„Mes užklausėme teismo kelių dokumentų. Kol kas žinome tai (apie teismo nuosprendį – BNS) iš visuomenės informavimo priemonių, jokio dokumento neturime“, – BNS šią savaitę sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius.

„Kai gausime juodai ant balto parašyta, tada ir spręsime, ką darome. Ten yra ne tik garbės pilietės titulas, bet ir pastatas, kuris buvo skirtas šeimynai savivaldybei priklausantis“, – pridūrė jis.

Moteris ir jos sutuoktinis Vidmantas Grigaliūnas ilgą laiką laikyti pavyzdiniais globėjais.

Panevėžio rajono savivaldybė rajono garbės pilietės vardą G. Grigaliūnienei suteikė 2014-aisiais, tačiau vasario pabaigoje apeliacinis teismas priėmė verdiktą su Grigaliūnais susijusioje byloje dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytos seksualinės prievartos bei kitų nusikaltimų.

V. Grigaliūnas teismo sprendimu liko pripažintas kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo, seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo metu G. Grigaliūnienę išteisinus dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis, jai skirta galutinė laisvės apribojimo bausmė pusei metų, ji taip pat turės sumokėti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą ir atsiprašyti nukentėjusiųjų.

Pasak mero, jei savivaldybei gavus dokumentus, informacija pasitvirtins, garbės pilietės vardas G. Grigaliūnienei bus panaikintas. Dėl to sprendimą turės priimti savivaldybės taryba.

A. Pocius negalėjo patikslinti, kada savivaldybė kreipėsi į teismą.

Anot mero, problema kyla ir dėl 1990 metais specialiai Grigaliūnams savivaldybės pastatyto dviaukščio pastato.

„Problema bus, jeigu jie nebeturės šeimynos, o jo paskirtis buvo būtent šeimynai“, – kalbėjo jis.

„Pastatas pastatytas ant jų pačių žemės, va problema didžiausia“, – pridūrė meras.

A. Pocius taip pat pridūrė, kad kitą savaitę numatytas posėdis dėl Grigaliūnų šeimynos likvidavimo.

„Kadangi oficialiai nėra uždaryta šeimyna teisine tvarka“, – sakė jis.

Byloje nukentėjusiomis pripažintos šešios merginos ir moterys, trys iš jų – dar nepilnametės. Manoma, kad vaikų globėja taip pat žinojo apie vyro daromus nusikaltimus, tačiau dėl nepranešimo apie nusikaltimą ji negalėjo būti teisiama, nes yra jo sutuoktinė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš mažametes bei nepilnametes globotines šeimynoje galėjo būti vykdomos 2009–2016 metais. Apie jas pranešė nukentėjusiosios, kai jau nebegyveno šioje šeimynoje.

Kaltinimų sulaukę sutuoktiniai kaltę neigė ir tikino, kad buvusios globotinės nori juos apšmeižti, neva norėjo gauti pinigų.

Kovo 4 dieną šiuo vaizdo įrašu buvo pasidalyta „Telegram“ kanale esančioje neonacistines ir rasistines idėjas skleidžiančioje grupėje „Blood & Honour Lietuva“. Šiek tiek ilgesnėje nei pusės minutės trukmės filmuotoje medžiagoje matyti, kaip tamsiais drabužiais apsirengę asmenys, dengiantys savo galvas gobtuvais, miškingoje vietovėje spardo ir kumščiais talžo jauną vyrą.

Šiurpios egzekucijos fone skamba roko stiliaus daina, kurios tekste nestokojama paniekinančių žodžių, nukreiptų prieš kitataučius, tarp jų – ir juodaodžių rasę. 

„Dar vienas žmogaus vardo nevertas padaras buvo paguldytas poilsiui miške. Jo „poilsinį pogulį“ ant žemės paįvairino ne vienas ir ne du spyriai į pilvo ir veido sritį“, – rašoma prieraše prie vaizdo įrašo.

Taip pat tekste akcentuojama, kad auka tapęs jaunas vyras – ne baltųjų rasės, esą internetinėje erdvėje garsus žmogus, išniekinęs ne vieną nepilnametę. Kaip teigiama, „suspardytą pedofilą visi Klaipėdoje žino, bet niekas nesiėmė veiksmų“. „Mes esame visur, lai tokie niekšai nemiega, prisimindami mus. Kiekvienas sulauks deramo atsako. Už rasę ir tautą“, – pabrėžiama minėtame socialiniame tinkle.

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams trečiadienį susisiekus su Klaipėdos apskrities policijos atstove Andromeda Grausliene, pašnekovė patvirtino, kad išpuolis pareigūnams yra žinomas.

„Šitą informaciją mūsų pareigūnai turi. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei valdybos padalinys, atsakingas už nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje, bendradarbiaudami su Sunkių nusikaltimų tyrimų valdyba aiškinasi aplinkybes, situaciją. Ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas. Kai turėsime daugiau informacijos, tikrai pasidalysime su visuomene“, – kalbėjo A. Grauslienė.

Kai bus surinkta visa reikiama medžiaga, teisėsauga spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą ir kokio pobūdžio. Paklausta, galbūt anksčiau pareigūnai buvo sulaukę pranešimų apie auka tapusio jauno vyro nusikalstamas veikas, kuriose – nusikaltimai prieš nepilnametes, Klaipėdos policijos atstovė teigė tokios informacijos neturinti.

Jos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų tiki tuo, kad Lietuvos katalikų bažnyčia pati gali išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje. Dauguma apklaustųjų (69 proc.) nurodė tuo netikintys, nes bažnyčia tokius atvejus yra linkusi dangstyti.

Kas dešimtas gyventojas neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Kad Lietuvos katalikų bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus, kiek labiau už kitus tiki moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.

Bažnyčios gebėjimu pačiai išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus dažniau netiki vyrai, 30–49 metų žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Apklausa taip pat rodo, kad pasitikintys bažnyčia labiau pasitiki jos sugebėjimu išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje (29 proc. tuo tiki ir 60 proc. netiki), nei tie, kurie nepasitiki bažnyčia (9 proc. tuo tiki ir 84 proc. netiki).

Didžiausią įtaką gyventojų atsakymams turėjo lankymosi bažnyčioje dažnumas – daugiau nei pusė tų, kurie į bažnyčią ateina kartą per savaitę ar dažniau, nurodė tikintys šios institucijos gebėjimu pačiai išsiaiškinti tokius atvejus (56 proc. tuo tiki ir 32 proc. netiki).

Tokių atvejų išaiškinimu tiki ir trečdalis besilankančių nors kartą per mėnesį (35 proc. tuo tiki ir 54 proc. netiki). Tarp tų, kurie lankosi tik kelis kartus per metus (15 proc. tuo tiki ir 74 proc. netiki) ar niekada nesilanko (4 proc. tuo tiki ir 85 proc. netiki) absoliuti dauguma netiki tuo, nes mano, kad bažnyčia tokius atvejus linkusi dangstyti.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1016 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.

Pedofilija ir seksualinių mažumų klausimai tikriausiai yra vienintelės politinio pobūdžio temos, kurioms neabejingas joks Lietuvos gyventojas. Lietuvis gali spjauti ant Ukrainos, Taivano ir Sudano, jam taip pat gali nerūpėti savi skurstantys tautiečiai ir dideli mokesčiai, tačiau vos tik fone pasirodo vaivorykštės spalvų vėliava, jo ausys iškart suklūsta, veidas apsiniaukia, o rūstūs vyzdžiai išsiplečia.

Reikia pastebėti, kad lietuvių kova už tradicines vertybes yra labai tiesiogiai susijusi su kitais socialiniais ir politiniais klausimais. Puikiai pamenu, kaip prasidėjo ir vystėsi žymioji Garliavos mergaitės epopėja. Prasidėjo ji nuo pavardžių neįvardijančių straipsnių, kuriuose vyriškis A kaltino savo buvusią draugę moterį A, kad ši kartu su savo seserimi (moterimi B) pardavinėja jų dukrą (mergaitę A) ir jos pusseserę (mergaitę B) pedofilams.

Reikia pastebėti, kad lietuvių kova už tradicines vertybes yra labai tiesiogiai susijusi su kitais socialiniais ir politiniais klausimais.

Vienu jų įvardintas vyriškis B, kuris buvo verslininkas, atstovavęs moteriai A teismo procese dėl mergaitės A globos. Netrukus buvo įvykdytos žmogžudystės – nušauta moteris B ir vyriškis C (teisėjas, taip pat įvardintas kaip tvirkintojas). Vėliau sekė dar daugiau dramatiškų įvykių, o bėgant laikui į šią epopėją įsivėlė vis spalvingesni ir keistesni personažai, kurių dėka šis baisus pasakojimas įgavo klaikų farso prieskonį.

Itin negerą vaidmenį jame suvaidino žiniasklaida, mat didelė dalis žinomų žurnalistų palaikė vieną ar kitą pasakojimo pusę ir emociškai šantažavo žiūrovus bei skaitytojus („mergaitės noras grįžti pas mamą“, „mergaitės kova už teisę likti su seneliais, kurie ją myli“), o įvairūs politikos gražuliai taip pat neužmiršo pasidaryti savireklamos.

Dramatiškiems įvykiams vis labiau besirutuliojant dalis senelių – tetos šalininkų įtikėjo, kad egzistuoja visą Lietuvą apraizgęs pedofilų klanas. Jie ne tik grobia ir tvirkina vaikus bei žudo žmones, bet ir yra atsakingi už viską, kas negero įvyko Lietuvoje per 30 metų. Jo atstovai taip pat visiškai kontroliuoja žiniasklaidą, teisėsaugą ir kai kuriuos politikus.

Šis susiformavęs mitas atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos žmonių į lytinius iškrypimus ir seksą žiūri per vadinamąją socialinių klasių kovos prizmę. „Paprastiems“ žmonėms atrodo, kad už visas jų bėdas (mažas pensijas, augančias kainas parduotuvėse, emigravusius bei Kalėdoms negrįžtančius vaikus ir t. t.) yra atsakingi kažkokie mistiniai, abstraktūs „iškrypėliai“.

Jie slepiasi kažin kur ir užsiima nežinia kuo, tačiau už visas pasaulio ir Lietuvos bėdas yra atsakingi būtent jie. Svarbu paminėti, kad didelė dalis Lietuvos žmonių mėgsta klijuoti „iškrypėlio“ etiketę ne tik tiems, kurie yra teisti už vaikų tvirkinimą ir kurie akcentuoja savo „kitokią“ lytinę orientaciją. Iškrypėliais nemaža dalis lietuvių mėgsta pakrikštyti visus, kurie daro kažką „ne taip“ ir kurie kažkuo iš esmės nepatinka „normaliems“ daugumos atstovams. Pvz., jeigu neturi išmaniojo telefono arba automobilio, gali būti, kad žmonės iš pradžių pradės kuždėtis, jog tu esi keistas, o netrukus padarys išvadą, kad esi užsislaptinęs iškrypėlis arba gėjus.

Taip pat tarp Lietuvos žmonių egzistuoja gajus įsitikinimas, kad nei pedofilų, nei gėjų, nei transvestitų sovietmečiu nebuvo ir kad tai neva yra iš Vakarų kartu su nepriklausomybe „liberastų“ atneštas pramanas.

Vis dėlto močiutės išdykavimai su anūku, kalbos apie žinomo krepšininko uošvio, taip pat TV personažo „Mėslitos“ direktoriaus pomėgius, pasakojimai apie kunigo ir kunigėlio santykius su vienu jaunuoliu puikiai parodo, kad „iškrypėliai“ dažniausiai nesislepia dramblio kaulo bokšte. „Iškrypėliai“ gali gyventi čia pat, toje pačioje laiptinėje ar kieme.

Kai buvau mažas, mūsų daugiabutyje buvo paplitęs gandas, kad aukščiau gyvenantis vyriškis tvirkina ir net prievartauja savo podukras. Vėliau, kai buvau šiek tiek vyresnis, vienas girtuoklis priėjo prie mūsų, žaidžiančių vaikų, ir paklausė agresyvaus bei dominuoti linkusio rusakalbio ar šis nenori lito? Rusiukas pasakė, kad nori, ir girtuoklis, pasakydamas „tuomet tu man“, griebė sau už tarpkojo. Visa tai buvo padaryta juokais, labiau norint pažeminti ir pasityčioti, nei patenkinti aistrą, tačiau tai puikiai parodo, kad „tarybiniai virai“ taip pat gali būti padykę. Jeigu manimi netikite, prisiminkite didįjį „disidentą“ E. Čekanavičių.

Taip pat svarbu suvokti, kad tie sostinėje vaivorykštės vėliavomis mojuojantys tapinai nėra nei ištvirkusio „liberastų“ elito atstovai, nei normaliai visuomenei iššūkį bandanti mesti bohema. Jie yra paprasčiausi kaimo jurgeliai, t. y. tokios pat nykios vidutinybės, kaip ir provincijoje likę jų giminaičiai, ir viskas, ko jie nori, tai susikurti savąjį „aš“ per tiesiosios žarnos prizmę.

P. S. Niekas nesirengia taip gėjiškai, kaip Lietuvos buduliai. „Maikės“ be rankovių, šortai arba aptemtos kelnės, „šlepetės arba „tapkės“ ir, žinoma, rankinė, vadinamoji pederastkė, – bet kuris taip apsirengęs vyras JAV ar Vakarų Europoje būtų palaikytas visišku „pyd*ru“.

– Jūs esate vienas iš tų, kuris pasirašė laišką vyskupams. Kodėl jau pati tikinti bendruomenė prašo vyskupų tirti pedofilijos atvejus bažnyčioje?

– Dėl to, kad pastebėjome nepakankamą veiksmingumą šioje srityje. Taip pat turint kontekstą pasaulyje, Europoje, kur yra tokie tyrimai atliekami, akivaizdu, kad reikia tai daryti ir Lietuvoje.

– Kol kas viešai arkivyskupas Gintautas Grušas yra kartą atsiprašęs visuomenės už tai, kad per mažai kreipia dėmesio į atvejį, kai pareigūnai tyrė kunigo Kęstučio Palikšos turėtą pornografijos kolekciją su vaikais bei lytinio santykiavimo su nepilnamečiu. Jūsų nuomone, kaip reaguoja katalikų bažnyčia?

Visas LNK reportažas – vaido įraše:

– Praėjo tik antra diena, labai tikimės tos reakcijos ir supratimo. Tai nėra grasinimas ar reikalavimas, o pasiūlymas susitikti ir bendradarbiauti.

– Jeigu atsakymo nesulauksite arba sulauksite neigiamo, ką darysite?

— Labai tikimės, kad tas atsakymas bus teigiamas. Tuo laišku pasidalinome ir su Romos Šventojo tėvo nuncijumi.

— Ar jūs, kaip pasirašiusieji, siūlote vidinę komisiją ir kiek ta vidinė komisija gali būti objektyvi? Gal geriau kalbėti apie išorinį tyrimą, nes kalbame apie nusikaltimus, kurie yra apibrėžti Lietuvos baudžiamajame kodekse?

– Mūsų siūlymas yra išorinė, labai plati ekspertų komisija, kuriai vadovautų žmogus, niekaip nesusijęs su institucine bažnyčia. Tokiu modeliu panašios komisijos veikia Vokietijoje. Svarbiausias dalykas – išgirsti, pasiekti nukentėjusius asmenis, aukas, kad jie pamatytų, kad gali prabilti.

– Kaip jūs praktiškai įsivaizduojate šią komisiją? Ar patys nukentėjusieji turėtų kreiptis?

Svarbiausias dalykas – išgirsti, pasiekti nukentėjusius asmenis, aukas, kad jie pamatytų, kad gali prabilti.

– Yra tam tikri tyrimo modeliai ir kitų šalių patirtis. Vieni ekspertai galėtų dirbti su archyvais, o kiti, pagal mokslinį metodą, atliktų socialinį tyrimą.

 – Kokios komisijos veiklos, jos atvirumo jūs, kaip bendruomenė, tikėtumėtės?

– Pagrindas – skaidrumas ir atviras įsivardijimas nustačius tam tikrus atvejus, kai buvo atliekami nusikaltimai, kuriems nėra senaties termino.

– Sakote, kad reikėtų tirti buvusius nusikaltimus? Ar mes kalbame tik apie senus atvejus, o gal ir apie vykstančius dabar?

– To negalima atsakyti. Viena iš paskaitų kviesti šį susitikimą – kalbėti apie tai, kas buvo ir pasirūpinti, kad tokių atvejų nebūtų dabartyje.

– Pasaulyje dėl tokių skandalų mažėja tikinčiųjų. Vokietijoje, paskelbus apie seksualinės prievartos aukas, iš bažnyčios pasitraukė apie milijoną tikinčiųjų. Ar Lietuvoje sulauksime to paties, kad visuomenė dar labiau nusisuks nuo bažnyčios?

– Keičiasi visuomenė, ateina nauja karta, kurios jau visai kitoks santykis su religija. Kol kas matome didelį nusivylimą socialinėje erdvėje, ypač tarp tų nuolatinių, veiklių katalikų.

Pirmoji istorija prasidėjo prieš penkerius metus. „Advokatas 2018 metų rugpjūtį atvažiavo į stovyklą prie Klaipėdos. Mergaitės pasiskundė, kad jis lindo prie jų. Ta istorija tuo ir baigėsi. Jis buvo uždarytas į areštinę ir netrukus paleistas. Vaikai apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ta istorija prabėgo, iki šiol dar nesibaigė“, – pasakojo delfi.lt žurnalistas Dainius Sinkevičius.

„Kaltinamas, kad jis išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti bei pagamino pornografinio turinio vaizdus, kuriuose vaizduojamas vaikas, ir juos laikė. Dėl tokių veikų buvo du epizodai. Trys epizodai dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo“, – Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Julius Rėksnys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šios bylos nagrinėjimas dar nebaigtas. Verdiktą teismas turėtų skelbti jau rudenį. Antroji istorija nutiko prieš trejus metus, kai advokatas nuvyko į stovyklą Trakų rajone ir taip pat galimai išnaudojo vos keturiolikos sulaukusią mergaitę. Istoriją į viešumą iškėlęs žurnalistas D. Sinkevičius sako, jog aukos tėvai patys norėjo, kad byla būtų paviešinta.

„2021 metų liepą jis vėl atvažiavo į stovyklą tik šį kartą Trakų rajone. Tai buvo ir nepilnamečių, ir suaugusiųjų sporto stovykla. Ir toje stovykloje vieną vakarą jis atėjo pas mergaitę, kuri tuo metu savo miegamajame buvo likusi viena, ir atliko neteisėtus veiksmus. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl nepilnametės seksualinio prievartavimo“, – pasakojo D. Sinkevičius.

Toje stovykloje vieną vakarą jis atėjo pas mergaitę, kuri tuo metu savo miegamajame buvo likusi viena, ir atliko neteisėtus veiksmus.

„Šioje byloje minėtas asmuo buvo kaltinamas nepilnamečio asmens seksualiniu išnaudojimu ir taip pat su seksualiniu išnaudojimu susijusia veika – nesunkiu sveikatos sutrikdymu nepilnamečiam asmeniui“, – kalbėjo prokuroras.

Šios bylos nagrinėjimas taip pat dar nebaigtas. Kada sprendimas, neaišku. Savo advokatų kontorą Vilniuje turintis ir šiuo metu dėl pedofilijos teisiamas L. Marcinkevičius jau metus dirbti pagal profesiją negali.

„2022 metais balandžio mėnesį advokatų taryba priėmė sprendimą laikinai sustabdyti profesinę veiklą. O veikla sustabdyta nuo 2022 metų birželio 1 dienos“, – sakė advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.

Žurnalistas, bendravęs tiek su nukentėjusių mergaičių, tiek ir su kitų vaikų tėvais, sako, kad šie pastebėjo keistą advokato elgesį stovyklose. „Jis neidavo prie suaugusiųjų, jų vengdavo. Kiti pagalvojo, kad gal žmogus yra tokio būdo – nenori ir vengia kitų žmonių. Bet tuo pačiu dabar jie atkreipė dėmesį, kad jis lyg ir „trindavosi“ tarp nepilnamečių“, – akcentavo žurnalistas.

Visi žmonės, dirbantys ar savanoriaujantys vaikų stovyklose, privalo turėti pažymą, kad jie nėra teisti dėl seksualinių arba sunkių nusikaltimų. Tačiau iki šiol niekas netikrindavo, ar tokių pažymų stovyklų organizatoriai tikrai prašo. Bet šią vasarą tikrinimai jau vyks.

„Atsitiktinumo atrankos būdu bus atrinktos stovyklos, kuriose lankysimės kartu su Valstybine darbo inspekcija ir prašysime patikrinti tam tikrus atitinkančius dokumentus, kurie patvirtintų, kad žmonės, kurie dirba su vaikais nėra teisti už seksualinius nusikaltimus“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. 

Žiniasklaidai ir toliau viešinant pedofilijos istorijas, pokyčių žada ir teismai. Teisėjų taryba svarstys galimybę viešinti seksualiniais nusikaltimais kaltinamų asmenų pavardes ir tais atvejais, kai jų bylos nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose.

„Kauno apylinkės teismo rūmuose gautas nuteistojo R. J. apeliacinis skundas. Juo prašoma pakeisti 2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir nuosprendžio vykdymą atidėti arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu“, – BNS informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Birželio 9 dieną Kauno apylinkės teismas jam paskyrė trejų metų ir mėnesio laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Jis nuteistas už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimą, taip pat šių veiksmų atlikimą už atlygį bei nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti trys asmenys: du iš jų buvo 15, vienas – 17 metų.

Byloje vienam jų priteisti 8 tūkst. eurų, kitiems dviem – po 7 tūkst. eurų neturtinės žalos.

R. Jakštys jau yra nuteistas panašaus pobūdžio byloje, kurioje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti keturi nepilnamečiai.

Šioje byloje jam skirta laisvės apribojimo bausmė, vėliau pakeista į 90 parų areštą.

Teismas R. Jakščiui buvo uždraudęs bendrauti su nepilnamečiais.

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį 44 m. moteriai, gyvenančiai Šilutės rajone. Sunku suprasti, kodėl ji pakluso susirašinėjimo draugo patarimui užsidirbti ir išnaudojo pornografijai savo anūką.

Vos kelerių metų vaikas buvo filmuojamas miegantis, kai močiutė jį netinkamai glamonėjo, naudojo jo koją tenkinti save lytiškai. Tokius vaizdus moteris filmuodavo ir siųsdavo savo susirašinėjimo draugui.

Visa tai tapo žinoma teisėsaugos pareigūnams. Apklausų metu moteris pripažino kaltę. Tiesa, ji aiškino, esą buvo skatinama ir mokoma Vokietijoje gyvenančio draugo, lietuvio, žadėjusio už tai atlygį.

Viskas išaiškėjo, kai Vokietijos policija susidomėjo pedofilijos vaizdais besidominčiu asmeniu. Jo kompiuteryje rasti vaizdai nuvedė tyrėjus į Lietuvą. Taip buvo susekta savo anūką pornografinio turinio vaizdams išnaudojusi moteris.

Vos kelerių metų vaikas buvo filmuojamas miegantis, kai močiutė jį netinkamai glamonėjo, naudojo jo koją tenkinti save lytiškai.

Teismas paskelbė sprendimą, kuriuo moteris siunčiama už grotų penkeriems metams. Ji turės atlyginti aukai padarytą neturtinę žalą, kuri vertinama 12 tūkst. eurų.

Tuo pat metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos dar kelios pedofilijos bylos. Vienoje jų teisiamas vyras seksualiai išnaudojęs kaimynų mergaitę, kuriai leisdavo maudytis savo vonioje.

Pasak kaltinimo, vyras 10 metų mergaitę žagindavo ir seksualiai išnaudojo ilgą laiką, kol apie tai tapo žinoma suaugusiems asmenims ir tolimesniam vaiko žalojimui buvo užkirstas kelias.

Įtartas vyras buvo įpareigotas neišvykti, bet vieną dieną pareigūnai namuose jo nerado. Apie jį žinių gauta iš Latvijos. Tai buvo vertinama, kaip pasislėpimas nuo teisėsaugos. Vyras bandė aiškinti ne iki galo supratęs jam skirtos sankcijos esmę.

Byla vis dar nagrinėjama, bus siekiama apklausti liudininkus ir peržiūrėti nukentėjusiosios apklausos vaizdo įrašą.

Dar vienoje panašioje byloje kaltinimai pareikšti 10 kartų teistam vyrui, kuris kaltinamas skatinęs pernelyg ankstyvą podukros domėjimąsi seksualiniu gyvenimu. Šis Tauragės rajono gyventojas kaltinamas žaginęs ir kitaip seksualiai išnaudojęs mergaitę.

Portalo duomenimis, teisininkas, šiuo metu laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašo, kaltinamas seksualiai smurtavęs prieš nepilnametes vasaros stovyklose 2018 ir 2021 metais.

Jis į prašymus pateikti savo poziciją neatsakė, tačiau, „Delfi“ žiniomis, savo kaltę neigia.

L. Marcinkevičių iš praktikuojančių advokatų sąrašo Lietuvos advokatų taryba nusprendė išbraukti nuo 2022 metų.

BNS primena, jog vaiko teisių gynėjai kartu su darbo inspektoriais anksčiau šį mėnesį pranešė tikrinsiantys, ar vaikų vasaros stovyklose dirbantys asmenys nėra teisti dėl seksualinių ar sunkių nusikaltimų.

Tokia akcija rengiama pirmą kartą.

Dirbantys su vaikais negali būti teisti dėl seksualinio pobūdžio, taip pat sunkių arba labai sunkių nusikaltimų, ir darbdavio pareiga patikrinti, ar darbui su vaikais samdomi ar savanoriaujantys žmonės nėra padarę tokių nusikaltimų.

31-erių dvasininkas buvo suimtas po to, kai jo globojamai ketverių metų mergaitei sutriko sveikata ir buvo atliktas testas dėl gonorėjos, o jo rezultatas buvo teigiamas.

J. Webbas tvirtino, kad mažametė lytiškai plintančia liga užsikrėtė ne lytinio akto metu, o pasinaudojusi vienu iš jo rankšluosčių arba maudydamasi vonioje.

Tačiau prokurorė Bailey Taylor teigė, kad nėra pagrįstų įrodymų, galinčių patvirtinti, jog keturmetė užsikrėtė nuo vandens vonioje. „Jei taip būtų, gonorėjos atvejų būtų daug daugiau“, – sakė ji.

Misionierius nuteistas 25 metams dėl seksualinės prievartos prieš jaunesnį nei 12 metų asmenį, penkeriems metams dėl kaltinimo kraujomaiša ir dvejiems metams dėl pavojaus sukėlimo vaikui.