Patogu, bet rizikinga

Daugelis linkę manyti, kad apsipirkimas – vienas mėgstamiausių moterų užsiėmimų. Tačiau tikrai ne visų ir kartais ši iš pirmo žvilgsnio maloni pramoga gali tapti tikra kančia.

Neretai nuvykę į sausakimšą prekybos centrą pasižadame sau daugiau čia negrįžti. Tokie norai nesunkiai sprendžiami, perkant elektroninėse parduotuvėse. Internete, be kita ko, randame platesnį asortimentą nei fizinėse parduotuvėse. Šiais laikais dauguma internetinių parduotuvių siūlo palankias pristatymo ir prekių grąžinimo sąlygas, pavyzdžiui, jei prekė nepateisina lūkesčių, galima ją grąžinti.

Bet kartais daikto grąžinimas gali tapti galvos skausmu. Į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietė, elektroninėje parduotuvėje įsigijusi kelis drabužius. Išpakavusi pastebėjo, kad vienas drabužis su akivaizdžiu defektu, tad nuvežė į fizinę parduotuvę grąžinti. Tokia galimybė buvo numatyta pirkimo sąlygose.

Viename šių sąlygų punkte rašoma: „Parduotų prekių trūkumai šalinami, nekokybiškos prekės keičiamos, grąžinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Mažmeninės prekybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738.“

Neatidavė pinigų

Tačiau klientės laukė netikėtumas. Elektroniniu paštu moteris buvo informuota, esą pirminės apžiūros metu nustatyta, kad vieno drabužio audinys suplėšytas, o, pagal internetinės parduotuvės taisykles, prekės grąžinimas galimas, jei ji yra nedėvėta, nesugadinta, su nenuimtomis ir nepažeistomis originaliomis etiketėmis.

„Atsižvelgę į šią priežastį, nesutinkame grąžinti už prekę sumokėtos sumos“, – atsisveikino elektroninė parduotuvė. Anot klientės, prekė buvo nedėvėta, su visomis etiketėmis, todėl ji ryžosi parašyti dar kartą ir paprašė iš naujo įvertinti situaciją, nes kitaip bus priversta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

Elektroninės parduotuvės administracija dar kartą pareiškė, kad jų darbuotojos dirba atsakingai ir, pakuodamos klientės užsakytą drabužį, tikrai būtų pastebėjusios tokį didelį defektą. Buvo padaryta išvada, kad audinys pažeistas mechaniniu būdu, greičiausiai išpakuojant užsakytas preke, todėl pardavėjas atsisakė tenkinti klientės prašymą ir rekomendavo kreiptis į VVTAT.

Kreiptis į tarnybą klientė nespėjo, nes elektroninė parduotuvė persigalvojo, gavusi „Kauno dienos“ klausimus. Parduotuvės administracija netruko susisiekti su kliente ir pasiūlė situaciją išspręsti taikiai – grąžinti pinigus.

Dėl klientės ir parduotuvės tolesnės draugystės neviešiname parduotuvės pavadinimo. Tačiau panašių atvejų yra buvę ne vienas.

Jeigu vartotojas nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę, vėliau itin sudėtinga įrodyti, kad pažeidimai atsirado ne dėl vartotojo kaltės, ją išpakuojant ar panašiai.

Neprarasti budrumo

Susidaro įspūdis, kad interneto pardavėjai mėgina pasinaudoti sunkiai įrodoma prekės išpakavimo akimirka. Natūralu, kad tikimės gauti tai, ką užsisakėme, todėl išpakuojant prekę nė nepagalvojame įjungti telefono filmavimo kamerą ir visą veiksmą užfiksuoti.

VVTAT sutiko pakomentuoti situaciją: „Nurodytu atveju svarbu, kad vartotojas nebūtų atlikęs su preke daugiau veiksmų, nei tai būtina pagal prekės pobūdį. Gavus pranešimą, būtų vertinama, kiek vartotojas galėtų išbandyti tokią prekę fizinėje parduotuvėje.“

VVTAT pažymėjo, kad, kilus ginčui dėl grąžintos prekės būklės, kiekvienos situacijos atveju būtų vertinami šalių pateikti įrodymai, todėl vartotojams patariama aktyviai juos rinkti, pavyzdžiui, fiksuoti prekės būklę išpakavimo metu ir kokia ji buvo prieš supakuojant grąžinimui pardavėjui.

„Mechaninių pažeidimų kilmė paprastai vertinama žiūrint, kokius konkrečius įrodymus turi kiekviena iš ginčo šalių“, – teigė VVTAT vyresnioji patarėja Milda Deimantė.

Patarimai vartotojams

Vartotojams svarbu atkreipti dėmesį, kad pristatytą prekę būtina apžiūrėti nedelsiant, geriausia dalyvaujant pačiam kurjeriui, nepasirašyti jokių dokumentų dėl prekės pristatymo ir pretenzijų neturėjimo, jos tinkamai neapžiūrėjus.

Jeigu vartotojas nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekę, vėliau itin sudėtinga įrodyti, kad pažeidimai atsirado ne dėl vartotojo kaltės, ją išpakuojant ar panašiai. Vartotojo atidumas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra labai svarbus.

„Jeigu prekė pristatyta bekontakčiu būdu ar kurjeris nesudarė galimybės prekę apžiūrėti jam dalyvaujant, ją apžiūrėti būtina nedelsiant ir apie pastebėtus trūkumus iš karto informuoti pardavėją. Kiekvienu atveju ginčo aplinkybės vertinamos individualiai“, – aiškino M. Deimantė.

Anot VVTAT atstovės, internetinė prekyba vis labiau populiarėja. Vartotojai neretai naudojasi teise atsisakyti nuotolinės sutarties, t. y. per keturiolika dienų grąžinti lūkesčių neatitikusią prekę pardavėjui.

Raktas į atvirumą

Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad efektyvus kalbėjimas apie grėsmes su vaiku pirmiausia turėtų prasidėti nuo tvirto, abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio kūrimo. Nereikėtų kliautis mintimi, kad vaikas apie pavojus ateis pasikalbėti pirmas ar pasipasakos, kai pats kažką pastebės. Čia svarbus tėvų proaktyvumas siekiant išvengti situacijų, kai kalbėti apie grėsmes jau bus per vėlu.

„Vaikams, ypač paaugliams, gali būti sudėtinga patiems imtis tokių temų, kurios kartais gali atrodyti gėdingos, nejaukios. Supažindinti su tuo, kokios grėsmės slypi internete, reikėtų patiems tėvams. Būtina papasakoti, kaip jas atpažinti, galbūt pasiūlyti kartu pasimokyti, kaip elgtis tam tikrais atvejais“, – komentuoja M. Kriščiūnas.

Anot psichologo, tėvams reikėtų iš anksto pagalvoti, kiek informacijos vaikui reikėtų atskleisti – pokalbis su dešimtmečiu turėtų skambėti kitaip nei su septyniolikmečiu. Pašnekovas pabrėžia, kad neužtenka vieną kartą prieiti ir pasakyti, kad internete tyko tam tikri pavojai, ir tiesiog paprašyti būti atsargiam. Toks pamokymas greičiausiai neduos naudos ir gali net pakenkti santykiams.

„Šią temą su vaiku vertėtų liesti reguliariai. Paklausti, ką šiandien matė internete, galbūt kažkas nudžiugino, galbūt kažkas sukėlė baimę ar nerimą. Tiek malonių, tiek nesaugių dalykų aptarimas skatina ryšio mezgimąsi ir, nuolat apie tai kalbant, galima tikėtis, kad, kažkam įvykus, vaikas ateis pasipasakoti ar bent pats atpažins grėsmę. Jokiu būdu negalima paversti pokalbio tardymu, sakyti, kad už tylėjimą liks nubaustas“, – pasakoja M. Kriščiūnas.

Mykolas Kriščiūnas, psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas. Asmeninio archyvo nuotr. 

Gali padėti technologijos

Net kalbantis nėra visiško užtikrintumo, kad vaikas atpažins pavojų ir pasidalys juo su tėvais. Ypač turint omenyje paauglius, kurių amžiuje maištavimas prieš tėvus, tam tikrų dalykų slėpimas taip pat yra identiteto formavimosi dalis. Tokiais atvejais tėvams bent šiek tiek ramiau jaustis gali padėti įvairios technologijos – programėlės ar tinklo lygmeniu veikiančios apsaugos priemonės, kurios filtruoja turinį internete.

Užsisakius apsaugą, tėvai vaikų įrenginiuose gali riboti tam tikro vaikams žalingo turinio pasiekiamumą, kontroliuoti laiką socialiniuose tinkluose ar matyti pranešimus, kai aptinkami kenkėjiški puslapiai. Tokios apsaugos priemonės itin aktualios mažamečių vaikų turintiems tėvams, kuriems grėsmės internete gali būti atpažįstamos sudėtingiau. Tačiau, norint panašią kontrolę pritaikyti ir vyresniems vaikams, anot psichologo, reikėtų apie tai pirmiausia pasidalyti su pačiais vaikais ir kartu supratingai priimti sprendimą.

„Technologijos gali padėti tėvams apsaugoti atžalas, bet pirmiausia patarčiau atrasti unikalų kontaktą su vaiku, kuris skatintų jį dalytis savo patirtimis. Jei papildomas saugumo internete priemones tėvai norėtų pritaikyti vyresniam vaikui, reikėtų pradėti nuo nuoširdaus pokalbio – paaiškinti privalumus ir parodyti, kad tai jam padės atpažinti grėsmes. Paties vaiko taip pat reikėtų paklausti, ar jis sutinka, o jei dvejoja, išsiaiškinti, kokį nerimą jam tai kelia, ir sutarti, kad vaiko privatumas bus gerbiamas“, – pataria M. Kriščiūnas.

Mokymasis technologijomis naudotis sąmoningiau – nuolatinis procesas. Tam tinka įvairios priemonės – pokalbiai, kartu užsirašytos taisyklės, šeimos susitarimas, programėlės, kurios padeda valdyti laiką, tinklo apsauga.

 

Prasideda nuo tėvų pavyzdžio

Skaitmeninės etikos centro steigėja Rasa Jauniškienė taip pat pastebi, kad Lietuvoje dauguma 10–12 metų amžiaus vaikų turi savo paskyras įvairiose platformose ir socialiniuose tinkluose, kuriuose leistina minimali amžiaus riba – 13 metų.

Vaikai, norėdami jais naudotis, klaidingai nurodo vyresnį amžių, tad tikimybė, kad čia jie gali susidurti su įvairiomis rizikomis, išauga. Pašnekovė pabrėžia, kad apie saugumą internete turi būti kalbama su kuo jaunesniais vaikais.

R. Jauniškienė pritaria, kad neretai tėvams pokalbiai apie internete kylančias grėsmes gali būti iššūkis. Siekiant, kad kontrolė netaptų bausme ir pykčių su vaiku priežastimi, Skaitmeninės etikos centras, drauge su Paramos vaikams centru, parengė dokumento šabloną – šeimos susitarimą. Jis padeda tėvams ir vaikams nusistatyti ribas dėl technologijų naudojimo namuose.

„Svarbu suprasti, kad mokymasis technologijomis naudotis sąmoningiau – nuolatinis procesas. Tam tinka įvairios priemonės – pokalbiai, kartu užsirašytos taisyklės, šeimos susitarimas, programėlės, kurios padeda valdyti laiką, tinklo apsauga. Pasirašius šeimos susitarimą, jį reikėtų periodiškai atnaujinti, įsitraukti naujų užduočių ar atsakomybių. Svarbiausia suprasti, kad tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje – labai svarbi“, – sako R. Jauniškienė.

Supranta pavojus

• 75 proc. tėvų dėl vaikų saugumo riboja jų internete leidžiamą laiką ir turinį, tačiau net penktadalis (21 proc.) apie pavojus virtualiosiose platybėse su atžalomis nėra kalbėję visai, atskleidžia „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas.

• Šiek tiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių tėvų (54 proc.) su vaikais yra kalbėję apie asmeninės informacijos neatskleidimą, 53 proc. perspėjo atžalas, kad neatidarytų nežinomų nuorodų, 50 proc. minėjo  slaptažodžių ar prisijungimų nesidalijimą su kitais asmenimis.

• Internete sutinkamas grėsmes tėvai įvardija turinį ne pagal amžių, smurtą, agresiją ir prievartą, sukčių apgavystes.

Išmanūs paaugliai nori technologijoms skirti mažiau laiko

* Priklausomybės nuo ekranų tema įsiūbuoja diskusijas ir šeimose, ir mokyklose, ir viešojoje erdvėje. Mokslininkai rekomenduoja riboti ekranų laiką, tėvai tai ir bando daryti. Tačiau nustebsite: apklausus paaiškėja, kad nemaža dalis paauglių patys norėtų mažiau laiko skirti technologijoms.

* Pernai, įgyvendinant ekranų priklausomybės prevencijos projektą Vilniaus mokyklose, jame dalyvavo virš 700 moksleivių. Pasibaigus pokalbiams, beveik pusė (47 proc.) grįžtamąjį ryšį pateikusių mokymų dalyvių nurodė norintys mažiau laiko skirti technologijoms, nes suprato pusiausvyros tarp veiklų poreikio svarbą.

* Moksleiviai panoro išmėginti sveikus skaitmeninius įgūdžius, tarp dažniausiai minimų: „Nedalyvausiu pykčio ir patyčių diskusijose“, „Pasistengsiu atidėti pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu“, „Išjungsiu bent keletą pranešimų“ (angl. notifications), „Valgysiu be ekranų“, „Išnešiu telefoną į kitą kambarį, kai reikės susikaupti“.

* Tokie mokymai moksleiviams ir suaugusiems mūsų mokyklos bendruomenės nariams – puiki galimybė grąžinti laiką toms gyvenimo sritims, kurios nukenčia dėl technologijų įtraukumo: miegui, bendravimui, fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai, pomėgiams, hobiams be ekranų.

* Apie tai, kad itin svarbu riboti laiką, kalba ir Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėję ilgalaikį ekranų poveikį vaikų fizinei ir psichikos sveikatai, jų parengti patarimai tėvams ir globėjams, vaikams ir paaugliams gali būti svari atrama šeimoms.

* Skaitmeninės etikos centras drauge su Paramos vaikams centru yra parengęs „Išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo gaires ugdymo įstaigoms“, kur pateikia rekomendacijų, kaip darželiams, mokykloms ir kitoms ugdymo įstaigoms susikurti išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarką ir taisykles savo bendruomenėse.

Grėsmė ir miestuose

Įprasta manyti, kad susidūrimai su žvėrimis gresia tik tiems vairuotojams, kurie gyvena rajonuose, priemiesčiuose. Tai nėra tiesa – gyvūnai į kelius išbėga ir didžiuosiuose miestuose, o nuostoliai, patiriami tokiose avarijose, siekia ne vieną milijoną eurų kasmet.

Lietuvos policijos duomenys liudija, kad per ketverius metus automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais padaugėjo daugiau nei 100 proc. 2017-aisiais metais jų buvo kiek daugiau nei 2,4 tūkst., o 2021-aisiais registruota daugiau nei 5 tūkst. atvejų. Ypač daug incidentų fiksuojama paskutinį pavasario mėnesį.

„Gegužė yra pati pavojingiausia – pernai šį mėnesį vairuotojams už patirtus nuostolius išmokėjome daugiau nei 300 tūkst. eurų, o 2021-ųjų metų gegužę – daugiau nei 260 tūkst. Palyginti, tų metų balandį nuostolių skaičiai siekė 190 tūkst., o pernai balandį išmokėjome 188 tūkst. eurų patirtoms žaloms padengti“, – skaičiavo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Jis pažymėjo, kad vien pernai vairuotojams buvo išmokėti beveik 3 mln. eurų nuostoliams padengti. Bendrovė fiksavo daugiau nei 1,2 tūkst. tokių susidūrimų praėjusiais metais.

susidūrimai su briedžiais dažniausiai nutinka apie 22 val., o su stirnomis – prieš saulėtekį arba apie 20 val.

 

Briedžiai ir stirnos

Kaip teigė draudimo ekspertas, gegužės mėnesį daugiausia migruoja briedžiai ir stirnos. Pastarosios į kelią išbėga dažniausiai.

„Visgi, brangiausi būna incidentai su briedžiais, nes jie prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Be to, briedžiai yra aukšti, tamsūs, todėl juos sunku pastebėti, žibintai neapšviečia akių, kurios paprastai žibėtų iš tolo. Briedžiai po smūgio virsta į priekinį stiklą, ypač jei automobilis aukštesnis, tokiais atvejais žūsta ar yra sunkiai sužalojami žmonės“, – komentavo A. Juodeikis.

Anot draudiko, vidutinė nuostolio suma partrenkus briedį viršija 5 tūkst. eurų. Susidūrimas su stirna vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. eurų. Didelių nuostolių pridaro susidūrimai su šernais – 4,8 tūkst. eurų.

Pavojus motociklininkams

Specialistai vairuotojams pataria būti itin budriems, net jei keliaujama mieste, ypač jo pakraštyje. Taip pat raginama atkreipti išskirtinį dėmesį į tas teritorijas, kuriose perspėjama apie laukinius žvėris specialiais kelio ženklais.

Didelė tikimybė gyvūnus sutikti pamiškėse, važiuojant pro laukus, atviras pievas. Šylant klimatui, tikimybė susidurti su žvėrimis išlieka ištisus metus.

„Labai svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, nes jei vairuotojas priešais jus, išbėgus gyvūnui, spės sustabdyti automobilį – jūs to padaryti jau nebespėsite. Motociklų vairuotojams reiktų sutelkti išskirtinį dėmesį. Neretai nutinka taip, kad žvėris išbėga į kelią ir trenkiasi į vairuotoją. Tokiu atveju motociklininkų traumos gali būti gerokai sunkesnės nei kitų eismo dalyvių“, – aiškino draudimo ekspertas.

Statistika liudija, kad susidūrimai su briedžiais dažniausiai nutinka apie 22 val., o su stirnomis – prieš saulėtekį arba apie 20 val.

Jei visgi skaudaus susidūrimo išvengti nepavyktų, derėtų apie įvykį pranešti policijai ir, turint kasko draudimą ar civilinės atsakomybės draudimą su papildomu draudimu nuo susidūrimo su gyvūnais, savo draudimo bendrovei.

„Nebandykite patys patraukti sužaloto gyvūno nuo kelio. Nepamirškite paženklinti važiuojamąją kelio dalį, kad kiti vairuotojai neužvažiuotų ant sužeisto žvėries, nekliudytų nukentėjusios transporto priemonės“, – patarė pašnekovas.

Pasak veterinarijos gydytojo Lino Varanausko, erkės šunims ir kitiems augintiniams – baisus ir net pražūtį nešantis parazitas.

„Pavasarį išlenda erkės – pats baisiausias žvėris, kuris sukelia kai kurias ligas, taip pat ir mirtinas. Nuo erkių priemonių yra labai daug. Šiuo metu populiariausios – tabletės, kurios duodamos kas mėnesį ar tris, veikia tikrai gerai. Kad sirgtų panaudojus tablečių, labai retas atvejis, nebent iš karto arba jau praėjus laikui, kuris nurodytas instrukcijoje“, – teigė specialistas.

Pavasarį išlenda erkės – pats baisiausias žvėris, kuris sukelia kai kurias ligas, taip pat ir mirtinas.

Taip pat galima naudoti purškalus nuo erkių. Tačiau jie, pasak pašnekovo, veikia gana trumpai, tad geriausia būtų nupurkšti augintinį prieš vedant į lauką.

Lašai, anot L. Varanausko, patogu, jeigu gyvūnas nemiega šeimininkų lovoje, nes preparatai gali pakenkti žmogaus sveikatai.

„Kai kurie lašai padeda ir nuo uodų. Ypač trumpaplaukiams šunims būna, kad uodai sukandžioja nosį, prasideda uždegimas“, – paaiškino veterinarijos gydytojas.

Kai kurių lašų ir tablečių nuo uodų sudėtyje yra preparatų ir nuo kirmėlių, o tai – dar tvirtesnė apsauga nuo šių parazitų pernešamų ligų.

„Dabar pas mus Lietuvoje atsirado tropinė liga – dirofiliariozė. Lietuvoje dažniausiai pasitaiko poodiniai kirminai, kuriuos perneša uodai. Tad iš dalies reikia kompleksinės apsaugos, kuri apimtų erkes, uodus ir kirminus. O tabletėse yra patogus derinys: kartą davėte ir pamirštate visas parazitines problemas. Geriausiai, žinoma, ką parinkti konkrečiam gyvūnui, galėtų patarti veterinarijos gydytojas“, – priminė L. Varanauskas.

Kai kurių žmogui įprastų patiekalų sudėtyje yra produktų, kurie augintiniams toksiški – vynuogės ar razinos, svogūnai ir česnakai, šokoladas (itin pavojingas šunims), daug druskos ar cukraus turintys patiekalai, vištų kaulai.

Taip pat reikia įvertinti kelių dienų senumo maistą – supelijusių ar surūgusių produktų duoti negalima.

Norint palepinti augintinį, tą reikėtų daryti saikingai, neperkrauti jų virškinimo sistemos ir lepinti įprastais skanėstais, pritaikytais jų mitybos sistemai.

Specialistai taip pat pataria atsisakyti lengvai dūžtančių žaislų, ar girliandų, į kurias įsipainiojęs gyvūnas galėtų žūti.

Vertėtų atsargiai rinktis ir kitas namų dekoracijas, pavyzdžiui, augalus. Katės mėgsta kramtyti įvairiausių augalų lapus – puansetijų, amalų, lelijų, amarilių, filodendrų, difenbachijų. Tai joms gali sukelti vėmimą, viduriavimą, apatiją ar turėti dar rimtesnių pasekmių.

Šeimininkas turėtų būti šalia, kad gyvūnas ramiau jaustųsi.

Graužikai, triušiukai, jauni kačiukai ar šuniukai gali nukentėti kramtydami elektrinių girliandų laidus.

Kai kurie gyvūnai bijo mirksinčių ar labai ryškiai šviečiančių lempučių, tad patariama atkreipti dėmesį į gyvūno elgesį ir savijautą.

Atkreipiamas dėmesys, kad gyvūnus gąsdina ir stresą jiems kelia fejerverkų garsai. Kai kurie augintiniai puola slėptis, isteriškai laksto po namus, loja, staugia, lekuoja, dreba ar be perstojo žiovauja, o jautresni gali pradėti šlapintis ar viduriuoti, prarasti apetitą net keletui dienų.

Tad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža pataria nepalikti gyvūno vieno ir stengtis kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo garsų.

"Visos priemonės, kurios jį apsaugotų nuo pasiekiamų fejerverkų garsų, yra tinkamos. Jeigu gyvūnas laikomas bute, yra vonios, tualeto patalpos, kur jis nematys šviesos, mažiau garso girdės. Reikia stengtis visais būdais apsaugoti. Šeimininkas turėtų būti šalia, kad gyvūnas ramiau jaustųsi. Taip pat nereikia vestis į gatvę, nes tada jam sukeliamas didelis stresas – svetimi žmonės ir dar šaudo", – teigė A. Bauža.

Jungtinės Karalystės Solihalo miesto gelbėtojų tarnybos skubėjo prie vieno iš ežerų. Čia ant plono ledo žaidę keturi vaikai staiga įlūžo.

„Kai atvyko mūsų ugniagesiai gelbėtojai, daug policijos pareigūnų ir paprastų piliečių buvo vandenyje ir bandė pasiekti ir išgelbėti vaikus. Mūsų specialiai apmokyti ugniagesiai nuplaukė iki vaikų ir juos išgelbėjo“, – gelbėjimo aplinkybes pasakojo ugniagesių atstovas Richardas Stantonas.

Pranešama, kad, deja, iš ledinio vandens ištraukti trys vaikai mirė, o vieno būklė kritinė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jungtinėje Karalystėje iškritęs sniegas paralyžiavo oro uostus. Atšaukiama, atidedama ir nukreipiama kitur daugybė skrydžių. Dėl prastų orų vėluoja traukiniai, greitkeliuose daugėja avarijų.

Slovakijos rytinėje šalies dalyje prisnigo tiek, kad sniego sluoksnis vietomis siekė 30 cm. Tokios galybės sniego neatlaikė kai kurie medžiai. Kelininkai nespėja valyti kelių, stringa viešasis transportas. Kai kuriose vietovėse paskelbta net nepaprastoji padėtis. Gyventojų paprašyta neiti iš namų, išskyrus kritinius atvejus.

Kroatams problemų pridarė ne sniegas, o liūtys.

„Nuo ryto iki vakaro vanduo pakilo 2 m, bandėme išsaugoti turtą, praėjusi naktis buvo bemiegė. Yra kaip yra, bandome apsaugoti nuo vandens siurbliais ir smėlio užtvankomis, bet, manau, kad nepavyks. Nežinau, ko tikėtis, kraustomės iš proto, visus baldus keliame aukščiau. Stengiamės išsaugoti viską, kas vertinga“, – nevilties apimta kalbėjo vietos gyventoja Usina Budic.

Nuo potvynių kenčiantiems gyventojams padeda net kariuomenė.

Situacija tikrai kelia nerimą.

„Atvyko daugybė tarnybų, tarp jų ir kariai. Šiuo metu turime visą galią, kurios mums reikia, taip pat planuojame dirbti pamainomis, jei reikėtų likti ilgesniam laikui“, – pasakojo Civilinės saugos tarnybos vadovas Damiras Trutas.

Su tokiomis pačiomis problemomis kovoja ir bosniai. Vanduo semia namus, dėl potvynių ir nuošliaužų užblokuoti keli pagrindiniai regioniniai keliai Bosnijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Kai kuriose vietovėse įvesta nepaprastoji padėtis.

„Situacija tikrai kelia nerimą, žmonės iš mano namo ką tik evakuoti valtimi, daugybė namų apsemti, aš ką tik gavau šiuos apsauginius drabužius, brendu per vandenį, bet kai kur be valties neapsieisi“, – situaciją komentavo vietos gyventojas Seadas Handzicius.

Gelbėtojai skelbia, kad viename miestų vandens srovė nunešė tiltą, deja, stichija pareikalavo gyvybės. Pranešama, kad šalinant nuošliaužą rastas kūnas.

Pažadino dūmų detektorius

Lapkričio pradžioje Lietuvą apskriejo žinia apie Anykščiuose SPA centre nuskendusią mažylę. Kaip rašė žiniasklaida, nelaimė įvyko, kai šeima laiką leido zonoje, kurioje įrengta sūkurinė vonia.

Giminaičių teigimu, nuskendusi mergaitė laiką SPA zonoje leido neužsidėjusi plaukmenų, o krisdama į sūkurinę vonią galbūt susitrenkė galvą. Mergaitės išgelbėti nepavyko.

Taip pat lapkričio pradžioje Šilutės rajone gyvenančios šeimos namuose įvyko tragedija – traumuotas elektros žuvo pusantrų metukų vaikelis. Oficialiai pranešta, kad berniukas į elektros lizdą įkišo elektros prietaiso laidą. Kaip dėl to galėjo ištikti mirtis, neaišku.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė sakė, kad šių metų sausį Plungėje pustrečių metukų mergaitė, žaisdama su degtukais, namuose prie lovos sukėlė gaisrą.

"Jeigu ne dūmų detektorius, kuris prižadino miegančią mamą, galbūt kalbėtume apie tragedija pasibaigusį įvykį", – spėjo A. Maslauskienė.

Sukelia ir gaisrus

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje šiemet kilo 1 049 gaisrai, juose žuvo šeši žmonės, 24 patyrė traumas.

Gera naujiena – gaisruose šiemet nežuvo ir nebuvo traumuotas nė vienas nepilnametis.

Anot A. Maslauskienės, daugiametė gaisrų statistika rodo, kad vaikai, norėdami patikrinti, kaip veikia tam tikri prietaisai, sukelia nelaimes tiek namų aplinkoje, tiek ir viešose vietose.

"Dažniau pasitaikantys atvejai, kai mažamečiai arba jaunimas, neatsargiai elgdamiesi su ugnies šaltiniais, sukelia gaisrus apleistuose pastatuose, atvirose teritorijose", – teigė pašnekovė.

Apimti streso tikrai ne visi suaugusieji greitai susivokia paskambinti pagalbos telefonu 112, vaikams tai irgi yra sudėtinga užduotis.

Slepiasi šaldytuve ir po lova

Gaisro metu vaikai dažniausiai slepiasi, jiems tai esą natūrali savisaugos priemonė.

"Jie gali slėptis spintose, po lova ir net šaldytuve, manydami, kad taip išvengs liepsnos. Apimti streso tikrai ne visi suaugusieji greitai susivokia paskambinti pagalbos telefonu 112, vaikams tai irgi yra sudėtinga užduotis", – pastebėjo A. Maslauskienė.

Namuose vertėtų įsirengti autonominį dūmų detektorių; pasirūpinti, kad būtų tvarkinga elektros instaliacija ir elektros prietaisai; šildymo sezonu kas tris mėnesius išvalyti dūmtraukį; nepalikti mažamečių be priežiūros, kai dega krosnis; gyvenantiems daugiabučiuose namuose svarbu neužgriozdinti daiktais bendrojo naudojimo patalpų, neužkrauti evakuacijos kelių.

Net ir esant tvarkingai elektros instaliacijai, svarbu elektros prietaisus naudoti saugiai, o pasinaudojus nepamiršti išjungti jų iš elektros lizdo.

Vienu metu nejungti daug galingų elektros prietaisų, ypač į vieną ilgintuvą ar šakotuvą. Negalima ir palikti besikraunančių įrenginių kambaryje.

Įspėjo: anot specialistų, ant užšalusių vandens telkinių galima lipti tik įsitikinus dėl ledo storio. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiekvienas atvejis – savitas

Dėl nukentėjusių nepilnamečių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos (VPK) komisariato pareigūnai pranešimų sulaukia, tačiau sakosi, kad dėl duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir siekiant apsaugoti nepilnamečius, detalesnės informacijos atskleisti negali.

"Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų duomenimis, pranešimų dėl namuose ar viešose vietose įvairiai nukentėjusių nepilnamečių gaunama. Įvertinus įvykių aplinkybes, būna, kad pradedami ir ikiteisminiai tyrimai. Kiekvienas atvejis yra individualus – atsakomybė taikoma pagal galiojančius teisės aktus, įvertinus visas įvykio aplinkybes", – informavo Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Skendo du vaikai

Praėjusią savaitę uostamiestyje du vaikai nutarė išbandyti ploną prie Reikjaviko gatvės esančio tvenkinio ledą. Vaizdo įrašu, kuris vėliau dingo, pasidalino kretingiškiai.

Nors vaikams nieko nenutiko, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius svarstė, kodėl, užuot perspėję vaikus ir nuvarę nuo pavojingo ledo, žmonės mieliau filmuoja ir kelia į internetą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas prisiminė, kad 2012-aisiais tame pačiame tvenkinyje, kuris yra netoli "Smeltės" progimnazijos, skendo du 10–12 metų vaikai. Laimei, abu išgelbėti pavyko.

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio teigimu, šaltuoju periodu, esant slidžioms kelių dangoms, padaugėja ir kritimų bei su tuo susijusių galūnių lūžių.

Didesnė yra ir eismo įvykių dėl slidžių kelio dangų ir prasto matomumo rizika.

"Ten, kur slidu, žmonės krinta, ten, kur krinta, būna ir traumų. Tipinė situacija žiemą: ant vieno kalno mieste 50 vaikų, vienas lekia nuo kalno rogutėmis ir partrenkia kitą vaiką, nespėjusį pasitraukti. Klaipėdoje yra du kalnai – I. Simonaitytės ir Tauralaukio. Ten vaikai žiemą – lyg skruzdėlyne. Čiuožia, vienas kito nepamato ir susiduria, kartais, bandydami išvengti, įlekia į medį", – pastebėjo pašnekovas.

Po nušalimo – amputacija

Žiemos sezoną daugėja vaikų nudegimų ir nušalimų. Nudegimų atsiranda dėl šildymo prietaisų (židiniai, krosnelės), prie kurių prisiliečia ir nudega.

Itin dažnai pasitaiko atvejų, kai nusidegina odą karštais skysčiais – vaikui pasiekiamoje vietoje pastatyta arbata, kava ar sriuba.

"Vaikų amžiuje nušalimai – retas reiškinys, tačiau nušalimų pasekmės labai liūdnos ir gali pasibaigti amputacijomis. Dažniausiai nukenčia kojų pirštai. Norint išvengti nušalimų, pasirūpinkite gera avalyne, pirštinėmis, kad galūnės būtų šiltos ir sausos", – kalbėjo D. K. Sivickis.

Retesni atvejai – kai vaikai nukenčia dėl elektros prietaisų, netvarkingos elektros instaliacijos. Dėl pavojingų medžiagų, kurias mažametis gali pasiekti, nutikimų irgi būna labai retai.

Pasiūlykime vaikams savo pagalbą – būkime klausytojai, parodykime susirūpinimą ir dėmesį, paskatinkime išsikalbėti, išsakyti jausmus.

Smalsūs iš prigimties

Kadangi vaikai iš prigimties yra judrūs, smalsūs ir linkę tyrinėti, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Karčiauskienė patarė pasirūpinti vaikų saugumu tiek namuose, tiek viešoje vietoje, nes net ir trumpam nukreiptas dėmesys gali virsti nelaimingu atsitikimu.

"Ypač dėmesingi turėtume būti tuomet, kai vandens telkiniai užsitraukia ledu, o kalneliai virsta rogučių trasomis. Jokiu būdu neleiskime vaikams vieniems lipti ant ledo, tegul tokia pramoga mėgaujasi stebimi suaugusiųjų. Lipti ant ledo nedrauskime tik tuomet, kai patys būsime tikri, kad jis pakankamo storio ir stiprumo. Nepamirškime įvertinti ir kalno, nuo kurio vaikas leisis su rogutėmis ar slidėmis – ar jis ne per status, ar šalia nėra gatvės, kuria važinėja automobiliai", – priminė R. Karčiauskienė.

Mirtis – svarbi tema

VVTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė sakė, kad atsitikus tragedijai vaikų teisių gynėjai lankosi šeimose, netekus atžalos specialistai konsultuoja tiek tėvelius, tiek ir kitus jų vaikus.

"Kalbėkime apie netektį su vaiku, nes jie niekada nėra per maži žinoti. Pasiūlykime vaikams savo pagalbą – būkime klausytojai, parodykime susirūpinimą ir dėmesį, paskatinkime išsikalbėti, išsakyti jausmus. Jeigu matome, kad vaikui sunku, jis užsisklendęs, patiria kitų emocinių ir psichologinių problemų, neabejodami ieškokime pagalbos. Vaiko teisių gynėjai visuomet pasiruošę padėti šeimai – konsultuoti ir pasiūlyti geriausius sprendimus, kurie padėtų sumažinti netekties skausmą ir ją išgyventi", – paaiškino Vaiko teisių gynėja psichologė Aura Svetikienė.

Anot psichologės, netektį išgyvenantį jau ketverių penkerių metų vaiką dažniausiai lydi kaltės jausmas, atsiranda mirties baimė. Vaikui reikėtų paaiškinti, kas yra mirtis, kodėl taip nutiko.

Septynerių aštuonerių metų vaikai linkę fantazuoti, tikėti stebuklais, todėl su jais apie artimojo mirtį reikėtų kalbėti konkrečiai ir trumpai, mirties nemistifikuojant.

O jeigu tėvai negali atsakyti į vaikui iškylančius klausimus, jie turėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

"Kalbėdami apie mirtį, kaip pavyzdį vaikams galime rodyti medžio lapo raidą – išsprogsta, žaliuoja, nudžiūsta, nukrinta ir jo nebelieka", – siūlė A. Svetikienė.

Gaisro metu – jokių liftų

Ugniagesiai gelbėtojai patarė atsižvelgti į šias rekomendacijas:

· paaiškinti ir nuolat priminti vaikui, kad kilus gaisrui būtina kuo skubiau bėgti į lauką, kviesti suaugusius ir skambinti skubiosios pagalbos numeriu – 112;

· paaiškinti, kad gaisro metu išbėgus iš degančio kambario ar namo, negalima į jį grįžti prisiminus, kad jame liko mobilusis telefonas, kompiuteris, žaislas ar kitas svarbus daiktas;

· vaikas turi žinoti, kad gaisro metu negalima slėptis spintoje, po stalu ar po lova, nes tokiu atveju jis gali uždusti, be to, jį sunkiau bus surasti ir išgelbėti;

· jeigu vaikai, grįžę iš mokyklos, patys šildosi maisto, jiems būtina paaiškinti, kad užsiliepsnojusio aliejaus negalima gesinti vandeniu, nes ugnis šaus į viršų. Liepsną galima nuslopinti keptuvę uždengus dangčiu ar nedegiu audiniu;

· tėvai turėtų pasiteirauti, ar vaikas gali pasakyti savo namų adresą, jeigu reikėtų iškviesti pagalbą;

· vaikas taip pat turėtų žinoti, kad gaisro metu negalima naudotis liftu, o reikia leistis laiptais;

· visiems šeimos nariams patariama aptarti veiksmų planą, kilus gaisrui namuose (aptarti išėjimus, susitikimo vietą lauke, pagalbos iškvietimą ir pan.);

· laiką leidžiant švietimo įstaigose, prekybos centruose, kultūros ar kitos paskirties pastatuose, pasikalbėti apie vaikų veiksmus kilus gaisrui (evakuacijos ženklai, artimiausi išėjimai į lauką ir pan.).

„Jau pagavome porą ešeriukų, o toliau – kaip Dievas duos“, – kalbėjo žvejys Rytis.

O pusto ne tik iš viršaus, bet ir iš šono nuo medžių šakų. Kaip žvejojama, ar laikomasi karantino reikalavimų ir ar saugu būti ant ledo, tikrina ugniagesiai. Gelbėtojai informuoja, ką patikros metu nešasi su savimi. „Paprasčiau gelbėjimosi liemenės, kurios įlūžus į ledą mums padėtų išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat labai svarbu įrankis einant ant ledo yra lazda. Šiuo atveju mes turime teleskopinę lazdą kuris išsiilgina“, – sakė VPGT Pajėgų valdymo skyriaus vyr. specialistas Marius Pavalkis.

Lazda ne tik padės patikrinti ledo tvirtumą, bet ir esant reikalui gali padėti gelbėti skęstantįjį. Taip pat pasiimama plūdė ir virvė. „Čia yra privalomas įrankis. Kiekvienas žvejys, žvejojantis ant ledo, privalo turėti smeigus, su kuriais įlūžus galėtų besti į ledo paviršių ir jeigu ne išsikapanoti iš eketės, tai bent jau išsilaikyti virš vandens padėtų gerokai ilgiau“, – kalbėjo M. Pavalkis.

Sutiktas žvejys smaigus turi ir sako, kad ledo storis – apie penkiolika centimetrų, todėl ant ledo ir lipa. Pats, visa laimė, neskendo, tačiau gelbėti įlūžusį kolegą – teko. Visgi savo žygdarbio žvejys nesureikšmina. „Būna įlūžta, nesaugiai elgiasi, gal pagėrę. Būna. Toks ten gelbėjimas – pagalį paduoti. Žmogus įsikabino ir išlindo“, – pasakojo žvejys Rytis. 

Nereikėtų lipti šiuo metu ant ledo. Ir šakos lūžta, ir ne visur ledas vienodo storio.

Anot ugniagesių, įlūžus į ledą jau po septynių minučių lėtėja kraujotaka, galūnės pradeda šalti ir stingti, žmogus ima silpti. „Nereikėtų lipti šiuo metu ant ledo. Ir šakos lūžta, ir ne visur ledas vienodo storio. Kitomis dienomis, kai būdavo žvejų daug, mes paprašydavome jų jeigu tikrai nesilaiko atstumo, kad vienas nuo kito pasitrauktų. Ir būna, kad jie taisyklingai nedėvi apsauginių kaukių“, – apie žvejų elgesį kalbėjo Priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Nevedomskaitė.

Drausmina nesilaikančius saugumo reikalavimų

Įprastai Neries užutekyje žvejų sausakimša, tai išduoda lede išgręžtos eketės. Tokie patikrinimai šiuo metu vykdomi kasdien, todėl ledą nutūpę žvejai neturėtų nustebti pamatę pareigūnus. Nesilaikant saugumo reikalavimų žvejams gali būti skirtos baudos. Kol tikrinama, ar žvejai ant ledo yra saugūs, šalia tyko kiti pavojai – nuo sniego lūžta šakos, keli medžiai neatlaikė ir griuvo. 

Per nepilną mėnesį ugniagesiams gelbėti skęstančius žmones teko jau apie dvidešimt kartų. Yra ir išskirtinių gelbėjimų. „Skęstantis žmogus buvo apie 120 metrų nuo kranto, su specialiomis gelbėjimo rogėmis buvo prisiartinta prie to žmogaus ir tas žmogus iš desperatiškų sumetimų tiesiog kando į hidrokostiumo rankovę ir dantimis savo gyvybę siekė išgelbėti. Žinoma, pavyko tą žmogų išgelbėti ir, kiek žinome, to savo poledinės žūklės hobio neatsisakė ir toliau žvejoja“, – sakė VPGT Pajėgų valdymo skyriaus vyr. specialistas M. Pavalkis.

Šią savaitę taip pat išgelbėtas vyras Tauragės rajone. Atvykus ugniagesiams jis plūduriavo 40 metrų nuo kranto. Vyras pasiektas gelbėjimosi rogėmis ir perduotas medikams.

Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai didžiąsias metų šventes linki sutikti saugiai ir primena, kad su pirotechnikos priemonėmis būtina elgtis itin atsakingai – naudoti tik legaliai įsigytus fejerverkus ar petardas, neleisti jų į rankas imti neblaiviems asmenims ar vaikams, kurie dar neturi teisės jų leisti. Būtina laikytis pirotechnikos priemonių instrukcijose pateikiamų nurodymų dėl saugaus atstumo, atsižvelgti ir į vėjo stiprumą, jo kryptį ir kita, kad nenukentėtumėte ne tik patys, bet ir esantieji šalia, nebūtų apgadintos transporto priemonės, ar kitas turtas.

Pagal pavojingumą pirotechnikos priemonės skirstomos į kelias kategorijas – nuo paprasčiausių (F1), kurias galima naudoti ir gyvenamosiose patalpose, iki labai pavojingų (F4), skirtų tik profesionaliems pirotechnikams. Vaikai, jaunesni nei 14 metų amžiaus, negali įsigyti net ir paprasčiausių (F1) fejerverkų. Kai kurių kategorijų petradas (F2, F3 ir P1), skirtas garso efektui sukelti, dar vadinamų sprogalais, pyškalais, sprogtukais, Lietuvoje naudoti ir platinti yra draudžiama. Labai pavojinga naudoti pažeistus, pasidarytus, ar perdarytus fejeverkus.

Apie pirotechnikos priemonių keliamus pavojus kalbama kasmet, deja, skaudžių nelaimių išvengti dažniausiai nepavyksta. Klaipėdos mieste per praėjusį šventinį laikotarpį pirotechnikos užtaisai sužalojo du žmones, per 2018–2019 metų šventes skaudžių nelaimių išvengta, o per 2017–2018 m. – nukentėjo vienas žmogus.

Svarbu prisiminti, kad naudoti pirotechnikos priemonių negalima 30 metrų atstumu nuo mokyklų, gydymo ar reabilitacijos įstaigų, kulto ir šarvojimo patalpų (išskyrus paprasčiausius F1 kategorijos fejerverkus). Klaipėdoje zona be pirotechnikos jau penktus metus skelbiama ir Teatro aikštė. Dėl karantino šiemet primygtinai prašoma atsisakyti pasivaikščiojimų po senamiestį, ar kitas lankyti pamėgtas vietas, o likti ir šventinę nuotaiką kurti namuose.

Policijos pareigūnai kaip ir kasmet šventiniu laikotarpiu vykdys sustiprintą pirotechnikos pardavimo ir naudojimo kontrolę, tačiau elgtis atsakingai ragina visus – juk sudrausminę lengvabūdiškai besielgiantį vaiką ar suaugusįjį, galbūt jį apsaugosite nuo didelės nelaimės.

– Praėjusią savaitę „Telia“ bendrovė pranešė, kad pradėjo testuoti 5G ryšį didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kuo skiriasi 5G nuo dabar naudojamo 4G ryšio?

– Jų paleistos bazinės 5G stotys buvo staigmena ir man. Bet, aišku, turėjo jau ateiti tas laikas, nes šiek tiek yra jau tam tikras atsilikimas šioje srityje Lietuvoje, ir gal net visoje Europos Sąjungoje. Mes šiandien vis dar nepadaliję dažnių ruožo, skirto 5G technologijai, kas iš dalies ir stabdo tos technologijos diegimą. Atsilikimas ir Europos Sąjungos mastu, jei pažiūrėsime į statistiką, tai maždaug net 30 proc. to išdalyto dažnio diapazonas per visą Europos Sąjungą netraukia, palyginti su JAV, Pietų Korėja, Japonija, Kinija ir kitomis šalimis. Tai, manyčiau, gerai, kad tai įvyko Lietuvoje ir iškarto trijuose miestuose. Dabar kalbant apie tai, kokie privalumai, pagrindiniai, turbūt visiems gerai žinomi, – didelis perdavimo greitis. Paleistose bazinėse stotyse mes turime parsisiuntimo greitį beveik 2 GB. Ir išsiuntimo greitį – 200. Palyginti, šiandien kaip tik išbandžiau, tai parsisiuntimas 50 kartų mažesnis, išsiuntimas buvo gal dar daugiau kartų mažesnis.

– Filmą iš Linkomanijos siuntėtės?

– Ne (juokiasi), tiesiog paleidau specializuotą testavimo programėlę, kuri, naudodama tam tikrus serverius, testuoja ryšio galimybes, parsisiuntimo greičius, taip pat ir vėlinimą, kuris buvo tris kartus blogesnis, nei kad su paleistu 5G ryšiu, kalbame apie 10 milisekundžių (0,01 sec.). Ką mums tai suteiks? Šis ryšys palies labai daug sferų, manau, nebus tokių sferų, kurios nebus paliestos. Aišku, dar trūksta tokios specializuotos įrangos, ji gaminama, kaip, pavyzdžiui, specializuoti šalmai, akiniai gelbėjimo tarnyboms, gaisrininkams, kurie leidžia matyti uždūmintose patalpose. Rodo virtualiosios realybės pritaikymą, kur lokacijos kelias, kur išeiti.

– Galima sakyti žemėlapis...

– Taip, tiesiog ekrane rodo, kaip tau orientuotis. Svarbus pritaikymas ir savavaldžiai automobiliai. Šiandien statistika rodo, kad kas 24 sek. įvyksta eismo įvykis, per kurį žūsta žmonės. Per metus tai 1,3 mln. žmonių. Aprūpinus automobilius jutikliais, kurie realiu laiku dirbs su papildoma 5G infrastruktūra, siųs greitai duomenis. Prieš tai minėtas 10 milisekundžių vėlinimas yra tik pradinis, o jau kalbama apie 1 milisekundę. Tai leis sumažinti avarijų skaičių. Šviesoforui užsidegus raudonai, informacija iškart bus perduodama į savavaldį automobilį ir jis automatiniu būdu, net neįsikišant vairuotojui, stabdys. Toks pritaikomumas ateityje jau dabar yra testuojamas.

– Tai ateities pasaulis visai ne už kalnu...

– Visiškai ne už kalnų, nes jau šiuo metu yra kuriamos tos sistemos, kurios taip dirbs. Čia tik keli pavyzdžiai, tik ledkalnio viršūnė. Tai palies ir pramonės šakas, automatizavimą, daiktų internetą, žemės ūkį, aplinkos apsaugą ir t.t.

– Kalbant apie 5G ryšį, dažnai minimas daiktų internetas. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kas tai yra?

– Daiktų internetas ir 5G ryšys tai viena kitą papildančios technologijos, kurios, sąveikaudamos kartu, sudarys galimybes perduoti didžiulius duomenų kiekius ir juos surinkti iš įvairių daviklių, jutiklių. Tuos duomenis siųs į serverius, duomenų saugyklas.

– Tai mes kalbame ir apie sekimą? Nes jau dabar netyla kalbos, kad esame sekami.

– Taip. Vėlgi klausimas, kaip tai bus panaudojama. Sekimas galimas ir su dabartinėmis technologijomis. 5G suteikia dar didesnes galimybes. Bus prieiga ir prie vaizdo stebėjimo, judesio, veido atpažinimo. Tas, kas šiandien ne demokratiškose šalyse tam tikra dalimi jau naudojama ir pritaikoma. Aišku, pas mus galioja kitokie įstatymai, kurie saugo žmogaus duomenis, ir tikėtis, kad technologija bus pritaikyta geriems tikslams: saugant ir gelbėjant žmonių gyvybes, suteikiant papildomas paslaugas, auginant ekonomiką, gerinant aplinkos apsaugą ir kitas sritis, kur tarnaus žmogaus gerovei.

– Bet dažniausiai žmonijos istorijoje ir būna – išradimas geras, tik priklauso nuo to, kokiems tikslams jis bus panaudotas ir kas jį naudos, nes galima ir geriems, ir blogiems tikslams naudoti.

– Taip, pritariu šiam jūsų teiginiui.

– Pats 5G duomenų perdavimo greitis kol kas sunkiai yra suvokiamas, bet kaip tai pajus eilinis vartotojas?

– Iš šios dienos situacijos, kai Lietuvoje karantinas, daugelis darbo ir mokymosi vietų persikėlė į namus, dirbame nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, mano visa šeima persikėlė į namus – aš naudoju internetą, vaikai naudoja. Ir iš karto tas jaučiasi, kadangi lėtėja internetas – kuo daugiau vartotoju, tuo labiau nepakanka resursų. Dabartinio mūsų interneto tiesiog mažesnė talpa. Ką mums suteiks 5G – tai didesnė talpa, daugiau vartotojų galės naudotis didesne perdavimo sparta vienu metu ir dėl to nebus juntamas kokybės pablogėjimas. Bandant tai paaiškinti paprastai, tai būtų ne dešimties juostų greitkelis, o 100, kur visi gali važiuoti be apribojimų. Dabar pas mus greitkelis keturių juostų ir su greičio ribojimais (duomenų perdavimo greičio ribojimais). Dar kitas palyginimas, kai „Žalgirio“ arenoje būna pertraukos tarp tam tikrų koncertų ar renginių ir keli tūkstančiai vartotojų vienu metu prisijungia prie interneto, o ryšio beveik nėra arba jis labai lėtas. O norisi ir asmenukę išsiųsti, ir daryti tiesioginę transliaciją ar išsikviesti taksį. Žaidimų industrijai 5G bus labai didelis pranašumas dėl spartos. 5G reikia suvokti ir ne tik kaip ryšį, skirtą žmonėms, – atsiranda daiktai, automobiliai, robotai, bepiločiai orlaiviai ir t.t...

– Kaip, pavyzdžiui, šaldytuvas, kuris perduoda žinią, kad baigėsi pienas?

– Yra šmaikšti sentencija. Kas yra daiktų internetas? Tai, kai tavo šaldytuvas keisis anekdotais su skalbykle apie tave per elektroninį paštą, o kiaulė taupyklė už tai apmokės (juokiasi). Jie pradės gyventi savo gyvenimą.

Vitas Grimaila/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Čia kaip dirbtinis intelektas iš fantastinių filmų.

– Dirbtinis intelektas jau taikomas daugelyje sričių ir tai yra neišvengiama, kai kalbame apie tokius didelius kiekius ir duomenų srautus. Žmonės nėra ir nebus pajėgus apdoroti juos. O dirbtinio intelekto sistema juos struktūrizuos, apdoros, analizuos ir pateiks kaip galutinį produktą, gal kažkokias rekomendacijas, o gal net iškart priims sprendimus: pakeis temperatūra, atidarys langą ir pan. Dirbtinio intelekto, 5G ir daiktų interneto sinergija neišvengiama.

– Kada Lietuvoje realiai pradės veikti 5G, kokios prognozės?

– Realiai veikti pradėjo jau antradienį (juokiasi). Tai priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus pravesti dažnių aukcionai, taip pat mes turime problemų su Rusijos Federacija, Kaliningrado sritimi, nes nesame susiderėję dėl 5G dažnio panaudojimo pasienio ruožuose. Vyksta derybos, turbūt bus sėkmingos.

– Nes tie dažnai kertasi, taip?

– Kertasi su Rusijos Federacijos kariniais dažniais. Jei sėkmingai įvyks aukcionai, manau, operatoriai startuos jau pavasarį, vasarą bus intensyvus diegimas, o kitais metais jau tikrai turėtų atsirasti keli šimtai 5G ryšio bazinių stočių.

– Mes po truputį einame į sąmokslo teorijų zoną. Esu skaitęs, kad kas kelis šimtus metrų bus antenos, net ant automobilių stogų.

– Yra požiūris, kad kuo arčiau antena, tuo mažesniais signalų lygiais reikės jūsų telefonui veikti, spinduliuoti didesnę galią. Mus labiau veikia telefonai nei bazinės stoties antenos, nes jį glaudžiame ir prie ausies. Kadangi bazinė stotis bus netoli, tai spinduliavimo galingumas ir bus mažesnis, nei būtų įprastai. Tokia yra ateitis, gal net sakyčiau dabarties planavimo modeliavimo variantas. 700 MHz dažnis skiriamas padengimui užtikrinti, bet spartos neužtikrina. 3,5 – kompromisas tarp padengimo ir spartos, 26 – karštieji taškai, didelio susibūrimo vietos, kur reikia dirbti su itin didelio susisiekimo srautais. Tad tas padengimas, atsižvelgiant į šiuos tris dažnius, neišaugs drastiškai.

– Tai kas kelis šimtus metrų nereikės antenų?

– Jeigu mes kalbame apie prekybos centrus, tada taip, bet diegti stotis kas kelis šimtus metrų provincijoje, mažuose miesteliuose, nemanau, kad yra prasmės.

– Ar kai kalbate telefonu, laikote jį prie ausies ar naudojatės laisvų rankų įranga?

– Laisvų rankų įranga man patogiau, bet tikrai nebijau pridėti ir prie ausies.

– Žmonės sako, kad tai yra pavojinga, gali sukleti smegenų vėžį.

– Na, nėra tokių įrodymų, jeigu remtumės Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės apsaugos nejonizuojančios spinduliuotės komisijos duomenimis, jie išanalizavę daugiau nei 25 tūkst. mokslinių straipsnių, tyrimus vykdo 30 metų. Taigi, dėl žemos neutroninės spinduliuotės nenustatyta kažkokių susirgimų ar poveikio sveikatai, kaip ir nėra nustatyta, kad nekenkia.

Siūlau vadovautis tais keliasdešimt tūkstančių mokslinių straipsnių, kuriuose nenustatytas poveikis sveikatai.

– Turiu pasirinkęs citatų. Viena jų yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sporto instituto profesoriaus Alfonso Vainoro, kuris teigė, kad „gama elektromagnetinių bangų aktyvumas lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių ar net alkoholizmo plitimą.

– Gama spinduliai, jeigu neklystu, čia kalbama apie smegenų bangas. 5G ir prieš tai minėtų ryšių spindulių ilgiai nuo gama bangų skiriasi 200 tūkst. ar daugiau kartų, tai visiškai tolimi diapazonai. Aš nesu smegenų bangų specialistas, bet šie dažniai labai skiriasi. Teko susipažinti su Didžiosios Britanijos įmonės „Ofcom“ šiemet atliktais tyrimais su 5G technologija, kadangi jie jau įdiegė nemažai bazinių stočių. Tas tyrimas buvo atliktas 22 vietose dešimtyje skirtingų miestu ir nustatyta, kad magnetinio lauko intensyvumas neviršija nė vieno procento nuo PSO nustatytos normos.

– Bet galima kelti klausimą, ar tos normos yra teisingos, nes tik ateityje bus aišku, koks poveikis?

– Ar tos normos teisingos, kaip jau minėjau, PSO ir Tarptautinės apsaugos nejonizuojančios spinduliuotės komisijos atliktais tyrimais ir analizėmis remiamasi keliasdešimtyje tūkstančių mokslinių straipsnių, kurie publikuojami recenzuojamuose žurnaluose, jie nenustatė, kad jie turi įtakos, kaip ir nenustatė, jog neturi. Mes su tuo ryšiu gyvename jau ilgą laiką. Taip pat teko stebėti tyrimą, kai telekomunikacijų inžinieriai, montuotojai, kurie betarpiškai kiekvieną dieną dirba mobiliojo ryšio bokštuose, nebuvo nustatyta, kad jie labiau sirgtų kažkokiomis ligomis negu vidutinis statistinis pilietis.

– Sakote, 5G nepakeis, nepablogins situacijos?

– Manau, reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus, stebėti, analizuoti duomenis, bet jokių būdu nestabdyti technologijų ir užsidaryti. Technologinis ir ekonominis atsilikimas garantuotas, jei mes tai sustabdysime.

– Bet žmonių sveikata yra brangesnė už progresą.

– Taip. Autoritetingų institucijų pateikti duomenys nesudaro prielaidų ir nesuformuoja nuomonės, kad tai kenksminga sveikatai. Tad siūlau vadovautis tais keliasdešimt tūkstančių mokslinių straipsnių, kuriuose nenustatytas poveikis sveikatai. Jau pradėdas kurti 6G ryšys, kinai jau net paleido 6G ryšio palydovą. Šis ryšys – tai tolimesnė 5G ryšio generacija, kuri pasižymės didesniais pralaidumais, mažesniais vėlinimais, geresniu padėties nustatymo tikslumu, ir bus dešimčia kartų geresnis, nei turimas 5G ryšys.

– Mano minėtas profesorius A.Vainoras mini, kad Lietuva elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu yra padidintos rizikos zonoje. T.y. dėl pačios Žemės kuriamo geomagnetinio lauko ypatumo. Man tai naujiena. Ar jums tekę girdėti, kad Žemės, pačios planetos, kuriamas geomagnetinis laukas Lietuvoje sukuria didesnės rizikos zona, kalbant apie žmonių sveikatą, – infarktai, nerimas, alkoholizmas?

– Elektromagnetinė spinduliuotė ir jos šaltiniai gerokai intensyviau naudojami Vakarų pasaulyje nei pas mus. Gal šis požiūris labiau susijęs su posovietiniu palikimu – stresas, pervargimas ir pan. Geomagnetinis laukas – jis buvo milijardus metų ir bus, kai jau žmonijos nebus. Žmogaus organizmas jau pakankamai prisitaikęs per visus evoliucijos metus. Jis visada toks buvo, dabar neįvyko jokių pokyčių. Nenorėčiau šio darbo komentuoti, nes nesu į jį įsigilinęs. Kad išplėsti šį tyrimų lauką ir nustatyti priežastis, reikėtų jungti daugiau įvairių sričių specialistų. Manau, dėl savižudybių, nerimo skaičių reikėtų kaltinti kitus dalykus, ne spinduliuotę.

– Ar Lietuvoje atliekami tyrimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio?

– Reikėtų intensyviau atlikti ir supažindinti visuomenę su rezultatais. Neseniai Europos mastu atliktas tyrimas apie požiūrį į 5G ryšį rodo, kad žmonių, kurie labiau susipažinę su technologijomis, ypač jaunesni (18–34 metai), pozityvesnis požiūris nei vyresnių ir mažiau susipažinusių su technologijomis asmenų. Jų požiūris gan neigiamas. Trūksta informacijos, plataus masto tyrimų, kurie atsakytų į žmonių klausimus jiems suprantama kalba.

– Tai jūsų, kaip mokslo žmogaus, negąsdina 5G ryšys?

– Ne, manęs negąsdina.