– Jūsų bankas atliko tyrimą, kas dažniausiai tampa sukčių aukomis. Ar tiesa, kad čia ir meilė įsipainiojusi?

– Tikrai taip. Atlikome praeitų metų analizę, susijusią su romantiniu sukčiavimu. Paaiškėjo, kad yra labai aiškus nukentėjusio asmens profilis. Vidutiniškai tai – 58 metų amžiaus asmenys. Tačiau ta mediana yra platesnė ir apima žmones nuo 37 iki 73 metų amžiaus. Pagal statistiką, dažniausios aukos – moterys. Nukentėjusių vyrų praeitais metais nebuvo užfiksuota. Įdomu tai, kad tos moterys turi aukštąjį išsilavinimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vadinasi, į sukčių pinkles moterys dažniausiai pakliūva dėl meilės?

– Taip. Ir dažniausiai, kaip rodo mūsų tyrimas, jų veikla būna susijusi su pedagogika, slauga, medicina. Matome tendenciją, jog sukčiai pasinaudoja būtent moterų empatija, geraširdiškumu, gailestingumu. Dėl savo geros širdies jos neretai ir nukenčia.

– Ar tiesa, kad tokie sukčiai ypač suaktyvėjo prasidėjus karantinui, kai išpopuliarėjo pažinčių programėlės? Galva susisuka taip, kad paskui potencialios aukos nebegali įvertinti realios situacijos ir savo santaupas atiduoda?

– Pati pandemija, užsidarymas namuose paskatino žmones daugiau bendrauti virtualioje erdvėje. Na, o po pandemijos ta praktika išliko. Sukčiai tuo pasinaudojo. Tiksliau, išnaudojo elektroninius kanalus tam, kad galėtų užmegzti ryšį ir pasirinkta auka užkibtų ant jauko. Jiems tai sekėsi, nes praėjusiais metais romantiniai sukčiai iš savo aukų išviliojo nemažai pinigų. Fiksavome pervedimus pagrinde į Europos šalis: į Ispaniją, Italiją, Turkiją.  Įdomu tai, kad pervedimo gavėjas pagal pavardę nebuvo tos šalies pilietis, tačiau nukentėjusios moterys į tai neatkreipdavo dėmesio.

Šis paslaptingas virtualioje erdvėje vykstantis meilės romanas trunka iki tol, kol paprašo atlikti pavedimą.

– Meilė apakina?

– Galima sakyti, kad taip. Daugelis sukčių prisistato karininkais, medikais, mechanikais, esą dirba užslaptintoje srityje. Ir šis paslaptingas virtualioje erdvėje vykstantis meilės romanas trunka iki tol, kol paprašo atlikti pavedimą. Tai – pirmas sukčiavimo signalas, kad kažkas yra ne taip šiuose romantiniuose santykiuose. Visiems gyventojams į tai vertėtų atkreipti dėmesį. Jei susipažįstama internetu ir paprašoma atlikti pavedimą, pagelbėti, veikiausiai čia ir reikėtų sustoti.

– Tie pavedimai dažniausiai keliauja į užsienį. Kokių tendencijų pastebi jūsų kolegos iš kitų šalių?

– Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo priešingą tendenciją nei mes fiksuojame čia, Lietuvoje. Ten vis dažniau nukentėjusieji yra pakankamai jauni – iki 29 metų amžiaus – vyrai. Ir tas aukų skaičius procentiškai didėja. Siejama su tuo, kad tokio amžiaus žmonės jaučiasi vieniši, susvetimėję ir neria į tuos socialinius tinklus, ieškodami, sakykime, romantinių santykių.

Tai siūlantį Darbo kodekso pakeitimo projektą įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys Seimo nariai: Mykolas Majauskas, Simonas Gentvilas, Algirdas Sysas, Laurynas Kasčiūnas, Tomas Tomilinas, Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Sergejus Jovaiša, Lukas Savickas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Žygimantas Pavilionis, Justas Džiugelis.

Pasak jų, projekto tikslas – stiprinti darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą apmokėjimą už darbą, atsisakant mokėjimų grynaisiais pinigais ir nustatant reikalavimą darbdaviams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pinigų sumas mokėti į darbuotojo nurodytą banko ar kitos finansinės įstaigos sąskaitą.

Projektą parengusių Seimo narių nuomone, įvedus atsiskaitymo už darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais ribojimą, bus sumažintas atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekis, dėl ko sumažės prielaidos „šešėlinei ekonomikai“.

Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Tai reiškia, jog darbo užmokestis gali būti išmokamas grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisa, neleidžianti darbo užmokesčio mokėti grynaisiais pinigais, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

„Jei darbo užmokestis mokamas grynaisiais, tokiu atveju darbdavys turės ne rečiau kaip vieną kartą per metus pateikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai per „Sodros” sistemą apie tokių susitarimų skaičių. Stengiamės, kad administracinė našta būtų mažesnė, kad informaciją turėtų teikti tik tie, kurie moka grynaisiais tik kartą metuose ir tik apie tokių susitarimų skaičių“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.

Jos teigimu, tokia informacija bus galima naudotis atliekant kontrolinius patikrinimus bei nustatyti, kuriose įmonėse yra „šešėlio“ rizika.

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė sakė, kad kai darbuotojui atlyginimas išmokamas grynaisiais, darbuotojas turėtų gauti to patvirtinimą.

„Kai žmogui išmokami grynieji, jis turėtų gauti šaknelę, kad gavo tuos pinigus. Darbo ginčai dažniausiai kyla, kad dokumentai po kažkurio laiko pakeičiami, dėl ko darbuotojas gavo pinigus, dėl ko negavo, o pats žmogus negavo popieriuko apie tai. Norint skaidrinti, šito dalyko reikia nepamiršti“, – sakė A. Maldutytė.

Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pritarė šiai minčiai.

„Palaikau, kad atsirastų šaknelė išmokant grynus pinigus, kad žmogus pasirašytų ir gautų patvirtinimą“, – sakė K. Juknis.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis sakė, kad patikrinimai tais atvejais, kai darbo užmokestis mokamas grynaisiais, turėtų būti atliekami dažniau nei kartą per metus, nes kai kuriose įmonėse darbuotojų kaita labai didelė.

„Vieną kartą metuose tikrinti yra netinkama, ypač įmonėse, dirbančiose su užsieniečiais nes darbuotojų kaita labai didelė. Būna, kad mėnesį du tris padirba, keičia darbdavį, dėl to vienas kartas į metus yra formalus dalykas. Gal tinka Lietuvos įmonėms, bet kalbant, kur daugiausia pažeidimų – su užsienio darbuotojais – šita priemonė nesuveiks“, – sakė R. Garuolis.

2019-06-27 į Klaipėdos policiją kreipėsi 2000 m. gimusi mergina, kuri nurodė, jog 2019-05-30 socialiniuose tinkluose aptikusi skelbimą apie nuomojamą butą, pagal nuomos sutartį išsinuomojo butą Vingio g. Klaipėdoje.

19-metė nurodė, kad bankiniu pavedimu sumokėjo 200 eurų.

Sutartu laiku nuo 2019-06-25 d. į butą patekti negalėjo, nes paaiškėjo, jog tikrasis buto savininkas yra kitas asmuo.

Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Bendrovės "EVP International" vadovas Kostas Noreika prognozuoja, kad šiemet mokėjimų rinkos tendencijos Lietuvoje bus panašios kaip ir pernai - komerciniai bankai vėl panašiu procentu neteks mokėjimų rinkos dalies.

"Tačiau jau kitąmet, tikime, bus esminis lūžis. Tam įtakos turės alternatyvių, ne bankinių, paslaugų teikėjų galimybė prisijungti prie Lietuvoje veikiančios mokėjimų sistemos", - "Lietuvos žinioms" svarstė K. Noreika.

Elektroninių mokėjimų įstaigą "Paysera" valdančios bendrovės "Transfer Go" vadovas Daumantas Dvilinskas dienraščiui aiškino, kad nuo 2016 metų "Payseros" klientai turės tokius pačius sąskaitų numerius, kaip ir bankų - pervedimai vyks paprasčiau - pervedimo savikaina bus mažesnė, bet D. Dvilinskas žada, kad pervedimo kainą klientams planuojama dar labiau sumažinti.

K. Noreika prognozuoja, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir toliau mažins klientų aptarnavimo vietų skaičių, bankomatų tinklo nebeplės - mat pernelyg daug alternatyvių grynųjų pinigų išėmimo ir įnešimo galimybių už konkurencingą kainą:"Bet nemanau, kad kokių nors konkrečiai paslaugų bankai galėtų atsisakyti per artimiausius porą metų. Tiesiog didesne jų pajamų ar paslaugų dalimi turėtų tapti verslo finansavimas ir gyventojų kreditavimas".

Praėjusiais metais vartotojai Lietuvoje iš viso atliko per 60 mln. pervedimų grynaisiais pinigais arba pateikiant pavedimą popieriuje. Iš šių pervedimų 47,8 mln. operacijų atlikta mokėjimo įstaigose, bankuose - 12,4 mln., skelia centrinis bankas.

Pasak Lietuvos banko pranešimo, bankų pervedimų rinkos dalis susitraukė nuo 24,4 proc., buvusių 2013 metais, iki 20,5 proc. šiemet.

Mokėjimo įstaigų rinkos dalis atitinkamai padidėjo nuo 74,9 proc. iki 78,8 proc. Kredito unijų, kuriose pernai atlikta 0,4 mln. operacijų, padėtis iš esmės nepasikeitė, ir jų dalis sudarė 0,7 proc. visų tokių pervedimų.

"Pernai konkurencinė kova mokėjimų srityje stiprėjo, ir tai gera žinia vartotojams. Vis reikšmingesnį vaidmenį šioje rinkoje vaidinančios mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos apsisukimų nemažina ir šiemet. Todėl tikėtina, kad, neįvykus reikšmingų vartotojui palankių bankų kainodaros pokyčių, mokėjimų rinkos persiskirstymas panašia kryptimi vyks ir šiemet", - pranešime sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Kitų populiarių mokėjimų - elektroninių kredito pervedimų - pernai atlikta per 115,9 mln., - 9 proc. daugiau nei 2013 metais. Bankuose 2014 metais atlikta 109 mln. šių operacijų - 5 proc. daugiau nei 2013 metais. Per tą patį laikotarpį mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose elektroninių pervedimų skaičius išaugo beveik 3 kartus - iki 6 mln.

Tokie pokyčiai lėmė, kad elektroninių pervedimų rinkoje bankų dalis sumažėjo nuo 97 proc. (2013 metais) iki 94 proc. (2014 metais), mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų pervedimų dalis padidėjo nuo 2013 metais buvusių 2 proc. iki 5,2 proc. (2014 metais). Kredito unijų rinkos dalis nepakito ir sudarė 0,6 proc. Jose pernai atlikta 0,7 mln. elektroninių pervedimų - 9 proc. daugiau nei užpernai.

Pasak M. Jurgilo, konkurencija elektroninių pervedimų rinkoje dar sustiprės, kai įgyvendinęs būtinus mokėjimo sistemos pakeitimus, Lietuvos bankas sudarys sąlygas mokėjimo įstaigoms netiesiogiai prisijungti prie mažmeninės mokėjimo sistemos. Dabar tokią galimybę turi tik kredito unijos ir bankai.

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmą šių metų ketvirtį gyventojai daugiau negu 1,1 mln. kartų prie interneto banko jungėsi naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis – tai beveik penktadaliu daugiau negu paskutinį 2014 metų ketvirtį. Kasdienius finansus naudodamasis išmaniuoju įrenginiu tvarkė kas ketvirtas SEB interneto banko naudotojas.

„Technologinės galimybės ir sparčiai didėjantis gyvenimo tempas skatina ieškoti greitesnių ir paprastesnių  kasdienių finansų tvarkymo būdų. Atsižvelgdami į tai, pernai atnaujinome ir įvairiems išmaniesiems įrenginiams dar labiau pritaikėme savo interneto banką. Nors šiandien dauguma gyventojų prie savo sąskaitų interneto banke vis dar jungiasi naudodamiesi asmeniniais kompiuteriais, tačiau pastebime tendenciją, kad sparčiai didėja skaičius tų klientų, kurie kasdienes finansų operacijas atlieka naudodamiesi visada po ranka esančiais išmaniaisiais įrenginiais – išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu“, - sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Remiantis SEB banko 2015 metų pirmo ketvirčio duomenimis, daugelis klientų, jungdamiesi prie interneto banko, naudoja kelis įrenginius – priklauso nuo to, kokį įrenginį  tuo metu jie turi po ranka. Nors absoliuti dauguma SEB interneto banko naudotojų (98 proc.) bent kartą prie interneto banko jungėsi iš asmeninio kompiuterio,  vis daugiau jų (20 proc.) pastaruoju metu jungiasi ir išmaniuoju telefonu. Planšetiniais kompiuteriais jungėsi 8 proc. visų SEB interneto banko naudotojų.

Pirmą šių metų ketvirtį dažniausiai prie SEB interneto banko jungėsi klientai, turintys „Apple“ ir „Samsung“ išmaniuosius įrenginius, kiek rečiau – LG ir „Sony Ericsson“ įrenginius turintys SEB banko klientai.