Pareigūnai sako, kad narkotikais prekiaujantys romai, svaigalų stengiasi nelaikyti namuose. Slepia greta esančiame miškelyje, šiukšlių krūvose, kitose vietose. O į taborą atvykę narkomanai dažniausiais dozę susileidžia vietoje, kad nebūtų sulaikyti su įkalčiais.
Į šį Vilniaus pakraštį taksi automobiliai zuja vienas po kito. Jais atvažiuoja įvairiausio plauko narkomanai. Kiti į taborą ateina miško keliais. Tabore gyvenantis Mindaugas – narkomanas. Jis sako, kad per dieną čia apsilanko šimtai tokių pat.
„Jeigu nuo ryto skaičiuosi, – 300–400 būna tikrai. O jeigu dar iš karto nebūna, kur paimti, susirenka labai, labai daug – būna 500–600 žmonių“, – pasakoja Mindaugas.
Pasak jo, Vilniuje iš viso galėtų būti nuo 3000 iki 4000 narkomanų.
Vienoje iš taboro trobų dozę susileidusi mergina sako, kad per dieną narkotikų leidžiasi septynis kartus. Narkotikai pardavinėjami po vieną dešimtąją gramo. Kaina – 6 eurai. Tačiau tokio kiekio vienam kartui neužtenka.
„Vien per dieną man reikia 300 eurų. Per vieną kartą aš duriuosi 7 dozes“, – sako narkomanė. Pasak jos, mažesnis narkotikų kiekis jos neveikia.
Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato viršininkas teigia, kad ne tik narkotikus sumaišę su alkoholiu, bet ir nuo perdozavimo mirę narkomanai dažniausiai randami tabore ar jo prieigose.
„Tai – ne vien tik heroinas. Yra ir morfino priemaišų, yra karfentanilio, yra kitų, sakykim, naujų narkotinių rūšių. Jie nežino, ką vartoja ir kartais padidina tą dozę“, – pasakoja Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato viršininkas Erikas Jalovikas.
Per dvi pirmąsias spalio savaites tabore ir jo prieigose rasti septyni negyvi žmonės, kurie, kaip įtariama, vartojo narkotikų, kuriuose buvo karfentanilio. Jis naudojamas veterinarijoje stambiems gyvūnams užmigdyti. Dėl stipraus poveikio jo lengva perdozuoti. Medikai teigia, kad pastaruoju metu rinkoje daugėja įvairių svaigalų mišinių.
„Mediciniškai yra panašu į tai, kad grynų medžiagų apskritai nelabai likę. Tai vietoj heroino jie nusiperka efantanilio darinius: ar tai būtų karfentanilis, ar florfentanilis, ar ecetfentanilis, ar dar įvairiausių jų gali būti variantų. [...] Naujosios sintetinės medžiagos užima tą nišą, nes jos yra pigiau pagaminamos“, – aiškina Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė.
Patys narkomanai sako, kad jiems nesvarbu, ką leidžiasi. Bet įtaria, kad tai ne heroinas.
„Nežinom. Mes tiesiog duriamės ir viskas“, – paklausta, ar žino, kokia narkotikų sudėtis, sako tabore sutikta mergina.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas fiksuoja rinkoje naujas psichoaktyvias medžiagas. Departamento atstovė sako, kad per pastaruosius aštuonerius metus Lietuvą pasiekė daugiau kaip šešių šimtų pavadinimų medžiagos. Ypač pavojų kelia jų platinimas internetu. Taip jų įsigyja daugiausia jaunimas.
„Maždaug 70 procentų naujų psichoaktyvių medžiagų yra įsigyjama būtent internetu. Kinija ir Indija dabar yra pagrindiniai šitų medžiagų gamintojai. [...]Uždraudus vieną narkotinę naują medžiagą, kai tik ji pakliūva į kontroliuojamus sąrašus, ji automatiškai tampa narkotiku ir tada, ko gero, šita „pramonės dalis“ vėl ieško legalios nišos ir kuria naują medžiagą“, – pasakokoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Rima Mačiūnienė.
Tarp paauglių pastaruoju metu populiarėja marichuaną pakeičiantys sintetiniai kanabinoidai, sukeliantys haliucinacijas, psichozes, traukulius ir mirtį. Tačiau nustatyti, kokia medžiaga buvo apsinuodyta, medikams darosi vis sunkiau, o kartais – ir neįmanoma. Tokiais atvejais sunkesnis arba išvis neįmanomas ir gydymas.
