Visi jie buvo nusiteikę kaip reikiant patrypti, pasilinksminti ir prisikimšti blynų.

Visų dėmesio centre buvo ne tik Morė, išpuošta ir ant kalnelio belaukusi savo supleškinimo, bet ir Gervė. Ji – garsiausia meilės reikalų žinovė, aštriausio snapo turėtoja ir šiųmetės šventės šeimininkė.

Gervė kvietė braidyti ne tik po muziejaus miestelį, bet ir po Žemaitijos bei Suvalkijos sodybas. Kiekvienam pagal jėgas ir pagal pomėgius. Kaip ir žadėta, veikti tikrai buvo ką: ir veizieti, ir krutėti, ir jiesti.

„Oi, kaip pavargau! Nelengva ten“, – dalijosi įspūdžiais po mūšio ant kelmų su maišais viena šventės dalyvių. Ją ir varžovą netrukus pakeitė kita pora. „Negailėk, negailėk!“ – maišu mojuojančią mamą ragino vaikai. Taiklius smūgius lydėjo ovacijos.

Simono Baltušio nuotr.

Pajudėjus ne juokais pakyla apetitas. Eilės nutįso ne tik prie riestainių ir čia pat kepamų blynų, bet ir prie bulvyčių, karštų gėrimų. Pasisotinus galima vėl pajudėti.

Muziejaus teritorijoje veiksmas sukosi daugybėje vietų. Kaukėti muzikantai ir šokėjai šventės dalyvius lengvai įtraukdavo į linksmybių sūkurį. Šokant ir smagiau, ir šilčiau.

Netrukus būreliais ėmė traukti Morės link. „Iš visų kampų plaukia žmonės, ir teisingai daro. Bet gal dar ne viską padarėm, gal iš dūšios dar nepatrepsėjom?“ – klausė renginio vedėja, kol po truputį pildėsi erdvė finalinėje vietoje.

„Jei gerai nepatrepsėsit, žiema amžinai tęsis“, – motyvavo stoviniavusius žmones.

Simono Baltušio nuotr.

„Suvažiavote žiemą išpravodyt, saulės ant gervės sparno parjodyt. Plojam, be plojimų čia nieks nevyksta“, – publiką užvesti vedėjai buvo juokų darbas.

„Dabar sceną užleidžiam, net baisu ir sakyti, raguotam, plaukuotam – bile ne žmogus“, – persirengėlius pagal klasifikaciją kvietė ant scenos.

Išmušė ir Lašininio su Kanapiniu valanda. Kanapiniui laimėjus kovą, kaip ir dera buvo pakurta Morė. Ji greitai supleškėjo, tad belieka viltis, kad žiema jau tikrai išvyta.

Simono Baltušio nuotr.

Likus savaitei iki gražiausių metų švenčių į Kauno gatves išriedėjo Kalėdų Seneliai. Keturračių motociklų entuziastai kilniam tikslui susibūrė jau aštuntus metus. Vieni persirengėliai gerumo akcijoje dalyvavo ne pirmą kartą, kitiems tai buvo debiutas.

„Kvietimą perskaitėme internete. Su vyru pagalvojome, kad būtų šaunu prisijungti. Keturratį turime, drabužius nusipirkome, saldainių pilnos kišenės“, –  kaunietė Inga džiaugėsi prasmingai praleistu šeštadieniu.

Jai antrino ir Kalėdų Senelis Arnas, prie akcijos prisijungęs jau antrą kartą.

Nors saldėsių maišelius Rotušėje vyras greit ištuštino, širdy liko pilnatvės jausmas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Labai gera. Tu duodi, bet atgal gauni kur kas daugiau – šiltą žodį, šypseną“, – prie girliandomis apkabinėto keturračio priėjusią smalsuolę mergaitę apkabino Arnas.

Atrodo, tokia smulkmena, o taip gera širdy. Prisiminėme vaikystę, nors tokių keturračių tikrai nebuvo.

Kalėdų Senelių kolona ir saldžios dovanos praskaidrino ne tik mažųjų Rotušės aikštės svečių nuotaiką. Rankas į saldėsius tiesė, bendroms nuotraukoms noriai pozavo ir suaugusieji.

„Atrodo, tokia smulkmena, o taip gera širdy. Prisiminėme vaikystę, nors tokių keturračių tikrai nebuvo“, – juokėsi pro šalį ėjusi garbaus amžiaus kauniečių pora.

Iš Rotušės aikštės persirengėlių kolona pedalus spaudė link Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio. Vėliau stojo prie prekybos centro „Savas“.

„Iš ten Savanorių prospektu važiuosime link Raudondvario plento. Kol turėsime saldainių, tol stosime ir juos dalinsime“, – būti drąsiais kvietė Kalėdų Seneliai.

Įmantriai nusigrimavę persirengėliai vaizduoja Katriną – seną Meksikos politinės ir socialinės satyros simbolį, o jų procesijos yra savotiškas atsakas į amerikietiško stiliaus Helovino iškilmių invaziją.

Vienos procesijos organizatorė Jessica Esquivias (Chesika Eskivias) buvo apsirengusi juodai, pasidariusi įmantrią šukuoseną, papuoštą didelėmis raudonomis ir baltomis dirbtinėmis gėlėmis ir ant kaklo užsidėjusi kelias eiles stambių perlų vėrinių. Jos nugrimuotas veidas atrodė kaip kaukolė su didžiulėmis akimis ir dantimis.

Praeitą savaitgalį buvo surengtas pirmasis iš kelių paradų, turinčių įvykti prieš Mirusiųjų dieną, švenčiamą lapkričio 2-ąją.

Tokios procesijos organizuojamos jau penktus metus iš eilės, siekiant atgaivinti meksikietiškas tradicijas, patiriančias spaudimą dėl didėjančio Helovino populiarumo.

„Katrinų karštinė“ prasidėjo senųjų tradicijų puoselėtojams atkreipus dėmesį, kad tokiu metų laiku Meksikos rinkoje iš vakarėliams skirtų prekių daugiausiai parduodama raganų, monstrų ir vampyrų kostiumų.

Jie paragino kūno tapybos meistrus padėti žmonėms persirengti Katrinomis už prieinamą kainą.

Taigi, kas yra Katrina?

Iš pradžių taip vadinosi menininko Jose Guadalupe Posados (Chosė Gvadelupės Posados) graviūra, sukurta XX amžiaus pradžioje, kai pradėjo įsibėgėti Meksikos revoliucija, 1911 metais nuvertusi diktatorių Porfirio Diazą (Porfirijų Diasą).

Pirmoji iš jo sukurtų turtuolius pašiepiančių iliustracijų vaizdavo skeletą su puošnia prancūziško stiliaus skrybėle, mat P. Diazas buvo žinomas dėl savo aistros prabangai ir viskam, kas europietiška. Šiuo atvaizdu taip pat buvo pašiepiamos ir daugeliui kitų žmogiškųjų silpnybių.

J. G. Posados karikatūros originalus pavadinimas buvo „Catrina Garbancera“, turint omenyje neturtingus meksikiečius, besigėdijančius savo vietinių šaknų ir mėginančių dėtis europiečiais.

Šis atvaizdas padarė didelę įtaką daugeliui kitų menų ir menininkų, įskaitant sienų tapybos meistrą Diego Rivera (Diegą Riverą).

Viena iš parado dalyvių Jossy Javier (Chosi Chavjer) vilkėjo prie kūno prigludusį juodą kostiumą su juosta, panašia į užrišamas grožio karalienėms. Savo palaidus šviesius plaukus ji taip pat buvo papuošusi didžiule dirbtinių gėlių kompozicija.

Tuo metu Donovanas Sanchezas (Donovanas Sančesas) – aukštas, raumeningas, išsitatuiravęs vyras – buvo užsidėjęs indėnišką galvos apdangalą iš įvairių mėlynos spalvos atspalvių plunksnų, atitinkančių jo veido grimo spalvas.

Na, o vokietė Anna Miller (Ana Miler), atvykusi į Meksiką gyventi su savo vaikinu meksikiečiu, pasirinko paprastesnį sprendimą – pasidarė šukuoseną, kad atrodytų panaši į menininkę Fridą Kahlo (Fridą Kalo).

Anot policijos pranešimo, Užgavėnių dieną į namus Prienuose užėjo keturi-penki vadinamieji persirengėliai. Jiems duris atidarė vienas namuose buvęs 8-erių metų berniukas.

„Persirengėliai“ paėmė vaikui priklausančią piniginę su joje buvusiais pinigais – daugiau kaip 245 eurais – ir išėjo.

Šalia Aukštosios Fredos dvaro rūmų užvirė tikros užgavėnių linksmybės: žygiavo persirengėlių paradas, viliojo Užgavėnių mugė, kurioje netrūko rūkytos žuvies ir gardžių blynų, garavo karšta žolelių arbata. Kauno Onų draugija susirinkusius pradžiugino ir Lietuvos vėliavos spalvomis margintais blynais. 

Aidėjo dainos, šokiai ir žaidimai, o vaikai mielai fotografavosi prie supleškėsiančios Morės bei džiūgavo išvydę Lašininio ir Kanapinio mūšį. 

"Tai mano pirmosios tokios smagios Užgavėnės. Džiaugiuosi, kad tėtis mane atsivedė į šventę. Labiausiai patiko fotografuotis su vienu babaušiu", – džiaugėsi po velnio kauke, papuošta gėlytėmis, pasislėpusi septynmetė Sofija.

Kauno Onų draugija 100 blynų Lietuvos šimtmečio proga dovanojo renginio linksmintojams Vytauto Didžiojo universiteto folkloro ansambliui „Linago“.

Tradicinėje žiemos išvarymo ir pavasario pasitikimo šventėje netrūks linksmybių, šurmulio ir pramogų, rašoma pranešime spaudai. 12 val. prasidėjęs prekymetis trauks lankytojų akį, o nuo 14 val. triukšmingai švęsti kvies organizuojami skaniausio blynų recepto ir „Baisiai gražios Morės“ rinkimai ir paradas, muzikos grupės „Baltasis kiras“, kaimo kapelos „Šeduvos bernai“, liaudiškos muzikos ir folkloro ansamblių pasirodymai. Organizatoriai kviečia dūkti ir šėlti drauge.

Užgavėnės – puikiai žinoma ir laukiama virsmo šventė. Šūkavimais, baladojimais, patriukšmavimais siekiama ne tik sujudinti žemę iš žiemos miego ir sąstingio, bet ir pažadinti žmogų, įkvėpti vilties pradėti naują, geresnį gyvenimą. Tai iliustruoja ir ypatingi Užgavėnių apdangalai, kaukės, iš kurių žmogus turi išlįsti ir išsilaisvinti.

„Persirengėliai ne šiaip sau slampinėja, bet dažnai jie turi ypač svarbių tikslų. Pavyzdžiui, Gervė simbolizuoja meilės deivę. Ji lanko netekėjusias merginas, jas pažnaibo, kad tik greičiau antrąją pusę susirastų. Nepamiršti, žinoma, lieka ir senberniai, kurie erzinami įvairiausiais būdais“, – apie persirengėlių išdaigas pasakoja  Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė. Įsileisti ir pavaišinti persirengėlius – garbės reikalas.

Šventės metu vyks „Baisiai gražios Morės“ ir skaniausio blynų recepto rinkimai. Pasak pašnekovės, per Užgavėnes žmonės valgydavo nuo 7 iki 12 kartų. Šventėje, laikantis tradicijų, paskanauti bus galima pačių įvairiausių blynų. Visgi tradiciniu Užgavėnių patiekalu yra laikomas šiupinys.

Tradicinis Morių paradas pademonstruos šiauliečių kūrybiškumą ir originalumą. Morė – svarbus Užgavėnių simbolis. Lietuvoje ji vadinama skirtingai: Kotre, Raseinių Magde, Balsių Kotre, Pamėkle, Motinėle. Rečiau per Užgavėnes būdavo pagaminama ne moteriškos, o vyriškos lyties būtybė, ir vadinta Čiučela, Diedeliu, Ragučiu.

Seniau tikėta, kad per Užgavėnes negalima sunkiai dirbti, mat visus kitus metus niekaip senųjų darbų neužbaigsi, o sočiai prisivalgius – būtinai išeiti į lauką, važinėtis rogėmis, linksmintis. „Tad pramogauti šventės dalyvius kvies grupė „Baltasis kiras“, kaimo kapela „Šeduvos bernai“, taip pat liaudiškos muzikos ir folkloro ansambliai: Radviliškio kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Šelmiai“ ir „Šelmiukai“, šiauliečių ansambliai „Vieversėlis“, „Gasužis“, „Salduvė“, „Rėda“, „Sidabrinė gija“,  Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis ir Šiaulių profesinio rengimo centro vienadienė Užgavėnių kapelija „Morės išlydėtuvės“, – linksmintojus vardija Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė.

Teatralizuotą pasirodymą surengti žada Lašininis ir Kanapinis, kurie, kaip ir kasmet, bandys įveikti vienas kitą, o šventės pabaigoje vyks Morės deginimo ceremonija. „Morės deginimas – simbolinis aktas, reiškiantis  seno, nereikalingo sunaikinimą ir naujo, geresnio gimimą“, – dėsto A. Brijūnienė.

Užgavėnės – tradiciškai paskutinė proga iki soties prisivalgyti ir pasilinksminti prieš prasidedant ramiajam Gavėnios laikotarpiui, truksiančiam iki Velykų. „Morės EKOrezginkos“ šėlionių dalyviai ir svečiai galės ne tik prisikimšti pilvus Riebiojoje Užgavėnių mugėje, tačiau ir pasileisti į linksmybių sūkurį – lankytojų lauks įvairios pramogos: šokiai, tradicinis Kanapinio ir Lašininio susidūrimas bei gausybė žaidimų.

Išskirtinis šių metų Užgavėnių šventės Vilniuje akcentas – pasirinkta ekologijos bei rūšiavimo skatinimo tema. Vaikai ir jaunimas bus kviečiami prisidėti prie ekožaidimų bei patobulinto boulingo turnyro, kurį organizatoriai vadina „TaraBOULINGO“ vardu. Ekologijos temą Vilniaus etninės kultūros centrui padės plėtoti šių metų šventės bičiuliai ir rėmėjai – lyderiaujanti atliekų tvarkymo bendrovė Lietuvoje „Ecoservice“.

Vilniaus etninės kultūros centro atstovė teigia, jog ekologijos tema šventei pasirinkta ne veltui – ja siekiama visus šventės dalyvius, nuo mažiausio vaiko iki senjoro, paskatinti elgtis sąmoningai ir atsakingai žiūrėti į gamtą. Vis dėlto, kaip ir priklauso trankioms ir smagioms Užgavėnėms, rimtą temą norima pateikti kaip įmanoma linksmiau ir žaismingiau, todėl „Morės EKOrezginka“ išsiskirs savo siautulinga nuotaika ir įtrauks į juokų raizgalynę.

23 metų vietos gyventojas į policiją kreipėsi vasario 28-osios vakare, apie 21 val. Jaunas žmogus savo namuose pasigedo dviejų nešiojamųjų kompiuterių, dviejų žaidimų konsolės valdymo pultų ir vieną 49 dydžio batą. Dingusius daiktus savininkas įvertino 2053 eurais.

Gargždiškis pranešė, kad visą dieną buvo namuose, tądien durų nerakino, nes žinojo, kad per Užgavėnes gali sulaukti nemažai persirengėlių.

Vakare pareiškėjas pamatė, kad buto durys praviros. Jokių įtariamųjų nukentėjusysis nenurodė. Jis tik spėliojo, kad butą apšvarinti galėjo persirengėliai, tačiau kada tai galėjo atsitikti ir kuriuos atėjūnų įtaria, kol kas neaišku.

Pastarųjų metų Užgavėnių šventimas vis labiau įgauna antisemitinių atspalvių. Štai Žemaitijos nacionalinio parko kvietime į šiandienos šventę žydai prilyginami velniams ir tai organizatoriams neužkliūva: „Nu rita – velniū, obagū, cėguonū ėr kėtuokiū židu zbėtka po kaimus (Nuo ryto – velnių, ubagų, čigonų ir kitokių žydų išdaigos kaime)“.

Esą taip puoselėjamos senos Užgavėnių tradicijos, kai žydai, čigonai ir vengrai Lietuvoje buvo prilyginami ne tik svetimšaliams, bet ir anapusinio pasaulio pasiuntiniams, iš kurių anų laikų valstiečiai sužinodavę, kokie metai jų laukia. Jie buvo didžiai gerbiami ir vaišinami. Tačiau lyginant su XX am. pradžia buvę simboliai šiandien prarado savo prasmę.

„Tas personažo siūlymas pirkti iš jo utėles ir blusas arba keisti į nekilnojamąjį turtą, yra protėvių tradicijų laužymas, niokojimas, jų išdavystė. Lietuvoje nebuvo tradicijos taip tyčiotis iš žydų ir čigonų. Prie to, žinoma, prisidėjo buvusių valdžios, o paprasti žmonės tik joms antrina“, – įsitikinęs kraštotyrininkas ir žurnalistas Eugenijus Bunka.

Dabar švenčiamos Užgavėnės esą neatitinka šių dienų aktualijų, mano gargždiškis Erlandas Paplauskis: „Žmonės vadina žydus velniais ir nejaučia kompleksų. Tačiau šiandien žydų personažai niekaip su Užgavėnėmis nesusiję, nes beveik visa tauta, gyvenusi Lietuvoje, sunaikinta. Jų nebėra. Tai kuo mes čia persirenginėjame? Lavonais pakištais po žeme? Nesuprantu, kaip galima neapkęsti to, ko jau nebėra. Ne veltui patys žydai sako, kad holokaustas yra visaapimantis ir iracionalus, kitaip tariant, protu nesuvokiamas.“

Esą, jei tamsuoliui, beraščiui griovių kasėjui, žmogui knygos rankose nelaikiusiam ir skaityti nemokančiam, yra juokingi žydų persirengėliai, tai išsilavinusių žmonių visuomenėje tokie dalykai juoko nekelia.

Koks nors „Discovery“ kanalas sukurtų apie tai filmą, tai pasaulis pašiurptų.

„Persirenginėjimas įvairiais herojais per šventes yra tam tikra psichinė iškrova. Tada žmogus, kaukę užsidėjęs gali ir kaimynui ar viršininkui kokią kritiką išsakyti dėl kažkokios skriaudos. O praeities dalykų fetišizmas šiandien visiškai nepriimtas. Turbūt nėra pasaulyje tautos, kuri pradžioje žmones iššaudytų, o paskui dar juos ir pajuoktų, prisidengę velnių kaukėmis. Koks nors „Discovery“ kanalas sukurtų apie tai filmą, tai pasaulis pašiurptų“, – įsitikinęs E.Paplauskis.

Siūlė „vofelius“ ir blynus

Užgavėnių šventė Teatro aikštėje startavo sekmadienį po pietų. Čia atidarytas sotaus ir riebaus maisto, kurį nuo seno rekomenduojama valgyti šios šventės metu, turgus.

„Morės sanatorijos“ meniu buvo išskirtinis. Paragauti susirinkusieji galėjo ką tik iškeptų lietuvininkų „vofelių“ (vaflių), įvairių skonių blynų, tradicinio šiupinio, spurgų, skaniausios duonos, sūrių, pyragų, mėsos gaminių, žuvų, kurių kokybę patikina tautinio paveldo ženklas. Prekiauta ir žemaitišku kastiniu.

Kainos nesikandžiojo. Už porciją „vofelių“ su uogiene prašyta nuo euro iki pusantro. Kaina priklausė nuo dydžio. Vafliai buvo kepami, naudojant senovines keptuves. Kad patiekalas nepriliptų, pastarosios buvo patepamos kiaulės lašiniais.

Prekiauta ir mieliniais blynais. Porcijos kaina taip pat svyravo nuo euro iki pusantro. Kepėjai juos taip pat paskanino uogiene.

Norintys galėjo paragauti ir kito tradicinio Užgavėnių patiekalo – šiupinio. Vieni virėjai pasakojo, kad šį patiekalą pagamino pagal senąjį Klaipėdos krašto receptą. Jie šmaikštavo, kad šiupinys paskanintas kiaulės bamba. Porcija šiupinio kainavo apie du eurus.

Nemalonaus oro – darganos, lietaus, šalto vėjo nepabūgę ir į Teatro aikštę atėję klaipėdiečiai bandė sušilti, gerdami šiltas sultis. Už stiklinę jų prašyta pusę euro.

Viliojo ir kepamų kibinų kvapas. Jų buvo ir su mėsa, ir su varške. Kibino kaina svyravo nuo pusantro iki dviejų eurų. Kaina priklausė nuo įdaro.

Daugelis susigundė ir šviežiomis, šiltomis bandelėmis. Viena jų kainavo pusę euro.

Prekiavo meilės piliulėmis

Mugėje besisukioję persirengėliai klaipėdiečius kvietė dalyvauti varžybose, žaidimuose, išbandyti įvairias sveikatinimo procedūras. Pabrėžta, kad šių atrakcijų kompleksas garantuos efektyvų ligų pašalinimą ir gerą savijautą.

„Morės sanatorijoje“ apsilankę miestiečiai užsuko į šiuolaikiškai įrengtus specialistų kabinetus. Procedūras teikė „diagmostikos“, „kūnotyros“, „plastikos kirurgijos“, savigydos ekspertai.

Veikė ir „Anės aptieka“. Čia buvo siūloma įsigyti laimės, meilės ir sveikatos piliulių.

Visą informaciją susirinkusiems apie „Morės sanatoriją“, jos aplinką ir teikiamas paslaugas šventės dalyviams suteikė „informacinėmis“ šluotomis apsiginklavusios raganos.

Į renginį atėjusiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams, kurie ieškojo išskirtinių sveikatinimosi receptų, efektyvaus ir teigiamo poilsio bei norėjo nusistatyti „Užgavėnių monų“ suvokimo laipsnį, buvo įteikta „Morės sanatorijos“ knygelė.

Surinkusiems visus specialistų parašus buvo suteikta skani kompensacija.

Pačirškino Morę ant laužo

Aktyvius reabilitacijos veiksmus, mankštas kvietė išbandyti tradiciniai Užgavėnių personažai – Lašininis ir Kanapinis, kurie nuolat varžėsi tarpusavyje. Varžybų greituoliams-sveikuoliams buvo įteikti specialūs prizai.

Vakarop gausiai Teatro aikštėje susirinkę klaipėdiečiai galėjo stebėti Lašininio ir Kanapinio kovą. Pastarieji buvo išskirtinai pasipuošę. Tradiciškai mūšį laimėjo Kanapinis. Pralaimėjęs Lašininis buvo paguldytas ant neštuvų ir išneštas.

Užgavėnių šventę vainikavo ceremonija „Morei čirkšt“. Šis simbolis buvo įspūdingas ir išskirtinio dydžio. Antrus metus klaipėdiečiams Morę kūrė ispanų menininkas Jordi NN ir amatininkas Mantvydas Vilys, bendradarbiaudami su amatininkų gildija „Krikragaa“.

Klaipėdiečiai Teatro aikštėje pastatytą Morę galėjo apžiūrėti nuo trečiadienio.

Nors uostamiestyje sekmadienį buvo drėgna, Morę padegti pavyko be didelio vargo. Ji netruko supleškėti. Klaipėdiečiai vylėsi, kad pavyko iš kiemo išvyti žiemą ir greitai ateis pavasaris.

Šventės metu visus linksmino Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai, svečiai iš Kvietinių – ansamblis „Kvėitys“ ir „Verdainė“ iš Šilutės.

Prie žiemos iš kiemo išvijimo uostamiestyje prisidėjo jaunimas iš Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“, Klaipėdos turizmo mokyklos.

Šventės nuotaiką kūrė ir iniciatyvūs Klaipėdos technologijų mokymo centro, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos, Vydūno gimnazijos moksleiviai.