruodama kažkokių interesų.

„Automobilis naudojamas išperkamosios nuomos būdu. Šio automobilio turėtojas nėra Seimo narė G. Kildišienė. Šis žmogus, kuris nuomoja šį automobilį yra tokiame ryšyje su Seimo nare, kad ji gali naudotis šiuo automobiliu nedeklaruodama kažkokių interesų. O tas žmogus (nuomininkas - red.) nėra viešas asmuo, jis yra privatus asmuo“, – sakė R. Karbauskis.

Jis užsiminė, kad G. Kildiešienę ir automobilio nuomininką sieja giminystės ryšiai.

Anot R. Karbauskio, „Agrokoncerno“ ir neįvardijamo privataus asmens sutartis dėl automobilio išperkamosios nuomos pasirašyta prieš metus. G. Kildišienei tapus viešu asmeniu svarstoma automobilio nuosavybę perrašyti jį siekiančiam išsipirkti asmeniui.

„Kadangi ji dar nebuvo Seimo narė, kai ta sutartis pasirašyta ir išperkamosios nuomos būdu buvo šis automobilis išnuomotas, būtų teisinga perduoti nuosavybės teisę tam žmogui ir išperkamają nuomą toliau vykdyti pagal tą sutartį, tačiau taip, kad automobilis nebūtų įmonės vardu. Taip mes esame darę, tokia yra verslo praktika“, – aiškino R. Karbauskis.

Vienas pirmųjų naujojo Seimo valdybos priimtų sprendimų buvo sprendimas Seimo nariams neleisti už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomoti automobilių. Tačiau Seimo nariai šiomis lėšomis toliau gali dengti kuro, automobilių remonto išlaidas.

R. Karbauskis tokį siūlymas tuomet aiškino būtinybe skaidrinti parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimą.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ šeštadienį be kita ko rašo, kad G. Kildišienė galėjo teikti netikslius duomenis kandidatės į Seimą anketoje apie savo mokslus. Pasak dienraščio, G. Kildišienė šios informacijos nekomentavo.

R. Karbauskis teigia, kad publikacijos apie jo pavaduotoją G. Kildišienę yra iškraipančios tiesą ir užsakytos interesų grupių, mat Seimo narė rengia Medžioklės įstatymo pataisas, kurios gali užkabinti medžiotojų interesus: „Kitą savaitę darysime spaudos konferenciją ir pasakysime, kas čia vyksta. Seimo narė, mano pavaduotoja frakcijoje palietė labai skaudų reikalą – palietė medžioklės įstatymą, santykį tarp medžiotojų būrelių ir žemės savininkų“.