Panašiai ir asmeniniame gyvenime. Rožinei Kalėdų magijai išsisklaidžius, likome nuogoje realybėje. Ateina suvokimas, kad šiemet greičiausiai bus kaip pernai. Nepradėsime nei sportuoti, nei sveikiau maitintis, nei kitaip sveikiau gyventi. Jei kimšome angliavandenius – juos ir toliau kimšime, jei nepasikeldavome nuo sofos priešais televizorių – ir toliau nesikelsime. Jei buvome abejingi kito žmogaus skausmui – ir toliau tokie liksime.

Ir vis dėlto, yra tam tikrų šansų.

„Jei negali pakeisti situacijos, keisk bent požiūrį į ją“, – sako įvairaus plauko guru.

Nebūtina važiuoti į Indiją, kur, kaip sako ten pabuvojusieji, visi, nepriklausomai nuo socialinio statuso ir turimo turto, atrodo laimingi. Nebūtina ir Hario Poterio, filmus apie kurį šiuo šventiniu laikotarpiu vis rodo per TV, burtų lazdelė.

„Nieko nėra lengviau kaip būti laimingam. Laimė susideda iš tam tikrų komponentų. Jei mes planuojame būti laimingi, turime sakyti: aš puoselėsiu tą jausmą, kad ir kas būtų. Aš nukreipsiu dėmesį į pozityvias, laimingas akimirkas. Laimė kuriama mažais gabaliukais, per labai daug smulkių patirčių“, – sako psichoterapeutas Julius Neverauskas ir moko įžvelgti pozityvą.

Juk ir už storiausio sluoksnio cepelinų spalvos debesų šviečia saulė. Svarbu tik sugebėti ją įžvelgti.

Taigi, ir vėluojantis tostas – už gebėjimą įžvelgti pozityvą net ir juodžiausio pesimizmo apsupty!

– Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse Vilkijos PSPC direktoriaus pareigoms eiti? Kiek pretendentų įveikėte?

– Esu dirbęs privačiose įmonėse, valstybės tarnyboje, tarptautinėse kompanijose. Pastaraisiais metais dirbau asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sukaupta darbo patirtis, išsilavinimas ir įgytos kompetencijos nulėmė mano apsisprendimą kandidatuoti į šias pareigas. Konkursas buvo sudėtingas ir tik nedidelių surinktų balų skirtumu pavyko įveikti kitą pretendentą.

– Kur dirbote anksčiau?

– Nuo 2018 m. vadovavau Varėnos PSPC ir Merkinės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei.

– Kas esate pagal išsilavinimą?

– 1997 m. baigiau tuometę Kauno medicinos akademiją ir įgijau gydytojo kvalifikaciją.

– Ar, be šių, Vilkijos PSPC direktoriaus, turite ir kitų pareigų?

– Svarbiausios mano pareigos – jau 28 metus esu tėvas. Turiu dukrą, kurią labai myliu.

– Prašau apibūdinti įstaigą, kuriai neseniai pradėjote vadovauti. Kiek turite pacientų, kiek ir kokio personalo, kokios paslaugos teikiamos pacientams?

– Vilkijos PSPC įsikūrusi netoli Kauno, pačiame miestelio centre, šalia bažnyčios. Nuo įstaigos atsiveria nepakartojamas vaizdas į Nemuno slėnį. Gydymo įstaigoje dirba 10 gydytojų, 24 bendrosios praktikos slaugytojai ir 23 darbuotojai, kuriuos galima įvardyti kaip kitą medicinos personalą. Šie medikai aptarnauja apie 5 tūkst. Kauno rajono gyventojų ir 70 lovų slaugos ligoninę. Įstaigoje teikiamos šeimos medicinos ir odontologijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, ambulatorinės slaugos paslaugos pacientų namuose, veikia Psichikos sveikatos centras.

Patirtis: nuo 2018 m. D. Bortkevičius vadovavo Varėnos PSPC ir Merkinės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei. / Vilkijos PSPC archyvo nuotr.

– Ar Vilkijos PSPC turi padalinių? Jei taip, kur ir kokios paslaugos teikiamos?

– Vilkijos PSPC yra penki medicinos punktai: Čekiškės, Liučiūnų, Daugėliškių, Padauguvos ir Bubių. Juose yra teikiamos bendrosios praktikos slaugytojų paslaugos.

– Ką įstaigos veikloje įvertintumėte labai gerai?

– Kiek spėjau susipažinti su įstaiga, iš daugelio stiprių savybių norėčiau išskirti puikią šeimos gydytojų komandą, pasidžiaugti darniu medikų kolektyvu ir atnaujinta Odontologijos skyriaus medicinos įranga.

Pasitikėjimą įstaigos teikiamomis paslaugomis stiprina faktas, kad Vilkijos PSPC yra valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos akredituota šeimos medicinos veiklai.

– Ką ir kaip ketinate tobulinti?

– Vienas artimiausių planų – Slaugos ligoninės teikiamas paslaugas pertvarkyti pagal naujausius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimus. 2024 m. Vilkijos PSPC slaugos ligoninėje pradės veikti keturi – bendrosios, demensinės, vegetatyvinės ir paliatyviosios slaugos – skyriai. Pati įstaiga nesugebėtų įgyvendinti SAM numatytų rekomendacijų, ypač reikalavimų plotui, skirtam vienam pacientui. Todėl esame labai dėkingi steigėjui – Kauno rajono savivaldybės administracijai – už įsigilinimą į mūsų problemas ir pagalbą. Taip pat reikės įdarbinti papildomo medicinos personalo. Jau dabar akivaizdu, kad labiausiai trūksta slaugytojų padėjėjų.

Šiuo metu Vilkijos PSPC šeimos gydytojų užtenka. Tačiau, siekiant užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą, netrukus įstaigoje pradės dirbti chirurgas ir ginekologas.

PSPC jau pradėjo dirbti apylinkės administratorės, atvejo vadybininkė, intensyviai ieškome sveikos gyvensenos specialisto. Artimiausiu metu stiprinsime ambulatorinės slaugos komandų veiklą. Šalia Psichikos sveikatos centro paslaugas turėtų pradėti teikti psichikos dienos stacionaras ir psichosocialinės reabilitacijos skyrius.

Planuojame teikti daugiau paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Siekiame stiprinti paslaugų teikimą pacientų namuose. Ateinančią savaitę mūsų pacientus pasieks pirma ambulatorinės slaugos komanda, susidedanti iš patyrusios bendrosios praktikos slaugytojos ir slaugytojos padėjėjos. Pacientų, turinčių šeimos gydytojo siuntimą, namuose bus paimamas kraujas laboratoriniams tyrimams, užrašoma elektrokardiograma ir teikiamos kitos slaugos paslaugos. Tokia komanda per mėnesį galės aplankyti apie 500 pacientų.

Mums reikės daug dirbti, kad žingsnis po žingsnio realizuotume vizijoje numatytus planus.

Tikimės, kad iki metų pabaigos Vilkijos PSPC veiks jau trys analogiškos komandos. Komandų plėtrą labiausiai stabdo automobilių trūkumas. Tačiau tikimės sėkmingai dalyvauti ir įgyvendinti SAM pažadėto projekto reikalavimus, tai padėtų išspręsti minėtą problemą.

Kalbant apie ūkinę pusę, artėjant rudeniui svarbu pasiruošti šildymo sezonui.

– Pagal jūsų viziją, kokia turėtų būti ateities Vilkijos PSPC?

– Norime būti moderni, konkurencinga, patikima asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti kokybiškas medicinos paslaugas, motyvuoti žmones gyventi sveikai, o jiems susirgus – efektyviai taikyti šiuolaikiškas diagnostikos priemones ir gydymo metodus, diegti naujas efektyvias medicinos ir informacines technologijas, padedančias didinti teikiamų paslaugų kokybę. Tenkinti pacientų ir darbuotojų poreikius ir lūkesčius racionaliai naudojant finansinius, personalo, technologijų ir kitus resursus.

Tokia vizija nubrėžta strateginiuose dokumentuose. Kalbant paprasčiau, ateities Vilkijos PSPC turėtų modernią infrastruktūrą – su ekologiškais ir ekonomiškais oras–vanduo šilumos siurbliais, pakankamai galinga saulės elektrine ant pastatų stogų, saulės kolektoriais karštam vandeniui ruošti. Slaugos komandos pas pacientus vyktų elektromobiliais. Įdiegtos modernios kompiuterinės sistemos leistų atitikti SAM reikalavimus, gydytojams ir slaugytojams patogiai atlikti savo darbą, o pacientams – greitai ir komfortiškai patekti pas gydytoją ar gauti reikiamą informaciją.

Paslaugų spektrą norime išplėsti atsižvelgdami į senstančios visuomenės poreikius. Matau didelį Psichikos sveikatos centro paslaugų poreikį ir jų plėtrą, turėtų padaugėti gydytojų, psichologų.

Neabejotinai turėtų atsirasti naujų paslaugų: psichosocialinė reabilitacija, pritarus steigėjui ir bendruomenei, manau, atsidarys psichikos sveikatos dienos stacionaras.

Mano vizijoje – ir atnaujintas Odontologijos skyrius, visiškai renovuotas procedūrų kabinetas, moderni pacientų registratūra, administruojanti visą paslaugų ir pacientų judėjimą. Puikiai suprantu, kad Lietuvoje daug gydymo įstaigų visa tai jau yra pasiekusios, o mums reikės dar daug dirbti, kad žingsnis po žingsnio realizuotume šioje vizijoje numatytus planus.

Statys prekybos centrą

Didžiulėje Tilžės turgavietėje netrukus bus permainų.

Kaip minėjo jos vadovas Romas Petraitis, turgaus teritorijoje ketinama statyti prekybos centrą. Jis turėtų iškilti netoli pagrindinio įėjimo į turgų, ten, kur dešiniau nuo įėjimo stovintys prekeiviai dabar parduoda savo gaminius ir prekes.

Koks prekybos centras įsikurs šioje vietoje, dar iki galo nėra aišku.

Statyboms reikės laisvo ploto, todėl dalis prekeivių nebegalės dirbti įprastoje vietoje.

„Pas mus vyks šiokios tokios rekonstrukcijos, kai kas bus parduodama, kai kas bus statoma. Viskas derinama, visi žmonės viską žino. Parduotuvė bus statoma, ten, kur buvo palapinės. Su toje vietoje dirbančiais prekeiviais viskas suderinta, jie žino, kur persikels. Žmonių daug, gal kažkas kažko nesupranta. Vienas pasakė vienaip, kitas suprato kitaip. Gal kas kažką pasakė iš pykčio. Pas mus nė vienas nėra skriaudžiamas. Mes nesuinteresuoti jų atsikratyti, kuo daugiau prekiautojų, tuo didesnės turgaus pajamos. Juk nedarysime taip, kad mums patiems būtų blogiau“, – patikino R. Petraitis.

Tikisi daugiau lankytojų

Turgavietės vadovas paaiškino, kad kiekvienam, gavusiam pranešimą prekeiviui, yra paaiškinta, kur jie galės toliau dirbti.

R. Petraitis kalbėjo, kad turgus būtinai turi keistis, kitaip stagnacija ves į pražūtį. Jis paminėjo, jog ir miesto turgavietės keičiasi. Kad neiškristų iš rinkos, Tilžės turgavietė taip pat turi imtis permainų.

Ten, kur išaugs parduotuvė, pasak R. Petraičio, buvo prekiaujama įvairiomis smulkmenomis: kai kas pardavinėjo čeburekus, kai kas prekiavo kojinėmis, gėrimais bei kitomis prekėmis.

Su toje vietoje dirbančiais prekeiviais viskas suderinta, jie žino, kur persikels.

„Tikimės, kad nauja parduotuvė pritrauks žmonių, kažkas užsuks važiuodami pro šalį. Tikimės, kad dėl parduotuvės turguje bus daugiau judesio, todėl ir esame suinteresuoti jos atsiradimu. Prie parduotuvės gali glaustis ir smulkieji prekiautojai“, – patikino Tilžės turgavietės vadovas.

Šios įmonės komercijos direktorius Ramūnas Petraitis taip pat patikino, kad kol kas niekas turgavietės gyvenime nesikeičia, o kai prasidės pokyčiai kiekvienam prekeiviui bus pasiūlyta ne viena alternatyva.

Pasak jo, iš dabar šiame turguje esančių 700 prekybos vietų užimta apie 400. Todėl turgavietės administracija suinteresuota, kad kiekvienas rastų jam labiausiai tinkančią ir patinkančią vietą.

Suteiks visas sąlygas

Klaipėdoje yra ne vienas turgus, tad ir prekeivių, kurie užsidirba parduodami savo prekes, yra didelis būrys.

Bendrovė „Naujasis turgus“, valdanti ir Senąjį turgų, pastaruoju metu išties gerokai atsinaujino.

Šiai bendrovei vadovaujantis Viačeslavas Karmanovas patikino, kad norintiems prekiauti smulkiesiems verslininkams Klaipėdoje sudaromos visos sąlygos dirbti, be duonos kąsnio neliks nė vienas.

„Jeigu tik kas panorės, mes rasime vietos ir po stogu, ir prekybos paviljonuose, ir lauke. Tiek Senajame, tiek Naujajame turguje vietų yra, pasirinkimas – didelis“ – nuramino V. Karmanovas.

– Kokie pokyčiai laukia gydymo įstaigose?

– Kaip tik šiuo metu Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis visiems metams. Viena iš naujovių, kurią įdiegėme, yra tai, kad mes susitarėme dėl tam tikrų specialybių gydytojų, pas kuriuos yra didžiausios eilės, pavyzdžiui, kardiologų, endokrinologų, hemaologų, papildomų konsultacijų. Kad jų būtų suteikta daugiau ir eilės sutrumpėtų.

– Kas keičiasi gydymo įstaigose, ko iš jų prašysite ir kaip tai garantuos, kad pacientams nereikės laukti pusę metų specialisto konsultacijos?

– Mes prašysime gydymo įstaigų, kad jos padarytų viską, ką gali. Kad suteiktų daugiau tų konsultacijų, kurių labiausiai trūksta, kur eilės didžiausios. Ir mes išskirsime atskirai lėšas joms  apmokėti. Ir sutartyse joms suteiksime papildomą prioritetą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai reiškia, kad specialistai bus geriau apmokami, ar tiesiog jie bus suinteresuoti suteikti daugiau konsultacijų? Pastaruoju atveju medikai pasakytų, kad nuo to gydytojų nepadaugės?

– Mes suprantame, kad gydymo įstaigų galimybės nėra beribės, bet galbūt tų galimybių vis dėlto yra. Kaip rodo mūsų pokalbiai su kai kuriomis iš jų, tų rezervų dar šiek tiek turi. Mes pasistengėme irgi juos labiau motyvuoti – papildomas finansavimas taip pat turėtų prie to prisidėti. Ir, kaip minėjau, šis finansavimas bus prioritetinis. Kalbant plačiau apie konsultacijų apmokėjimą, tai galėčiau pridurti, kad dar šį ketvirtį pasirodys papildomi teisės aktų pakeitimai. Jie reglamentuos, kad kai kurios konsultacijos, kurių metu pacientas ne tik konsultuojamas, bet jam atliekamos ir papildomos tam tikros diagnostinės ar gydymo procedūros, jos bus apmokamos brangiau. Tai yra artimiausias žingsnis, kuris dar laukia.

Tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje.

O ką apie pakeitimus mano patys medikai, į klausimus atsako Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

– Ką patys medikai galvoja apie tokias Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas permainas?

– Šios permainos yra teigiamos tuo, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje kreipiamas dėmesys tiek į medikų, tiek į finansų stygių. O neigiamas dalykas – tai nesprendžia problemos iš esmės, nes pats sveikatos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra vienas iš mažiausių Europoje. Tą kartojome ir kartosime. O kalbant apie Valstybinės ligonių kasos metodiką perskirstant lėšas, tai čia nėra nieko nauja. Anksčiau jie perskirstydavo kaitaliodami balo vertę, o dabar perskirsto kitaip. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad būtent prioritetinis finansavimas atima pinigus iš kitų medikų. Manome, kad tai – neteisinga pozicija.

– Kaip manote, ar sumažės eilės pas specialistus?

– Norint suteikti daugiau konsultacijų, turi būti daugiau medikų. Klausimas, ar prioritetinis finansavimas šiek tiek padidins, tarkim, kardiologų, endokrinologų, hemoterapeutų-onkologų arba radioterapeutų skaičių. Manau, kad nepadidins. Tai – greičiau politinis veiksmas, kuris parodo, kad kažkas vyksta, bet esminių dalykų jis, kaip minėjau, nesprendžia.

Geras startas

Paprašytas įvardyti 2022 m. baigtą svarbiausią darbą, Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis šyptelėjo: žodis „baigtas“ netinka, nes darbas tik pradėtas. Tai Pilėnų gatvės rekonstrukcija. „Kelių statybininkai čia triūsti pradėjo rudenį, palankūs orai leido nuveikti daugiau, nei planuota. Tikriausiai nuo miestelio įkūrimo pradžios čia nebūta tiek statybinės technikos vienu metu, kiek pernai rudenį. Kad po rekonstrukcijos kuo ilgesnį laiką nereikėtų ardyti naujos dangos, bendrovės „Kauno energija“ ir „Kauno vandenys“ atnaujino dalį požeminių inžinerinių tinklų. Įrengiant gatvės lietaus nuotekų sistemą, gatvėje kartu darbavosi energijos skirstymo operatoriaus rangovas“, – sakė pašnekovas.

Planai: vienas iš dviejų VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestatų duris turėtų atverti jau šį rugsėjį. / Organizatorių nuotr.

Lietaus nuotekų sistema jau beveik įrengta, taip pat – ir naftos produktų gaudyklė. Kadangi šioje seniūnijos arterijoje eismas labai intensyvus, lietaus nuotekų sistema tiesta netranšėjiniu būdu. „Tai buvo labai geras sprendimas, eismas darbų metu buvo ribojamas minimaliai, – sakė S. Nominaitis. – Lietaus nuotekų sistemos šioje gatvėje iš viso nebuvo. Tai svarbiausias argumentas, kad gatvę išties reikia rekonstruoti.“

2022 m. parengtas išleistuvo, esančio Kamšos miško teritorijoje, tarp Pilėnų g. 11 ir 13 namų, remonto techninis projektas. Išleistuvo remontas bus pirmas ir svarbiausias darbas pavasarį, visiškai modernizuojant gatvės lietaus nuotekų sistemą.

Tikriausiai nuo miestelio įkūrimo pradžios čia nebūta tiek statybinės technikos vienu metu, kiek pernai rudenį.

Daugiau kaip 0,5 km Pilėnų gatvės rekonstrukciją ketinama užbaigti šiemet. To tikėtis leidžia geras pernykštis startas, tačiau neaišku, kada pavasaris leis grįžti darbininkams ir atnaujinti darbus. Rekonstrukcijos metu bus paklota nauja asfalto danga, įrengti nauji šaligatviai ir naujas apšvietimas, atvestos dvi jungtys elektromobilių įkrovimo stotelėms, o požeminės konteinerių aikštelės bus pirmi Kauno rajone tokio tipo statiniai, integruoti į atliekų tvarkymo sistemą.

Atnaujinami keturi kiemai

Įgyvendinant 2020 m. parengtą ESO tinklų iškėlimo projektą, pernai pradėta ir daugiabučių namų kiemų renovacija. „Labai džiugu, kad kartu su gatvės rekonstrukcija pradėti tvarkyti ir keturių daugiabučių namų kiemai. Juose bus įrengta daugiau stovėjimo vietų automobiliams. Iki šiol nemažai jų buvo parkuojama gatvėje, tai, ypač žiemą, apsunkindavo jos priežiūrą“, – teigė seniūnas.

Viena iš keturių paraiškų netgi atitiko visus kriterijus, pagal kuriuos skiriami balai, ir gavo 100 proc. finansavimą. Tačiau susikurti gražesnę ir patogesnę aplinką panoro ir bendrijos, kurioms savivaldybė padengs pusę kiemams atnaujinti reikalingų lėšų.

Skirmantas Nominaitis. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Tikimasi, kad geri pavyzdžiai užkrės ir kitas daugiabučių namų gyventojų bendrijas. Pasak S. Nominaičio, bendrijų pirmininkai domisi, kaip vyksta darbai vietoje, kokios jų finansavimo galimybės.

2021 m., kai Kauno rajono savivaldybėje startavo Daugiabučių namų kiemų tvarkymo programa, teikiama parama jau spėjo pasinaudoti Pilėnų g. 14-ojo namo gyventojai ir tuo labai džiaugiasi. Kiemas – tvarkingas ir modernus, atnaujintoje aikštelėje telpa visų gyventojų automobiliai. Kadangi Kauno rajono savivaldybės vadovai žada didesnį programų finansavimą, viliamasi, kad norinčių tuo pasinaudoti atsiras gerokai daugiau.

Šviesiau ir saugiau

Pernai Akademijos seniūnija tapo šviesesnė. „Atnaujinome techniškai pasenusį apšvietimą nuo Tako g. 11 iki Pilėnų g. 14 namo. 2022 m. iš viso įrengėme trylika naujų, šiuolaikiškų švietimo atramų su elektros energiją taupančiomis lempomis. Perskaičiavome apšviestumo koeficientus. Kai Akademijos miestelis kūrėsi, pirmiausia atsirado šviestuvai, o takai – vėliau, jų kryptys, laikui bėgant, buvo keičiamos pagal pėsčiųjų poreikius, todėl kai kurios apšvietimo atramos buvo nutolusios nuo takų. Dabar viską optimizavome, pritaikėme prie esamos būklės“, – tvirtino seniūnas.

Pernai seniūnija ėmėsi dar vieno darbo: atnaujino takus, kurie buvo duobėti, nelygūs, netgi pavojingi. Saugesnė ir patogesnė tapo atkarpa nuo Pilėnų g. 10 iki 14 namo. Pėsčiųjų tako nuo Sodų gatvės iki garažų bendrijos „Greitis“ visiškai nebuvo, nors čia susidarydavo nemaži srautai pėsčiųjų iš VDU Ugnės Karvelis gimnazijos ir vaikų darželio. Atnaujinta atkarpa Tako g. nuo 1 iki 5 namų taip pat nėra prie gatvės, bet gerokai sutrumpina kelionę pėsčiomis, be to, ją galima naudoti ir rekreacijai. Čia galima pasivaikščioti, pavedžioti augintinį.

Naudos: pėsčiųjų takai leidžia sutrumpinti atstumą ir tarnauja rekreacijai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

2023 m. planuojama tęsti apšvietimo modernizavimą ir remontuoti pėsčiųjų takus nuo Pilėnų g. 7 namo link vaikų lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“, šioje erdvėje atnaujinti vaikų žaidimo aikštelę.

Pasodinta ąžuolų alėja

Pavasarį surengta graži akcija – Pilėnų gatvės skvere pasodinti 22 ąžuoliukai, išauginti iš rinktinių Lietuvos ąžuolų gilių. Medelius bendruomenei padovanojo VDU Žemės ūkio akademija, prie iniciatyvos prisidėjo Kauno rajono savivaldybė, į talką gausiai susirinko gyventojai. Kadangi Seimas 2022-uosius buvo paskelbęs Sūduvos metais, tokiu vardu simboliški nuspręsta pavadinti ir naująją ąžuolų alėją.

„Jau yra parengtas Akademijos miestelio dalinis želdynų rekonstrukcijos projektas, kurį laipsniškai įgyvendinant viešos erdvės taps dar žalesnės ir jaukesnės“, – sakė seniūnas.

Pokyčiai – ir kultūros lauke

„2022-ieji, palyginti su ankstesniais metais, buvo kitokie ir kultūros prasme. Tam įtakos turėjo ne tik tai, kad Akademija dalyvavo projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“. Iki tol kultūrinis gyvenimas miestelyje vyko savanorių, Akademijos bendruomenės centro narių ir seniūnijos iniciatyvomis. Stiprus pokytis pasijuto įsteigus Akademijos laisvalaikio salės darbuotojo etatą, kultūrinis gyvenimas tapo prieinamesnis, reguliaresnis, įvairesnis“, – tvirtino seniūnas.

Pašnekovas apgailestavo, kad projektas „Kaunas ir Kauno rajonas Europos kultūros sostinė 2022“ baigėsi, tačiau neabejojo, kad Kauno rajono savivaldybės vadovai tesės pažadą, kvies dalyvauti bendruomenes, skirs panašų finansavimą renginiams ir tradicijomis puoselėti, tęsti projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ metu pradėtas veiklas. „Tai mus nuteikia optimistiškai“, – patikino pašnekovas.

Vis svarbesnį indėlį į Akademijos miestelio kultūrinį gyvenimą įneša Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus. Šis gamtos paveldo objektas net tik traukia pavienius lankytojus, bet ir turistų grupes iš visos Lietuvos ir užsienio. Praėjusiais metais Obelynėje buvo organizuojami įvairūs renginiai: nuo kamerinių iki moderniosios muzikos, jaunimo stovyklos, edukacijos, parodos ir kolekcinių obelų veislių vaisių degustacijos.

„Iniciatyvaus Kauno rajono muziejaus vadovo Zigmo Kalesinsko dėka Obelynės sodyba pastebimai keičia savo veidą – lankytojams parke įrengti apšvietimo takai, pradėtas remontuoti Tado Ivanausko gyvenamojo namo, tapusio muziejumi, pastatas. Šiemet planuojama atstatyti istorinį žiemos sodą, restauruoti paukštinės pastatą. Manau, kad Kauno rajono savivaldybės vadovų sprendimas išpirkti iš paveldėtojų sodybą ir ją paversti kultūros ir rekreacijos traukos centru buvo labai toliaregiškas“, – neabejojo seniūnas.

Epicentras keisis

Svarbiausias darbas šiemet, kaip ir pernai, Akademijos seniūnijoje bus Pilėnų gatvės rekonstrukcija. „Tikimės, kad gamta leis sėkmingai užbaigti darbus, rangovai nesusidurs su statybinių medžiagų trūkumu, kaip buvo per pandemiją ir Ukrainos karo pradžioje. Gyventojai labai laukia darbų pabaigos“, – sakė S. Nominaitis.

Vis dėlto šiais metais, kalbant apie permainas, dažniau bus minima Mokyklos gatvė. „Nuoširdžiai linkiu VDU Ugnės Karvelis gimnazijos bendruomenei, kad šiemet pasisektų pradėti gimnazijos rekonstrukcijos projektą. Jis grandiozinis: bus pastatyti du nauji korpusai, nauja sporto salė, esamas pastatas – rekonstruojamas. Tai leis žymiai pagerinti ugdymo kokybę ir sąlygas. Nemanau, kad tokio dydžio projektas bus užbaigtas šiemet, tačiau tikėtina, kad vienas korpusas rugsėjo 1-ąją jau atvers duris“, – vylėsi seniūnas.

Kai kur mažins trečdaliu

SAM atstovai, nuotolinėje spaudos konferencijoje žurnalistams pristatydami sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos eigą Kauno regione, ypatingą dėmesį skyrė psichikos sveikatos paslaugoms. Šioje srityje planuojama išplėsti ambulatorines paslaugas, sykiu mažinant ligoninių stacionaro lovų skaičių.

„Tai nėra drastiškas mažinimas, tačiau numatome iki 2030 m. visos Lietuvos mastu iki 30 proc. sumažinti stacionaro lovų ir atitinkamai labai stipriai išplėtoti ambulatorinių paslaugų skaičių, nes šios yra ir efektyvesnės, ir priimtinesnės gyventojams ir pacientams, kartu jos suteikia galimybę skirti žymiai daugiau individualaus dėmesio, kadangi perskirstytas tas pačias lėšas galima panaudoti daug efektyviau. Numatome, kad, įgyvendinus šiuos pokyčius, pagerės bendras paslaugų prieinamumas, nes už vieną aktyviojo gydymo lovą ligoninės stacionare galime įsteigti dvi vietas dienos stacionare“, – planuojamus pokyčius aiškino SAM Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.

Pabrėžiama, kad savižudybių skaičius ir gyventojų sergamumas sunkiomis psichikos ligomis (šizofrenija ir sunkia depresija) savivaldybėse labai skiriasi. Šios ligos sudaro per 60 proc. visų psichiatrijos paslaugų turinio ir skaičiaus. SAM atstovų teigimu, psichiatrijos paslaugos Kauno regione teikiamos labai netolygiai: aplink didžiuosius miestus situacija yra geresnė, o kuo toliau nuo jų – tuo situacija prastėja.

„Kauno regione matome didžiausią atotrūkį – vadinasi, čia gyventojai gauna santykinai mažiausiai psichiatrijos paslaugų, palyginti su kitais regionais“, – sakė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Užsibrėžusi strateginį siekį psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas šalies mastu išplėtoti 50 proc., SAM skaičiuoja, kad Kauno regione tokių paslaugų labiausiai trūksta Marijampolės rajono savivaldybės gyventojams – apie 10 tūkst. Antroje vietoje – Kauno miestas kartu su Jonavos rajonu. Čia trūksta daugiau kaip 7 tūkst. šių paslaugų. Minėtas paslaugas ministerija planuoja plėsti ligoninių stacionaro lovų sąskaita.

„Ši plėtra yra svarbi ir motyvuojama tuo, kad dienos stacionaras turėtų pakeisti dalį stacionarinių paslaugų, kurios stipriai orientuotos į medikamentinį gydymą ir kurių didesni kaštai, kai stacionarinės paslaugos nėra būtinos atsižvelgiant į asmens psichikos būseną“, – teigė I.Rubikas.

2020 m. Kauno regiono ligoninėse buvo 483 psichiatrijos pacientams skirtos lovos. „Iki 2030 m. jų skaičių šiame regione planuojame sumažinti 25 proc., arba 123 lovomis, ir sykiu stipriai išplėtoti kitas paslaugas. Visų pirma – dienos stacionarus, kur gyventojai dienos metu gautų intensyvią 6 val. trukmės pagalbą. Specialistų komanda pagal poreikį taikytų ne tik medikamentinį gydymą, bet ir kitokias įvairias terapijas, padėsiančias visapusiškai atsistatyti: tai psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos, menų terapija, socialinio darbuotojo pagalba, praktinių įgūdžių tobulinimas ir kt. Gavęs šias paslaugas žmogus dažnai yra pasirengęs grįžti į savo kasdieninį gyvenimą, darbą ir mokslus, reikšmingai pagerėja jo gyvenimo kokybė“, – sakė SAM atstovas.

Pasak jo, palyginti su kitais regionais, Kauno regionas gaus daugiausia psichiatrijos dienos stacionaro skyrių – 11. Regiono mastu daugiausia tokių skyrių planuojama steigti Marijampolės rajono savivaldybėje – tris (iš dalies vietoj šiuo metu veikiančių ligoninės stacionaro skyrių), Kaune kartu su Jonavos rajonu – du. I.Rubiko teigimu, keturios Kauno regiono savivaldybės jau sutiko steigti dienos stacionarus ten, kur pagal paslaugų trūkumą juos siūlo steigti SAM. Tai Alytaus, Jurbarko, Marijampolės ir Kėdainių rajonų savivaldybės.

Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu visoms regiono savivaldybėms bus išsiųstas prašymas, atsižvelgiant į SAM parengtus pasiūlymus, pateikti galutinę savivaldybės viziją ir investicijų poreikius dėl psichiatrijos dienos stacionaro ir kitų psichiatrijos paslaugų plėtros.

Vykdant pertvarką, SAM planuoja Kauno regione įsteigti 11 psichiatrijos dienos stacionarų, lentelėje nurodomas psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų trūkumas skaičiuojamas nuo 50 proc. didesnio nei dabar šių paslaugų prieinamumo. Žaliai pažymėtos dienos stacionarus sutinkančios steigti savivaldybės. / Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija

Naudos esamą infrastruktūrą

Vienur psichiatrijos dienos stacionarus siūloma steigti ten, kur panašios infrastruktūros visai nebuvo, kitur – pasinaudojant jau esama struktūra. Pasak pašnekovo, Jurbarko rajonas dar pernai pateikė siūlymą įkurti psichiatrijos dienos stacionarą, o Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybėse juos siūloma įkurti jau veikiančiuose psichikos sveikatos centruose. Jurbarke numatoma įsteigti du tokius skyrius, kuriuose būtų teikiama apie 7 tūkst. paslaugų per metus, Prienų ir Raseinių rajonuose – po vieną.

„Atsirastų ne tik dienos stacionarai, bet ir iniciatyvios bendruomeninės priežiūros komandos (IBPK). Tai yra mobilios komandos, skirtos patiems sunkiausiems pacientams, kurie savivaldybėms kelia daugiausiai iššūkių ir problemų. Tai žmonės, grįžtantys iš įkalinimo įstaigų arba turintys ilgalaikę neigiamą patirtį. Tai nuolatiniai socialinių darbuotojų klientai, tie, kurie iš esmės turi labai stipriai pažengusias ligas. IBPK dirbtų su šiais sunkiausiais pacientais. Tokios komandos paremtos Vakarų valstybių praktika ir Pasaulio sveikatos organizacijos standartais. Jos iš esmės sumažina tiek savivaldybių sveikatos priežiūros išlaidas, tiek kitų sričių išlaidas. Pagal poreikį Kauno regione atsirastų net 4 tokios komandos“, – teigė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Viena tokia komanda turėtų aptarnauti 200 tūkst. gyventojų. Ministerija planuoja, kad viena IBPK įsikurs Alytaus miesto savivaldybėje, o kitos trys – Kauno miesto savivaldybėje. Komandos pagal poreikį esą aptarnautų viso regiono savivaldybių gyventojus.

Numatoma vienoje komandoje įsteigti apie 10 etatų. Dirbs šių profesinių kvalifikacijų specialistai: gydytojas psichiatras, atvejo vadybininkas, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas. „Pagal poreikį komandoje gali būti ir ergoterapeutas, profesinės reabilitacijos arba įdarbinimo specialistas, tarpusavio paramos (angl. peer support) specialistai, priklausomybių specialistai. Į sprendimų priėmimą bus įtraukiamas ir paslaugų vartotojas. Paslaugas sudarys šios dalys: individualiais poreikiais grįstas aktyvus gydymas, intensyvi psichiatrinė slauga ir priežiūra, intensyvi psichosocialinė reabilitacija, tarpsektorinis bendradarbiavimas, darbas su kliento šeima, darboviete ir kiti asmens socialiniai ryšiai“, – apie atsirasiančias komandas pasakojo I.Rubikas.

Ar gyventojai naudosis psichiatrijos dienos stacionarų ir IBPK paslaugomis, neaišku, nes psichikos sutrikimų ir ligų gydymas, išskyrus retus sunkius atvejus, yra savanoriškas, t.y. reikalingas asmens sutikimas. Vis dėlto ministerija IBPK teikia pasitikėjimo kreditą – tikisi, kad šios komandos sugebės padaryti daug daugiau nei ligoninių stacionaro skyriai.

„IBPK pasižymi tuo, kad dažnai geba motyvuoti savanoriškai gydytis net ir sunkius pacientus, kurie turi ilgalaikę neigiamą psichiatrinės priežiūros patirtį ir nesutinka gydytis savanoriškai įprastinėje sistemoje“, – tvirtino I.Rubikas.

Jo teigimu, IBPK galės veikti tiek prie ligoninių, tiek prie ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų. IBPK paslaugos esą būtų teikiamos tiek kliento namuose, tiek ir tam skirtose patalpose. „Pažymime, kad komandos yra atskira paslauga, nepriklausanti nuo dienos stacionarų, todėl, tikėtina, tose pačiose patalpose veikti negalės“, – teigė ministerijos atstovas.

I. Rubikas: dienos stacionaras turėtų pakeisti dalį stacionarinių paslaugų, kurios pasižymi orientacija į medikamentinį gydymą ir didesniais kaštais. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasiteiravus, kiek tokių komandų steigimas kainuos, jis atsakė: „Savivaldybių paprašyta pateikti investicijų poreikį, jis priklausys nuo to, ar komandai įveiklinti bus visiškai arba iš dalies naudojama jau esama infrastruktūra ir specialistai. Preliminarus lėšų poreikis buvo apskaičiuotas planuojant paslaugos plėtrą, bet šiuo metu laukiama patikslintų duomenų iš savivaldybių, atsižvelgiant į individualią savivaldybės situaciją. Didžiąją dalį komandos veiklos išlaidų sudarys darbo užmokestis specialistams. Šioms išlaidoms padengti planuojama perskirstyti PSDF lėšas iš stacionariniam aktyviam gydymui skiriamų lėšų, atitinkamai sumažinus psichiatrijos stacionaro lovų skaičių.“

Dėmesys priklausomybės ligoms

Lietuvos gyventojai stipriai kenčia nuo įvairių priklausomybių, ypač – nuo alkoholio. „Reikia pripažinti, kad iki šiol priklausomybės ligų gydymo prieinamumas yra nepakankamas. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai egzistuoja kiekviename didmiestyje, tačiau jie nepatenkina visos šalies poreikio. Dėl to mūsų planuose yra visos šalies mastu taikyti Minesotos programą, – I.Rubiko žodžiais, tai yra specifinė programa, skirta priklausomybėms gydyti. – Stacionarinius Minesotos programos skyrius planuojame steigti ne didžiuosiuose miestuose. Numatome, kad Marijampolės rajono savivaldybė būtų ideali vieta, kur būtų galima įstiegti Minesotos programos skyrių, jai skiriant dalį ligoninės psichiatrijos skyriaus stacionaro lovų. Marijampolės ligoninėje pusė psichiatrijos lovų būtų konvertuota į Minesotos programos skyrių, o likę specialistai pereitų į dienos stacionarą.“

Jis tikino, kad, vykdant gydymo įstaigų pertvarką, nei vienas gydytojas psichiatras, nei psichologas neliktų be darbo. „Čia yra esminis principas. Kėdainių ir Jurbarko ligoninėse numatome taikyti tą patį principą. LSMU Kauno ligoninėje taip pat numatome sumažinti dalį lovų, tačiau numatome kurti ir naujų ambulatorinių paslaugų“, – užsiminė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Pasiteiravus, kada, kokiuose padaliniuose ir kiek psichiatrijos stacionaro lovų planuojama mažinti LSMU Kauno ligoninėje, jis tikslių skaičių neįvardijo: „Numatoma, kad, siekdamos plėtoti ambulatorines paslaugas (psichiatrijos dienos stacionaro ir IBPK), įstaigos turės pasiūlyti atitinkamai mažinti psichiatrijos stacionaro lovų skaičių, bet šiuo metu tikslus skaičius dar nežinomas, nes atliekama analizė ir derinima su pačiomis įstaigomis. Pabrėžiame, kad pacientai neturėtų nerimauti dėl sumažėjusio stacionaro lovų skaičiaus, nes ambulatorinių paslaugų įvairovė, tokių kaip dienos stacionaras, psichoterapija, iniciatyvios bendruomeninės priežiūros komandos ir pan., užtikrina tą patį gydomąjį poveikį kaip ir stacionarinės paslaugos ir sykiu leidžia išlikti savo socialinėje ir artimoje aplinkoje, stiprina gebėjimus gyventi savarankiškai ir sumažina atkryčių tikimybę.“

Vengia įrašų e.sveikatoje

Vieša paslaptis, kad dalis žmonių, vengdami įrašų savo sveikatos istorijoje apie psichikos problemas ar sutrikimus, kreipiasi ne į psichikos sveikatos centrus, kur gali gauti nemokamą pagalbą, bet į privačiai dirbančius psichoterapeutus ar psichiatrus. Todėl kyla abejonė, ar, išplėtus iš PSDF kompensuojamų ambulatorinio lygio psichiatrijos paslaugų skaičių, plėtojant dienos stacionarus, padaugės norinčių šiomis paslaugomis naudotis žmonių.

Tačiau SAM atstovai viliasi, kad šių paslaugų patrauklumas augs. I.Rubiko teigimu, šiuo metu visoje šalyje kasmet suteikiama per 200 tūkst. dienos stacionaro paslaugų pacientams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų, o šių paslaugų veiksmingumas ir priimtinumas pacientams yra pagrįstas mokslo ir praktikos įrodymais.

I.Rubiko teigimu, siekiant dar labiau padidinti šių paslaugų priimtinumą pacientui, numatoma peržiūrėti paslaugų teikimo reikalavimus, gerinant paslaugų kokybę ir užtikrinant tinkamą paslaugos apmokėjimą įstaigoms, tai leis įstaigoms teikti aukštos kokybės ir veiksmingas paslaugas. „Pažymime, kad psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas gali teikti visos įstaigos, turinčios atitinkamą licenciją ir sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa, nepriklausomai nuo jos pavaldumo rūšies (privati ar viešoji įstaiga), o asmeninėmis lėšomis mokamų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų poreikis šalyje yra nedidelis“, – teigė I.Rubikas.

Jis priminė, kad priežasčių diskriminuoti žmones dėl psichikos srities diagnozių lieka vis mažiau: „Pastaruoju metu buvo žymiai sumažinti reikalavimai dėl diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų, siekiant įgyti teises vairuoti, laikyti ginklą ir dirbti įvairius darbus, – dabar daugelis nerimo, lengvų depresijos sutrikimų nelemia jokių apribojimų kasdieninėje ar profesinėje veikloje. Taip pat pažymėtina, kad net 75 % atvejų konsultuojantys psichologai psichikos sveikatos centruose asmeniui teikia paslaugas nesant psichikos ir elgesio sutrikimo diagnozės. Todėl kreiptis į privačius psichologus ir psichiatrus, siekiant išlaikyti anonimiškumą ir išvengti psichikos ir elgesio sutrikimo diagnozės, priežasčių lieka vis mažiau.“

Daugiau paslaugų vaikams

SAM atstovų teigimu, įvykdžius pertvarką planuojama teikti daugiau paslaugų vaikams ir paaugliams. „Jiems labai trūksta psichiatrijos paslaugų, šios paslaugos Kauno regione turi būti plėtojamos. Kiekviename regione numatoma įkurti bent po vieną centrą, kuriame būtų teikiamos antrinės specializuotos nestacionarinės paslaugos: išplėtota tiek gydytojų konsultacijos, psichoterapija, kuri vaikams yra ypatingai svarbi kaip labai efektyvi paslauga, tiek dienos stacionarai“, – sakė I.Rubikas.

Pasak jo, vykdant pertvarką siekiama užtikrinti specializuotos nestacionarinės psichiatrinės, psichoterapinės ir psichosocialinės pagalbos prieinamumą vaikams ir paaugliams.

Turi 300 stacionaro lovų

Pasidomėjome, kaip planuojamą pertvarką ir SAM planus ateityje naikinti dalį psichiatrijos stacionaro lovų LSMU Kauno ligoninėje vertina šios ligoninės atstovai. Jų klausėme, ar ir kaip psichiatrijos stacionaro lovų skaičiaus mažinimui ligoninėje ruošiamasi, ar psichiatrijos dienos stacionaras gali pakeisti stacionaro lovas, kokia dalis šių lovų paprastai būna užimta ir kiek psichiatrijos stacionaro lovų galėtų būti sumažinta šioje ligoninėje, kad nenukentėtų pacientai.

Į šiuos klausimus LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas atsakė abstrakčiai. „LSMU Kauno ligoninė savarankiškai planuoja medicinos paslaugas, atsižvelgdama į pacientų poreikius ir jų srautus, naujus gydymo metodus. Mes ir toliau teikiame ir teiksime stacionarias paslaugas kartu plėtodami įvairesnes modernias gydymo ir reabilitacijos formas. Tai ne tik nesumažins, bet dar ir padidins šių paslaugų prieinamumą. Šiuolaikinės psichiatrijos gydymo tendencijos skatina ir leidžia pacientus daugiau gydyti ambulatorinėje grandyje, dienos stacionaruose, o gydymas įprastame stacionare skiriamas patiems sudėtingiausiems, sunkiausiems pacientams, – rašoma atsiųstame S.Tvirbuto atsakyme. – Šiuo metu turime apie 300 lovų ir numatėme daug dėmesio skirti dienos stacionaro, ambulatorinėms ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugoms. Jų teikimo variantai leidžia mažinti paciento laiką psichiatrijos ligoninėje, atotrūkį nuo gyvenimo šeimoje ir savo socialiniame rate ir kartu suteikti reikalingą pagalbą. Taip pat vienas iš planų yra steigti psichoterapinį dienos stacionarą, kur pagrindinis akcentas būtų ne medikamentinis, o psichoterapinis gydymas, apimantis individualią, grupinę ir šeimos psichoterapiją, dailės terapiją ir t.t. Užtikriname, kad pacientams bus suteiktos kokybiškos, įvairiapusės paslaugos ir jų poreikiai nenukentės.“

Vis dėlto kai kuriems psichiatrams planuojama reforma kelia abejonių. „Kauno dienos“ kalbinta gydytoja psichiatrė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) viešai nenorėjo išsakyti savo pozicijos dėl reformos. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tikrai ne visais atvejais psichikos ligas galima gydyti ne ligoninės stacionare. „Todėl lieka neaišku, ar, įvykdžius tokią pertvarką, kokia planuojama dabar, ir ketvirtadaliu ar net trečdaliu sumažinus psichiatrijos stacionaro lovų skaičių, visiems pacientams užteks vietos ligoninėse. Abejotina, ar visais planuojamais atvejais tokį gydymą pakeis ambulatorinis gydymas ir dienos stacionarai. Planuojant naikinti ligoninių psichiatrijos stacionaro vietas remtis pastarųjų metų statistika yra nekorektiška, nes per pandemiją matėme, kad pacientai, baimindamiesi kovido, stacionaro vengė. Todėl psichiatrijos skyriai ligoninėse buvo tuštesni nei įprastai“, – atkreipė dėmesį gydytoja.

Komandos svarba

Apie pramonės transformaciją daug kalbama, bet kaip tai vyks realybėje, kol kas dar vis sunku atsakyti. Tėra teoriniai pamąstymai apie tai, kas turėtų įvykti, tarsi peršokant atsakymą į klausimą – kaip tai turi įvykti.

Prieš pusmetį prie Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vairo stojęs Marius Horbačauskas šypteli: „Kaip yra sakęs vienas lyderystės guru, pirmiausia reikia rasti su kuo daryti, o tada jau paaiškės, ką darysi.“

Vienas pirmųjų darbų buvo suburti stiprią komandą. Anot M.Horbačiausko, asociacijos viceprezidentų pareigas užėmė asmenybės, vadovai, lyderiai iš labai skirtingų sričių.

„Linas Skardžiukas – vienas „Kautros“ savininkų ir vadovas, Valdemaras Vareika – „Gaschemos“ generalinis direktorius, labai tradicinės pramonės atstovas. Labai smagu, kad pavyko prikalbinti akademinės visuomenės atstovą Eugenijų Valatką, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių“, – vardijo M.Horbačauskas.

Kaip yra sakęs vienas lyderystės guru, pirmiausia reikia rasti su kuo daryti, o tada jau paaiškės, ką darysi.

Suburta komanda pirmiausia išsigrynino, kas per organizacija KKPDA, kuriai dabar diriguos, kokia jos misija, pasitarė dėl vizijos.

„Organizacijos narių atstovavimas, aišku, yra pagrindinis dalykas, bet ne mažiau svarbus yra vienijimas – verslo, mokslo ir visuomenės interesų“, – įsitikinęs KKPDA prezidentas.

Neseniai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje vykusiame KKPDA išplėstiniame prezidiumo posėdyje asociacijos narių gretas papildė keturi nauji nariai.

Šiuo metu KKPDA priklauso 47 nariai, tarp kurių visose lietuvišką produkciją gaminančiose pagrindinėse pramonės šakose veikiančios įmonės, mokymo įstaigos ir advokatų kontora.

Iššūkis – transformacija

„Mūsų noras sujungti viso Kauno regiono potencialą, kuris yra didžiulis ir iki galo neišnaudotas. Jeigu kalbėtume tik apie verslą, būtų vienas kelias, bet kai kalbama apie transformacijas, pokyčius ir perversmus visame pasaulyje – be mokslo šį kelią verslas nueis sunkiau. Be galo svarbios ir visuomenės pastangos. Tad mūsų noras sujungti tiek interesus, tiek pastangas. Suvokimas, kad tai tik verslo reikalai, nėra ateities sėkmės garantas. Reikia žiūrėti plačiau“, – pastebėjo M.Horbačauskas.

Naujai suburta asociacijos vadovų komanda suformulavo ir strateginius tikslus. Pagrindinis – pramonės transformavimas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas.

Anot M.Horbačausko, pramonės transformacija turėtų būti ne tik kažkoks virsmas. Labai svarbu, kad paskui pramonė būtų konkurencinga, todėl pabrėžiamas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas.

„Apie pačią transformaciją mažai kalbama. Ar didesnė skaitmenizacija, ar žalioji ekonomika, atsisakant taršesnių gamybų bei technologijų, tiek CO2 mažinimas, ar žiedinė ekonomika? Kausimų yra nemažai. Aišku, yra ES priimtos kryptys. Jeigu mes nepradėsime dabar kažko daryti, ateityje kai kuriems pramonės subjektams, ko gero, reikės užsidaryti“, – minimas pramonės perversmo tendencijas ir galimus padarinius įvardijo KKPDA prezidentas.

Lėšos ir paskirstymas

Kaip pavyzdį, kalbėdamas apie pramonės įmonių laukiančius pokyčius, M.Horbačauskas minėjo bendrovę „Achema“. Jų apskaičiavimu, norint pereiti prie žaliojo kurso, reikia 6,5 mlrd. eurų.

„Numatytos nemažos ES lėšos pramonės transformacijai. Kadangi mes ir esame pramonė, šitoje transformacijoje ir norime dalyvauti, kad mes patys transformuotumės, o ne mus transformuotų ir po viso to virsmo turėtume konkurencinių pranašumų, būtume modernesni ir sugebėtume daugiau pasiekti“, – aiškino M.Horbačauskas.

Kauno regionas nuo seno išsiskyrė labai stipria pramone, kuri daugeliu atvejų yra tradicinė, tad artėjantys pokyčiai didžiąja dalimi palies būtent ją. M.Horbačauskas pabrėžė, kad labai svarbu pačioms įmonėms transformuotis ir lėšas, kurios bus skirtos šiam tikslui, tinkamai panaudoti.

Šiai transformacijai naujuoju ES finansiniu periodu Ekonomikos ir inovacijų ministerija paruošė beveik 300 mln. eurų investicijų. KKPDA prezidento nuomone, ši investicija vargu ar išspręs visus klausimus.

„Sunku tikėtis sulaukti visiško finansavimo. Verslui taip pat reikės prisidėti, ir gana nemenkai. Manau, bus bendras biudžetas, o ne tik iš Lietuvos ar ES. Dėl to ir svarbu, kad lėšos būtų nukreipiamos ten, kur duotų maksimalią naudą“, – dėstė M.Horbačauskas.

Vertinti banginius

Technologijų proveržis neabejotinai daro poveikį verslo sprendimams ir visuomenei, tačiau kai kurie ekonomistai pastebi ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje aktualiausi klausimai yra susiję su gebėjimu prisitaikyti ir koja kojon žengti su rinka.

„Susižavėjimas naujomis kryptimis, kaip startuolių idėjomis,  ypač jaunesniems politikams atrodo kaip ateitis. Sutinku, kad čia ateitis ir labai svarbi, bet pamirštama, kodėl Lietuva išgyveno ir išsilaikė aukštesniame lygyje per šią pandemiją. Tai įvyko dėl tradicinės pramonės. Ji eksportavo, atsilaikė prieš visas negandas ir, galima sakyti, išgelbėjo Lietuvą“, – tradicinės pramonės svarbą pabrėžė M.Horbačauskas.

Dėl to, jo nuomone, patikimiausia būtų lėšas investuoti ten, kur efektas yra didžiausias. Transformavus tradicinę pramonę, esą, akivaizdu, kad mastas ir poveikis būtų žymiai didesnis, nei sudedant visus kiaušinius į vieną krepšį ir tikintis, kad kažkokios genialios idėjos mus pasaulyje išgelbės. Būtina pusiausvyra tarp to, kad reikia naujų idėjų ir startuolių verslų, kad ateityje gautume didesnę pridėtinę vertę, bet nereikėtų pamiršti, iš ko šiandien duoną valgome.

Santūriai KKPDA prezidentas priėmė ir kai kurių mokslininkų pasisakymus, kad pramonės modernizavimas turėtų būti grindžiamas vieno darbuotojo sukuriama verte. „Tai nėra viską pasakantis rodiklis. Taip, yra, kai darbuotojai sukuria kažką genialaus ir brangiai parduoda. Tada jų vertė labai didelė. Tačiau, palyginti su visa pramone, mastas yra žymiai mažesnis. Čia neturėtų būti arba arba, čia turėtų būti ir tas, ir tas. Efektyvumo didinimas, inovatyvesnių produktų sukūrimas, sugebėjimas juos brangiau parduoti natūralu, kad sukuria didesnę pridėtinę vertę. Bet vien tik žiūrint į šį rodiklį ir tik to laikantis, galime turėti daug bėdų“, – pastebėjo M.Horbačauskas.

Mokslo jėga

Dar viena KKPDA išskirtų strateginių krypčių – mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Kad jis būtų tikras, o ne apsimestinis, tarp asociacijos vadovų yra KTU rektorius. „Atstovavimas skirtingoms tiek mokslo, tiek verslo sritims padės sukurti didesnę naudą ir kažką labiau apčiuopiamo“, – įsitikinęs KKPDA prezidentas.

Kaip pavyzdys, anot asociacijos vadovo, yra vandenilio technologijos, kurios galėtų pakeisti iškastinį kurą – naftą ar dujas. Vandenilis nedidina CO2 išmetimo, bet tam reikia sukurti ir išvystyti technologijas, kurių kol kas yra tik užuomazgos.

Pramonė, kuriai aktualu visi laukiantys pokyčiai, turi susijungti, kad galėtų pasinaudoti tuo, kas sukuriama mokslo.

„Kauno regiono universitetai, Energetikos institutas – visi po kažkiek kažko turi išvystę, bet proveržio nėra, nes kiekvienas turi tik savo dalį padaręs. Kita vertus, jie neturi ir užsakovo, kuris galėtų tai finansuoti, o paskui naudotis. Pramonė, kuriai aktualūs visi pokyčiai, turi susijungti, kad galėtų pasinaudoti tuo, kas sukuriama mokslo“, – teigė M.Horbačiauskas.

Jis įsitikinęs, kad tik šnekantis, nusibrėžiant kryptis ir atsiranda tų, kurie galėtų naudotis, ir tų, kurie galėtų sukurti. Priešingu atveju, atskirai visi kažką po truputį daro, bet niekas iš esmės nieko neturi.

„Ta pati transformacija be mokslo neįmanoma. Kai kurie dalykai dar nesukurti iki galo, neišvystytos technologijos. Pats verslas to tikrai nepadarys, todėl tai didelė užduotis ir mokslinėms institucijoms“, – neabejojo asociacijos vadovas.

Dėmesys visuomenei

Ne mažiau svarbiu strateginiu tikslu KKPDA laiko verslo įvaizdžio gerinimą visuomenėje. Regis, natūralu ir aišku, pramonė, verslas kuria darbo vietas, produkciją, ją parduoda, moka mokesčius, atlyginimus darbuotojams ir visi patenkinti.

„Kartais atrodo savaime suprantami dalykai, tačiau, jei būtų atlikta visuomenės apklausa, paaiškėtų, kad nevisiškai taip. Verslas vis dar suvokiamas kaip kažkoks blogis, o verslininkas yra tas, dėl kurio visi blogai gyvena. Manoma, kad pinigai ateina iš bankomatų, o ne iš sumokėtų mokesčių, kuriuos sumokėjo verslininkas, kuris sukūrė darbo vietas ir sukūrė tam tikrą produktą“, – nuo nepriklausomybės atkūrimo likusį šleifą minėjo M.Horbačauskas.

Reikėtų pagalvoti, kad dabar užaugo nauja verslininkų ir vadovų karta, kurie mąsto visiškai kitaip. Verslininkai neslepia apmaudo, kad tas negatyvus šleifas ypač juntamas prieš rinkimus, kai potencialiems rinkėjams pataikaudami politikai, viešai negali ar nenori išsakyti geros nuomonės apie verslą.

„Gelbėtų platesnis aiškinimas apie tai, kad tiems mokesčiams sumokėti kažkam reikia sukurti vertę. Kita vertus, juk kiekvienas gali sukurti verslą, o ne dirbti kažkam ir sakyti, kad kažkas per mažai moka. Kuriančiųjų verslus yra žymiai mažiau, nei juose dirbančiųjų. Tad politikai pataikauja tiems, kurių yra daugiau“, – pastebėjo M.Horbačauskas.

Susiformavusių stereotipų greitai nepakeisi, tačiau skaidrumas, rėmimas, mecenavimas, verslininkų socialinė veikla pamažu turėtų sugriauti neigiamą visuomenės požiūrį.

„Mes esame partneriai su organizacija „Junior Achievement“. Jie rūpinasi mokytojų ekonomine edukacija, kad pedagogai būtų labiau išprusę ekonomikoje, versle. Daugeliu atvejų vaikui persiduoda tai, ką mokytojas sako. Jis yra patikimas žinių šaltinis. Jei mokytojai negatyviai atsiliepia apie verslą, tas negatyvumas ir nusėda. Verslumo ir ekonominio išprusimo skatinimu užsiima „Junior Achievement“, o mūsų organizacijos nariai dalyvauja kaip mentoriai“, – socialinę verslininkų ir pramonininkų veiklą minėjo asociacijos vadovas.

Ne paskutinėje vietoje būtų ir dar vienas suvokimas dėl mecenavimo. Tai yra indėlis į bendruomenės, kurios dalimi yra ir verslininkas, ir jo įmonė, gyvenimą. „Kaip Henry Fordas sakė,  jei verslas galvoja tik apie pelną, tai yra prastas verslas“, – ateities vizijas užbaigė M.Horbačauskas.

Aiškinsis turto šaltinius

Tik spalio antroje pusėje Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (AVPK) pradėjo veiklą Turto tyrimo ir Administracinių nusižengimų sprendimų priėmimų skyriai.

"Tokios pertvarkos – ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Pastaruoju metu akcentuota, kad Baudžiamajame kodekse yra straipsnis apie neteisėtą praturtėjimą, bet realiai komisariatuose tokių bylų kaip ir nebuvo. Kita vertus, matome, kad neteisėto praturtėjimo atvejų yra, apie tai galima spręsti iš daugelio bylų. Pastaruoju metu turėjome užduotį imtis šių tyrimų ir jų tikrai buvo, ypač Ekonominių nusikaltimų bei Organizuoto nusikalstamumo tyrimų valdybų tiriamose bylose. Paaiškėjo, kad yra poreikis steigti specializuotus padalinius, todėl iki spalio pabaigos visoje šalyje turėjo būti įsteigti Turto tyrimo padaliniai", – paaiškino Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas.

Tokios pertvarkos – ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje.

Klaipėdos AVPK tokiame skyriuje numatyti penki etatai, tačiau kol kas dirba trys pareigūnai, atėję iš kitų policijos padalinių.

Šie pareigūnai tiria jau pradėtas, dirbant kituose skyriuose, bylas, susijusias su neteisėtu praturtėjimu.

Tikisi mažiau skundų

Komisariate prieš mėnesį pradėjo veiklą naujas Administracinių nusižengimų sprendimų priėmimų skyrius.

Esama įstatymo reikalavimo, kad protokolus surašytų vieni pareigūnai, reaguojantys į įvykius, o nusižengimus nagrinėti ir nuobaudas skirti turi kiti, nepriklausomo policijos padalinio darbuotojai.

Naujojo skyriaus kompetencija bus bausti nusižengusiuosius chuliganiškais veiksmais, smulkiomis vagystėmis, svetimo turto sunaikinimu ir net pasipriešinimu policijos pareigūnams.

Didžioji dalis teisės pažeidimų nagrinėjami rašytine forma, net nekviečiant pažeidėjų.

Kitais atvejais baudžiamas asmuo turės atvykti į komisariatą.

"Protokolus pareigūnai kaip rašė, taip ir rašys, tik nuobaudos už nusižengimus bus skiriamos komisariate. Iš esmės, darbo krūvis niekur nedingo, iš komisariatų jis perėjo į vienas rankas. Jau matome darbo kokybės gerėjimą. Tikimės, kad mažės apskundimų", – paaiškino komisariato vadovas.

Bendradarbiaus su VMI

Turto tyrimo skyriui vadovauja Loreta Šimulienė, iki šiol dirbusi Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje.

Kol kas tokiose bylose dar nesuformuota teismų praktika. Pareigūnai turės glaudžiai bendradarbiauti su Valstybine mokesčių inspekcija.

Administracinių nusižengimų sprendimų priėmimų padalinyje turėtų dirbti 13 pareigūnų, tačiau kol kas šį darbą dirba tik šeši policininkai.

Skyriui vadovauja Kelių policijoje dirbęs Gediminas Kalasūnas.

Interesantus skyriaus darbuotojai priima Klaipėdos AVPK (Kauno g. 6) pirmajame aukšte, greta Migracijos tarnybos patalpų.

"Visi šiuose skyriuose dirbantys žmonės yra savi, anksčiau dirbę kituose padaliniuose, nes ne visi mūsų komisariato etatai yra užimti. Naujų darbuotojų priimti dar neteko", – paaiškino A.Motuzas.