Preliminariais duomenimis, pernai „Sodros“ įplaukos siekė 4,86 mlrd. eurų – 239,9 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau nei 2019 metais, tuo metu fondo išlaidos padidėjo 481 mln. eurų (11,5 proc.) iki 4,674 mlrd. eurų, rodo „Sodros“ skelbiami duomenys.

„Kol kas dar turime tik labai preliminarius duomenis, kurie dar gali keistis, tačiau praėjusių metų rezultatas tikrai bus teigiamas – perviršis turėtų būti apie 180 mln. eurų. Tokį rezultatą vertinu labai gerai, nes balandžio mėnesį, kai dėl pirmojo karantino sustoję verslai darė įtaką ir mūsų surenkamoms pajamos bei išaugusioms išmokoms, tikrai atrodė, kad mes ne tik kad neturėsime jokio pliuso, bet ir suvalgysime visą rezervą“, – BNS sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Kol kas dar turime tik labai preliminarius duomenis, kurie dar gali keistis, tačiau praėjusių metų rezultatas tikrai bus teigiamas – perviršis turėtų būti apie 180 mln. eurų.

Pasak jos, tuo metu „Sodrai“ buvo labai svarbu užtikrinti, kad visos žmonėms priklausančios išmokos būtų išmokamos laiku.

„Tą reikėjo padaryti ne tik dėl žmonių, kuriems netekus pajamų buvo mokamos, pavyzdžiui, nedarbo išmokos, bet ir siekiant išvengti panikos visuomenėje, kad pensininkai būtų ramūs dėl savo pensijų“, – aiškino J. Varanauskienė.

Pasak jos, nepaisant itin neigiamų nuotaikų balandį, situacija per kelis mėnesius stabilizavosi, teigiamos įtakos „Sodros“ rezultatams turėjo ir Vyriausybės įsipareigojimas kompensuoti su koronaviruso pandemija susijusias ligos išlaidas – 140 mln. eurų.

J. Varanauskienės teigimu, sėkmingai stabilizuota situacija leido išsaugoti ir „Sodros“ rezervą, kuris siekė apie 600 mln. eurų, nors Vyriausybė ir buvo suteikusi leidimą šias lėšas laikyti fondo sąskaitose ir esant reikalui naudoti išmokoms.

„Dabar mes padėsime (į rezervą - BNS) tuos 600 mln. eurų, o iki gegužės mėnesius pervesime tą maždaug 180 mln. eurų praėjusių metų perteklių. Tuomet rezerve bus jau apie 780 mln. eurų“, – sakė J. Varanauskienė.

Pernai daugiausiai įplaukų „Sodra“ gavo iš apdraustųjų įmokų – 2,384 mlrd. eurų, arba 14,6 proc. (304,5 mln. eurų) daugiau nei 2019-aisiais. Asignavimų iš valstybės biudžeto gauta 2,06 mlrd. eurų – 20,1 proc. (344,1 mln. eurų) daugiau nei 2019 metais.

Draudėjų įmokos pernai sudarė 323,3 mln. eurų – 48,2 proc. (300,5 mln. eurų) mažiau nei 2019 metais. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokos pernai sumenko 4,7 proc. (3,9 mln. eurų) iki 78,8 mln. eurų, „Sodros“ veiklos pajamos padidėjo 25 proc. (2,9 mln. eurų) iki 14,5 mln. eurų.

„Sodros“ išlaidos pensijų draudimui pernai siekė 3,477 mlrd. eurų – per metus šios išlaidos padidėjo 281,2 mln. eurų, arba 8,8 proc., ir sudarė 74,4 proc. visų fondo išlaidų.

Fondo išlaidos ligos ir motinystės draudimui pernai siekė 446,3 mln. eurų (9,5 proc. visų išlaidų), motinystės socialiniam draudimui – 351,2 mln. eurų (7,5 proc.), nedarbo socialiniam draudimui – 288,7 mln. eurų (6,2 proc.).

Numatoma, kad šiemet „Sodros“ pajamos sieks 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, biudžeto perteklius sudarys 137 mln. eurų.

Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,7 proc. (180,7 mln. eurų) ir 4,7 proc. (223,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais.

Tai numatoma patikslintame Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte. Jį trečiadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

„Sodros biudžete pavyko rasti sprendimus, deja, bet nenumatytam anos Vyriausybės biudžete, kaip pakelti pensijas tokiu indeksavimu koeficientu, kuris buvo priimtas įstatymais, tai pinigai buvo rasti, pensijos didės ir indeksavimo koeficientas augs“, – posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monika Navickienė.

Teikiamame projekte neįvertintas dėl pandemijos augsiančios ligos išmokos – apie 120 mln. eurų, nes jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto rezervinio fondo. Projekte įvertintos pensijų anuitetų mokėtojo patiriamos sąnaudos ir jas kompensuojančios pajamos.

„Sodros“ pajamas sudaro apdraustųjų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos, draudėjų mokamos įmokos, Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai pensijos daliai bei kitos pajamos.

Apdraustųjų įmokos kitąmet turėtų siekti 2,558 mlrd. eurų – 4,5 proc. (109,3 mln. eurų) daugiau nei laukiama šiemet, o draudėjų įmokos – 344,247 mln. eurų, arba 6 proc. (19,6 mln. eurų) daugiau, savarankiškai dirbančių asmenų įmokos – 92,385 mln. eurų, arba 4,6 proc. (4,1 mln. eurų) daugiau.

Socialinio draudimo įmokos 2021 metais bus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių. Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1352,7 euro.

Nurodoma, kad iš valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti pagal 2021 metas priskaičiuotas pensijų sumas numatoma skirti 2,119 mlrd. eurų.

Socialinio draudimo pensijoms kitąmet numatoma skirti 76,6 proc. visų „Sodros“ išlaidų – 3,823 mlrd. eurų, arba 9,7 proc. (337,4 mln. eurų) daugiau nei laukiama 2020 metais. Šių išlaidų didėjimą sąlygoja numatomas pensijų didinimas pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą 2021 metams.

Apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas 2021 metais bus 1,0958, todėl pensijos nuo kitų metų pradžios vidutiniškai didės 9,58 procento. Taip pat siūloma patvirtinti 2021 metų bazinės pensijos dydį 198,29 euro, našlių pensijos bazinį dydį – 28,63 euro, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 4,17 euro.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet bus 440 eurų – 40,6 euro (10,2 proc.) didesnė nei 2020 metais.

Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir apdraustųjų vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2021 metais bus 35,1 proc. – 2,2 procentinio punkto didesnis nei šiemet, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą palyginus su šalies neto darbo užmokesčiu sudarys 47 procentus.

Prognozuojama, kad 2021 metais ligos išmokos dėl pandemijos, bus kompensuojamos valstybės rezervinio fondo lėšomis, todėl „Sodros“ biudžete pateikiamos tik su pandemija nesusijusios ligos išmokos, kurios bus 347,913 mln. eurų – 28,2 proc. (136,6 mln. eurų) mažiau nei 2020 metais. Šios draudimo rūšies išlaidos 2021 metais sudarys 7 proc. visų „Sodros“ planuojamų išlaidų.

Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2021 metais numatoma panaudoti 373,757 mln. eurų (7,5 proc. visų išlaidų) – 5,6 proc. (19,7 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais.

Nedarbo socialiniam draudimui numatomi 312,312 mln. eurų (6,3 proc. visų išlaidų), arba 2,4 proc. (7,3 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais. Prognozuojamas nedarbo lygio mažėjimas nuo 8,8 proc. šiemet iki 8,2 proc. kitąmet, o  vidutinė nedarbo išmoka 2021 metais turėtų padidėti 10,1 proc. iki 338 eurų.

Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui kitąmet turėtų siekti 31,102 mln. eurų (0,6 proc. visų išlaidų) – 5,7 proc. (1,7 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais.

„Sodros“ veiklos sąnaudos 2021 metais bus 95,153 mln. eurų (8,2 proc., 7,2 mln. eurų didesnės nei 2020 metais), iš kurių 87,731 mln. eurų (5,1 proc., 4,2 mln. eurų daugiau) tenka fondo administravimo įstaigų finansavimo sąnaudoms.

Darbo užmokesčio fondas 2021 metais planuojamas 64,086 mln. eurų, arba 5,5 proc. daugiau nei 2020 metais, jis sudaro 67,4 proc. visų planuojamų veiklos sąnaudų. Planuojamos išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui siekia 22,716 mln. eurų – 4 proc. (0,9 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais. Išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui sudarys 23,9 proc. visų veiklos sąnaudų.

Investicijoms kitąmet numatoma skirti 9,537 mln. eurų (0,2 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš kurių 8,765 mln. eurų numatyti nematerialaus turto įsigijimui – programinei įrangai, jos licencijoms ir panašiai. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti numatyta skirti 872 tūkst. eurų.

Prognozuojama, kad „Sodros“ lėšų likučiai sąskaitose 2021 metais, įvertinus numatomus gauti valstybės biudžeto asignavimus, padidės 73,078 mln. eurų ir sudarys 919,014 mln. eurų.

Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,2 proc. (157,2 mln. eurų) ir 3,8 proc. (184,4 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais.

Tai numatoma Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte. Jį kitą savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

„Sodros“ pajamas sudaro apdraustųjų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos, draudėjų mokamos įmokos, Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai pensijos daliai bei kitos pajamos.

Apdraustųjų įmokos kitąmet turėtų siekti 2,512 mlrd. eurų – 4,1 proc. (97,8 mln. eurų) daugiau nei laukiama šiemet, o draudėjų įmokos – 336,387 mln. eurų, arba 4,9 proc. (15,8 mln. eurų) daugiau, savarankiškai dirbančių asmenų įmokos – 88,72 mln. eurų, arba 2,3 proc. (2 mln. eurų) daugiau.

Socialinio draudimo įmokos 2021 metais bus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių. Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1352,7 euro.

Nurodoma, kad bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2021 metais bus skirta 2,107 mlrd. eurų, iš jų 40,709 mln. eurų – 2019 metų įsipareigojimui padengti. „Sodros“ biudžeto 2021 metų įprastinės veiklos ir investicinės veiklos piniginėms įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 46,397 mln. eurų.

Socialinio draudimo pensijoms kitąmet numatoma skirti 74,5 proc. visų „Sodros“ išlaidų – 3,728 mlrd. eurų, arba 7 proc. (242,6 mln. eurų) daugiau nei laukiama 2020 metais. laukiama. Šių išlaidų didėjimą sąlygoja numatomas pensijų didinimas pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą 2021 metams.

Apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas 2021 metais bus 1,0717, todėl pensijos nuo kitų metų pradžios vidutiniškai didės 7,17 procento. Taip pat siūloma patvirtinti 2021 metų bazinės pensijos dydį 193,92 euro, našlių pensijos bazinį dydį – 28 eurai, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 4,08 euro.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet bus 428,9 euro – 30 eurų (7,5 proc.) didesnė nei 2020 metais. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir apdraustųjų vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, santykis 2021 metais bus 34,9 proc. – 1,6 procentinio punkto didesnis nei šiemet.

Ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet turėtų siekti 458,787 mln. eurų – 12,2 proc. (64 mln. eurų) mažiau nei 2020 metais. Šios draudimo rūšies išlaidos 2021 metais sudarys 9,2 proc. visų „Sodros“ planuojamų išlaidų. Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2021 metais numatoma panaudoti 369,075 mln. eurų (7,4 proc. visų išlaidų) – 5,6 proc. (19,7 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais.

Nedarbo socialiniam draudimui numatomi 310,778 mln. eurų (6,2 proc. visų išlaidų), arba 3,1 proc. (9,9 mln. eurų) mažiau, nes prognozuojamas nedarbo lygio mažėjimas nuo 8,8 proc. šiemet iki 7,9 proc. kitąmet. Prognozuojama, kad vidutinė nedarbo išmoka 2021 metais padidės 8,1 proc. ir sieks 343,84 euru.

Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui kitąmet turėtų siekti 32,032 mln. eurų (0,6 proc. visų išlaidų) – 5,3 proc. (1,6 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais.

„Sodros“ veiklos sąnaudos 2021 metais bus 95,153 mln. eurų (8,2 proc., 7,2 mln. eurų didesnės nei 2020 metais), iš kurių 87,731 mln. eurų (5,1 proc., 4,2 mln. eurų) tenka fondo administravimo įstaigų finansavimo sąnaudoms.

Darbo užmokesčio fondas 2021 metais planuojamas 64,086 mln. eurų, arba 5,5 proc. daugiau nei 2020 metais, jis sudaro 67,4 proc. visų planuojamų veiklos sąnaudų. Planuojamos išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui siekia 22,716 mln. eurų – 4 proc. (0,9 mln. eurų) daugiau nei 2020 metais. Išlaidos prekių ir paslaugų įsigijimui sudarys 23,9 proc. visų veiklos sąnaudų.

Investicijoms kitąmet numatoma skirti 9,537 mln. eurų (0,2 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš kurių 8,765 mln. eurų numatyti nematerialaus turto įsigijimui – programinei įrangai, jos licencijoms ir panašiai. Ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti numatyta skirti 872 tūkst. eurų.

Prognozuojama, kad 2021 metų pabaigoje „Sodros“ lėšų likučiai sąskaitose sudarys 757,169 mln. eurų ir bus tokie patys, kaip metų pradžioje. Iš jų 556,483 mln. eurų turėtų sudaryti rezervinio fondo lėšos, o 200,686 mln. eurų – kitos lėšos.

„Sodros“ grynasis turtas kitąmet turėtų padidėti 6,4 proc. iki 1,246 mlrd. eurų, iš kurių 225,939 mln. eurų sudarys rezervas fondo veiklai užtikrinti (kartu su perkainojimo rezervu), o 1,02 mlrd. eurų – fondo sukauptas rezultatas.

Kaip rašoma LET pranešime, Europos dujų biržose Nyderlandų TTF kainų indeksas balandžio mėnesio ateities dujų sandoriams vidutiniškai siekė apie 15,8 euro/MWh, arba 2,4 euro/MWh mažiau nei ateities sandorių kainos kovo mėnesiui (18,2 euro/MWh), o palyginti su tuo pačiu metu pernai, Nyderlandų TTF kainų indeksas sumažėjo 15 proc.

Azijos SPOT SGD indeksas nuo šių metų pradžios atpigo daugiau nei 50 proc. - nuo 27 eurų/MWh iki 13,1 euro/MWh birželio mėnesio tiekimui. Tai lėmė ne tik šilta žiema, bet ir sparčiai didėjusi SGD pasiūla iš naujų JAV, Rusijos bei Australijos SGD skystinimo terminalų.

Tuo metu SGD poreikis regione traukėsi - Kinija šiemet lėtina SGD importo augimo apsukas, o Japonijos SGD poreikį mažina didėjanti branduolinės energijos gamyba.

Dar labiau sumenkus Azijos SPOT gamtinių dujų kainų indeksui, Europa, LET teigimu, neabejotinai buvo prioritetinė rinka SGD prekybininkams iš JAV, Rusijos bei Afrikos terminalų.

Kovą į Europos SGD terminalus buvo importuota daugiau nei 6 mln. tonų SGD, arba dvigubai daugiau nei pernai kovo mėnesį. Europos terminalai buvo stipriai naudojami visą pirmą ketvirtį šiemet - išdujinimo srautai 151 proc. viršijo praėjusių metų pirmo ketvirčio apimtis.

„Ypač daug krovinių Europos krantus pasiekė iš JAV ir Rusijos SGD skystinimo terminalų, kurie nerado pelningesnių „namų“ įprastame Azijos regione. Vien Nyderlandų „Gate“ terminalą nuo praėjusių metų spalio mėnesio iš JAV pasiekė 44 SGD kroviniai - 39 kroviniais daugiau nei tuo pačiu periodu pernai“, - pranešime cituojama LET SGD didmeninės prekybos vadovė Viktorija Ditmonaitė.

Šiais metais bus pradėtas SGD skystinimas JAV terminaluose „Freeport“, „Cameron“, „Elba Island“, apsukas didina Australijos terminalai „Ichthys“, „Wheatstone“ bei „Prelude“, tad SGD pertekliaus rinkoje tikimasi visais metais.

Ir nors SGD paklausa laikosi aukščiausiame lygyje, tačiau ji nespėja plėtotis taip greitai kaip pasiūla. SGD pertekliaus įtaka pasaulinei gamtinių dujų rinkai didžiulė - tai ne tik 30-40 proc. mažina kainas palyginti su pernai, bet ir skatina naujų SGD importo rinkų atsivėrimą Vokietijoje, Kroatijoje, Airijoje, Pietryčių Azijoje bei kitose šalyse.

„Didesnė SGD pasiūla Atlante naudinga ir Baltijos jūros regiono SGD rinkoms, kurios tiesiogiai priklausomos nuo Europos didmeninių kainų indeksų (TTF, GASPOOL). Dėl didesnės tiekėjų konkurencijos šie kainų indeksai mažėjo. Didesnė pasiūla augina paklausą Skandinavijos ir Baltijos šalių rinkose, o tai skatina spartesnį šių mažos apimties SGD rinkų vystymąsi“, - sakė V. Ditmonaitė.

Puspilniai Europos SGD terminalai, didesni vamzdinių dujų srautai nei pernai bei nešalta žiema lėmė reikšmingai didelio gamtinių dujų pertekliaus susidarymą Europos požeminėse saugyklose. Balandžio 1 d., oficialiai pasibaigus žiemos sezonui, Europos dujų rinkose požeminių saugyklų užpildymas siekė 442 TWh, arba 2,3 karto daugiau nei pernai balandžio 1 d.

Toks perteklius, pagal LET pranešimą, skatina didesnį SGD vartojimą Europos elektros gamyboje - anglis keičiant į dujas.

Vis dėlto analitikai tikina, kad didesnis dujų vartojimas elektros gamyboje dujų pertekliaus Europoje šią vasarą reikšmingai nesumažins, ir tai atsispindi Europos dujų biržų kainose.

Šiuo metu Nyderlandų TTF trečio ketvirčio kainų indeksas biržose siekia apie 14,1 euro/MWh, arba 37 proc. pigiau nei praėjusių metų trečią ketvirtį (22,5 euro/MWh).

Finansų ministerijos teigimu, perteklius virto deficitu, nes gruodį išaugo išlaidos. Įstaigos esą siekė panaudoti suplanuotus metinius asignavimus. Gruodį išlaidos didėjo ir dėl už gruodį išmokamų atlyginimų. Ministerija daro prielaidą, kad dėl mokesčių reformos šis augimas buvo didesnis. Anot ministerijos, 2018 metų duomenys nėra išskirtiniai, nes tokia tendencija kartojasi kasmet.

Finansų ekspertas Nerijus Datkūnas aiškina, kad viešieji finansai gyvena pagal vienų metų ciklą, o tai formuoja tam tikrą "trumparegiškumą". Anot jo, neracionaliausi yra neplanuoti arba paskubomis suplanuoti pirkimai.

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė teigia, kad rodikliai rodo prastą planavimą. Be to, anot jos, tokius išlaidų svyravimus lemia ir sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros.

Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Kęstučio Glavecko, dauguma šalių elgiasi panašiai kaip ir Lietuva – metų pradžioje išlaidos kiek sustabdomos, o metų pabaigoje išleidžiama daugiau. Tokių dalykų esą galima rasti ir Italijos, Prancūzijos ar Vokietijos biudžetuose.

„Bendriausiu mastu Lietuvoje turime didelį pedagogų perteklių – šiuo metu vertinama, kad jis gali būti daugiau nei 6 000“, – rašoma ministrės įregistruotuose atsakymuose.

Pasak jos, šis perteklius yra netolygus tiek atskiruose Lietuvos regionuose, tiek pedagoginės specializacijose, tiek amžiaus grupėse, todėl kai kur mokytojų trūksta jau dabar, o kitose vietovėse ar srityse jų trūkumas nenumatomas.

Ministrės cituojamais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, pedagoginių valandų perteklius fiksuojamas Vilniaus, Kauno miestų savivaldybės, Marijampolės, Trakų, Mažeikių, Skuodo rajonuose. Tai rodo mokytojų trūkumą šiuose regionuose.

Tuo tarpu dalyje regionų – Alytuje, Klaipėdoje ar Vilkaviškyje ir kituose – mokytojų yra per daug

Bendriausiu mastu Lietuvoje turime didelį pedagogų perteklių – šiuo metu vertinama, kad jis gali būti daugiau nei 6 000.

Pasak ministrės, remiantis prognozėmis, 2021 metais šalies mokyklose trūks atskirų dalykų mokytojų, pavyzdžiui, matematikos, lietuvių kalbos, pradinių klasių, užsienio kalbos mokytojų.

Tačiau atskirų pedagoginių specializacijų rinkoje bus per daug, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo, socialinių pedagogų ar priešmokyklinio ugdymo pedagogų, teigia J. Petrauskienė.

Visgi jai neteks atsakyti į interpeliacijos klausimus Seime, nes premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė ministrę pakeisiantis.

Nepasitikėjimą ministre inicijavusi opozicija J. Petrauskienės taip pat klausė apie aukštojo mokslo pertvarką, švietimo finansavimą, rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, pedagogo profesijos prestižą, vyro Evaldo Petrausko verslus.

Dėl galimo J. Petrauskienės interesų konflikto tyrimą baigia Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Ji nuo rugsėjo aiškinasi ministrės sutuoktinio įmonių laimimų pirkimų Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldžiose įstaigose aplinkybes.

J. Petrauskienė interpeliacijos atsakymuose pabrėžė, kad sutuoktinio sandorių deklaruoti yra neprivaloma. Ji taip pat tikina nežinojusi, kad E. Petrausko verslas laimi pirkimus ministerijai pavaldžiose įstaigose.

Ministrės vyro bendrovė „Ecotour“ biudžetinių įstaigų viešuosiuose pirkimuose dalyvauja nuo 2012-ųjų, viešai duomenys skelbiami nuo 2015-ųjų. 2015–2017 metais įmonė yra laimėjusi daugiau nei dešimt pirkimų, jų bendra vertė – apie 100 tūkst. eurų. Dalį šių pirkimų bendrovė laimėjo ŠMM pavaldžiose įstaigose jau vadovaujant J. Petrauskienei.

Etikos sargams jau pradėjus tyrimą J. Petrauskienė deklaravo, kad jos sutuoktinis turi akcijų ir įmonėje „Betonus“.

Pasak ministrės, ši įmonė įsteigta dar sausį, tačiau šeimoje tai nebuvo aptariama dėl jos užimtumo.

„Aš negalėjau žinoti ir nežinojau apie pavaldžių įstaigų vykdomus viešuosius pirkimus ir apie jų laimėtojus“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

„Dėl šių aplinkybių esu įsitikinusi, kad aptariamoje situacijoje interesų konflikto nebuvo, tai yra aš nepriėmiau, taip pat ir nedalyvavau priimant sprendimus, susijusius su privačiu interesu, ir prievolės vengti  interesų konflikto ir pareigos nusišalinti nepažeidžiau“, – pridūrė ji.

Etikos sargai sprendimą dėl J. Petrauskienės skelbs trečiadienį.

„Gamindami maistą visuomet stengiamės itin tiksliai numatyti, kokių kiekių jau pagamintų produktų mūsų pirkėjai norės. Suprantame, kokia opi yra maisto švaistymo problema, todėl kiekviename maisto gamybos žingsnyje stengiamės kuo efektyviau panaudoti turimus produktus, kad kuo mažiau jų virstų atliekomis“, – atskleidžia „Maximos“ maisto gamybos ekspertas.

Planuojant pirkinius visada rekomenduojama gerai apgalvoti, ką ir kiek gaminsite, kad kuo mažiau susidarytų perteklinio maisto, kuris dažniausiai vėliau atsiduria aplinką teršiančiuose sąvartynuose.

„Dažnai nutinka taip, kad prie pagrindinio patiekalo pagaminama per daug garnyro iš kruopų. Tačiau neverta skubėti šio pertekliaus išmesti. Net jau apdorotos kruopos greitai nesugenda, o gaminant ką nors iš jų galima atrasti netikėtus ir naujus skonius“, – teigia A. Poleninas.

Grikių kotletai

Grikiai – itin populiarios tarp lietuvių kruopos. Kaip garnyras jie itin tinka prie mėsos patiekalų. Tačiau šios kruopos gali būti naudojamos ir kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, kaip kotletai. Gaminat šį patiekalą galima panaudoti ir mėgstamas daržoves, pavyzdžiui, morkas, brokolius, burokėlius. Tik prieš tai ir jas reikėtų tinkamai apdoroti – pakepinti ar išvirti. Mėsos mėgėjai šiuos kotletus gali kepti ir su vištiena, supjausčius ją mažais gabaliukais ir pakepinus arba išvirus.

Apie 170 gramų jau išvirtų grikių sumaišykite su 1 žaliu kiaušiniu, sutrinta ar smulkiai supjaustyta česnako skiltele, susmulkintomis petražolėmis (apie 20 gramų). Pakepinkite ant sviesto vieną vidutinio dydžio susmulkintą svogūną ir suberkite į grikių masę, visą masę pagardinkite druska ir pipirais. Viską labai gerai išmaišykite ar net sutrinkite naudodamiesi trintuvo pagalba. Šlapiomis rankomis formuokite kotletus ir dėkite kepti į įkaitintą keptuvę, maždaug 3 minutėms iš kiekvienos pusės ant vidutinės ugnies.

Plovas „kitaip“

„Plovas itin tiks maisto likučių sunaudojimui. Tradiciškai šis patiekalas yra gaminamas su kiauliena ir pomidorų padažu, tačiau siūlomas receptas kiek kitoks“, – teigia A. Poleninas.

Jau išvirtus ryžius (apie 200 gramų) suberkite į puodą. Tuomet vienoje keptuvėje pakepinkite stambokai supjaustytą vištienos krūtinėlės filė (apie 150 gramų), pagardinkite pipirais, druska ir mėgstamais vištienos prieskoniais. Kitoje keptuvėje pakepinkite smulkintą vidutinio dydžio svogūną, raudonąją papriką, vieną tarkuotą morką ir apie 6-8 smulkintus pievagrybius. Viską suberkite į puodą prie ryžių, išmaišykite ir įpilkite karšto vandens tik tiek, kad lengvai apsemtų gaminamą plovą. Viską troškinkite apie 15-20 minučių nuolat pamaišydami, kad neprisviltų.

Perlinių kruopų salotos

„Tokios salotos puikiai tiks greitai vakarienei ar pietums į darbą. Naudojant jau išvirtas perlines kruopas, šių salotų pagaminimas užtruks vos apie pusvalandį, o savo turtingu skoniu jos pamalonins net ir išrankų gomurį“, – sako „Maximos“ maisto gamybos ekspertas.

Šioms salotoms reikės 350 gramų išvirtų perlinių kruopų, 1 granato, apie 350 gramų sviestinio moliūgo minkštimo, šiek tiek alyvuogių aliejaus, sojų padažo, 1 krapų šakelės, 40 gramų karijų riešutų, 1 apelsino, šlakelio rapsų aliejaus, šlakelio balzaminio acto.

Pirmiausia nulupkite sviestinį moliūgą, iš jo išimkite sėklas ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Pakepinkite juos su šlakeliu alyvuogių aliejaus ant aukštos ugnies apie 15 minučių nuolat pamaišant, o po to įpilkite ir sojos padažo, toliau kepinkite ir pamaišykite. Tuomet įpilkite šlakelį rapsų aliejaus, kepinkite dar 10 minučių ant vidutinio kaitrumo ugnies. Tik nedėkite druskos – sojų padažas iš savęs yra sūrus. Į didelį indą suberkite perlines kruopas, suberkite tarkuotą apelsino žievelę ir šio citrusinio vaisiaus sultis. Įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto. Suberkite kepintą sviestinį moliūgą, smulkintus krapus bei granato sėklas. Karijų riešutus 3-4 minutes pakepinkite, vėliau juos perpjaukite perpus ir suberkite į salotas.

„Šias salotas pagardinkite druska ir pipirais, tik druską berti reikėtų atsargiai – prieš beriant paragaukite salotų, kad nebūtų per sūru. Šios salotos skaniausios dar šiltos, bet jų ir šaltų skonis bus puikus“, – atskleidžia A. Poleninas.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) deficito ir BVP santykis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 1,6 iki 1 proc.

Euro zonos vyriausybių skola BVP atžvilgiu per 2017 metus sumažėjo nuo 89 iki 86,7 proc. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 83,3 iki 81,6 proc.

Lietuvos biudžeto perteklius praėjusių metų pabaigoje siekė 0,5 proc., o skola sudarė 39,7 proc. viso šalies BVP bei buvo daugiau nei perpus mažesnė už ES vidurkį.

Didžiausi euro zonos biudžeto pertekliaus rodikliai buvo fiksuoti Maltoje (3,9 proc.), Čekijoje (1,6 proc.), Liuksemburge (1,5 proc.) bei Vokietijoje ir Švedijoje (po 1,3 proc.).

Žemiausi deficitai pastebėti Airijoje ir Estijoje (0,3 proc.), Latvijoje (0,5 proc.) bei Suomijoje (0,6 proc.). Savo ruožtu, 3 proc. ribą, už kurią šalys yra baudžiamos pagal ES perteklinio biudžeto deficito procedūrą, peržengė dvi šalys - Ispanija (3,1 proc.) ir Portugalija (3 proc.).

Tuo tarpu mažiausią vyriausybės skolą BVP atžvilgiu pernai turėjo Estija (9 proc.), Liuksemburgas (23 proc.), Bulgarija (25,4 proc.), Čekija (34,6 proc.), Rumunija (35 proc.) ir Danija (36,4 proc.).

Iš visų euro zonos šalių penkiolikoje vyriausybės skola viršijo 60 proc. BVP atžvilgiu. Didžiausias skolas BVP atžvilgiu turėjo Graikija (178,6 proc.), Italija (131,8 proc.), Portugalija (125,7 proc.), Belgija (103,1 proc.) ir Ispanija (98,3 proc.).

2016 m. pabaigoje „Sodros“ biudžeto perteklius buvo 2 mln. eurų.

Įplaukos didėjo dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio

Per 2017 metų sausio–birželio mėn., negalutiniais duomenimis, „Sodra“ gavo 1 881,1 mln. eurų įplaukų. Didžiausią įplaukų dalį (92 proc.) sudarė pagal darbo sutartis dirbančių draudėjų ir apdraustųjų įmokos. Per  metus šių įplaukų vertė padidėjo 11,8 proc. Savarankiškai dirbančių asmenų sumokėtų įmokų vertė buvo 61,6 mln. eurų arba 3,2 proc. „Sodros“ biudžeto įplaukų, per metus jų vertė padidėjo – 8,3 proc.

„Į „Sodros“ biudžetą patenkančių įplaukų vertės didėjimui įtakos turėjo geresnė ekonominė aplinka, dėl kurios didėjo ir apdraustųjų skaičius, ir jų pajamos. Per pirmą 2017 m. pusmetį į darbą priimta 30,1 tūkst. žmonių daugiau negu atleista. Per šį  laikotarpį ne tik padidėjo minimali mėnesio alga (MMA), bet taip pat sumažėjo dirbančiųjų, kurių pajamos mažesnės negu MMA, skaičius: birželio pradžioje tokių buvo 151,5 tūkst., o tai yra 3,5 tūkst. mažiau negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Neatmetame prielaidos, kad pastarojo rodiklio pagerėjimui įtakos galėjo turėti ir įvairios iniciatyvos, skatinančios netoleruoti šešėlio“, – sako „Sodros“ vadovas M. Sinkevičius.

Išlaidos pensijoms didėjo šešiais procentais

Šių metų pirmąjį pusmetį „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos sudarė 1 889,5 mln. eurų, o tai yra 103,0 mln. eurų arba 5,8 proc. daugiau negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Didžiąją išlaidų dalį (73 proc.) sudarė išlaidos pensijų socialiniam draudimui. Atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu išlaidos pensijų draudimui padidėjo 83,3 mln. eurų arba 6,4 proc. O nevertinant 2010–2011 metais sumažintų senatvės pensijų dirbantiems asmenims kompensacijoms skirtų lėšų, išlaidos pensijoms šių metų pirmą pusmetį buvo 73,5 mln. eurų, arba 6 proc. didesnės negu atitinkamą 2016 metų laikotarpį.

Išlaidos kitų draudimo rūšių išmokoms augo santykinai sparčiau. Išlaidos ligos socialinio draudimo išmokoms pirmąjį šių metų pusmetį buvo 20,1 mln. eurų, arba 16,9 proc., motinystės – 16,9 mln. eurų arba 13 proc. didesnės negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Išlaidų nedarbo socialinio draudimui vertė padidėjo 2,4 mln. eurų arba 4,6 proc., nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo – 4 mln. eurų arba 45,4 proc. (šiam pokyčiui įtakos turėjo pasikeitusi periodinės netekto darbingumo kompensacijos apskaičiavimo tvarka).

„Viena vertus, santykinai sparčiau padidėjusi ligos socialinio draudimo išmokų vertė rodo, kad ne tik pensinio, bet ir darbingo amžiaus žmonės šiemet gavo daugiau socialinio draudimo išmokų negu pernai, kita vertus, tai skatina atidžiau stebėti, ar nedaugėja piktnaudžiavimo atvejų“, – sako „Sodros“ vadovas.

Tikėtina, kad metų pabaigoje „Sodros“ įplaukos viršys išlaidas 100 mln. eurų

Pirmą šių metų pusmetį „Sodros“ biudžeto išlaidos vos viršija įplaukas (8,4 mln. eurų). Remiantis negalutiniais pirmojo pusmečio duomenimis, galima prognozuoti, kad metų pabaigoje „Sodros“ biudžeto pajamų vertė bus 100 mln. eurų didesnė negu išlaidų vertė.

„Kadangi „Sodros“ biudžeto įplaukos auga sparčiau negu išlaidos, o pačios „Sodros“ veiklos sąnaudas tikimės išlaikyti nedidėjančias, prognozuojame, kad, jei nebus pakeitimų, susijusių su pensijų dydžiu, metų pabaigoje „Sodros“ biudžeto pajamos gali viršyti išlaidas maždaug 100 mln. eurų, o tai sudarys sąlygas, pavyzdžiui, sumažinti „Sodros“ skolą arba kaupti rezervą“, – sako „Sodros“ direktorius M. Sinkevičius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto statistika 2017 m. sausio–birželio mėnesiais (negalutiniais duomenimis):

Įplaukos

1 881,1 mln. eurų (196,5 mln. eurų arba 11,7 proc. daugiau nei pernai);

1 730,6 mln. eurų sudarė draudėjų ir apdraustųjų soc. draudimo įmokos (183,3 mln. eurų arba 11,8 proc. daugiau nei pernai);

Kitos įmokos: savarankiškai dirbančiųjų soc. draudimo įmokos – 61,6 mln. eurų, asignavimų iš valstybės biudžeto – 82,1 mln. eurų, veiklos pajamų – 6,0 mln. eurų.

Išlaidos

1 889,5 mln. eurų (103,0 mln. eurų arba 5,8 proc. daugiau nei pernai);

1 375,8 mln. eurų sudarė pensijų soc. draudimo išmokos (83,3 mln. eurų arba 6,4 proc. daugiau nei pernai); 2010–2011 m. sumažintų senatvės pensijų dirbusiems asmenims kompensacijoms buvo išmokėta 79,8 mln. eurų;

139,3 mln. eurų – ligos soc. draudimo išmokos (20,1 mln. eurų arba 16,9 proc. daugiau nei pernai);

147,0 mln. eurų – motinystės soc. draudimo išmokos (16,9 mln. eurų arba 13 proc. daugiau nei pernai);

Kitos išlaidos: nedarbo soc. draudimo išmokos – 54,4 mln. eurų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos – 12,8 mln. eurų, pervedimai į pensijų fondus – 84,3 mln. eurų.

Šiųmečiame Klaipėdos savivaldybės biudžete numatoma pokyčių. Šiemet surinkta daugiau lėšų nei tikėtasi, todėl nepanaudotus arba sutaupytus pinigus planuojama atiduoti šiuo metu vykdomoms programoms bei atliekamiems darbams pabaigti.

Negaus vieno milijono

Klaipėdos miesto savivaldybės 2014 metų biudžetas vietoje planuotų 407 590,7 tūkst. litų padidėjo iki 408 579,9 tūkst. litų.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija Klaipėdos savivaldybei skyrė papildomų pinigų kompensacijoms už šildymą skaičiuoti, administruoti bei mokėti.

Tiesa, mažiau pinigų atiteko mokiniams mokamoms kompensacijoms, mat uostamiestyje šiemet sumažėjo vaikų, kuriems reikia tokios pagalbos. 786 tūkst. litų didės mokinio krepšelio lėšos.

Daugiau nei 1 mln. litų sumažėjo ir vieno didžiausių uostamiesčio projektų finansavimas. Dėl užtrukusio Klaipėdos baseino ir sveikatingumo centro projektavimo ne visi darbai bus spėti baigti laiku, todėl šiam projektui ir atiteks mažiau pinigų.

Daugiau nei 14 tūkst. litų uostamiesčio savivaldybei atseikėta mirusiųjų palaikams iš užsienio parvežti. Ši suma Klaipėdos savivaldybės biudžetą pasieks iki šių metų galo.

Ruošis burlaivių regatai

Iš surinktų pinigų planuojama skirti daugiau nei 30 tūkst. litų savivaldybės administracijos pastato stogo remonto pabaigai.

Daugiau pinigų sulauks kone visi uostamiesčio savivaldybės departamentai.

Iš savivaldybės biudžeto siūloma didinti sumą kitąmet uostamiestyje praūšiančios burlaivių regatos „The Tall Ships Races“ pasirengimo darbams.

Leidybai, reklamai, rinkodarai, komandiruotėms ir kitų darbų išlaidoms finansuoti planuojama skirti 75,5 tūkst. litų.

Atiteks dviračių takui

Uostamiesčio savivaldybės biudžetą ne tik papildė ministerijų lėšos. Vykdant kai kuriuos projektus buvo sutaupyta lėšų arba jiems neįvykus pinigai nepanaudoti. Finansus siūloma perskirstyti šiuo metu sėkmingai vykdomiems projektams.

Tokių lėšų Klaipėdoje suskaičiuota daugiau nei 2 mln litų. Šiek tiek keisis Pilies tilto kapitalinio remonto finansavimo šaltinis. Šiemet būtiniausiems darbams, reikalingiems, kad tiltas būtų atidarytas numatytu laiku, pinigai bus paimti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Todėl lėšas, kurios dar vasarą buvo planuotos skirti tilto remontui, dabar siūloma atseikėti dviračių tako daliai nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės įrengti.

Šiems darbams planuojama skirti beveik 1 mln. litų.

„Atlaisvinę tilto pinigus, išspręstume kitą problemą“, – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Finansų skyriaus vedėjos teigimu, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Pilies tiltui skiriamų lėšų šiemet pakaks, o kitąmet prireiks apie 200 tūkst. litų baigiamiesiems darbams.

„Jų reikės tilto prieigoms sutvarkyti, tačiau patį tiltą tikrai bus galima atidaryti šiemet“, – užtikrino R.Kambaraitė.

Planuojant biudžetą dviračių takui buvo numatyta skolintis 578,3 tūkst. litų, tačiau dėl biudžeto perviršio to nebeprireiks.