Kito renginio neplanuojama

Pasak „Klaipėdos švenčių“ direktorės Eglės Šulskės, naująją koncepciją dar reikia išdirbti.

„Viskas yra palikta kitiems metams. Mes koncepciją kaip ir buvome sukūrę ir pristatę savivaldai, bet finansai buvo dvigubai didesni, negu buvo suplanuota būtent šiam festivaliui. Įvertinę naują koncepciją, vis tik buvo nuspręsta ją išdirbti iki kitų metų stipriau ir numatant alternatyvius finansavimo šaltinius, įtraukiant verslą“, – sakė E. Šulskė.

Vietoj Šviesų festivalio kito renginio nebus.

E. Šulskė taip pat paaiškino, kas gaudavo pinigus už instaliacijas visuose organizuotuose Šviesos festivaliuose.

„Praktiškai visa finansavimui reikalinga suma, didžioji jos dalis, yra honorarai instaliacijų autoriams ir tų instaliacijų nuoma. Aišku, jeigu mes norime dar kažkokių specialių instaliacijų, jas specialiai tam tikroms lokacijoms užsakinėjame ir kuriame“, – paaiškino E. Šulskė.

Svarbi ne kaina

Vicemerė Lina Šukytė-Korsakė nurodė, kad Klaipėdos Šviesų festivaliui kasmet buvo skiriama nuo 120 iki 220 tūkstančių eurų. O E. Šulskė tikino, kad kasmet suma skirdavosi. Mažiausiai siekė 120 tūkst. eurų, daugiausiai – 250 tūkst. eurų.

„Labai skirtingai. Yra buvę metų, kai festivalio biudžetas buvo 250 tūkst. eurų. Mažiausias skirtas biudžetas Šviesų festivaliui buvo 120 tūkst. eurų. Jis buvo kelerius metus ir paskutinis toks finansavimas, būtent 120 tūkst. eurų, buvo skirtas 2023 m. festivaliui“, – kalbėjo E. Šulskė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas patikino, kad festivalio atsisakyta ne dėl kainos.

Ne kaina svarbi, pati koncepcija netiko.

„Ne kaina svarbi, pati koncepcija netiko. Matote, šventes Klaipėdoje darome tam, kad pritrauktume kuo didesnį žmonių srautą, o ne tam, kad patenkintume kažkokių menininkų įgeidžius“, – dėstė A. Žukas.

Sulaukė neigiamų atsiliepimų?

Savivaldybei „Klaipėdos švenčių“ atstovai pristatė Šviesų festivalio koncepciją, kuri miestui būtų kainavusi apie 200 tūkst. eurų. Tačiau atsisakius festivalio, šios lėšos bus paskirstytos svarbiems miesto projektams įgyvendinti.

„Įvertinus visą medžiagą buvo priimtas sprendimas atsisakyti tokių instaliacijų. Kadangi kitos koncepcijos nepateikė, buvo priimtas sprendimas atsisakyti šių metų Šviesų festivalio. Tikimės, kad tik vienų metų pertrauka ir kitais metais jis įvyks “, – sakė A. Žukas.

Vicemerė L. Šukytė-Korsakė teigė, kad festivalio atsisakyta ir dėl neigiamų atsiliepimų.

„2024 metais neįvyks Šviesų festivalis. Po praėjusių metų sulaukusio neigiamų atsiliepimų iš kultūros žmonių, festivaliui rengiama nauja koncepcija, kuri, atliepiant visuomenės lūkesčius ir pretenduos tapti laukiamiausiu festivaliu Lietuvoje. Siekiant sudaryti sąlygas ilgalaikės renginio strategijos kūrimui, peržiūrimas ir festivalio finansavimo mechanizmas, vystoma rėmėjų pritraukimo vizija, vertinamos įmonių ir įstaigų, kaip kūrybinių partnerių įsitraukimo galimybės. Neabejojama, kad ši vadinama techninė pauzė miestui ir jį mylintiems žmonėms, bus naudinga ir atverianti naujas galimybes“, – vylėsi L. Šukytė-Korsakė.

Rugsėjo 29 dieną streiką pradėję mokytojai ketvirtadienį Vilniuje, sulaukę pėsčiomis iš Klaipėdos atėjusių kolegų, rengia mitingą prie Vyriausybės, o po jo Mokytojų namuose tarsis dėl tolesnių veiksmų.

„Manau, kad mes tikrai streiko nenutrauksim, galbūt aktyvūs veiksmai šiek tiek (sustos – BNS). Kadangi į Seimą persikėlė biudžetas, diskutuosime su Seimo nariais, ir nuo to diskusijų rezultato priklausys, ar aktyvi streiko banga atsikartos“, – BNS sakė  profesinės sąjungos vadovas A. Navickas.

Vyriausybei pateikus kitų metų biudžetą Seimui, profesinė sąjunga svarsto čia perkelti ir iki šiol prie Vyriausybės vykusią protesto akciją. A. Navickas antradienį susitiko su parlamentinėmis frakcijomis aptarti mokytojų reikalavimų.

Opoziciniai socialdemokratai pranešė registravę siūlymą biudžetui mokytojams kitąmet atlyginimus kelti pagal A. Navicko profesinės sąjungos siekį – dukart po 15  procentų: nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

LŠDPS toks variantas netenkina, dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų jau daugiau nei savaitę tęsia streiką – jis planuotas mėnesį, toliau tęsiant derybas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerija kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu.

Pasak A. Navicko, jei vis tik iki biudžeto priėmimo, kuris numatytas gruodžio 5-ąją, nebūtų susitarta, tektų konstatuoti, kad derybos su šia Vyriausybe nepavyko. Jis sako, kad kas neaišku ir tai, ar tuomet pedagogai streikuotų toliau.

Vyriausybė biudžetą Seimui pateikė antradienį, po pateikimo daroma dviejų savaičių pertrauka, kol jį svarsto Seimo komitetai. Numatyta, kad pirmasis biudžeto svarstymas vyks lapkričio 14-ąją, antrasis – lapkričio 23-ąją, o jį priimti ketinama iki gruodžio 5-ąją.

Tuo metu keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusią savaitę su ŠMSM sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.

Ar iš tiesų dvylika klasių baigęs žmogus gali tvirtai apsispręsti, ką veiks visą likusį gyvenimą? Apie kalbėtasi su abituriente Gabija.

– Sakykite, ką jūs veiksite po dvylikos klasių?

– Aš pabaigusi mokyklą imsiu gap year – metų pertrauką.

– Ką planuojate veikti?

– Planą turiu. Kadangi egzaminus rinkomės dvyliktos klasės pradžioje, per metus mano karjeros planai apsivertė aukštyn kojom, tai man dar trūksta poros egzaminų, juos laikysiu, taip pat tęsiu savo veiklą jaunimo politikoje, užsidirbsiu kažkiek pinigų savarankiškam gyvenimui studijų metu ir tiesiog pailsėsiu, skirsiu daugiau laiko sau, savęs pažinimui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nejaučiate spaudimo iš aplinkos, kad reikėtų stoti iškart po dvylikos klasių?

– Iš tikrųjų jaučiu, bet labiau gal iš vyresnių šeimos narių. Mano seneliams atrodo, kad su šiuo sprendimus aš metu savo gyvenimą į šiukšliadėžę, jie net siūlo geriau stoti bet kur ir tada perstoti po metų. Aš suprantu jų nuomonę, bet visgi renkuosi jos nepaisyti, nes tai yra mano sprendimas.

Apie pastebimas studijavimo tendencijas papasakojo ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidente Ieva Vengrovskaja.

– Sakykite, kokią tendenciją jūs pastebite? Ar į pirmą kursą atkeliauja nebūtinai iš karto baigę mokyklas?

– Taip, tokia tendencija tikrai jaučiasi ir Lietuvoje vis daugėja studentų, kurie nestoja iškart po mokyklos, o turi metų, galbūt dvejų, pertrauką, kurie keliauja, dirba, užsidirba ir pan. Tikrai tas procentas stojančiųjų iškart po mokyklos yra mažėjantis, 2015 m. turėjome apie 65 proc., o 2019 m. – apie 50 proc.

– Kodėl moksleiviai priima tokį sprendimą? Ką veikia per tuos laisvus metus?

– Manau, kad labiausiai lemia tai, kad po mokyklos tu nežinai, ką veikti toliau, kur stoti, baisu yra stoti, suklysti. Dažnu atveju nenori rizikuoti, nori išbandyti kažką naujo, ta jaunyste nori pasinaudoti, laisve. Labai jaučiasi ir tėvų spaudimas, kad turi stoti, ir labai dažnai moksleiviai sako, kad stoja, nes tėvai juos spaudžia. Tačiau vis dažniau moksleiviai išvyksta į užsienį atlikti praktiką, savanoriauti, keliauti po pasaulį, dirbti ir po metų galbūt tada stoja jau supratę, kokia kryptimi jiems įdomiau yra judėti.

– Paminėjote tą aplinkos spaudimą, ypač iš tėvų pusės. Turbūt dažnam tik sulaukus pilnametystės tikrai sunku nuspręsti, ką jis nori veikti visą likusį gyvenimą.

Jie net siūlo geriau stoti bet kur ir tada perstoti po metų.

– Ypač jaučiasi skirtumas, jei moksleiviai nuo vidurinės mokyklos jau tiksliai žino, kur nori studijuoti, o jų draugai nežino, tai tiems draugams yra sudėtinga. Ypač moksleiviams, kurie yra iš mažiau pajamų turinčių šeimų, iš mažesnių miestelių, yra sudėtinga suprasti, domėtis, gauti daugiau informacijos apie studijas Lietuvoje, kur studijuoti, kokie pasirinkimai yra, kokios finansinės paramos galimybės yra auštosiose mokyklose ir nacionaliniu mastu.

– Ar pastebite tokią tendenciją, kad net ir įstoję pasirenka akademines atostogas, galbūt meta studijas, keičia studijų kryptį?

– Taip, tai yra tikrai populiaru ir, ne kiekvienas, aišku, bet tikrai yra nemaži skaičiai studentų, kurie įstoja ir per pirmą pusmetį meta studijas ar pakeičia studijų programą, nes taip gali išsaugoti valstybės finansuojamą vietą. Tie, kurie ne per pirmą pusmetį, galbūt meta po pirmo, antro kurso, tai labai jaučiasi. Čia vienintelė išeitis yra nuo pat studijų pradžios skirti tiek socialinę, tiek akademinę pagalbą studentui, kad jis ne po trejų metų sugalvotų, kad tai vis dėlto ne jo studijos, bet dar pirmaisiais metais galėtų keisti studijų programą.

Liko mėnuo iki gausybe renginių apipintos sukakties. Pagrindinis jų vyks prie 1923 m. sukilimo dalyviams skirto paminklo Skulptūrų parke, kuriame vyksta rekonstrukcija.

Parke dirbančios bendrovės "Plungės lagūna" vykdomasis direktorius Povilas Batavičius atviravo, kad darbai stabtelėjo tik savaitei.

Orų prognozės rodo, kad kitą savaitę darbininkai galės grįžti į parką ir vėl imtis darbų. O kol kas čia sukinėjasi keli bendrovės žmonės, jie atlieka būtinas užduotis.

"Kitą savaitę atnaujinsime darbus. Buvome paprašyti ir įsipareigoję įrengti parke dangas ir priėjimą prie paminklo padaryti tvarkingą. Takai jau nutiesti visame parke, šie darbai baigti 99 procentais. Prieš pat šventę nustumdysime sniegą, teritorija minėjimui bus visiškai paruošta. Bet jausena, kad miesto svečiai ir klaipėdiečiai pateko į statybvietę, vis dar bus, parkas šventės metu dar bus su tvoromis. Atversime tik du ar tris įėjimus į teritoriją ", – tvirtino P. Batavičius.

Baigiama išgabenti arba netrukus bus visai išvežtos visos likusios medžiagos. Darbai jau eina į pabaigą.

Pavasarį bus sodinami nauji želdiniai, liks atlikti baigiamuosius darbus.

Planuojama, kad teritorijoje link M. Mažvydo alėjos darbininkai turės sutvarkyti dar vieną taką.

Atsivėrė tikra parko dvasia, nes parkas nėra miškas.

Parkas bus laikomas statybviete iki vasaros, kada visi darbai bus baigti.

Pirmojo darbų etapo pabaiga suplanuota birželio 24 d., antrojo ir trečiojo etapo pabaiga numatyta liepos 24 d., o statybos pabaiga turėtų būti skelbiama rugpjūčio 24-ąją.

Bendrovės "Plungės lagūna" darbuotojai tikisi, kad visus darbus parke baigs iki vasaros pradžios ir atvers jį lankytojams.

Paprašytas nusakyti savo įspūdį, kaip atrodo parkas, pašalinus numatytus medžius, P. Batavičius neslėpė, kad pagaliau galima pamatyti didžiųjų medžių galybę ir grožį.

"Atsivėrė tikra parko dvasia, nes parkas nėra miškas. Mano subjektyvia nuomone, Skulptūrų parkas pagyvėjo, tapo šviesesnis", – teigė įmonės "Plungės lagūna" vykdomasis direktorius.

Tai buvo priešpaskutinis parlamentarų balsavimas dėl jau porą mėnesių aistras Seime keliančių pataisų. Galutinis priėmimas vyks kitą antradienį.  

Parlamentarai po svarstymo balsavo už 9 proc. PVM lengvatos maitinimo verslui, sporto renginiams ir klubams bei atlikėjams pratęsimą pusmečiui – iki 2023 metų liepos. 

Taip pat Seimas preliminariai pritarė siūlymui neterminuotai taikyti 9 proc. PVM apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir periodiniams leidiniams bei 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 51. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, siūlęs PVM lengvatą maitinimo verslui pratęsti iki 2023 metų pabaigos, o sportui bei atlikėjams – neterminuotai, prieš popietinį balsavimą žadėjo remti sprendimus, kuriais šis  mokestis nebūtų didinamas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius premjerei ir finansų ministrei priekaištavo, kad dėl lengvatinių PVM tarifų būtų buvę mažiau diskusijų, jeigu Vyriausybė dar pavasarį būtų pateikusi sisteminę mokesčių reformą.

„Jei mes būtume šiandien svarstę apie darbo jėgos apmokestinimo sumažinimą, manau, tikrai būtume ėję kitu keliu, nes PVM tarifų mažinimas galimas tik kaip kompensacijos šildymui ten, kur yra centralizuotas šildymas. Arba PVM tarifų yra mažinimas tada, kada tam tikros ekonominės klasifikacijos versle tam tikros grupės susiduria su išorinėmis ar vidinėmis problemomis, o ta lengvata padeda kaip dotacija, subsidija tam tikrą laiką išgyventi“, – teigė A. Butkevičius.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą pritars 9 proc. PVM lengvatai elektroniniams leidiniams, bus suvienodintas jų ir  spausdintų knygų apmokestinimas, o 7 metus viešbučiams jau taikoma lengvata taps nuolatine.

Kitą savaitę galutinai balsuodamas dėl PVM lengvatų Seimas dar turės apsvarstyti kelias naujas įregistruotas pataisas.

Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas ir „darbiečiai“ siūlo PVM lengvatą maitinimo sektoriui pratęsti iki 2023 metų pabaigos.

Be to, „darbiečiai“ apgyvendinimo paslaugoms PVM lengvatą siūlo taikyti tik 2023 metais, o ne nuolat, kaip Seimas preliminariai yra pritaręs. Iki 2023 metų pabaigos jie siūlo taikyti ir 9 proc. PVM sporto renginiams ir klubams, atlikėjų (aktorių, dainininkų, muzikantų, šokėjų, skaitovų, cirko artistų) paslaugoms.

„Darbiečiai“ siūlo, kad neterminuotai 9 proc. tarifas būtų taikomas menui ir kultūrai, elektroninėms knygoms ir periodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Dabar lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas centriniam šildymui, malkoms ir kitai kūrenimui skirtai medienai, spausdintoms knygoms ir periodiniams leidiniams bei keleivių vežimui.

Vienas trikdžių – stresas

Karantinas ir judėjimo apribojimai lėmė sumažėjusį automobilių srautą keliuose. Atlaisvinus suvaržymus, vėl išvažiavę į kelią eismo dalyviai gali būti praradę dėmesingumą, atidumą ir mažiau saugotis, o toks vairavimas – tik žingsnis iki nelaimės.

"Miestų gatvėse ir tarpmiestiniuose keliuose sumažėjus transporto srautų, nelaimingų atsitikimų įvyko mažiau, tačiau patirtos žalos buvo didesnės. Visgi nelaimingų atsitikimų skaičius gali šoktelėti, kai eismas suintensyvės", – sakė ERGO verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas R.Pocius.

Jis atkreipė dėmesį, kad prie sudėtingesnių vairavimo sąlygų gali prisidėti padidėjęs streso lygis, taip pat tai, kad keliuose bus daugiau ne automobilių, bet ir motociklų, dviratininkų. Pėstieji, per karantiną pripratę prie tuštesnių gatvių, gali būti mažiau budrūs.

Šios aplinkybės sukels nemažai įtampos vairuotojams. "Tai kartu su suprastėjusiais įgūdžiais ir mažesniu pasitikėjimu savo jėgomis gali tapti nelaimingų įvykių priežastimi", – svarstė draudimo ekspertas.

Šiuo metu jau pastebėjome, kad padarę vairavimo pertrauką eismo dalyviai važiuodami neišvengia net elementarių klaidų: nepastebi kelio ženklų, nepaiso pirmumo teisės.

Jau pastebėjo klaidų

R.Pocius įsitikinęs: tam tikri sunkumai iš naujo grįžtant prie vairo lydi ir patyrusius vairuotojus, bet ilgesnė pertrauka ypač nepalanki tiems, kurių trumpas vairavimo stažas.

Anot specialisto, iššūkių kelyje gali patirti ir biurų darbuotojai, kurie automobiliu važiuodavo tik į darbą, o per karantiną dirbo namuose.

"Taip pat tikėtina, kad vairuotojai, kurių nuosavas automobilis yra lengvasis, o tarnybinis – didesnių gabaritų, prie pastarųjų po karantino pratinsis ilgiau. Šiuo metu jau pastebėjome, kad padarę vairavimo pertrauką eismo dalyviai važiuodami neišvengia net elementarių klaidų: nepastebi kelio ženklų, nepaiso pirmumo teisės", – teigė ERGO atstovas.

Atgaivinkime įgūdžius

Kad po pertraukos saugiai sugrįžtume į kelius, R.Pocius pataria pirmiausia pasirūpinti savo automobiliu – juk visos kelionės prasideda nuo tinkamai paruoštos transporto priemonės.

"Būtina įsitikinti, ar pakankamas visų būtinųjų skysčių – stabdžių, aušinimo, langų plovimo, transmisijos alyvos – kiekis. Reikia patikrinti ir padangas, akumuliatorių, žibintus. Jei visi svarbiausi automobilio komponentai veikia tvarkingai, į kelią išvažiuoti bus saugiau ir ramiau. Vis dėlto vairuotojai, kurie dėl savo automobilio būklės nesijaučia užtikrinti, turėtų kreiptis į autoservisą. Čia transporto priemonę įvertins profesionalai ir kvalifikuotai paruoš ją kelionėms", – siūlė draudimo ekspertas.

Pasirūpinus automobiliu, vertėtų dėmesį skirti ir asmeniniams įgūdžiams – laisvu laiku pasivažinėti gerai pažįstamais ir mažesnio eismo intensyvumo maršrutais. Vairuotojams, nesijaučiantiems užtikrintai kelyje, R.Pocius pataria kreiptis į profesionalius vairavimo instruktorius. Kelios pamokos leistų po pertraukos prie vairo sėsti labiau pasitikint savimi.

Lygos sprendimu nuo spalio 26 iki lapkričio 9 dienos imtinai lygoje skelbiama pertrauka.

Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į didėjantį COVID-19 atvejų skaičių ir Vyriausybės priimtus sprendimus.

„Nuo pirmadienio lygoje skelbiama dviejų savaičių pertrauka. Atidžiai sekame COVID-19 viruso situaciją šalyje ir tokį sprendimą turime priimti reaguodami į dabartinę situaciją. Atsižvelgdami į lokalaus karantino paskelbimą Elektrėnuose ir nutarimą dėl vaikų nuotolinio mokymo, priimame sprendimą nukelti būsimų dviejų savaičių rungtynes“, – sprendimą komentavo lygos direktorius Andrejus Korneičiukas.

Visi spalio 26 – lapkričio 9 dieną turėję įvykti NVLRL susitikimai bus nukelti į ateinančių metų pavasarį ir bus sužaisti kovo-balandžio mėnesiais.

Už tokias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas antradienį po svarstymo balsavo 61 parlamentaras, prieš – 10, o susilaikė 28. Galutinis balsavimas numatytas kitą dieną.

Jeigu Seimas tokias pataisas priims, individualios įmonės savininkai, mažosios ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai „Sodros“ įmokas ir toliau mokėtų nuo 50 proc. pajamų. Tokias įmokas mokėtų ir pagal sutartis dirbantys meno kūrėjai, atlikėjai bei sporto veikėjai, kiti savarankiškai dirbantieji.

Individualiai dirbantiesiems, ūkininkams ir jų partneriams įmokos būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų. 

„Šiandien labai svarbu, kad vykdant kitas reformas, nesukelti papildomo erzelio tarp smulkų verslą vykdančių žmonių. Iš tikrųjų, mes kalbame apie 6 ar 4 mln. eurų (biudžeto netektis – BNS). (...) Tie žmonės dirba savarankiškai ir uždirba duoną sau ir savo šeimai“, – prieš balsavimą teigė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad į individualiai ir savarankiškai dirbančių gyventojų grupes įskaičiuojami ir tantjemų gavėjai, valdybų nariai.

„Yra labai daug gyvulių ūkio vis dar likę šitame įstatyme“, – teigė ji.

Tuo tarpu Socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tokia „Sodros“ mokesčiais apmokestinimo tvarka „ne stiprina sistemą, o (...) prognozuoja skurdą ir atskirtį tiems žmonėms“.  Pasak jo, individualiai ir savarankiškai dirbantys žmonės neapsidraudžia, nes moka labai mažas įmokas. 

„Nekalbu, kad jie išmoką ligos mažą gaus arba išvis negaus, kad jie nedarbo išmokos negaus, bet senatvėje jie negaus valstybinio socialinio draudimo pensijos. Ir visi mokesčių mokėtojai turės išlaikyti juos“, – kalbėjo A. Sysas.

Vyriausybė siūlė socialinio draudimo įmokas mokėtų nebe nuo pusės, kaip yra iki šiol, o nuo visų gautų apmokestinamųjų pajamų.

Anksčiau premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad Vyriausybės siūlytas mokesčių bazės išplėtimas savarankiškai dirbantiems asmenims reikalingas dėl mokesčių reformos, esą jeigu būtų paliktas 50 proc. bazės dydis, tai individualiai dirbantiems asmenimis mokesčiai nuo sausio sumažėtų 30 procentų. 

„Sodros“ biudžeto svarstyme – pertrauka

Seimas ketvirtadienį neapsvarstė „Sodros“ 2019 metų biudžeto projekto – opozicijos prašymu padarė pertrauką.

Už ją balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 37, o susilaikė 15, tačiau pertraukos norinčių Seimo narių balsų užteko, kad svarstymas būtų tęsiamas kitame posėdyje.   

Konservatorius Jurgis Razma pareikalavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atsakytų į parlamentarų klausimus, susijusius su „Sodros“ biudžeto projektu. 

„Ar čia Seimo nariai su sienom kalbasi? Tegu atsako į klausimus“, – pareiškė J. Razma.

Konservatorė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad gyventojai, mokantys „Sodrai“ įmokas, kad gautų vaiko priežiūros iki dviejų metų išmokas, sumoka 5 proc. mažiau negu reikia išmokoms.

Pasak jos, skirtingai nei anksčiau, kitų metų „Sodros“ biudžete nebelieka skolos eilutės, nes ji perkelta į biudžetą.

Socialdemokratas Algirdas Sysas „dideliu pasiekimu“ pavadino sprendimą „Sodros“ įmokų (200 mln. eurų – BNS) nebepervesti „į neaiškią ateitį“ – antros pakopos pensijų kaupimo fondus.  

Jis apgailestavo, kad suplanuotas per mažas – tik 49 tūkst. gyventojų grįžimas pensijai kaupti į „Sodrą“. Pasak jo, suplanuota, kad kitais metais iš antros pakopos pensijų fondų į „Sodrą“ grįš 117 mln. eurų. 

Kitąmet valdžia ketina 20–čia eurų padidinti vaiko pinigus (tam numatyta 117 mln. eurų) bei pensijas – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Kadangi nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.

Kipro vyriausybės atstovas spaudai Nikas Kristodulidis (Nicos Christodoulides ) sakė, kad ketvirtadienį vakare Ženevoje baigėsi vadinamųjų laiduotojų – Graikijos, Turkijos ir buvusios Kipro kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos – diplomatijos vadovų derybos.

Pasak N.Kristodulidžio, lemiamas derybų dėl salos suvienijimo etapas bus pratęstas sausio 18 dieną, kai ekspertai susitiks aptarti likusių neišspręstų klausimų ir visų suinteresuotų pusių pozicijų.

Kai ekspertai parengs savo ataskaitą, įvyks užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Apie pertrauką derybose buvo pranešta tą pačią dieną, kai Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) įspėjo, kad nėra „greito sprendimo“, kaip užbaigti ne vieną dešimtmetį trunkantį konfliktą padalytoje saloje.

Maždaug milijoną gyventojų turintis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.

Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko 35 tūkst. karių.

Australų popmuzikos žvaigždė Kylie Minogue (Kaili Minoug), kaip pranešama, planuoja daugiau kaip metams paskelbti muzikinės karjeros pertrauką ir didžiausią dėmesį skirti aktorystei.

Dainininkė, kuri 1986 metais išgarsėjo vaidmeniu australų muilo operoje „Kaimynai“ (Neighbours), kaip kalbama, po kelių nedidelių vaidmenų pastaraisiais metais, tarp jų – darbo 2012-ųjų dramoje „Holy Motors“, tęsia sugrįžimą į Holivudą.

Šaltinis britų laikraščiui „The Sun“ sakė: „Kylie labai trokšta padaryti pertrauką muzikos (srityje). Šiemet ji dirbo „The Voice“ (britų ir australų versijose), išleido albumą, gastroliavo po pasaulį ... Ji laukia naujos pradžios ir nori susitelkti į buvimą aktore, užsitikrinti svarbių vaidmenų kine“.

Kitais metais K.Minogue drauge su aktoriumi, buvusiu imtynininku Dwayne'u Johnsonu (Dveinu Džonsonu) turi vaidinti veiksmo filme „San Andreas“.

Tarp ankstesnių jos darbų kine yra vaidmenys 1994-ųjų juostoje „Gatvių kovotojas“ (Street Fighter) ir 2001-ųjų „Mulen Ruže“ (Moulin Rouge!).