Pirmadienį ir antradienį Vašingtone vykusių derybų ataskaitoje Kinija „pabrėžė, kad niekada nesileis į kompromisus ir nenusileis Taivano klausimu“, ir paragino Jungtines Valstijas nustoti ginkluoti savivaldžią salą, kurioje šią savaitę vyks rinkimai.

Kinijos pusė taip pat paragino Jungtines Valstijas „sumažinti savo karinį dislokavimą ir provokacinius veiksmus Pietų Kinijos jūroje ir nustoti remti atskirų šalių pažeidimus ir provokacijas“.

„Jungtinės Valstijos turėtų visapusiškai suprasti pagrindines jūrų ir oro erdvės saugumo problemų priežastis, griežtai suvaldyti savo priešakinėse linijose esančias pajėgas ir nustoti perdėti situaciją bei kelti triukšmą“, – sakoma pranešime.

„Kinijos pusė taip pat išsamiai išdėstė savo oficialią poziciją ir pagrindinius susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su pagrindiniais Kinijos interesais ir tarptautiniais karštaisiais taškais“, – priduriama pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) lapkritį susitarė atnaujinti svarbias šalių karines derybas, kurios buvo sustabdytos daugiau nei prieš metus.

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas (Čarlzas Braunas), kuris žinomas inicialais „CQ“, gruodį kalbėjosi  su Kinijos generolu Liu Zhenli (Liu Dženliu) ir aptarė „bendradarbiavimo svarbą siekiant atsakingai valdyti konkurenciją“, teigia Vašingtonas.

Šią savaitę Pentagone vykusioms deryboms vadovavo JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas Michaelas Chase'as (Maiklas Čeisas) ir Kinijos generolas majoras Song Yanchao (Song Jančao), pranešė Vašingtonas.

„Kinija išreiškė norą plėtoti sveikus ir stabilius karinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis lygybės ir pagarbos pagrindu“, – teigiama Kinijos pranešime.

„Jungtinės Valstijos turėtų atvirai reaguoti į Kinijos nuogąstavimus ir imtis daugiau veiksmų, kurie padėtų plėtoti abiejų kariuomenių santykius“, – priduriama pranešime.

Pasak Pentagono pranešimo, JAV savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu „išlaikyti atvirą karinę komunikaciją“, „kad konkurencija neperaugtų į konfliktą“.

Gynybos sekretoriaus padėjėjas M. Chase'as sakė, kad JAV „ir toliau skraidys, plaukios ir vykdys operacijas saugiai ir atsakingai visur, kur tai leidžia tarptautinė teisė“.

Jis pabrėžė „pagarbos atviros jūros laivybos laisvei svarbą“, atsižvelgdamas į „nuolatinį KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) vykdomą persekiojimą prieš teisėtai Pietų Kinijos jūroje plaukiojančius Filipinų laivus“.

M. Chase'as taip pat „dar kartą patvirtino taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje“ svarbą, nurodė Pentagonas.

Ištikimas Rusijos sąjungininkas A. Lukašenka sekmadienį atvyko į Kiniją mažiausiai dviejų dienų vizito. Jo biuras sekmadienį paskelbė, kad jis ir Xi Jinpingas aptars tokius klausimus kaip „prekyba, ekonomika, investicijos ir tarptautinis bendradarbiavimas“. Pastarąjį kartą A. Lukašenka lankėsi Kinijoje vasarį, dėl Maskvos invazijos į Ukrainą kelionė sulaukė daug dėmesio.

„Baltarusija yra, buvo ir bus patikima Kinijos partnerė“, – pirmadienį Xi Jinpingui sakė A. Lukašenka, apie derybas pranešė jo biuras. „Jau seniai nusprendėme, kad bendradarbiausime (...) ir būsime Kinijos draugai, – sakė jis. – Šiai draugystei jau daugiau nei 30 metų ir ji niekada nenukrypo iš šio kelio“.

Pekinas nėra viešai pasmerkęs Rusijos karo Ukrainoje. Baltarusija labai priklauso nuo Rusijos politinės ir finansinės paramos, Maskva pasinaudojo šalimi pradėdama puolimą prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį.

Šios derybos vyksta tuo metu, kai prasidėjo keturių dienų paliaubos tarp žydų valstybės ir „Hamas“. Penktadienį kovotojų grupuotė planuoja paleisti pirmuosius 13 įkaitų ir numatoma, kad per keturias dienas iš viso paleis 50 asmenų.

„Mums reikia, kad būtų paleisti visi įkaitai. Visi, o ne tik 50“, – per susitikimą su Prancūzijos žurnalistais teigė C. Colonna.

Praėjusį mėnesį per „Hamas“ išpuolį Izraelyje kovotojai įkaitais paėmė apie 240 žmonių.

Paryžius nurodė, kad konfliktas Artimųjų Rytų regione bus vienas iš svarbiausių C. Colonna ir jos kolegų iš Kinijos darbotvarkės klausimų.

Kiek anksčiau šią savaitę Prancūzijos diplomatinis šaltinis teigė, kad Kinija dėl tvirtų santykių su Iranu tampa vis svarbesnė regiono veikėja.

„Pirmas dalykas, kurio tikimės iš Kinijos šiame konflikte, yra sujungti jos pastangas su mūsų pastangomis siekiant užtikrinti, kad išvengtume bet kokios regioninės eskalacijos“, – nurodė šaltinis.

Šiemet Pekinas stengėsi aktyviau veikti Artimuosiuose Rytuose, padėdamas pasiekti istorinį Saudo Arabijos ir Irano suartėjimą, ir siųsdamas į regioną pasiuntinį raginti nutraukti ugnį Izraelio ir „Hamas“ konflikte.

Mums reikia, kad būtų paleisti visi įkaitai. Visi, o ne tik 50.

Penktadienį ryte priimta Li Qiango, C. Colonna pabrėžė, kad Kinija ir Prancūzija, kaip nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, turi bendrą atsakomybę viso pasaulio atžvilgiu.

Jos teigimu, tiek Paryžius, tiek Pekinas turėtų stengtis rasti atsakymus į pagrindinius iššūkius, visų pirma klimato ir biologinės įvairovės, daryti viską, kas galėtų sumažinti įtampą pasaulyje.

Li Qiangas savo ruožtu atkreipė dėmesį į teigiamas Kinijos ir Prancūzijos bendradarbiavimo visose srityse tendencijas.

Kiek vėliau penktadienį Pekino universitete C. Colonna susitiko su Wang Yi ir atnaujino aukšto lygio Kinijos ir Prancūzijos dialogą kitose bendradarbiavimo srityse.

2014 metais pradėtas derybų ciklas, sustabdytas pandemijos metu, apima tokias temas kaip akademiniai, moksliniai, kultūriniai ir sportiniai mainai, taip pat su turizmu ir su lyčių lygybe susijusius klausimus.

Prancūzija ir Kinija ketina sudaryti keletą susitarimų tokiose srityse kaip švietimas, kultūra, universitetų mainai ir sveikata, nurodė Paryžius.

Penktadienį Pekinas paskelbė, kad Prancūzija bus viena iš kelių šalių, kurioms bus taikomas bevizio įvažiavimo į Kiniją ne ilgiau kaip 15-ai dienų režimas.

Nuo gruodžio 1 dienos ši sistema taip pat bus pradėta taikyti Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Malaizijos piliečiams.

Prancūzija tikisi, kad Kinija atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas Ukrainoje

Prancūzija tikisi, kad Pekinas atidžiai stebės, ar neremiamas Rusijos karas prieš Ukrainą, penktadienį pareiškė prancūzų diplomatijos vadovė.

„Tikimės Kinijos pareigūnų budrumo, kad joks darinys Kinijoje (...) tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie neteisėtų Rusijos karo veiksmų“, – spaudos konferencijoje Pekine po derybų sakė užsienio reikalų ministrė C. Colonna.

Kinija atsisako pasmerkti Rusijos 2022-ųjų vasarį pradėtą invaziją į Ukrainą ir plečia savo ekonominį, diplomatinį ir karinį bendradarbiavimą su Maskva.

JAV sako, kad kinų kompanijos padeda Rusijos invazijai į Ukrainą, ir ragina Pekiną dėl to imtis priemonių.

C. Colonna penktadienį sakė neabejojanti Kinijos galimybėmis deklaruoti visišką pagarbą pagrindiniams Jungtinių Tautų chartijos principams.

„Dėl didelių krizių norime bendradarbiauti su Kinija, kad pateiktume atsakymus į Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – sakė ji.

„Bendradarbiavimas su Kinija yra būtinas siekiant paskatinti teisingą ir ilgalaikę taiką, atitinkančią tarptautinę teisę“, – pridūrė prancūzų ministrė.

Xi Jinpingas australų premjerui pasakė, kad jųdviejų šalys gali tapti pasitikinčiomis partnerėmis ir kad jos eina teisingu santykių gerinimo ir plėtojimo keliu, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinų lyderis teigė, kad Kinija ir Australija „neturi jokių istorinių nuoskaudų ar ginčų, neturi esminių interesų konfliktų ir gali visiškai tapti abipusiai pasitikinčiomis ir abipusiai sėkmingomis partnerėmis“.

„Atsižvelgiant į didelius pokyčius pasaulyje, abi šalys turėtų suvokti teisingą Kinijos ir Australijos santykių vystymosi kryptį“, – sakė jis.

Kinijos vadovas teigė, kad tai apima bendradarbiavimą visose srityse – nuo taikos ir stabilumo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione iki klimato kaitos.

A. Albanese'is yra pirmasis per daugiau nei septynerius metus Australijos ministras pirmininkas, apsilankęs Kinijoje. Vizitas surengtas po kelerius metus tarp abiejų šalių tvyrojusios įtampos.

Pekinas yra didžiausias Kanberos prekybos partneris, tačiau santykiai pablogėjo 2020 metais, kai tuometinė Australijos konservatorių vyriausybė uždraudė Kinijos technologijų milžinei „Huawei“ sudaryti sutartis dėl 5G ir paragino atlikti tyrimą, kad būtų nustatyta COVID-19 kilmė.

Turime bendradarbiauti su Kinija ten, kur galime, nesutikti ten, kur privalome, ir veikti vadovaudamiesi savo nacionaliniais interesais.

Įsiutęs Pekinas taikė papildomus tarifus įvairioms Australijos prekėms, įskaitant anglis, miežius ir vyną. Dėl šių veiksmų smarkiai pablogėjo abiejų šalių santykiai.

Vis dėlto nuo praėjusių metų gegužės, kai į valdžią atėjo A. Albanese'is, Kinija pakeitė savo poziciją ir panaikino daugumą Australijos prekėms taikomų apribojimų bei pranešė, kad nori sveikų ir stabilių santykių.

Prieš susitikimą su Xi Jinpingu Australijos ministras pirmininkas pareiškė, kad tikisi konstruktyvios diskusijos, ir teigė matantis daug gerėjančių abiejų šalių santykių požymių.

„Jau pašalinome nemažai kliūčių, trukdančių prekybai tarp mūsų dviejų tautų“, – teigė A. Albanese'is.

„Kinija yra svarbiausia mūsų prekybos partnerė“, – sakė jis.

„Tai sudaro daugiau nei 25 proc. mūsų eksporto, o viena iš keturių mūsų darbo vietų priklauso nuo mūsų prekybos. Taigi tai svarbūs santykiai“, – pridūrė premjeras.

Anksčiau jis pripažino, kad reikia išlaikyti aiškų požiūrį į šalių skirtumus.

„Turime bendradarbiauti su Kinija ten, kur galime, nesutikti ten, kur privalome, ir veikti vadovaudamiesi savo nacionaliniais interesais“, – pirmadienį sakė  A. Albanese'is.

„Turime išlikti budrūs“

Kinija pasipiktino Australijos saugumo paktu su JAV ir Jungtine Karalyste ir pasmerkė jos sprendimą įsigyti atominių povandeninių laivų, kaip manoma, siekiant atremti Pekino karinę galią Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Australijos premjeras taip pat pareiškė, kad remia tautų apsisprendimo teisę, žmogaus teises ir taikos palaikymą. Tai, jo teigimu, taip pat pasakytina apie Taivaną, kurį Kinija yra pažadėjusi vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga.

Tačiau pirmadienį Xi Jinpingas pasakė A. Albanese'iui, kad jie galėtų bendradarbiauti sprendžiant regioninio saugumo problemas.

„Ten, kur Indijos ir Ramiojo vandenynų regione stengiamasi sukelti neramumus, visų pirma, turime išlikti budrūs, o, antra, pasipriešinti jiems“, – sakė kinų lyderis.

Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, dėl kurio pastaraisiais metais Kanbera ir Pekinas nesutaria, Xi Jinpingas sakė, kad Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su Australija stiprinant plėtrą.

Jis taip pat sakė, jog Kinija nori atvirai ir tolerantiškai bendradarbiauti, siekiant prisidėti prie taikos ir stabilumo regione ir kovoti su iššūkiais, įskaitant klimato kaitą.

Per susitikimą su V. Putinu Sankt Peterburge, kuriame Rusijos vadovas paskelbė priėmęs kvietimą kitą mėnesį apsilankyti Kinijoje, Wang Yi (Vang I) sakė, kad „pasaulis sparčiai juda daugiapoliškumo link“.

„Ekonomikos globalizacija vyksta susidurdama su pasipriešinimu, vienašališki veiksmai yra netvarūs, o hegemonizmas nėra populiarus“, – sakė Wang Yi, remiantis Pekino naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimu anglų kalba.

„Abi šalys turi stiprinti daugiašalį strateginį bendradarbiavimą, ginti savo teisėtas teises ir interesus ir dėti naujas pastangas, kad būtų skatinama sąžininga ir teisinga tarptautinė tvarka“, – pridūrė jis.

Atsakydamas į tai, V. Putinas pasakė Wang Yi, kad „mūsų pozicijos dėl daugiapolio pasaulio atsiradimo sutampa“, teigiama Kremliaus pranešime.

Jis taip pat sakė, kad džiaugiasi, galėdamas priimti Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) kvietimą apsilankyti Kinijoje spalį ir dalyvauti svarbiame renginyje, skirtame „Juostos ir kelio iniciatyvai“.

Tikimasi, kad kitą mėnesį V. Putinas dalyvaus Pekine vyksiančiame trečiajame tarptautinio bendradarbiavimo forume, kuriame bus minimos Kinijos tarptautinio infrastruktūros projekto 10 metų sukaktis.

Tikslios aukščiausiojo lygio susitikimo datos nebuvo paskelbtos.

Ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP paprašius nurodyti, kada tiksliai įvyks V. Putino vizitas, Pekinas atsakė, kad palaiko glaudžius ryšius su savo partneriais „Juostos ir kelio iniciatyvoje“.

„Kviečiame šalis ir partnerius, aktyviai dalyvaujančius „Juostos ir kelio iniciatyvoje“, atvykti į Pekiną aptarti bendradarbiavimo planų ir siekti bendros plėtros“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Kinija ir Rusija yra strateginės sąjungininkės, abi šalys dažnai pabrėžia, kad jų partnerystei ir bendradarbiavimui ekonomikos ir karinėje srityse nėra ribų.

Jų ryšiai tapo dar glaudesni po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, kurį Kinija atsisakė kritikuoti.

Prasidėjus puolimui Ukrainoje, dėl kurio Maskva atsidūrė vis didesnėje izoliacijoje, Kremlius siekė stiprinti ryšius su Kinija.

Kinija stengiasi užimti neutralios tarpininkės poziciją, tuo pat metu siūlydama Maskvai gyvybiškai svarbų diplomatinį ir finansinį gelbėjimo ratą.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šių pastabų ambasadorė sekmadienį buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją.

Kelionė, truksianti nuo trečiadienio iki penktadienio, „yra dar vienas žingsnis popiežiaus norimoje misijoje remti humanitarines iniciatyvas ir ieškoti kelių, galinčių vesti į teisingą taiką“, sakė Vatikanas.

Pranešime tiesiogiai neužsimenama apie karą Ukrainoje.

M. Zuppi, kuris yra Italijos vyskupų konferencijos vadovas, gegužę 86-erių Pranciškaus buvo paprašytas vadovauti taikos misijai, kuria siekiama sustabdyti karą.

Anksčiau šiemet M. Zuppi lankėsi Maskvoje ir Kyjive, taip pat – JAV. Į Kyjivą kardinolas atvyko birželį, ten susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Po trijų savaičių jis išvyko į Maskvą, kur susitiko su Rusijos vaiko teisių komisare Marija Lvova-Belova, kuriai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį dėl neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo į Rusiją.

Liepą M. Zuppi susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). Jie aptarė Vatikano humanitarines iniciatyvas Ukrainoje.

67 metų Bažnyčios atstovas pernai buvo išrinktas Italijos vyskupų konferencijos vadovu ir yra katalikiškos labdaros organizacijos „Sant'Egidio“, kurios specializacija – diplomatija ir taikos pastangos, narys.

Kinija yra pagrindinė Rusijos tarptautinė sąjungininkė, tačiau ji taip pat suintensyvino diplomatiją su Ukraina ir nesiėmė visapusiškos karinės paramos Maskvai.

Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.

Bronzą iškeitė į sidabrą

2008-aisiais Pekine jėgas išmėgino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo, badmintono, bokso, buriavimo, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Olimpiniais vicečempionais tapo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, bronzos medaliai buvo įteikti penkiakovininkui Andrejui Zadneprovskiui, disko metikui Virgilijui Aleknai ir imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui.

Tačiau, praėjus aštuoneriems metams po Pekino žaidynių, paaiškėjo, kad graikų ir romėnų imtynių varžybose dalyvavęs ir 2 vietą užėmęs Rusijos atstovas Chasanas Barojevas pažeidė antidopingo taisykles, tad buvo diskvalifikuotas. Sidabro medalis atiteko M. Mizgaičiui, o lietuvio bronza perduota prancūzui Yannickui Szczepaniakui.

Michaelas priėjo prie manęs ir nusišypsojo: šis medalis – tau, aš jų turiu pakankamai.

M. Mizgaičiui olimpinį sidabrą 2017 m. spalio 9 d. Vilniuje įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Kinijos sostinėje į olimpinių prizininkų aštuonetus pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (4 vieta), šaulė Daina Gudzinevičiūtė (5), boksininkas Jaroslavas Jakšto (5), imtynininkas Mindaugas Ežerskis (7), treko dviratininkės Vilija Sereikaitė (6) ir Simona Krupeckaitė (8), irkluotojas Mindaugas Griškonis (8).

Vicečempionas: M. Mizgaičiui olimpinį sidabrą 2017 m. Vilniuje įteikė TOK prezidentas T. Bachas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Auksas – latviui ir estui

Pekino olimpiados trofėjų kartu su Ch. Barojevu neteko dar 18 Rusijos olimpiečių, tarp jų – auksą iškovojusi moterų sprinterių estafetės 4 po 100 m komanda, kurią paskandino Julija Čermošanskaja.

Dopingo medžiotojams taip įkliuvo 10 baltarusių, 7 Kazachstano sportininkai.

Olimpinėse žaidynėse debiutavo Maršalo Salų, Juodkalnijos ir Tuvalu atletai. Varžybų programą papildė devynios naujos rungtys, tarp jų – vyrų ir moterų BMX dviračiai, 3 000 m kliūtinis bėgimas, vyrų ir moterų 10 km plaukimas atvirame vandens telkinyje.

Latvijai aukso medalį iškovojo BMX dviračių žvaigždė Māris Štrombergs. Vicečempionu tapo ieties metikas Ainārs Kovals, bronzą pelnė sunkiaatletis Viktors Ščerbatihs.

Estijos didvyriu tapo olimpinis čempionas disko metikas Gerdas Kanteris. Sidabro medalį iškovojo irkluotojų duetas Juris Jaansonas ir Tonu Endreksonas.

M. Phelpso benefisas

Fenomenaliais rezultatais Pekine išsiskyrė JAV plaukikas Michaelas Phelpsas, iškovojęs 8 aukso medalius, individualiose varžybose pagerinęs 4 pasaulio ir vieną olimpinį, o estafetėse su bendražygiais – dar 3 pasaulio rekordus.

Nuo rugpjūčio 9 iki 17 d. M. Phelpsas startavo kasdien, kai kuriomis dienomis – net po tris kartus ir jokių užuominų apie nuovargį, įtampą, skausmus.

Vieną savo trofėjų legendinis olimpietis yra padovanojęs jam daug padėjusiam Lietuvos sporto mokslininkui, fiziologui kauniečiui Genadijui Sokolovui.

„Labai malonūs prisiminimai. Po vienos paskutinių rungčių Michaelas priėjo prie manęs ir nusišypsojo: šis medalis – tau, aš jų turiu pakankamai, – interviu „Kauno dienai“ yra sakęs G. Sokolovas. – M. Phelpsas puikiai sutvertas plaukimui. Jo rankos turbūt ilgesnės už kojas. Tai leidžia atlikti ilgesnį grybšnį. Be to, Michaelas buvo pasišventęs darbui. Jis vandenyje treniruodavosi po tris keturis kartus kasdien, taip pat liedavo prakaitą salėje. Nežinau kito plaukiko, kuris tiek laiko praleistų vandenyje. Visa tai jis darė nuo šešerių iki 27-erių – daugiau nei 20 metų!“

Baigęs plaukiko profesionalo karjerą M. Phelpsas yra pripažinęs, kad jį kamavo depresija.

„Netgi svarsčiau, ar išvis noriu gyventi toliau“, – 2019-aisiais pareiškė visų laikų tituluočiausias olimpietis.

Padėka: G. Sokolovui (kairėje) legendinis M. Phelpsas padovanojo vieną savo iškovotą medalį. G. Sokolovo asmeninio archyvo nuotr.

U. Boltui stato skulptūras

Du pasaulio rekordus Pekino olimpiniame stadione buvo pasiekęs  Jamaikos sprinteris Usainas Boltas.

Jis rekordiniais greičiais laimėjo 100 m (9,69 sek.) ir 200 m (19,30 sek.) finalus.

U. Boltas su komandos draugais triumfavo ir estafetės 4 po 100 m varžybose (37,10 sek.). Tačiau 2017-aisiais, pakartojus tyrimą dėl dopingo, buvo diskvalifikuotas Nesta Carteris, tad ir U. Boltas neteko aukso medalio.

2009-aisiais Berlyne surengtame pasaulio čempionate U. Boltas bėgo dar greičiau: 100 m – per 9,58 sek., 200 m – per 19,19 sek.

Sprinto karaliui pastatytos jau dvi skulptūros: pirmoji – 2017 m. Jamaikoje (kai aštuoniskart olimpinis čempionas baigė karjerą), antroji – šiemet liepą Miramaro mieste (Florida, JAV).

Prieš dvejus metus paklaustas, ar nekyla minčių grįžti į didįjį sportą, U. Boltas atsakė: „Jau vėlu. Jeigu būčiau norėjęs, tinkamiausia proga būtų buvusi Tokijo olimpiada. Tačiau prieš žaidynes per pokalbį mano treneris rūsčiai pareiškė: net negalvok apie tai. Nedrįsau jam prieštarauti.“

Sūnus – tėvo pėdomis

Simboliška, kad bilietą į 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpiadą turi Pekino žaidynių prizininko V. Aleknos sūnus Mykolas, tarp kandidačių yra prieš penkiolika metų Kinijos sostinėje startavusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Šiuo metu vietas kitąmet vyksiančiose olimpinėse žaidynėse yra užsitikrinę septyni Lietuvos sportininkai.

Pirmuoju, iškovojusiu olimpinį kelialapį, tapo plaukikas Danas Rapšys, tikslą pasiekęs šiemet balandį vykusiose varžybose „Malmsten Swim Open Stockholm“ Švedijoje. Jis yra įvykdęs du kvalifikacinius normatyvus – 200 m ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi.

Vėliau prie Dano prisijungė Rūta Meilutytė (rungtis – 100 m krūtine), Aleksas Savickas (200 m krūtine), o praeitą savaitę – ir Kotryna Teterevkova (100 ir 200 m krūtine).

Disko metikas Mykolas Alekna kelialapį į Paryžių užsitikrino tą pačią dieną – liepos 15-ąją, kai tapo Europos (iki 23 m.) čempionu.

Netrukus sėkmė lydėjo ir dvejose olimpinėse žaidynėse jau dalyvavusį kitą Lietuvos disko metiką Andrių Gudžių.

Liepa buvo dosni ir šiuolaikinės penkiakovės bendruomenei – pirmą vietą (iš 4 galimų) 2024 m. olimpiadoje Lietuvai (šaliai, bet ne asmeninę) rezervavo moterų komanda, kurią Europos žaidynėse sudarė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Ieva Serapinaitė.

2007-ųjų liepai įpusėjus, kelialapius į Pekino žaidynes turėjo 20 mūsų šalies sportininkų.

Estafetė: 2008-ųjų olimpiados prizininko V. Aleknos sūnus Mykolas turi kelialapį į 2024-ųjų žaidynes. „Facebook“ nuotr.

Lyderiai – amerikiečiai

Tarp šalių, jau turinčių daugiausia kelialapių į Paryžiaus žaidynes (išskyrus šeimininkę Prancūziją), pirmauja JAV – atrankos barjerus yra įveikęs 231 atletas.

Į pirmą dešimtuką taip pat patenka Didžioji Britanija (122), Australija (112), Vokietija (77), Kinija (67), Ispanija (66), Japonija (63), Brazilija (55), Nyderlandai ir Airija (po 46).

Latvijai pirmoji (ir kol kas vienintelė) duris atvėrė lengvaatletė Lina Muzė, Estijai – lengvaatlečiai Rasmusas Miagis ir Karelas Tilga bei plaukikė Eneli Jefimova.

Lenkai turi kol kas 28 olimpinius bilietus. Tarp laimingųjų – triskart olimpinė čempionė kūjo metikė Anita Wlodarczyk, 2021 m. Tokijo žaidynių čempionai – bėgikė Natalia Kaczmarek ir kūjo metikas Wojciechas Nowickis, 2022 m. Europos čempionė stajerė Aleksandra Lisowska.

„Per šio ryto kritinės padėties patruliavimą vandens keliuose aptikti du [žuvę] žmonės“, – paskelbė laikraštis „Renmin Ribao“ („Liaudies dienraštis“).

Valdžios institucijos perspėjo milijonus žmonių Pekine ir jo apylinkėse likti namuose, buvo paskelbtas aukščiausio laipsnio potvynio ir nuošliaužų pavojus.

Valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, sostinėje buvo sustabdytas šimtų autobusų eismas.

Pekino pietinio Fengtajaus rajono gyventoja Chen Hong (Čen Hong) su naujienų agentūra AFP pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip pirmadienio rytą, toliau lyjant, vienas stovintis mikroautobusas buvo iki pusės apsemtas greitai tekančio rudo vandens.

Per šio ryto kritinės padėties patruliavimą vandens keliuose aptikti du (žuvę) žmonės.

 

Trumpam nurimus lietui, šio rajono gyventojai kastuvais valė purvą prie savo namų.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad pakilus vandeniui Fangšano rajone įgriuvo kelio ruožas.

Socialiniuose tinkluose įkeltoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Pekino pakraščiuose purvo srautai nešė transporto priemones, o magistralės virto upėmis.

Nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio vidurdienio Pekine per 40 valandų iškrito vidutiniškai 170,9 milimetrų lietaus, pranešė Pekino meteorologijos biuras. Tai beveik atitinka viso liepos mėnesio kritulių vidurkį.

Visą Kinijos šiaurinę dalį pirmadienį toliau merkia smarkios liūtys.

Audra „Doksuri“ nuo penktadienio, kaip taifūnas praūžusi pro Filipinus ir smogusi pietinei Kinijos Fudziano provincijai, slenka per šalį į šiaurę.

Šią vasarą Kinijoje vyrauja ekstremalios oro sąlygos, fiksuojama rekordinė oro temperatūra. Mokslininkai teigia, kad šiuos reiškinius dar labiau sustiprina klimato kaita.