Patarimas – parduoti būstą

Klaipėdietės teigimu, dėl šios problemos jau ne kartą kreiptasi į daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) „Ieva“ pirmininkę Rūtą Mariją Kilijonienę, bet ši esą niekuo negalėjo padėti.

Labiausiai Oksaną nustebino patarimas butą parduoti. Tačiau ji neketina nuleisti rankų ir nesiruošia kraustytis iš savo namų. Tik tikina nežinanti, kur tokiu atveju reikėtų kreiptis, kai niekas neištiesia pagalbos rankos.

„Situacija tokia: 2021–2022 m. žiemą sienoje pamatėme vandens lašus. Iškart pasikvietėme pirmininkę, ji pasižiūrėjo ir pasakė, kad nežino, kodėl bėga vanduo. Sakėme, kad reikia skubiai tvarkyti, be to, laukiausi vaikelio. Atėjo pavasaris, vasara, niekas nesikeitė. Persiklijavome tapetus, o atėjus vasarai viskas išdžiūvo. Tad vasarą patys išsikvietėme meistrą, jis pasižiūrėjo ir sutvarkė, kiek suprato, už šį darbą iš savo kišenės jam sumokėjome“, – pasakojo Oksana.

Atsiuntė santechniką

Tačiau atėjus 2022-ųjų rudeniui vėl iškilo ta pati problema. Vėl buvo kreiptasi ir į namo pirmininkę. Tačiau ir tąkart nieko pasiekti nepavyko.

Žiemą bute drėgna, tapetai juoduoja, pelėsis ir kvapas – neišvengiami.

„Gyvenu devintajame aukšte. Problema ne pačiame bute, o galbūt namo sienoje iš lauko pusės. Gal yra įtrūkimų. Tačiau aš ne ekspertė, tiksliai negaliu pasakyti. Žiemą bute drėgna, tapetai juoduoja, pelėsis ir kvapas – neišvengiami. Sienos rasoja viename kambaryje ir viename kampe virtuvėje. Auginu mažą vaiką ir bijau, kad nepradėtų sirgti“, – skundėsi Oksana.

Per metus bute apsilankė du meistrai, tarp jų – ir pirmininkės iškviestas vienos įmonės santechnikas, kuris taip pat niekuo negalėjo padėti, konstatavo, kad sienų įtrūkimai – darbas ne jam.

„2023 m. sausio 13 d. mano mama paskambino pirmininkei, pasakė, kad pagaliau reikia kažką daryti, nes namuose šlapia ir šalta. Pirmininkė atsakė, kad jau atsiuntė žmones. Tądien, praėjus maždaug pusantros valandos po mūsų pokalbio, į duris pasibeldė santechnikas. Pasakiau, kad problema sienose. Jis apžiūrėjo sienas, pasakė, kad labai drėgna, bet kas konkrečiai yra, nežinojo“, – pažymėjo klaipėdietė.

Žala: dėl besisunkiančios drėgmės atsiklijavo kambario tapetai. Atsiranda ir juodas pelėsis, kurį pašalinti nėra labai paprasta. Klaipėdietės Oksanos nuotr.

Į prašymus reaguodavo

Tačiau namo pirmininkė R. M. Kilijonienė teigė pastarąjį kartą kalbėjusi su Oksana 2022-ųjų vėlyvą rudenį. Anot jos, į gyventojos prašymus ranka tikrai nebuvo numota. Oksanos bute ji lankėsi ne kartą, tačiau neišmanė, kaip reikėtų suteikti pagalbą.

„Esu apsilankiusi pas ją tris keturis kartus, gal net daugiau. Pasakiau jai, kad ne tam esu sutverta, kad po stogus lakstyčiau. Nesakiau, kad parduotų butą, stengiausi gražiai, neužgaudama pasakyti, kad gal pasiieškotų kito buto, juk negaliu lakstyti po kiekvieno jos iškvietimo. Kiek metų šiame name gyvenu, nė su vienu gyventoju nesu barusis. Ko manęs paprašydavo, tą padarydavau. Nežinau, kaip dar jai širdį parodyti“, – kalbėjo namo pirmininkė.

Pasak jos, apžiūrėti Oksanos butą buvo atvykęs vienos įmonės direktorius, jis buvo užlipęs ir ant namo stogo.

„Ji ieško priekabių. O gal nori dėmesio? Juk buvo atvažiavęs įmonės direktorius, kiek galėjome, padėjome. Jai vis tiek vanduo varva, vis kažkas negerai. Direktorius pats lipo ant stogo, kažką ten tvarkė. Sakė, kad kažkas laša, bet kad tai būtų mirtina katastrofa – tikrai ne. Buvo ir santechnikai, dar jie patys kažką buvo išsikvietę, bent du ar tris kartus. Gal tose sienose yra įtrūkimas, nežinau. Bet kad tame bute būtų mirtinas gyvenimas – tikrai ne“, – pabrėžė R. M. Kilijonienė.

Teko pjauti spyną

Oksana sakė priešingai – pirmininkės minėtos įmonės darbuotojas išties buvo apsilankęs, bet ne praėjusių metų rudenį, o šiemet sausio 13 d.

„2022 m. rudenį pas mus nebuvo atėjęs nė vienas meistras. Tik vasarą mūsų kviestas santechnikas. Niekas stogo negalėjo apžiūrėti, nes, norint ten patekti, reikia turėti raktą. Ten yra spyna. Pirmininkė raktų nuo jos neturi. Joks įmonės direktorius negalėjo patekti ant stogo be raktų. Kai mes buvome išsikvietę meistrą vasarą, jis klausė, ar turime raktus. Tąkart pirmininkė su mano vyru ėjo pas gyventojus, bet nė vienas neturėjo rakto. Mano vyras turėjo pjauti spyną, kad meistras galėtų užlipti ant stogo“, – paaiškino Oksana.

Pirmininkė kelis kartus pabrėžė, kad pastarąjį kartą su Oksana bendravo ne šių metų sausio 13 d., o pernai vėlyvą rudenį.

„Sausio 13 d. ji man neskambino. Jos mama skambino dar iki Naujųjų metų. Sakiau Oksanai, kad aš nekalta, juk matė, ką pirko. Kalbėjome vėlyvą rudenį, bet tikrai ne pastaruoju metu“, – tikino pašnekovė.

R. M. Kilijonienė taip pat sakė, kad kiti kaimynai, gyvenantys šalia Oksanos, nusiskundimų dėl drėgnų buto sienų neturi.

Tačiau šiek tiek kitaip pasakojo Oksana.

„Buvome nuėję pas kaimyną, jis sakė, kad irgi kreipėsi į pirmininkę. Turime nuotraukas ir iš jo buto. O pirmininkė mums sakė, kad niekas nesiskundė, tik mes“, – stebėjosi gyventoja.

Kreipėsi į valdininkus

Oksana šiame name gyvena nuo 2001 m.

Moteris jau kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, iš kurios sulaukė atsakymo.

Dokumentą pasirašė Klaipėdos savivaldybės vyriausioji patarėja Danguolė Dambrauskienė, atliekanti Statinių administravimo skyriaus vedėjos funkcijas.

Rašte teigiama, kad savivaldybė gavo prašymą, kuriame nurodyta, esą DNSB „Ieva“ pirmininkė ignoruoja Oksanos prašymus, kad būtų suremontuotas namo stogas ir siena, nes pro juos šlampa buto sienos ir lubos.

„Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome DNSB „Ieva“ kreiptis į techninės priežiūros prižiūrėtoją, su kuriuo yra sudaryta sutartis dėl pastato techninės priežiūros. Techninės priežiūros, statinio apžiūros metu nustatytų ir pateiktų išvadų pagrindu informuoti pareiškėją, kada ir kokių veiksmų (pvz., šaukiamas susirinkimas ar organizuojamas balsavimas raštu dėl metinio ir ilgalaikio planų patvirtinimo) planuoja imtis, kad būtų užtikrintas namo bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas“, – skelbiama atsiųstame rašte.

Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Raštą perdavė pirmininkei

„Trečiadienį, sausio 18 d., mano vyras pirmininkei nunešė savivaldybės atsiųstą raštą. Ji net neskaitė, pasakė, kad nežino, kur kreiptis. Laiptinėje atsitiktinai radome vienos įmonės skelbimą, vyras jį nunešė kaip pavyzdį, kad pirmininkė jiems paskambintų. Tąkart ji pažadėjo ateiti su meistru, tačiau dar nieko nesulaukėme“, – kalbėjo gyventoja.

Kraštutiniu atveju buto savininkė gali spręsti problemą teismine tvarka.

Praėjusią savaitę Oksana rado skelbimą laiptinėje, prie įėjimo. Klaipėdietė tikino pati paskambinusi į remonto įmonę ir papasakojusi situaciją.

Atsakingas įmonės asmuo jai paaiškino, kad tokioje situacijoje su pirmininke turėtų būti sudaryta sutartis, po to vyktų namo stogo ekspertizė, ją atlikus būtų imamasi darbų.

„Jeigu visa tai daryčiau už savus pinigus, turėčiau sumokėti apie 2 tūkst. eurų. Kitu atveju reikėtų išsireikalauti atlygio iš pirmininkės, taip patarė įmonės atstovas“, – teigė Oksana.

Kraštutinis atvejis – į teismą

Išklausęs Oksanos „Klaipėdai“ papasakotą istoriją, uostamiesčio savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius paaiškino, ką reikėtų daryti.

„Pastato administravimui įsteigta DNSB „Ieva“. Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius nėra gavęs pranešimo apie tai, kad DNSB „Ieva“ pirmininkė nesiima priemonių problemai spręsti. Šių metų pirmame ketvirtyje skyrius planuoja patikrinti pastato būklę ir tai, kaip DNSB vykdo administruojamo statinio techninę priežiūrą. Išsiaiškinus aplinkybes, galėtume susisiekti ir su pareiškėja. Tačiau neturime jos kontaktų. Kraštutiniu atveju buto savininkė gali spręsti problemą teismine tvarka“, – paaiškino G. Pocius.

Kol kas Oksana nusprendė dar palaukti. Moteris viliasi, kad bus suteikta tokia pagalba, kokios ištisus metus buvo tikimasi.

Restorane valgę gyventojai socialiniuose tinkluose paskelbė supelijusių bandelių nuotraukų. Kai kurie klientai rašė mėsainiuose radę net vabzdžių kojų.

„McDonald's“ restoranai Rusijoje buvo iš naujo atidaryti birželį, tiesa, jau pakeitę pavadinimą – dabar vadinasi „Vkusno & tochka“.

Kai „McDonald’s“ pardavė savo 700 užkandinių „Vkusno & tochka“ operatoriams, naujojo tinklo vadovai pažadėjo, kad klientai patirs geresnę maitinimo patirtį.

Tačiau Rusijos vartotojai – nelaimingi. Kai kurie netgi skundėsi, kad siūlomuose sūrainiuose trūksta sūrio.

Socialinių tinklų nuotr.

Kiti pranešė, kad jiems patiektas sūrio padažas jau pasenęs.

„Nemanau, kad gerai, kai randi pelėsio“, – „Telegram“ rašė vienas klientas.

Tinklo atstovė sakė, kad jie susisiekė su gamintoju dėl tolesnio paaiškinimo ir teigė, kad produkto kokybė ir saugumas yra jų prioritetas.

Vilnietis portalui pasakojo, kad prekybos centre į pirkinių krepšelį dėjosi mangus ir susigundė šalia sudėtais gražiais dideliais kokosais.

Kokoso riešutai buvo dailiai supakuoti, su pagaliuku pradurti skylutę ir šiaudeliu kokoso skysčiui išgerti.

Deja, vaikai ėmė raukytis tik pradėję gerti kokosų vandenį – skystis buvo surūgęs.

Suskaldžius kokoso riešutus, pasak vyro, vaizdas nuvylė dar labiau: baltoji kokoso dalis buvo suminkštėjusi ir pasidengusi juodu pelėsiu, pasidarė aišku, kad kokosai supeliję ir jau senokai nebevalgomi.

„Kokosai buvo visiškai nevalgomi – vienas jų buvo tiesiog surūgęs ir minkštas, o kitas visiškai supelijęs – visą baltą kokoso dalį dengė juodas pelėsis. Tada nutarėme ant pakuotės paieškoti galiojimo datos. Viename popierėlyje matėsi terminas 2020-ųjų rugpjūčio 23 d., kitame – 2020 spalio 11 d., o kokosus pirkau spalio 18-ąją“, – sakė vyras, ir prisipažino, kad parduotuvėje į galiojimo datą, deja, dėmesio visai neatkreipė.

Vyras pasakojo, kad mangai buvo parduodami su nuolaida, tad įsidėjęs porą mango vaisių, susigundė dar ir kokosais akcine kaina. Tiesa, vyras negalėjo tiksliai prisiminti, kokia ta kaina buvo. „Tiesiog užmečiau akį, kad kaina parašyta ant raudono popieriaus“, – tvirtino vilnietis.

Deja, kaip rodo čekis, kaina buvo ne tokia jau ir maža – 2,99 euro.

„Ir mangai, ir kokosai buvo sudėti į vieną didelę pintinę, kainos buvo ant raudono popieriaus, tikriausiai ten buvo nurodytos kelių vaisių kainos, galbūt susipainiojau, bet tikrai nemaloniai nustebau, kai čekyje pamačiau, kad kokosai kainavo 2,99 euro ir jokia nuolaida jiems nebuvo pritaikyta. Mangams nuolaida buvo pritaikyta, o kokosams – ne. Nei imdamas kokosus, nei savitarnos kasoje mušdamas prekes, į tikslią kokosų kainą dėmesio neatkreipiau, čekį patikrinau tik jau suskaldęs kokosus ir pamatęs, kad jie nevalgomi, galbūt tai buvo mano klaida“, – pasakojo vyras, ir džiaugėsi, kad čekio neišmetė.

Viename popierėlyje matėsi terminas 2020 08 23, kitame 2020 10 11, o kokosus pirkau spalio 18-ąją.

Į nemalonią situaciją vakar papuolęs vilnietis ragino ir kitus pirkėjus būti atidesnius – žiūrėti ir į kainą, ir į produkto galiojimo terminą.

Vyras informavo portalą, kad iš karto per mobiliąją programėlę užpildė skundą dėl pasibaigusio galiojimo prekės. Prekybos tinklas „Maxima“ sureagavo operatyviai. Jau pirmadienio popietę vyras sulaukė prekybos tinklo atstovų atsiprašymo ir į pirkėjo sąskaitą buvo grąžinti pinigai už sugedusius kokosus.

Nemalonią situaciją dėl nekokybiškos prekės pakomentavo ir prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Apgailestaujame dėl nemalonios situacijos, su kuria susidūrė pirkėjas. Su juo susisiekėme ir pinigus grąžinome.

Šiuo metu aiškinamės šio incidento aplinkybes ir atliksime patikrinimą parduotuvėje. Imsimės veiksmų, kad tokios situacijos nepasikartotų.

Stengiamės,  kad apsipirkimas mūsų parduotuvėse būtų malonus, o įsigytos prekės atitiktų klientų lūkesčius. Visgi, jei taip atsitiko, kad įsigyta prekė nebuvo kokybiška, gaminį pirkėjas gali grąžinti į parduotuvę kartu su pirkimo kvitu arba kreiptis el. paštu klientai@maxima.lt pateikiant nekokybiško gaminio nuotrauką bei pirkimą įrodantį čekį.

Darkart labai atsiprašome kliento už nemalonią situaciją“, – sakė prekybos centro atstovė.

Druska ar pelėsis?

Didžiųjų prekybos centrų atstovams neretai tenka atsiprašinėti klientų už patirtą nuostolį dėl nebetinkamų vartoti produktų.

Apgailestauti beliko ir tada, kai pirkėja parduotuvės patalpose užfiksavo apipelijusią pirmos rūšies dešrą.

Pasibaisėjusi netvarka klaipėdietė paviešino rūkytos mėsos nuotraukas socialiniuose tinkluose. Pabaltavusi dešra sukėlė daug diskusijų, kai kurie tvirtino, kad tai – visai ne pelėsis, todėl nėra jokio pagrindo nerimauti.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža atkreipė dėmesį, kad kartais pirkėjai neatskiria pelėsio nuo natūralaus druskingumo.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai pelėsis.

"Žmogus gali ir nesuprasti to skirtumo. Ant ilgiau pabuvusios vytintos produkcijos atsiranda druskos pabalimai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai pelėsis", – komentavo A.Bauža.

Užmetęs akį į nuotraukas, viršininkas darė išvadas, kad veikiausiai moteris užfiksavo supelijusį produktą – netrukus šiame prekybos centre bus atliekamas patikrinimas.

A.Baužos žodžiais, papeliję maisto produktai gali būti pavojingi žmonių sveikatai – iš parduotuvių lentynų tokius gaminius reikia nedelsiant išimti.

"Yra ir gerųjų pelėsių, bet mėsos gaminiai su pelėsiu nėra tinkami vartoti. Todėl pirmiausia rekomenduojame neišmesti čekio ir parėjus namo dar kartą gerai apžiūrėti produkciją, ir, pastebėjus kažką negero, nunešti atgal į parduotuvę", – tvirtino pašnekovas.

Su kirmėlių įdaru

Tikrindami prekybos centrus, uostamiesčio inspektoriai randa nemažai pasenusių produktų, už tai numatytos ir baudos.

Neretai tiriami ir vartotojų skundai dėl gyvių maisto gaminiuose.

Neseniai pirkėjai buvo šokiruoti, kai savo mėgstamuose šokoladiniuose saldainiuose išvydo besirangančių kirmėlių.

Pilietiški žmonės pranešė apie incidentą parduotuvės administracijai, kad ši "kirmėlėta" saldainių partija būtų kuo greičiau pašalinta iš prekybos.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko, maistinės kandys produktuose dažniausiai atsiranda ne dėl gamintojo kaltės, o dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Parduotuvėse, kur šilta ir drėgna, itin palankios sąlygos kandims vystytis.

"Veikiausiai kirmėlės atsiranda ne gamybos procese, o sandėliavimo patalpose, parduotuvėse. Maistinės kandys gali pragraužti pakuotę, jų lervų yra buvę įvairiuose produktuose", – sakė A.Bauža.

Išnaikinti kandis – labai sudėtinga. Dažniausiai jų lervų randama augalinės kilmės maisto produktuose, kuriais jos maitinasi.

Lervos ėda miltus, kruopas, sėlenas, makaronus, sausainius ir kitus miltų gaminius, taip pat įvairius grūdus, sėklas, džiovintus vaisius, riešutus, grybus, prieskonius, arbatas.

Uždraudė 4 įmonių veiklą

Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje užregistruoti 125 vartotojų skundai.

Klaipėdos mieste ir rajone ištirti 113 vartotojų skundai, iš jų 39 pasitvirtino. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 5 pranešimais buvo daugiau. Dėl prekybos įmonių šiemet gauta daugiausia vartotojų skundų – net 71 atvejis, iš kurių 29 pasitvirtino.

Pagrįstų skundų priežastys rodo, kad kiekvienais metais vartotojai dažniausiai būna nepatenkinti maisto produktų kokybe (pakitusių ar nebūdingų juslinių savybių).

Už tikrinimo metu pagal vartotojų skundus nustatytus pažeidimus 2017-ųjų pirmąjį pusmetį taikyta 20 poveikio priemonių, iš jų – du įspėjimai, 20 baudų pagal administracinį nurodymą, skirtos baudos (iš viso 395 eurai); uždrausta keturių įmonių veikla.

Pelėsis rūsiuose

Daugiabučių namų renovacija turėtų pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti šilumos sąskaitas, tačiau "Būsto valdos" administruojamame K.Baršausko g. 65-ajame name ji tik apkartino gyventojų kasdienybę. Jie skundžiasi, kad ne tik gerokai sumažėjo jų balkonai, tačiau rūsiuose apsigyveno pelėsio grybai.

"Pažiūrėkite, koks dabar balkonas. Apsisukti negali. Darbininkai susiaurino turėklų rėmus. Kam paliko tokį didelį tarpą nuo betoninės plokštės?" – stovėdama ką tik atnaujintame balkone piktinosi šio daugiabučio gyventoja.

Dar didesniu gyventojų galvos skausmu po renovacijos tapo rūsiai. Po kiekvieno lietaus į juos bėga vanduo. Tenka nuolat vėdinti atidarius lauko duris.

"Kauno dienos" žurnalistams apsilankius K.Baršausko g. 65-ajame name, į rūsius vedančios durys buvo plačiai pravertos. Įžengus į juos galėjai išvysti permirkusias ir vis dar po paskutinio lietaus šlapias grindis, buvo juntamas ir drėgmės kvapas.

Daugiabučio gyventojai aiškino, kad dėl drėgstančių rūsių kalti naujai įrengti lietvamzdžiai, nes nuo 1,2 tūkst. kv. m ploto stogo surinktas vanduo išleidžiamas visai šalia namo, tad visas vanduo subėga į rūsius.

"Koks čia nubėgimas, jei nėra jokios izoliacijos, pro visur bėga vanduo, o po to – tiesiai į rūsį. Be to, šviesduobėse iki žemės neišbetonuota, tad pro skyles taip pat į rūsį patenka vandens. Seniau iki pat mano sienų buvo asfaltas, dabar įrengė siaurą trinkelių taką, pro kurį irgi sunkiasi vanduo. Aš savo rūsyje net dviračius pakėliau aukščiau, kad nemirktų ir grindų nesiektų. Dabar jau čia tik drėgna, nes viską su skudurais pas save išvaliau. Būna, tiek prilyja, kad net užsemia rūsyje esančius laiptelius", – aiškino K.Baršausko g. 65-ojo namo gyventojas ir pirštu rodė į rūsyje jau nuo drėgmės supelijusius daiktus.

Gyventojai tvarko patys

Turiu visus įrankius ir svarstau, kad man čia reikės rimtai užsiimti. Kita vertus, ar gyventojai turi tvarkyti? Netvarką jie čia padarė.

"Kauno dienos" sutiktas kitas gyventojas buvo pats pasiryžęs sutvarkyti nevykusiai įrengtus lietvamzdžius, kad tiek į jo, tiek į kaimynų rūsius nebesiveržtų vanduo. Vyras pasakojo, kad prie lietvamzdžių buvo pritaisęs papildomus ruberoido vamzdžius, kurie vandenį nukreipė toliau nuo namo pamatų. Toks meistravimo pavyzdys ilgai neatlaikė, kažkas vamzdžius nuėmė. Dabar vyras po lietvamzdžiais patiesęs linoleumo ir lentų – jos bet šiek tiek vandenį nukreipia toliau nuo rūsių.

"Turiu visus įrankius ir svarstau, kad man čia reikės rimtai užsiimti. Kita vertus, ar gyventojai turi tvarkyti? Netvarką jie čia padarė", – piktinosi kaunietis.

Apie drėgstančius rūsius buvo informuota ir daugiabutį  administruojanti bendrovė "Būsto valda". Gyventojų teigimu,  niekas į skundus nesureagavo. Žmonės tik išgirdo, kad viską reikėjo numatyti prieš renovaciją, o ne dabar, kai darbininkai jau susirinko savo įrankius ir projekto brėžinius.

Tačiau gyventojai juk nėra statybininkai, kad patys išmanytų visus techninius reikalavimus ir reikalingus sprendimus. Ir kam tada reikalinga namą administruojanti "Būsto valda"?

Tas pats savininkas

"Kauno dienos" atliktas tyrimas sukėlė pagrįstų abejonių, kad "Būsto valda" visai neatsitiktinai numoja ranka į gyventojų skundus.

K.Baršausko g. 65-ojo namo renovaciją atliko bendrovė "Pastatų ūkio priežiūra". Dienraštis išsiaiškino, kad ši bendrovė, kaip ir namą administruojanti "Būsto valda", priklauso tam pačiam savininkui.

Daugiabučių namų administratorius viešai nurodo, kad priklauso bendrovei "Civinity", o "Pastatų ūkio priežiūros" priklausomybę tai pačiai "Civinity" galima matyti Registrų centre. Šios įstaigos duomenimis, "Pastatų ūkio priežiūra" į "Civinity" rankas papuolė 2013 m. gruodį.

Būsto administratoriaus pareiga – nuolat tikrinti rangovą ir siekti, kad būtų atlikti kokybiški darbai. Kadangi K.Baršausko g. 65-ajame name išlindo nemažai renovacijos broko, tikėtina, kad "Būsto valda", pasirinkdama tam pačiam savininkui priklausantį rangovą, nesugebėjo užtikrinti sklandaus ir kokybiško darbo.

Objektas nepriduotas

Kauno miesto savivaldybės Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis "Kauno dienai" sakė, kad apie semiamų rūsių problemą žino iš gyventojų skundų. Jis patvirtino, kad namas dar nėra atiduota vertinti.

"Kai buvo atvykusi komisija, dar nebuvo iki galo atlikti darbai, kurie buvo numatyti investicijų projekte, todėl dar ir nebuvo galima atiduoti vertinti. Komisija lankėsi per anksti, tačiau rangovas jau siuntė nuotraukas kaip įrodymą, kad tie darbai jau užbaigti. Šiandien liko klausimas dėl rūsių. Aiškinsimės, ar galima atiduoti vertinti rangos darbus. Projekte buvo numatytas natūralus, atidarius langus, vėdinimas rūsiuose, bet šiame name po lietaus drėgsta rūsiai. Reikia aiškintis, ar tai susiję su renovacija", – sakė specialistas.

Jis tikino, kad viešieji pirkimai vykdomi pagal įstatymą, todėl gali laimėti ir tos pačios įmonių grupės atstovas. "Sunku vertinti, reikėtų klausti BETA atstovų, nes per juos vykdomi pirkimai. Šis rangovas yra atlikęs ne vieną daugiabučio atnaujinimo projektą. Pats rangovas pirmiausia yra atsakingas už savo darbus, turi turėti reikiamus atestatus ir pan., o už projekto įgyvendinimą atsakingas techninis prižiūrėtojas", – kalbėjo K.Miškinis, paklaustas apie "Būsto valdos" ir "Pastatų ūkio priežiūros" bendraturčio faktą.

Sąsajų negali būti

Oficialiai užbaigus renovaciją K.Baršausko g. 65-ajame name bus siekiama gauti valstybės paramą. Ją skirsto Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). "Kauno diena" pasiteiravo, ar agentūra nėra gavusi skundų dėl nekokybiškai atliktos renovacijos ir kaip vertina faktą dėl "Būsto valdos" ir rangovo priklausomybės tam pačiam savininkui.

BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas aiškino, kad nusiskundimų dėl minėto daugiabučio renovacijos agentūra dar nėra gavusi. Kadangi dar nėra pateikti dokumentai, todėl valstybės parama taip pat dar nėra suteikta.

"Šis daugiabučio atnaujinimo projektas įtrauktas į savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programą – tai reiškia, kad už šio daugiabučio renovacijos metu atliekamų darbų tarpines vizualines patikras atsakinga Kauno miesto savivaldybė. Tačiau svarbu, kad agentūros specialistai, prieš išmokant valstybės paramą, kaip numato Valstybės paramos teikimo taisyklės, vyksta į objektą įsitikinti, ar visos priemonės yra įgyvendintos. Šiuo atveju BETA specialistai dar nebuvo nuvykę į vizualinę patikrą, tad komentuoti dėl defektų ar neįgyvendintų priemonių neturime pagrindo", – sakė E.Petrauskas.

"Kauno dienai" specialistas paaiškino, kad K.Baršausko g. 65-ojo daugiabučio namo renovacijos projekto pirkimai vyko pagal aplinkos ministro patvirtintą pirkimų tvarkos aprašą. E.Petrauskas teigė, kad būtent šio aprašo vienas iš privalomų priedų yra Tiekėjo sąžiningumo deklaracija.

Joje tiekėjas privalo nurodyti: "Nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su asmeniu, kuris parengė pirkimo dokumentus, vertins šiam pirkimui pateiktus pasiūlymus, arba yra užsakovo numatytas paskirti statybos darbams prižiūrėti."

O ką daryti, jeigu administratorius ir rangovas priklauso tam pačiam savininkui? Tarsi jokių sąsajų negalėtų būti. Galima spėti, kad, teikiant paraišką, "Būsto valda" nenurodė sąsajų su "Pastatų ūkio priežiūra".

"Vertinant šį pirkimą, BETA iš Užsakovo pateiktų dokumentų sąsajų tarp tiekėjo ir užsakovo nenustatė", – sakė BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas E.Petrauskas.

Prižiūrėjo kiti?

Pasak "Būsto valdos" renovacijos projektų vadovo Šarūno Šlekio, gyventojų sprendimu, namui atnaujinti buvo pasirinktas vienas iš dviejų siūlytų priemonių paketų. Jis apėmė fasado šiltinimo darbus, cokolio šiltinimo darbus, stogo dangos keitimą, pastogės perdangos šiltinimą, senų langų keitimą laiptinėse ir rūsiuose, dalies langų keitimą butuose, šildymo punkto renovaciją ir šildymo inžinerijos keitimą, ventiliacijos kanalų valymą, geriamojo vandens sistemų keitimą, elektros instaliacijos keitimą.

"Drenažo sistemos remontas nebuvo įtrauktas į projektą. Gyventojai apie tokią galimybę buvo informuoti, tačiau, kadangi tai nėra valstybės kompensuojama priemonė, jos atsisakė", – teigė daugiabučių namų administratoriaus atstovas.

Anot Š.Šlekio, "Būsto valda" pirmą kartą rūsių drėkimo problemą užfiksavo 2017 m. pabaigoje. Administratorius reagavo į situaciją ir nustatė, kad namo drenažo sistemos pratakumas yra prastas, vienas drenažo šulinys neatlieka savo funkcijos.

"Situacija kartodavosi po liūčių. 2018 m. kovą šiame name atlikti drenažo valymo darbai, po kurių vanduo iš rūsio patalpų atslūgo. Pelėsį sukelia perteklinė drėgmė. Renovacijos metu pakeisti rūsio langai yra sandarūs ir drėgmė pro juos nebeišeina. Šiuo metu reikėtų tiesiog laikyti rūsio langus atvirus, kad drėgmė išgaruotų. Situaciją kol kas apsunkina ir didesnė oro temperatūra ir oro drėgmės lygis", – bandė aiškinti "Būsto valdos" renovacijos projektų vadovas.

Jis patvirtino, kad objektas šiuo metu yra pridavimo Statybos inspekcijai stadijoje. Pagal galiojančius įstatymus, procedūra gali trukti 20 darbo dienų, ji skaičiuojama nuo liepos 30 d.

Paklausus, kodėl darbams atlikti buvo pasirinkta "Pastatų ūkio priežiūra", buvo nurodyta, kad ši bendrovė esą pateikė mažiausią kainą.

"Rangos darbų pirkimo konkursas vykdytas 2014 m. gruodžio mėn., konkurse dalyvavo penki rangovai, laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi įmonė UAB "Pastatų ūkio priežiūra". Konkursas atliktas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Konkursas ir rangovas buvo patvirtinti BETA, kuri yra kontroliuojanti įstaiga. "Būsto valda" yra projekto administratorius.

Pagal pareigas administratorius reaguoja į gyventojų skundus, pats atlieka vizualines apžiūras ir duoda pastabas rangovui, tačiau darbų kokybės kontrolės funkcijas atlieka valstybės apmokamas, tokiu pat konkurso būdu parinktas ir BETA patvirtintas Statybos techninis prižiūrėtojas, kuris šiuo atveju yra UAB "Bauservis". Įgyvendinus projektą namas yra atiduodamas vertinti Valstybinės statybų inspekcijos komisijai. Atidavimo vertinti procedūra dabar ir vyksta", – komentavo Š.Šlekys.

Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad dėl drėgmės namus apninka kenksmingi pelėsiai, grybai bei bakterijos. Ar įmanoma nuo to apsaugoti būstą į jį dar neįsikėlus ir ką daryti, jei šios bėdos suvaldyti tiesiog nepavyksta?

Drėgnas oras – šventė kenksmingiems organizmams

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad drėgnas oras sudaro itin palankias sąlygas daugintis įvairiems žmogui kenksmingiems organizmams.

„Patalpose greičiau išsiskiria ir dauginasi pelėsiai, grybai, bakterijos bei jų sporos. Būtent todėl Pasaulinė sveikatos organizacija patalpų drėgmę priskiria prie astmos ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnių“, – teigia ekspertė.

Mokslininkai neabejoja ir tuo, kad į rizikos grupę dėl astmos patenkantiems vaikams drėgnose patalpose vešantys mikroorganizmai gali paskatinti tolimesnį ligos vystymąsi. Ant patalpų paviršių įvairiausių organizmų gali būti šimtai: nuo žiedadulkių ir sporų, patenkančių iš lauko, iki įvairiausių alergenų.

„Jų poveikis pasireiškia kvėpavimo sistemos ligomis, alergija, astma ir imuninėmis reakcijomis. O drėgmė tiesiog padeda jiems geriau plisti“, – teigia I. Taraškevičienė.

Langai kaupia didelius vandens kiekius

Statybos ekspertai teigia, kad pastatuose įsiveisusi drėgmė – kompleksinė problema, kurią pašalinti nėra taip paprasta. Statybinių medžiagų gamintojų „Kauno šilas“ plėtros vadovas Nerijus Miliukas sako, kad vienas didžiausių drėgmės šaltinių yra pats žmogaus organizmas.

„Drėgmė keliauja dvejomis kryptimis: iš išorės ir iš vidaus. Būtent pastarasis atvejis sukelia nemažai problemų, nes vien dviejų žmonių šeima per parą į aplinką išskiria apie litrą vandens. Jam išgaruoti yra trys keliai: per ventiliacinę sistemą, per plyšius languose bei per sienas. Jei pastatas neturi geros vėdinimo sistemos, dėl žmonių veiklos drėgmė namuose gali pakilti iki 70-80 proc. Tai nesaugi riba ne tik namų gyventojams, bet ir pastato konstrukcijoms“, – sako N. Miliukas.

Buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, jog kiekvienuose namuose drėgmė dažniausiai kaupiasi ten pat – vonios kambaryje bei prie langų. Blogiausia, kad tokias vietas gyventojai bando valyti paprasčiausiomis šluostėmis, dažniausiai tik sugeriančiomis, bet nepašalinančioms drėgmės.

„Langų valymas yra vienas tų darbų, kuriuos žmonės linkę atidėti kiek tik gali ir dažniausiai atlieka kartą ar du per metus. Prie langų susidariusius pelėsius nuvalome, kai jie ima badyti akis, bet dauguma gyventojų tiesiog neturi laiko su jais kovoti. Drėgmę surenkantys langų siurbliai tapo nepamainomas technologinis šios problemos sprendimas. Priešingai nei paprastas skudurėlis, siurbliai per kelias sekundes pašalina susikaupusį vandenį“, – teigia L. Skruibis.

Siūlo keisti vėdinimo sistemą

L. Skruibis sako, kad jei apie drėgmę pagalvotume įsirenginėdami būstą, vėliau netektų susidurti su tolimesnėmis problemomis. Na, o jei to padaryti nepavyko, po ranka reikėtų turėti priemones, galinčias greitai užkirsti kelią didesniems nemalonumams.

„Profilaktinis langų valymas yra ne tik namų estetikos dalis, bet ir prevencinė priemonė. Visiškai suprantama, kad šis darbas daugeliui papuola tarp nemėgstamiausių, tačiau žvelgiant iš kitos pusės – šiandien egzistuoja prietaisai, taupantys žmonių jėgas ir laiką. Langų valymui užtenka kas keletą dienų paaukoti po minutę. Ir drėgmė iš tiesų surenkama, užkertamas kelias plisti mikrobams“, – teigia atstovas. 

Vadovas tvirtina, kad modernūs pastatai kovoja su drėgme įsivesdami rekuperacines sistemas, vėdinančias patalpas mechaniniu būdu, tačiau į namų vidų grąžinančias visą šilumą.

„Iš dalies didesnė pastatų drėgmė sietina su namų renovacija ir plastikiniais langais. Norint sutaupyti kuo daugiau šilumos, visos pastato ventiliacinės angos užkaišomos ir namas „nebekvėpuoja“. Tačiau tyrimai rodo, kad šiluminė varža tokiu būdu pakyla labai nežymiai, o drėgmė pašoka net dešimtis procentų. Idealiausia visa tai sutvarkyti pastate įdiegiant kokybiškesnį vėdinimą“, – pataria N. Miliukas.

Šis pelėsis priklausė Alexander`ui Flemingui, mokslininkui, kuris 1928 m. atrado peniciliną.

Šis pelėsis apibūdintas kaip „pelėsis, iš kurio pagamintas pirmasis penicilinas“. Penicilinas yra plačiausiai vartojamas antibiotikas.

Pelėsį pardavusi garsiojo mokslininkė dukterėčia buvo nustačiusi kuklią kainą – apie 4 tūkst. svarų sterlingų.

Šis klausimas turi dvi puses. Visų pirma reikia pagalvoti, ką norime pasiekti išpjaudami papelijusią duonos vietą: bandome pašalinti sveikatai žalingą pelėsį ar tiesiog jo nenorime matyti. Prie sveikatos dar grįšime, o štai pelėsio šalinimas iš duonos nėra toks jau paprastas veiksmas, kaip manėte.

Pelėsis yra grybas. Tai, ką matote ant savo duonos, yra siūlinių grybų kolonijos. Taigi, paviršinis plaukuotas taškas nėra visas grybas – po juo driekiasi visas hifų, geriau žinomų grybienos vardu, tinklas. Marianne Gravely, Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento specialistė, pastebi, kad dėl duonos minkštumo pelėsių hifai prasiskverbia labai giliai ir išsiraizgo dideliame plote – didesniame nei matoma melsva dėmė.

Kietame maiste pelėsiui prasiskverbti gilyn prireikia daugiau laiko, todėl nuo bulvių, morkų, sūrio ir panašių produktų paviršinį pelėsį galima nupjauti.

Jei duona pjaustyta, gali būti, kad pelėsiui pereiti iš vienos riekės į kitą prireiks daugiau laiko, todėl, jei norite pašalinti pelėsį, pakaks išmesti kelias riekeles. Jei supelijo nepjaustytas duonos kepalėlis, nupjauti teks nemenką gabalą, jei tikrai norite būti įsitikinę, kad nesuvalgysite pelėsio hifų.

Tuo tarpu kietame maiste pelėsiui prasiskverbti gilyn prireikia daugiau laiko, todėl nuo bulvių, morkų, sūrio ir panašių produktų paviršinį pelėsį galima nupjauti ir apie jį negalvoti. Bet galbūt jį galima nurakinėti ir nuo duonos gaminių? Dažai žmonės mano, kad pelėsis ant duonos yra visiškai nekenksmingas, juk kai kurie maisto produktai specialiai gaminami su pelėsiu. O galbūt tai mirtinai pavojinga?

Viskas priklauso nuo jūsų pačių sveikatos. Kai kurie žmonės yra alergiški grybams ar pelėsiui konkrečiai. Jiems supelijusi duona, net kai matomas pelėsis yra nupjautas, gali sukelti pavojingas ar tiesiog nemalonias alergines reakcijas. Kai kurios pelėsio rūšys yra nuodingos, pasitaiko, kad jos apsigyvena ir ant duonos. Visgi, suvalgyti didelį kiekį nuodingo pelėsio yra beveik neįmanoma.

Suvalgius bet kokio pelėsio gali pykinti, o retesniais atvejais gali pasireikšti ir kvėpavimo takų ligos. Sveiko žmogaus imunitetas nuo to apsaugo – jei žinote, kad jūsų imuninė sistema yra susilpnėjusi, reikėtų būti dar atidesniems. Pelėsis gali sukelti ir įvairias mikozes – grybelinius susirgimus. Tačiau daugeliui žmonių nedidelis suvalgyto pelėsio kiekis, kokį gautumėte suvalgę riekelę duonos be matomų pelėsio kultūrų, neturi jokio poveikio.

Bet ar šįkart jūs būsite tarp to daugelio žmonių, kurie neigiamų pasekmių nepastebės? Specialistai pataria būti atsargiems ir atsikratyti supelijusios duonos. Jos nereikėtų ir uostyti – atrinktas riekeles (ar visą duoną, jei pelėsis pasklido) reikėtų įdėti į plastikinį maišelį, jį užrišti ir išmesti. Tuomet reikia nuvalyti paviršius, prie kurių duona lietėsi, ir kruopščiai nusiplauti rankas.

„Gardėsio“ duonos ekspertas Tadas Aleknavičius pataria, kaip tinkamai laikyti duonos gaminius, kad šie nepelytų ir ilgiau išliktų švieži.

Vienas dažniausių duonos gedimų yra pelėsis, susiformuojantis jo sporoms plintant oru. Pagrindinės sąlygos pelėsiui plisti yra drėgmė ir šiluma, kai ore esančių sporų kiekis smarkiai padidėja. Dėl nesandarių langų ar plonų sienų iš lauko patenkanti drėgmė bei labiau šildomi ir mažiau vėdinami namai sukuria pelėsiui tinkamesnę terpę.

Maisto produktuose susiformuojantis pelėsis paverčia jį netinkamą vartojimui, dėl to maistas turi būti išmetamas. T. Aleknavičius pataria vadovautis trimis taisyklėmis, kurios padės mėgautis mėgstama duona ilgiau.

1. Rinkitės pakuotes, atitinkančias jūsų vartojimo poreikius

Kovą su pelėsiu pradėkite dar stovėdami prie duonos lentynos parduotuvėje. „Reikėtų apsvarstyti turimą įprotį duoną pirkti dideliais kepalais, kurių dažna šeima ar tuo labiau mažesni namų ūkiai dažnai nespėja suvartoti iki galiojimo laiko pabaigos. Kaip ir kitus greitai gendančius produktus, duonos gaminius reikėtų pirkti atsižvelgiant į suvartojimo poreikius, kad spėtumėte suvartoti ją per kelias dienas. Renkantis mažesnes duonos pakuotes ji bus suvartota laiku ir nespės supelyti“, – teigia T. Aleknavičius.

2. Laikykite duoninėje

Daug žmonių duoną laiko šaldytuve, manydami, kad tai padės užkirsti kelią duonos pelijimui. Šis būdas gali padėti, tačiau geriau duoną laikyti duoninėje, kambario temperatūroje.

„Šiais laikais daugelis duoną laiko šaldytuve, tačiau taip duona (ypač kvietinė) praranda savo skonio ir kvapo savybes. Todėl geriau duoną laikyti tokioje vietoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių ir didelės šilumos. Prisiminkite, kad idealiausia vieta tiek kvietinei, tiek ruginei duonai laikyti – tai duoninė arba uždara spintelė, kurioje duona laikoma maišelyje“, – teigia duonos ekspertas. Jis pabrėžia, kad ruginė duona yra rūgštesnė, todėl pelija lėčiau.

3. Net mažas pelėsis pažeidžia visą duonos kepalą

Anot T. Aleknavičiaus, jeigu pastebėjote pirmąsias pelėsio užuominas ant duonos, neužtenka pelėsio nupjauti ir tikėtis, kad likusi duona yra nepažeista.

„Nors dažnai pašalinus pelėsį likusi gaminio dalis atrodo sveika ir tinkama vartoti, tokį gaminį patartina išmesti. Tokias atvejais pelėsis greičiausiai jau būna išplitęs visame kepale“, – teigia T. Aleknavičius.

Norint išvengti tolesnio pelėsio formavimosi, T. Aleknavičius rekomenduoja duoną ne tik išmesti, bet ir kruopščiai išvalyti jos laikymo vietą. Tam, pasak eksperto, puikiai pasitarnaus acto tirpalas.

Anot T. Aleknavičiaus, apgalvotas duonos kiekio pasirinkimas ir tinkamos laikymo sąlygos gali padėti visada valgyti šviežią duoną.