Iš mažesnio miestelio į sostinę atsikraustęs Davidas sakė, kad prie didmiesčio ritmo jau priprato. Negąsdina net ir kainos.

„Tie patys tinklai, tad kainos, sakyčiau, – tos pačios“, – kalbėjo vyras.

Tačiau prieglobstį nuo karo Lietuvoje radęs Ilja tikino, kad prie kainų čia reikia priprasti.

„Kiek žinau, kiek stebiu Europos Sąjungos ekonomiką, tai kainos tikrai šoktelėjo“, – teigė Ilja.

Tad akcijų paieškoti nepatingi abu vyrai.

„Protingiau pirkti akcijines prekes“, – porino Davidas.

„Nors aš nevietinis, kainų šuoliai man kelia nerimą“, – neslėpė Ilja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tyrimo bendrovės „Rait“ skaičiavimu, nuolaidų ir išpardavimų dairosi ne tik lietuviai, bet ir latviai bei estai. Baltijos šalyse akcijas medžioja daugiau kaip 60 proc. visų gyventojų.

„Aš ateinu apsipirkti su akcijinių prekių sąrašu, perku tai, kam taikomos nuolaidos“, – teigė garbaus amžiaus moteris.

„Internete pasižiūri, kur kokios akcijos, eini ir perki“, – porino kitas pašnekovas.

„Žiūrime, kur pigiau, kur akcijos“, – sakė užkalbinta pora.

Tą pastebi ir dalis prekybininkų šalies regionuose.

„Akcijos tapo privaloma prekybos dalimi. Prie akcijų pirkėjai yra įpratę, tad jos tiesiog būtinos. Pirkėjus turbūt labiau nustebintų parduotuvė be nuolaidų nei su akcijomis“, – konstatavo „Aibės“ Komercijos departamento direktorė Žydrė Baskutytė.

„Galiu pasakyti tiek, kad šiuo metu akcijų svoris bendruose pardavimuose sudaro apie 80 proc. Tai supraskite, kad žmonės praktiškai perka vien akcijines prekes“, – sakė „Koops mažmenos“ direktorius Simas Bendorius.

Šiuo metu akcijų svoris bendruose pardavimuose sudaro apie 80 proc. Tai supraskite, kad žmonės praktiškai perka vien akcijines prekes.

 

Tačiau pamėgtų prekių nori atsisakyti ne visi pakalbintieji.

„Žinote, aš niekada taip gerai negyvenau, kaip dabar“, – teigė senjorė.

„Tų akcijų, pastebėjome, kad buvo mažiau, bet pirkdavome įvairesnius produktus. O dabar perkame daugiau tai, kas kainuoja pigiau, kam taikomos akcijos“, – sakė Davidas.

„Į kainas nežiūriu, nes duoną, pieną reikia pirkti, kam nervus gadinti“, – savo nuomonę išsakė ir dar vienas parduotuvėje kalbintas pirkėjas.

Tiesa, prekybininkai teigia, kad dabar svarbiausios – būtiniausios prekės.

„Sviestas, kiti pieno produktai, kava, aliejus, tualetinis popierius, švaros prekės ir, pavyzdžiui, gyvūnų maistas“, – komentavo Ž. Baskutytė.

Negana to, daugiau kaip pusė Baltijos šalių gyventojų dažniau ėmė gaminti maistą namuose. Tačiau šis pasirinkimas – ne vien taupymo sumetimais.

„Daugiau gaminu pati, bet ne dėl to, kad sutaupytume, o kad valgytume sveikiau“, – kalbėjo pašnekovė.

„Anksčiau dažniau užsisakydavome maistą, paskui tapo brangoka, tad pradėjome daugiau namuose gaminti. Čia – ir tam tikras malonumas“, – porino vyras.

Namuose gaminu arba perku pusfabrikačius, nes kavinėse, restoranuose maitintis – per brangu.

 

„Namuose gaminu arba perku pusfabrikačius, nes kavinėse, restoranuose maitintis – per brangu“, – antrino kita pirkėja.

Prekybininkai skundžiasi sumažėjusiais pardavimais.

„Perkamoji galia ypač regionuose yra labai smarkiai nukritusi. Būtent tai ir iššaukia tą efektą, kad pirkėjai renkasi tik akcijines prekes arba ieško tų, kurios visada yra žemomis kainomis“, – savo pastebėjimus išsakė S. Bendorius.

Vis dėlto nepaisant to, kad vartotojai stengiasi taupyti, tyrimų bendrovė „Rait“ pastebi, jog nemaža dalis dar kartkartėmis pasilepina. Lietuvoje spontaniškai apsipirkti mėgsta 61 proc., Latvijoje – 47 proc., o Estijoje – 57 proc. žmonių. 

„Per pastaruosius kelis mėnesius pastebėjome, kad vis daugiau vartotojų yra ant finansinio sunkmečio ribos. Daugėja apsiperkančių su maisto talonais. Turbūt tai – infliacijos padarinys“, – kalbėjo Purdue universiteto Žemės ūkio ekonomikos departamento vadovas Jaysonas Luskas. 

Akcijas medžioti tenka ir lietuviams.

„Viską su akcijoms stengiuosi pirkti. Be abejo, žiūriu į kainas“, – sakė parduotuvėje užkalbintas senjoras.

„Perku tai, kas pigiau, stengiuosi mažiau valgyti“, – kalbėjo senolė.

„Nelabai daug gaminame namuose, todėl ne taip smarkiai jaučiame tų svyruojančių kainų“, – sakė jaunas vyras.

„Man kol kas užtenka, bet, žinote, išties produktai brangūs“, – porino kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau prekybos tinklai pabrėžia, kad lietuviai – ne patys taupiausi.

„Kažkokių didelių pokyčių mes nepastebėjome. Aišku, kažkokie simboliniai pokyčiai visą laiką yra, nes prekyba – kaip gyvas organizmas“, – komentavo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Tiesa, ekonomistai pastebi, kad maisto prekių pardavimai mažėja. Tačiau spėja, kad užtruks, kol šią tendenciją pajaus ir prekybininkai.

„Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų“, – konstatavo INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų.

 

„Maisto produktų pardavimai sumažėję. Žmonės žiūri, kiek išleisti maistui. Tie, kurie anksčiau neskaičiuodavo, pradėjo žiūrėti, ką perka“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pastebima, kad lietuviai nesibaido ir daugiau sumokėti už Lietuvoje pagamintus produktus. Lietuviškas daržoves ar mėsą.

„Mūsų klientai žiūri, kokios kilmės produktai, todėl sveriamojoje lentynoje mes neturime nelietuviškos mėsos“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Vis dėlto ekonomistai perspėja ir lietuviškų daržovių bei vaisių ieškančius pirkėjus – jų kaina tiks augs.

„Stipriai pakilus energetikos kainoms, natūralu, kad šiltnamius apšildyti yra nenaudinga“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Tiesa, viename parduotuvės skyriuje jau dabar tautiečiai lankosi rečiau.

„Lietuvoje labai išvystyta šviežių produktų rinka, tad galima sakyti, kad šaldytų produktų, ypač mėsos, praktiškai neperka“, – teigė D. Dundulis.

Šaldyti produktai Lietuvoje brangiau ir kainuoja, nes jų išlaikymo kaštai didesni. Be to, kaip pastebi dalis prekybininkų, ilgo galiojimo produktai buvo populiarūs tik per pandemiją.

„Žmonės per pandemiją rečiau ir lankydavosi parduotuvėje. Tam, kad nereikėtų dažnai eiti apsipirkti, todėl ir ieškodavo ilgiau galiojančių produktų. Dabar įpročiai po truputį keičiasi ir grįžtama į senas vėžes“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Budrienė.

Tiesa, dalis ekonomistų prognozuoja, kad jau pavasarį kainų kilimas gali gerokai sulėtėti. Bet ar ilgam, nežinia.

„Maisto kainų augimas slopsta, bet dėl pigimo, kol kas akivaizdi yra tik pieno produktų grupė, ko negalima pasakyti apie kitus produktus“, – patikino T. Povilauskas.

Statistikos departamento duomenimis, prekės per metus brango daugiau nei 21 proc., o paslaugos – beveik 12 proc.

Naują pirkimo sutartį trečiadienį VSAT centrinėje įstaigoje Vilniuje pasirašė laikinasis tarnybos vadas Vidas Mačaitis ir viešąjį pirkimo konkursą laimėjusios UAB „Mototoja“ direktorius Edmundas Povilauskas.

Kaip nurodoma VSAT pranešime, bendra 96 visureigių „Toyota Land Cruiser“ kaina su PVM bus 3 475 200 eurų. Vieno tokio visureigio kaina su PVM – 36 200 eurų.

Naujieji „Toyota Land Cruiser“ bus naudojami užtikrinant Lietuvos ir ES sienų apsaugą, užkertant kelią nelegaliai migracijai bei kontrabandos gabenimui per valstybės sieną.

Visureigiuose bus sumontuota daug papildomos įrangos, kuri reikalinga pasienio funkcijoms vykdyti. Jie turės visų ratų pavarą (4x4), bus aprūpinti garsine balso stiprinimo ir įvairia kita įranga, turės švyturėlius, telemetrinius įrenginius, vaizdo registratorius ir atitiks kitus specifinius patruliavimo pasienyje reikalavimus.

Nauji automobiliai pakeis susidėvėjusias VSAT specialias tarnybines transporto priemones. Įgyvendinus projektą pasieniečių visureigių parkas bus visiškai atnaujintas.

Toks atsinaujinimas buvo pradėtas praėjusiais metais, kai už ES lėšas pasieniečiai įsigijo pirmuosius 79 visureigius „Toyota Land Cruiser“.

Pasak "Boeing", pirmasis Irano sandoris su JAV aviakompanija nuo 1979 metų Islamo revoliucijos yra vertas 16,6 mlrd. JAV dolerių.

"50 lėktuvų bus 737 modelio, o dar 30 – tolimiesiems skrydžiams skirto 777 modelio. Jie bus pristatyti aviakompanijai "Iran Air" per 10 metų", – pranešė Irano nacionalinės oro linijų bendrovės Farhadas Parvareshas (Farhadas Parvarešas), pasirašęs susitarimą su "Boeing" atstovais Teherane.

Atsižvelgdama į tai, kad būsima JAV administracija ketina užimti griežtą poziciją Irano atžvilgiu, ir tai, kad Amerikos įstatymų leidėjai neseniai nubalsavo už sankcijų Iranui pratęsimą, "Boeing" pabrėžė šio sandorio sukuriamas užimtumo galimybes.

"Šiandieninis susitarimas palaikys dešimtis tūkstančių tiesiogiai su "777-300ER" lėktuvo modelio gamyba susijusių darbo vietų JAV ir beveik 100 tūkst. darbo vietų JAV lėktuvų gamybos srityje per visą numatytą lėktuvų pristatymo terminą", – sakoma kompanijos pranešime.

Verta paminėti, kad nemažai JAV įstatymų leidėjų priešinosi šiam sandoriui, nes kaltina "Iran Air" padedant transportuoti karius ir ginklus į konfliktų zonas regione.

Naujų lėktuvų ir jų dalių trūkumas gerokai pakenkė Irano aviakompanijomis, kurios pagal skrydžių saugą yra vertinamos prasčiausiai pasaulyje. Nuo 1979 metų per civilinės ir karinės aviacijos katastrofas žuvo maždaug 1 tūkst. 700 žmonių.

"Pasirašius šią sutartį buvo žengtas pirmas žingsnis link šalies lėktuvų parko modernizavimo", – pabrėžė Irano transporto ministras Abbasas Akhoundi (Abasas Achundis).

Pirmuosius orlaivius Irano aviakompanijai "Boeing" pristatys 2018 metais.

Beje, Iranas netrukus turėtų pasirašyti sutartį dėl šimto lėktuvų įsigijimo ir su Europos lėktuvų gamintoja "Airbus".

Danijos muitų ir mokesčių administracija vasarą gavo anonimišką pasiūlymą įsigyti tam tikrus vadinamųjų „Panamos popierių“ duomenis, kurie gali būti susiję su beveik 600 žmonių, trečiadienį pareiškė šalies mokesčių ministras Karstenas Lauritzenas (Karstenas Lauricenas).

„Privalome panaudoti būtinas priemones, kad galėtume pagauti mokesčių vengėjus, slepiančius savo turtą, pavyzdžiui, Panamoje, kad galėtų išvengti mokesčių Danijoje“, – pareiškė jis.

Pasak ministro, „iš visko matyti, kad tai – naudinga informacija“. Jo teigimu, „turime tai padaryti vardan visų Danijos mokesčių mokėtojų, kurie sąžiningai moka mokesčius“.

Parlamento frakcijos palaiko pasiūlymą įsigyti kai kuriuos dokumentus, nutekintus iš teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“, pareiškė K. Lauritzenas ir pridūrė, kad „šiuose dokumentuose yra svarbios ir pagrįstos informacijos apie kelis šimtus Danijos mokesčių mokėtojų“.

Kiek tiksliai bus sumokėta už duomenis, ministras nenurodė, tačiau pažymėjo, jog suma nesieks 10 mln. kronų.

Pagal dabartinį kursą 1 mln. kronų sudaro 134 tūkst. eurų arba 151 tūkst. JAV dolerių.

Pasak mokesčių ministerijos, Danijos mokesčių inspekcija jau gavo nemokamą duomenų „pavyzdį“.

Tuo tarpu Orhuso universitete mokesčių teisę dėstantis teisininkas Torbenas Bagge (Torbenas Bagė) pažymėjo, kad Danija „informacijos paprastai neperka“, ir įspėjo, jog nėra jokių garantijų, kad ta informacija bus tiksli.

Tie, kas tą informaciją parduoda, „ją greičiausiai gavo neteisėtai“, o tai reiškia, kad vyriausybė „vienaip ar kitaip prisidės prie neteisėtų veiksmų“, pareiškė jis Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“.

Iš „Mossack Fonseca“ iš viso buvo nutekinta 11,5 mln. dokumentų, kurie leidžia atskleisti, kad savo turtą mokesčių rojuose slepia gausybė įtakingų politikų, garsenybių ir sporto žvaigždžių.