„Tą sertifikatą pateikti paprastesniu būdu: gyventojui tereikėtų paskambinti į „Sodrą“ vaizdo skambučiu, parodyti dokumentus ir „Sodros“ darbuotojai patys viską suves į sistemą“, – antradienį Seimo Darbo partijos frakcijoje pranešė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis. 

Jis taip pat pabrėžė, kad patikslinti žmonių, dirbusių užsienyje, darbo stažą nuo 2025 metų balandžio bus lengviau, nes visoje Europos Sąjungoje (ES) pradės veikti Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistema (EESSI). 

„Šviesą tunelio gale matome nuo 2025 metų balandžio, kada pilnai pradės veikti ši sistema. Visos ES šalys tik ten privalės keistis duomenimis“, – teigė E. Mikutis. 

Pasak jo, dabar pasikeitimas informacija ilgai užtrunka – susirašinėjimas su kai kuriomis šalimis vyksta „popieriniu būdu“.  

Dabar „gyvybės sertifikatams“ reikalingas notarinis-konsulinis patvirtinimas arba reikia atvykti į gyvenamosios šalies socialinio draudimo tarnybą.

E. Mikučio teigimu, planuojama, kad nauja tvarka pradės veikti maždaug nuo rudens.

Pasak jo, šiuo metu yra 12 tūkst. žmonių, kurie kasmet turi pateikti „gyvybės sertifikatą“. Daugiausia jų yra JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Airijoje, Izraelyje.

Pakeisdavo tik dalis

Smilties Pylimo gatvelė yra istorinėje miesto dalyje, dauguma joje stovinčių namų yra seni, statyti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Butai juose turi ypatingą aurą, bet jų šeimininkai neretai susiduria su problemomis tariantis dėl bendro turto remonto ir priežiūros.

Viename šių namų ilgą laiką buvo netvarkingi lietvamzdžiai. Pro jų skyles vanduo liejosi ant sienų, tekėjo į rūsius, o nuo perpildytų lapais latakų drėko palėpė, todėl antrojo aukšto butuose, ypač šiaurinėje namo pusėje, buvo jaučiama drėgmė ir šaltis.

Daug metų name gyvenanti Regina dabar jau pensininkė.

Ji pasakojo, kad anksčiau pati rūpindavosi išvalyti lietvamzdžių latakus ties pastoge. Ne kartą prakiurusių lietvamzdžių dalys būdavo pakeičiamos, taip pavykdavo išvengti milžiniškų sąskaitų.

Remontą lėmė balsavimas

Neseniai namą administruojančios bendrovės atstovas pradėjo kalbėti apie būtinybę pakeisti visą lietaus nutekėjimo sistemą ir surengė gyventojų balsavimą šiuo klausimu.

Iš penkių namo gyventojų tik Regina buvo prieš. Moteris suprato, kad jai tai bus sunkiai pakeliama finansinė našta, ir siūlė, kaip anksčiau, pakeisti tik prakiurusias vamzdžių ir latakų dalis.

Regina iš namo administratoriaus išgirdo, kad jai teks mokėti už minėtus darbus apie tūkstantį eurų.

Ir šiuo atveju esame pasiruošę rasti palankiausią sprendimą.

Vienas butas yra savivaldybės nuosavybė, todėl jo gyventojai nebalsavo.

Kitų trijų butų savininkai pasisakė už visos sistemos pakeitimą. Jų nuomonė buvo lemiama.

Namo gyventoja Lana pasakojo, kad dėl lietvamzdžių pakeitimo derėtasi apie dešimtmetį. Jeigu kaimynė nebūtų užsispyrusi, visa sistema galėjusi būti pakeista dar „prie lito“, ir tai būtų kainavę kur kas mažiau.

Per tą laiką rūsys pribėgo vandens ir įdrėko, tas pats atsitiko ir su sienomis, į kurias per skyles lietvamzdžiuose ilgą laiką liejosi vanduo.

Lana teigė dar nežinanti, kiek jai teks mokėti už lietaus sistemos atnaujinimą, bet nė kiek nenustebo išgirdusi tūkstančio eurų sumą. Ji pasakojo, kad darbininkai ne tik naujais pakeitė visus lietvamzdžius, bet ir atnaujino kai kurias nubyrėjusias čerpes bei supuvusias gegnių dalis.

Nors darbininkai baigė darbus vos prieš kelias dienas, Lana tikino jau pajutusi – bute dabar kur kas šilčiau. Moteris tikisi, kad tai bus pirmas žingsnis, po kurio galėtų eiti ir fasado dažymas.

Per mėnesį – 140 eurų

Tačiau Regina įsitikinusi, kad dėl kaimynų noro keisti visą lietaus nutekėjimo nuo stogo sistemą ji daugiau nei pusmetį bus priversta gyventi pusbadžiu.

Moteris ėmė skaičiuoti, kad mokėdama dalimis septynis mėnesius ji kiekvieną mėnesį turės atiduoti daugiau nei 140 eurų.

Gaudama 400 eurų pensijos, už komunalines paslaugas ji sumoka apie 100 eurų, nemažai pinigų jai reikia vaistams. Tad gyvenimui lieka visai mažai.

Komentuodamas susidariusią padėtį namą administruojančios bendrovės „Civinity Namai“ Klaipėdoje vadovas Artūras Kavaliauskas apgailestavo, kad mažas pajamas gaunantiems butų savininkams šiuo metu valstybė ar savivaldybė nesiūlo paramos programų, kurios galėtų visiškai ar iš dalies finansuoti lietvamzdžių keitimo darbų kainą.

Pasak vadovo, tokiais atvejais su finansiniais sunkumais susiduriantiems gyventojams bendrovė sudaro mokėjimų grafiką.

„Įprastai taikome mokėjimo išdėstymą per septynis mėnesius, tačiau esant specifiniams atvejams deriname sąlygas individualiai. Ir šiuo atveju esame pasiruošę rasti palankiausią sprendimą, kurį aptarsime asmeniškai su kliente“, – į dienraščio „Klaipėda“ paklausimą atsakė A. Kavaliauskas.

„Išankstinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimo pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai kartu su kitais pasiūlymais tobulinti pensijų sistemos teisinį reguliavimą“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje.

Vyriausybė Seimui rudenį ketina teikti svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, siūlant sistemiškai tobulinti visų pensijų bei išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.

Seimas pernai gruodį priėmė svarstyti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės parengtas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma į išankstinę pensiją išėjusiems, tačiau vėliau laikinai įsidarbinusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją.

Pasak pataisų iniciatorės, išankstinė pensija įgyjama likus penkeriems metams iki senatvės pensijos amžiaus, todėl pagrindinė pensija mažinama 19,2 proc. Tačiau, parlamentarės teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmogus sulaukia darbo pasiūlymo ar kitais būdais gauna pajamų, bet jam grįžus į išankstinę pensiją neatsižvelgiama į jo gautas pajamas ir sumažinta pagrindinė pensija nekeičiama.

„Sodros“ duomenimis 2023 metų lapkritį išankstinė senatvės pensija buvo mokama 7,4 tūkst. gavėjų, o preliminarus lėšų poreikis siūlymui įgyvendinti būtų 0,7 mln. Eur per metus.

Seimas yra priėmęs ir kitą tos pačios frakcijos narių projektą, numatantį, kad išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta senatvės pensija – ji kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc., tačiau tik kol apskaičiuotos ir sumažintos pensijų skirtumas būtų lygus visų išankstinės pensijos išmokų sumai.

Nuo 2004 metų išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Tokiu atveju būsima pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažinama 0,32 proc.

Senatvės pensija nemažinama, jeigu išankstinę pensiją žmogus gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo stažas 2021 metais buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir kasmet didėja po tris mėnesius. Pavyzdžiui, kitąmet visą pensiją galės gauti tie pensininkai, kurie išėjimo į išankstinę pensiją metu turės 40 metų ir 9 mėnesių darbo stažą. 

Pensininkai

Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 65 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Atskirai vidutinė pensija be būtinojo stažo neišskiriama, kadangi šiuo metu, jei žmogus turi nuo minimalaus iki būtinojo stažo, bendroji pensijos dalis yra vienoda.

Bendroji pensijos dalis didės apie 9,57 proc., o individualioji – 11,93 procento. Tokiu būdu pensijos augs sparčiau tiems, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokų sumas ar tai daro ilgiau.

Lietuvoje yra 616 tūkst. senatvės pensininkų. Socialinio draudimo pensijas gauna ir 151 tūkst. žmonių su negalia.

Vienišo asmens išmoka kitąmet augs trimis eurais – iki 38,23 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.

Bendroji pensijos dalis didės apie 9,57 proc., o individualioji – 11,93 procento.

 

Tėvai

Vaiko pinigai kitąmet auga nuo 85,75 euro iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – nuo 136,22 euro iki 152,9 euro per mėnesį už kiekvieną vaiką.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 metais didėja nuo 539 eurų iki 605 eurų.

Verslininkai

Minimali mėnesio alga auga 10 proc. – nuo 633 iki 709 eurų.

Maitinimo sektoriui, sporto renginiams, klubams ir atlikėjams nebebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas – jiems teks mokėti 21 procentą. PVM lengvata viešbučiams toliau galios.

Seimas taip pat iki 2028 metų pabaigos pratęsė pelno mokesčio lengvatas investicijų projektams ir kino filmams.

Minimali mėnesio alga auga 10 proc. – nuo 633 iki 709 eurų.

 

Medikai, slaugytojai

Vidutinis darbo užmokestis gydytojui 2024 metais sudarys 2854 eurus, neskaičiuojant papildomų mokestinių lengvatų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, jis sieks 2,2 šalies vidutinio atlygio. Tokia alga – 429 eurais prieš mokesčius didesnė, nei buvo 2023 metų pirmąjį pusmetį.

Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti 1367 eurus, jis atitiks vidutinį šalies atlyginimą. Tai – 202 eurais prieš mokesčius daugiau nei 2023 metų pradžioje.

Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti 1367 eurus.

 

Pedagogai

Mokytojams atlyginimai kitąmet bus didinami dviem etapais. Vidutinis mokytojų atlyginimas, apskaičiuotas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, sausį pasieks 1546 eurus, o rugsėjį – 1692 eurus. Dabar mokytojai vidutiniškai uždirba 1416 eurų.

Dėstytojų ir mokslininkų vidutinis atlyginimas kitąmet sausį pasieks 1641 eurą, rugsėjį – 1941 eurą. Šiemet jis siekia 1501 eurą.

Vyriausybė sako, kad taip įgyvendins pažadą ir 2024 metų rudenį mokytojų algos pasieks 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, dėstytojų ir mokslininkų – 150 proc. vidurkio.

Tarnautojai

Kitąmet bazinis dydis, skirtas apskaičiuoti didžiosios dalies viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, nedidės. Jis neaugs pirmą kartą nuo 2017 metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet uždirbs beveik 6265 eurus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė – beveik 3478 eurus (...)

 

Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, darbo užmokesčio fondas valstybės tarnyboje bus peržiūrimas kas dvejus metus.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vidutinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti apie 1426 eurus.

Valstybės vadovai

Prezidentas Gitanas Nausėda kitąmet uždirbs beveik 6265 eurus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė – beveik 3478 eurus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – beveik 3136 eurus.

Statutiniai pareigūnai

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visų grandžių vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis 2024 metais vidutiniškai augs 108 eurais ir sieks 1444 eurus.

Pareigūnų algoms papildomai skirta 37 mln. eurų.

Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Vyriausybė siūlė, kad NT mokestis nuo 2025 metų būtų iškart atidedamas pensininkui to paprašius ir savivaldybei nevertinant jo pajamų. Tačiau tokią tvarką sugriežtinti pasiūlė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė. 

„Atsižvelgiant į savivaldybių nuomonę, siūloma, kad nebūtų automatizmo, o būtų vertinama, ar pensijos amžiaus žmogus atitinka nepasiturinčio žmogaus kriterijus ir ar galėtų savivaldybės juos atleisti nuo mokesčio mokėjimo, atidėti mokėjimą“, – BFK posėdyje šią savaitę teigė M. Lingė.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Seimas svarstys antradienį.

Anot M. Lingės, mokestis galėtų kauptis tik prabangiuose būstuose, prestižinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis sako, kad pensininkai gali turėti dideles pajamas, todėl visiems automatiškai neturėtų būti atidedami mokesčiai. 

„Daugeliu atveju, jeigu žmogus socialiai remtinas, jeigu jis dabar negali susimokėti, negalės ir po 5 ir po 10 metų, tai greičiausiai jam iki gyvos galvos bus atidedama. Sumokės paveldėtojai“, – komitete kalbėjo G. Lingis. 

Jis, be kita ko, siūlė sukauptą skolą indeksuoti, bet takia galimybė nebuvo svarstyta.

„Visos šalys taiko tokią tvarką (indeksuoja – BNS). Taip faktiškai būtų suteikiama mokesčio lengvata. Ne atidėjimas, o mokesčio mažinimas, jeigu nebus indeksavimas atliktas. Manau, to bonuso paveldėtojams nereikia tikrai“, – kalbėjo G. Lingis.   

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė įsitikinusi, kad nepasiturintiems pensininkams valstybė galėtų nustatyti vienodą NT mokesčio tvarką visoje Lietuvoje. 

Ji atkreipė dėmesį, kad kartais patys senjorai paveldi turtą to net nenorėdami ir susiduria su problemomis.

„Tai niekaip nesusiję su tų žmonių pajamų padidėjimu, o tą mokestį turės sumokėti. Gal net daug didesnį, jeigu būstas bus kitoje savivaldybėje. (...) Parduoti būstą irgi yra ilgas ir brangus procesas, žiūrint, kokioje teritorijoje jis būtų“, – sakė ji NT mokestį svarstant Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.  

Savivaldybių asociacijos atstovo G. Lingio teigimu, pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių NT mokesčio mokėjimo atidėjimų:

„Kad nebūtų piktnaudžiavimų ir neduot lengvatos tiems paveldėtojams, kurie gali susimokėti“, – BNS teigė G. Lingis.

Jo teigimu, atskirais atvejais, kai paveldėtojais taps tokie pat nepasiturintys pensininkai, savivaldybės galės juos nuo mokesčio atleisti: „Turi pilną teisę savo biudžeto sąskaita ne mokesčio sumokėjimą atidėti, o atleisti iš viso nuo jo“.

G. Lingis abejoja, ar paveldėtojams būtų problema skolą sumokėti gavus pajamų pardavus turtą.

Pasak jo, paveldėtojai, jeigu matys, kad paveldės dideles skolas, turto gali nepriimti.

„Bet manau, kad tokie atvejai bus išimtiniai, nes paveldimas turtas bus šimtus kartų vertesnis net už mokesčio skolą. Jeigu (turtas – BNS) nebus vertingas, ir tas mokestis nebus didelis arba iš viso nebus apmokestinamas (turtas – BNS)“, –  svarstė jis.

G. Lingis sako, kad didžiausios nesumokėto mokesčio sumos gali susidaryti tada, kai nepasiturintis pensininkas gyventų Vilniaus Senamiestyje: „Neturėtų būti dažni atvejai“.

Jis mano, kad NT mokesčio iki gyvos galvos nereikės mokėti 99 proc. nepasiturinčių pensininkų.

„Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Latvijoje visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. gyventojų, Estijoje – 15 proc., o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.

„Likti darbo rinkoje ilgesnį laiką vyresnio amžiaus žmonėms leidžia geresnė sveikatos būklė, bet pasirinkimą dirbti ilgiau nei būtina lemia skirtingos priežastys. Vieni, dirbę aukštesnės kvalifikacijos darbą, nori save toliau realizuoti gerai pažįstamoje aplinkoje ir tikslingai išnaudoti per ilgus karjeros metus įgytą kompetenciją. Tuo tarpu kitai grupei priklauso gyventojai, kurie iš darbo rinkos negali pasitraukti dėl finansinės būtinybės, nes sukaupta senatvės pensija negali patenkinti visų jų poreikių“, – pranešime sakė banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Anot apklausos, visiškai nebedirbti išėję į pensiją ketina 10 proc. respondentų Lietuvoje, dažniausiai šį atsakymą rinkosi 50–59 metų apklaustieji, kurie, tikėtina, jau yra pasiruošę pensijai.

Neapsisprendusių ar dirbs dalis Lietuvoje siekia 24 proc., o 27 proc. respondentų pažymėjo apie tai dar negalvojantys, nes iki pensijos jiems dar per toli.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų agentūra „Norstat“ atliko 2023 metų rugsėjį. Buvo apklausta ne mažiau nei po 1 tūkst. respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Savotiška ta pensininkų sendinimo intencija. Ypač turint omenyje tai, kad dar visai neseniai mūsų kaimuose vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 64,5 metų.

Net ir šalia dabartinės išėjimo į pensiją paradigmos, kai jau 2026-aisiais užtarnauto poilsio bus išlydima 65-erių, 72 metai atrodo pernelyg makabriškai. Tarsi priedas prie nekrologo.

Iš kur staiga atsirado tas pensinis 72 metų terminas?

Įsisiūbavus nepasitenkinimui, prezidentūra ėmėsi iniciatyvos ir apreiškė, kad taip vis dėlto nebus. Nes, pasirodo, nei tokių rekomendacijų, nei juo labiau nurodymų ES nedelegavo. Čia tiesiog neturinčių ką veikti, bet „proaktyviai“ mąstančių apie tautos gerovę vietinių reformatorių hiperboloidas, kurio nepavyko įprastai pridengti Briuselio valia.

Iš kur staiga atsirado tas pensinis 72 metų terminas? Kodėl ne 82-ejų? Niekas dabar to tarsi jau ir nebežino, bet suerzintos liaudies reakcija pulsuoja iki šiol: „Svolačiai!“

Kodėl tie sostinėje susitelkę tautos tarnai vis šaudo patys sau į kojas? Gal kad galvose triušiai laksto? Tačiau veikiausiai tai tik toks apdujęs reklaminis ritualas, neturintis jokio tikro tikslo, bet kuriantis svarbios veiklos iliuziją ir imituojantis susirūpinimą visuomenės ateitimi. Nespėja baigtis vienas skandalas, sprogdinamas kitas – niekaip politikos intrigantai neišgali susiturėti be dekoratyvaus erzeliavimo net prieš artėjančius rinkimų atlaidus.

Septyniasdešimt šešerių senjoras Rimantas automobilį vairuoja jau keturiasdešimt metų ir teigia padaręs tik vieną nedidelę avariją.

„Turiu medicininę vairuotojo pažymą, bet įtariu, kad, ko gero, ji pasibaigusi“, – sakė senjoras Rimantas Zabarauskas.

Ne paslaptis, nemažai senjorų gali nesužiūrėti, ar turi galiojančią medicininę vairuotojo pažymą.

„Kiti yra ramūs, turi vairuotojo pažymėjimus, kurie galioja 10 m. O ta medicininė vairuotojo pažyma, kiek žinau, buvo išduota penkeriems metams“, – komentavo Pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovė Vilija Tūrienė.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Deja, tiems, kurie sulaukė septyniasdešimties metų, vairuotojo medicininė pažyma pratęsiama tik 2 m. Sulaukus aštuoniasdešimties, – tik 1 m.

„Šeimos gydytoja man nieko nesakė. Ji turbūt džiaugiasi, kad netrukdau jai. Ir aš nedrįstu jos trukdyti. Įsigaliojus naujai tvarkai, įsivaizduokite, kaip bus apkrauta sveikatos priežiūros sistema. Reikės atskirą polikliniką statyti“, – svarstė senjoras R. Zabarauskas.

Nuo 2024-ųjų tiems, kurie laiku nepasitikrins sveikatos, automatiškai nustos galioti ir vairuotojo pažymėjimas. Policijai sustabdžius grėstų bauda. O padarius avariją su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, gali būti, kad žalos neatlygins ir draudimo bendrovės. Senjorai nauja tvarka pasipiktinę.

„Didžiausias avarijas padaro ir eismo įvykius sukelia ne senjorai, nes jie labai atsargiai važinėja. Ir nesėda už vairo, jei blogai jaučiasi. Pagrindiniai Kelių eismo taisyklių pažeidėjai yra tie vadinami jauni kelių ereliai, kurie ir viršija greitį, ir sėda prie vairo išgėrę“, – teigė V. Tūrienė.

Nuo 2024-ųjų tiems, kurie laiku nepasitikrins sveikatos, automatiškai nustos galioti ir vairuotojo pažymėjimas.

 

„Regitros“ atstovai tikina, kad susieti sveikatos ir vairuotojo pažymėjimus buvo būtina. Esą dabar yra daug spragų, kai žmonės vairuoja nepasitikrinę sveikatos.

„Paprastas pavyzdys. Tarkim, išsilaikiau B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Po devynerių metų, likus galioti metams vairuotojo sveikatos pažymai, išsilaikau dar ir motociklininko vairuotojo pažymėjimą bei toliau sau ramiai važinėju dar dešimt metų, nors po metų jau ta sveikatos pažyma nebegalioja“, – aiškino „Regitros“  direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

„Regitra“ ragina senjorus atidžiau sekti, kada pasibaigs medicininės pažymos galiojimas.

„Iš tiesų tai labiau aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, nes jauniems labai retais atvejais medicininė  vairuotojo pažyma išduodama trumpesniam laikui nei maksimaliam“, – teigė S. Šuminas.

Tačiau pasitaiko, kad ir jaunesniems žmonėms gydytojai leidžia vairuoti trumpiau nei dešimt metų.

„Jei kalbėtume apie jaunesnius vairuotojus, tai reikėtų paminėti sergančius I tipo cukriniu diabetu, nes tai gali turėti įtakos regėjimui. Na, ir, žinoma, – kai kurios širdies bei kraujagyslių ligos“, – sakė Šeškinės poliklinikos antrojo šeimos skyriaus vedėja Rima Račkienė.

O senjorai dėl dažnesnio sveikatos patikrinimo, pasak gydytojų, pykti neturėtų. Esą sveikata vyresniame amžiuje gali pablogėti labai greitai ir netikėtai.

„Kuo vyresnis amžius, tuo greičiau tos ligos gali progresuoti. Prieš metus ar dvejus, pavyzdžiui, jis galėjo matyti daug geriau, nes regėjimas, būna, kitiems susilpnėja ir po pusmečio“, – komentavo R. Račkienė.

Lietuvoje vairuotojo pažymėjimą turi beveik 200 tūkst. pensinio amžiaus žmonių.

Minint Pagyvenusių žmonių dieną, penki faktai apie dirbančius pensininkus.

Dirbančių pensininkų dalis auga

Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 m. dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 m. jų yra apie 12 proc. Iš viso dirba 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų 40,7 tūkst. moterų ir 30,5 tūkst. vyrų.

65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų apdraustųjų

2022 m. liepos mėnesio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 1,1 mln. apdraustųjų, dirbusių ne mažiau nei 30 dienų per mėnesį. Beveik trečdalis iš jų – 27 proc. – tai 55 metų ir vyresni žmonės. 65 metų ir vyresni žmonės sudaro 5 proc. visų dirbančiųjų. Vidutinis dirbančio pensininko amžius – 68 metai. Kai kurie žmonės darbo rinkoje išlieka ilgai – Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių.

Darbo rinkoje dažniau pasilieka vadovai ir kvalifikuoti specialistai

Dažnai pasiekę pensinį amžių žmonės lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai. Nekvalifikuotiems darbininkams susirasti ir išlaikyti darbą pensijoje sunkiau. Tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. visų dirbančių pensininkų.

Kuo vyresni darbuotojai, tuo daugiau tarp jų kvalifikuotų specialistų. Pavyzdžiui, tarp dirbančių 72 metų žmonių – 75 proc. kvalifikuotų profesijų atstovai. Nekvalifikuotą darbą atlieka 25 proc. šio amžiaus dirbančiųjų.

Vyrų pensijos didesnės

Šiuo metu vidutinė vyrų, turinčių būtinąjį stažą, pensija siekia 574 eurus, moterų – 481 eurą. Dirbančiųjų pensijos didesnės. Vyrai gauna vidutiniškai 597 eurus senatvės pensijos, moterys – 542 eurus. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet atnaujinamos ir daugeliu atvejų padidėja dėl to, kad žmogus dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas bei įgijo papildomai stažo ir apskaitos vienetų. Be to, kaip ir visų kitų senatvės pensijos gavėjų, pensijos kasmet indeksuojamos.

Per penkerius metus – 20 tūkst. daugiau pensininkų

Senatvės pensiją gaunančių žmonių Lietuvoje daugėja. 2017 m. buvo 590,5 tūkst. pensininkų, šiuo metu – apie 610 tūkst. Šiandien vieną pensininką Lietuvoje išlaiko 1,4 apdraustojo. Vidutinė pensija šių metų rugpjūtį siekė 512 eurų.