Taip ji teigė po antradienį Varšuvoje įvykusio susitikimo su Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministru Waldemaru Buda (Valdemaru Buda), pranešė ministerija.

„Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį sukuriant impulsą padėti Lenkijai išspręsti dabartinę situaciją ir garantuoti grūdų eksportą už Europos Sąjungos ribų. Lietuva gali padėti išvežti iki 1 mln. tonų grūdų saugiai geležinkeliais iš Ukrainos. Tai būtų realus sprendimas Ukrainai ir pagalba Lenkijai“, – pranešime sakė A. Armonaitė. 

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika BNS antradienį sakė, kad Klaipėdos uoste grūdų krovos pajėgumai yra didesni nei milijonas tonų per metus, tačiau dėl sudėtingos logistikos atvežti jų daugiau negalima.

Tai būtų realus sprendimas Ukrainai ir pagalba Lenkijai.

„Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Svarbiausias iššūkis čia yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.

Bendrovės „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė pernai BNS yra sakiusi, kad įmonė į uostą galėtų vežti daugiausia apie 3 mln. tonų Ukrainos grūdų per metus – šešis sąstatus po maždaug 1300 tonų per parą.

Logistikos ekspertai yra paskaičiavę, kad dabar per Lietuvą galėtų būti vežama tik apie 1 mln. tonų ukrainiečių grūdų per metus, nes šalies logistikos grandinė, pirmiausia geležinkeliai, nepasirengę pervežti didelio jų kiekio.

Praėjusį šeštadienį Lenkija, siekdama apginti vietos ūkininkų interesus, laikinai – iki birželio 30-osios uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos. Panašius sprendimus priėmė Slovakija ir Vengrija. 

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasarį ir netrukus po to prasidėjusios Ukrainos uostų blokados daug ukrainietiškų grūdų, kurie yra pigesni nei ES, dėl logistikos kliūčių liko Vidurio Europos valstybėse, ir tai smogė vietos grūdų augintojams.

Lenkija ir keturios kitos Vidurio Europos šalys kovą paprašė Europos Komisijos pagalbos siekiant atlaikyti pigių ukrainietiškų grūdų poveikį.

Išankstiniais duomenimis, daugiausia – beveik 50 mln. tonų – krovinių pervežta kelių transportu. Krovos rekordus muša Klaipėdos uostas – šiemet iki spalio 1 d. perkrauta 30 mln. tonų (3,4 proc.) krovinių daugiau nei pernai tuo pat metu.

7 proc. padidėję krovinių vežimai kelių transportu lėmė ir šio sektoriaus generuojamų pajamų augimą. Vien tik per pirmą 2016-ųjų pusmetį šis rodiklis augo 11,2 proc. ir siekė 1,7 mlrd. eurų. Tai sudaro 45,2 proc. visų transporto sektoriaus pajamų.

Šiemet per devynis mėnesius 35,4 mln. tonų krovinių (0,4 proc.) daugiau pervežė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Nors geležinkelių transportu gabenamų krovinių importas sumažėjo 6,2 proc. (14,9 mln. tonų), o eksportas – 5 proc. (2,8 mln. tonų), tranzitas ir vietiniai pervežimai geležinkeliu padidėjo atitinkamai 5 proc. (6,6 mln. tonų) ir 9 proc. (11,1 mln. tonų).

Tranzitinių krovinių augimą lėmė 3,1 proc. augę Rusijos kroviniai, sudarantys 91 proc. šio segmento krovinių. Šiemet 19 proc. augo kieto mineralinio kuro, 27 proc. – maisto pramonės, 25 proc. – augalinės kilmės produktų ir 21 proc. – likusių krovinių vežimų apimtys. Vietinių krovinių vežimo augimą lėmė didėję pervežtų naftos, mineralinių ir augalinės kilmės produktų srautai.

38 proc. kritę Rusijos krovinių srautai lėmė importui skirtų krovinių sumažėjimą, tačiau augo krovinių vežimo apimtys iš Baltarusijos: labiausiai – naftos produktų (23 proc.), medienos ir jos gaminių (69 proc.).

Didžiausias krovinių augimas Klaipėdos uosto istorijoje pasiektas dėl beveik 15 proc. (7 mln. tonų) išaugusios naftos produktų, per 30 proc. (2,2 mln. tonų) – grūdų, daugiau nei 18 proc. (4 mln. tonų) – konteinerių krovos ir 13 proc. (3,7 mln. tonų) padidėjusių ro-ro tipo krovinių.

5,8 m ilgio akmenį kalnakasiai praėjusią savaitę surado šiaurinėje Kačinų valstijoje, 60 m gylyje po žeme.

„Kai akmens kraštas buvo nubrūžintas, galėjome pamatyti viduje esančio žadeito kokybę – jo kokybė labai gera“, - sakė 56 metų Tintas Soe (Tintas Soė), vietos įstatymų leidėjas.

Nors kai kas teigė, kad akmuo gali būti vertas daugiau kaip 170 mln. dolerių (155 mln. eurų), Tintas Soe sakė, kad jo vertė veikiau yra apie 5,4 mln. dolerių (4,9 mln. eurų).

Žadeitas ir nefritas tradiciškai naudojami talismanams ir apyrankėms, bet Tintas Soe sakė, kad kompanija dar nenusprendė, kam bus panaudotas šis konkretus radinys. Bet kuriuo atveju, bendrovė dar neturi galimybių jį pervežti.

„Šiuo metu žadeito luito negalima pajudinti, nes nėra mašinų, kurios ten galėtų tai padaryti, ir nėra kelių“, - sakė jis.

Mianmare randami beveik visi geriausi pasaulio žadeitai – gražios žalios spalvos akmenys, itin vertinami kaimyninėje Kinijoje, kur jie yra vadinami „dangiškaisiais akmenimis“.

Nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ statistika rodo, kad vien 2014 metais prekybos šiais pusbrangiais akmenimis apyvarta buvo maždaug 31 mln. dolerių ir sudarė apie pusę Mianmaro bendrojo vidaus produkto. Šiame versle dominuoja kompanijos, susijusios su buvusia chunta.

Šių akmenų gavyba gali pareikalauti daug žmonių gyvybių, nes dažnai pasitaiko incidentų, kai šachtos įgriūva. Pernai lapkritį per didelę nuošliaužą žuvo maždaug 100 žmonių.

Didžioji dalis šių akmenų kontrabanda gabenami per sieną į Kiniją, kur tikima, kad jie neša sėkmę ir užtikrina gerą sveikatą.

Kaip patvirtino Bylefildo policijos komisariato spaudos tarnyba, iš viso nukentėjo 13 asmenų, du iš jų – sunkiai.

„Nelaimingas atsitikimas įvyko greitkelyje Hanoveris-Dortmundas rugsėjo 5 dieną, apie 13 valandą. Žuvusiųjų nėra, du žmonės patyrė rimtus, 11 – lengvus sužalojimus“, –  sakė spaudos tarnybos atstovai.

Jų teigimu, rimčiausius sužalojimus patyrę keleiviai per susidūrimą buvo išmesti iš automobilio.

Policija teigia kol kas vykdanti tyrimą dėl avarijos kaltininko, taip pat neturima duomenų, ar visi keleiviai yra Lietuvos piliečiai ir kokiu tikslu jie keliavo Vokietijoje.

Lietuvos žiniasklaida, remdamasi užsienio spauda, rašė, kad 21-erių lietuvio vairuojamas mikroautobusas susidūrė su 50-mečio vokiečio automobiliu. Kaip pranešama, dvylika lietuvių vyko į Jungtinę Karalystę.

Bando gauti informaciją

Lietuvos diplomatai sako, kad kol kas negauta informacijos apie lietuvių mikroautobuso avariją Vokietijoje, tačiau bandoma susisiekti su vietos policija ir gydymo įstaiga, kurioje yra sužeisti Lietuvos piliečiai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Lietuvos ambasada Vokietijoje informacijos apie įvykį oficialiai kol kas nėra gavusi. Ambasados darbuotojai bando susisiekti su Bylefeldo miesto policija ir gydymo įstaiga, kurioje gydomi Lietuvos piliečiai“, – rašoma pirmadienį išplatintame URM pranešime spaudai.

Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" sausį-rugpjūtį vežė 31,113 mln. tonų krovinių - 2,1 proc. mažiau nei pernai tais pačiais mėnesiais.

Tarptautiniais geležinkelių maršrutais vežtų krovinių palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 1,3 proc. iki 22,4 mln. tonų, vidaus - smuko 4,1 proc. iki 8,7 mln. tonų, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį - rugpjūtį, palyginti su liepa - "Lietuvos geležinkelių" vežtų krovinių padaugėjo 11,9 proc., o palyginti su 2014-ųjų rugpjūčio mėnesiu - 2 proc. iki 4,285 mln. tonų.

Lietuvoje geležinkelių transportu šiemet per aštuonis mėnesius pervežta 31,8 mln. tonų krovinių - 0,3 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Statistikos departamentas pranešė, kad krovinių pervežimai geležinkeliu palyginamuoju metu paaugo 4,9 proc. iki 22,7 mln. tonų.

Šalies viduje geležinkeliais sausį-rugpjūtį pervežta 9 mln. tonų krovinių, arba 9,7 proc. mažiau.

Katamaranas „Smiltynė“, pirmą kartą šiemet plukdęs keleivius iš Klaipėdos į Nidą, vasaros sezono dar nebaigia. Keleiviai išvysti Neringą, kitokią nei važiuojant automobiliu, galės ir rugsėjį.

Rugsėjo savaitgaliais katamaranas keleivius iš Klaipėdos į Nidą plukdys kartą per dieną. Iš Klaipėdos senamiesčio laivas išplauks pusę dešimtos ryto, o atgal iš Nidos pajudės 17 valandą. „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas sako, kad pasirinkti vasarą populiariausi laikai.

Jisd teigia, kad iš Nidos laivas grįš dviem valandomis anksčiau nei vasarą dėl trumpesnės dienos. Katamaranas kelionės metu sustoja Juodkrantėje. Nuvykti laivu nuo Klaipėdos iki Nidos trunka apie dvi valandas.