„Kiekvieno vaiko gyvybė yra neįkainojama, tad turime susitelkti ir padaryti viską, kad keliuose nežūtų nė vienas vaikas. Kreipiuosi į visus vairuotojus, tėvus ir vaikus – būkite atidūs važiuodami ar eidami per pėsčiųjų perėją, prie mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų“, – ragina Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Rūpindamiesi eismo dalyvių saugumu, užtikrindami prevencinę ir šviečiamąją veiklą, policijos pareigūnai ne pirmus metus bendradarbiauja su mokyklų atstovais, socialiniais partneriais, įtraukia dvasininkiją ir pilietiškus bendruomenės narius.

Šiemet vėl aktyviai įsitrauks Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, policijos rėmėjai, Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai. Kartu su policijos pareigūnais jie teiks pagalbą iš anksto numatytose vietose.

Anot policijos, rugsėjį bus vykdomos trumpalaikės prevencinės priemonės, skirtos jauno amžiaus vairuotojams (moksleiviams, studentams), bus tikrinama, ar turima teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, ar naudojami saugos diržai, saugos šalmai.

Policija kreips dėmesį į tai, kaip nepilnamečiai, vairuojantys dviračius, elektrinius paspirtukus, mopedus, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat bus tikrinama, ar pagal amžių jie gali vairuoti tam tikrą transporto priemonę, ar dėvi saugos šalmus, ar elektriniu paspirtuku neveža keleivio ir pan.

Kreipiuosi į visus vairuotojus, tėvus ir vaikus – būkite atidūs važiuodami ar eidami per pėsčiųjų perėją, prie mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų.

Bus tikrinamas mokyklinių, maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumas.

Lietuvos policija primena, kad vaikus vežančių mokyklinių autobusų vairuotojai arba kitas vaikus lydintis asmuo (ne jaunesnis kaip 18 metų) turi griežtai užtikrinti saugų vaikų įlipimą ir išlipimą, vaikų skaičių autobuse pagal sėdimas vietas ir saugos diržų naudojimą. Privaloma jaunesnius kaip 10 metų vaikus prireikus pervesti į kitą kelio pusę, jiems priminti, kad, tamsiuoju paros metu būtina turėti matomoje vietoje prikabintą atšvaitą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet iki liepos mėnesio šalies keliuose įvyko 1 641 eismo įvykis, kuriuose nukentėjo žmonės. Penktadalyje eismo įvykių nukentėjo nepilnamečiai. Žuvo penki nepilnamečiai – vienas pėsčiasis ir keturi keleiviai. Sužeisti 337 nepilnamečiai (108 pėstieji, 68 dviračių ir 17 mopedų vairuotojų).

Pernai žuvo keturi nepilnamečiai, sužeisti ‒ 569. 2021 metais žuvo 8 nepilnamečiai, sužeisti – 552.

Kaip ketvirtadienį informavo savivaldybė, paženklinti intensyviausio judėjimo dviračių takuose esančias sankirtas su pėsčiųjų takais prireikė per pastaruosius šešerius metus dviračių takų tinklui sostinėje išaugus nuo 40 iki 144 kilometrų.

Ženklinimu, primenančiu pėsčiųjų perėjas per gatvę, tikimasi atkreipti dviratininkų dėmesį, taip pat nurodyti pėstiesiems, kur dviračių takus kirsti yra saugiau.

„Susisiekimo paslaugų“ inžinierius-grupės vadovas Jonas Simutis tvirtina, kad vilniečiams vis dažniau renkantis dviratį kaip kasdienio susisiekimo priemonę, šiuo metu kyla konfliktinių situacijų dėl to, kad dviratininkai pėsčiųjų nepraleidžia.

Pasak savivaldybės, bus paženklintos daugiausiai iššūkių keliančios vietos – dviračių ir pėsčiųjų srautų susikirtimas ties sankryžomis, ties viešojo transporto stotelėmis bei kai kurie kiti susikirtimai.

Takai bus ženklinami trimis arba dviem baltomis juostomis.

Dėl probleminių vietų iki spalio 26-osios laukiama ir gyventojų pasiūlymų. Vėliau žadama stebėti situaciją, o pasiteisinus eksperimentui, vėliau perėjas tinkamai įteisinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės teigimu, apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams talkins Viešosios tvarkos tarnybos, Kelių policijos skyriaus pareigūnai.

Taip pat bus pasitelkiami Lietuvos kariuomenės Karo policijos Klaipėdos įgulos kariai, policijos rėmėjai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Šaulių sąjungos savanoriai.

"Didžiausią dėmesį pareigūnai skirs transporto priemonių, kurias vairuoja moksleiviai ar studentai, taip pat kuriomis į mokyklas vežami vaikai, kontrolei – bus tikrinama, ar vairuotojas turi teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, ar segi saugos diržus, dėvi saugos šalmus. Bus tikrinami ir nepilnamečiai, važiuosiantys dviračiais, paspirtukais bei mopedais, – ar pagal amžių gali vairuoti tokią transporto priemonę, ar dėvi saugos šalmus, ar elektriniu paspirtuku neveža keleivio ir panašiai. Bus vykdoma sustiprinta vairuotojų blaivumo ir kitų saugumą užtikrinti turinčių reikalavimų paisymo kontrolė", – nurodė A.Grauslienė.

2022 m. rugsėjo 1 d. prie dešimties pavojingiausių, netoli švietimo įstaigų esančių pėsčiųjų perėjų pareigūnai budės nuo 8 iki 11.30 val. Nuo rugsėjo 2 iki 9 d. budės nuo 7.15 iki 8.15 val.

Bus tikrinami ir nepilnamečiai, važiuosiantys dviračiais, paspirtukais bei mopedais.

Visą rugsėjį budėjimus tęs savanoriai, o pareigūnai budės pagal galimybes.

Pavojingiausios perėjos

Pavojingiausių netoli mokyklų esančių pėsčiųjų perėjų sąrašas toks pat, kaip ir praėjusiais metais.

Debreceno ir Gedminų gatvių sankryža,

Statybininkų pr. ir Gedminų g. sankryža,

Taikos pr. ir Debreceno g. sankryža,

Tilžės ir Sausio 15-osios g. sankryža,

prie perėjos ties Smiltelės g. 47 namu,

Mogiliovo ir Kuncų g. sankryža,

prie perėjos Naujakiemio g.,

Sausio 15-osios g. ir Žiedų skg. sankryža,

prie perėjos ties Kretingos g. 18 namu,

prie perėjos ties Laukininkų g. 19 namu.

Į darželį – per gatvę

Į Klaipėdos valdininkus kreipėsi Vyturio gatvės gyventojai, prašydami čia įrengti daugiau pėsčiųjų perėjų.

„Vyturio gatvės neporinių namų gyventojų vaikai neturi galimybės saugiai kirsti gatvės. Einant Laukininkų gatvės link nėra oficialių perėjų. Pavyzdžiui, vaikas eina iš Vyturio gatvės 13-ojo namo į darželį „Linelis“, kurio adresas yra Laukininkų g. 10. Tokia galimybė turi būti suteikta, reikia perėjos ženklų. Vairuotojai nervinasi, signalizuoja, kad žmonės eina kur neleidžiama, ir pėstieji nervinasi, jaučiasi nesaugiai, kirsdami gatvę tokioje vietoje“, – rašė vienas gyventojas.

Gali pereiti sankryžoje

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė patikino, kad Kelių eismo taisyklėse paaiškinta, kaip pėstieji gali kirsti gatvę, jei joje nėra pėsčiųjų perėjos.

„Kelių eismo taisyklės nedraudžia gatvės pereiti sankryžoje arba, jei nematyti perėjos, gatvę galima kirsti ten, kur nėra automobilių. Pėstieji dažniau nukenčia perėjose, o ne tuomet, kai gatvę kerta tokiu būdu“, – tikino V.Paukštė.

Prieš 20 metų perėjas braižė bet kur. Užtekdavo gyventojo prašymo, policija pritardavo, ir viskas. Perėjų buvo kur reikia ir kur nereikia.

Specialistas pateikė pavyzdį – Baltijos prospekto ruože, kur nebuvo nė vienos perėjos, nėra fiksuotos nė vienos žūties.

„Nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės Baltijos prospekte nėra perėjų, ir neturime nė vieno žuvusiojo. Dabar mes čia įrenginėsime šviesoforu valdomą pėsčiųjų perėją. O štai Baltijos prospekte, tarp Taikos prospekto ir Šilutės plento, turime ne vieną perėją, kuriose žuvo ne vienas žmogus. Pėsčiųjų perėjos žudo žmones“, – pastebėjo V.Paukštė.

Jis pripažįsta, kad saugiausios yra šviesoforais valdomos pėsčiųjų perėjos.

„Taip nutinka dėl to, kad perėja žmogus eina jausdamasis teisus. Ne visada, bet kartais tikrai pėstieji neapsižvalgo, o jei vairuotojas pėsčiojo nepastebi, įvyksta nelaimė“, – konstatavo V.Paukštė.

Išvadino kvailiais

Transportininkai suka galvas, kaip sutvarkyti judėjimą mieste, kad tiek pėstieji, tiek ir vairuotojai vieni kitiems nekeltų grėsmių.

„Naujojo Sodo gatvėje prie viešbučio esančią pėsčiųjų perėją norėjome iš viso naikinti. Kaip ja eina pėstieji? Galvos nepakelia. Vadinasi, jiems vertėtų keturių eismo juostų gatvę kirsti ties šviesoforu. Aš siūliau ją naikinti, bet komisija nepritarė“, – drąsiai išpyškino V.Paukštė.

Paklaustas, ar nebijo po tokių siūlymų susilaukti pėsčiųjų pykčio dėl naikinamų perėjų, V.Paukštė tik numojo ranka.

„Aš sulaukiu visokių laiškų. Ši perėja nesaugi, kaip ir daugiau mieste esančių perėjų. Man svarbu, kad žmonės liktų gyvi. O jei pėsčiasis pavaikščios tolėliau, jam nuo to tik sveikiau. O piktinamasi įvairiausiais klausimais. Gavau raštą, jame mes išvadinti kvailiais už tai, kad pridarėme mieste šviesoforais valdomų perėjų. Žmogus pyko, kad prie kiekvienos jų reikia sustoti“, – pasakojo V.Paukštė.

Specialisto nuomone, perėjų mieste yra išties per daug.

„Prieš 20 metų perėjas braižė bet kur. Užtekdavo gyventojo prašymo, policija pritardavo, ir viskas. Perėjų buvo kur reikia ir kur nereikia. Jos tikrai nebuvo saugios“, – pastebėjo V.Paukštė.

Miestas – vieni kalneliai

Apribojimų pėstieji reikalauja net ir ten, kur automobilių greitis ribojamas iki 20 km/val.

Gyventojai kelia klausimą dėl Universiteto alėjos, kurioje yra trys pėsčiųjų perėjos.

„Reikėtų atnaujinti horizontalųjį žymėjimą, kai kur ženklo „Pėsčiųjų perėja“ išvis nėra. Ši visa alėja pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, kur leistinas greitis ne didesnis nei 20 km/val. Vairuotojai, dažnai nukirsdami Herkaus Manto gatvės kampą, lekia kaip akis išdegę. Siūlau dažniau policijos pareigūnams kontroliuoti šį ruožą, o dar geriau būtų įrengti greičio mažinimo priemonę – kalnelius“, – rašo miestietis.

„Ar tik Universiteto alėja dar nėra perduota miestui? Anksčiau ši gatvė priklausė universitetui. Ir taip visas miestas nusėtas tais kalneliais. Ten yra gyvenamosios zonos ženklas, greitis ribojamas iki 20 km/val., pėstieji turi pirmumą prieš automobilius. Ten juk vis tiek yra gatvė. Nežinau, ko dar ten reikia? Greičio matuoklių? Gal jau perlenkta lazda? Reikėtų paklausti policijos, ar ten yra įvykę eismo įvykių. Mieste yra nesaugesnių vietų. Gauname ir tokių prašymų, kuriuose reikalauja po septynis ar net 14 kalnelių gatvėje įrengti “, – neadekvačius kai kurių gyventojų reikalavimus įvardijo V.Paukštė.

Į duris besibeldžiantis rugsėjis žada ir įtemptesnį eismą įvairiose miesto gatvėse.

Kaip įprasta, rugsėjo pradžioje keliuose būna daugiau chaoso. Siekiant užbėgti už akių nelaimingiems įvykiams, imamasi kasmečių akcijų.

Mes darome plastiku. Tai yra ilgam laikui – mažiausiai dviem metams. Kai kur laiko ir ilgiau, priklauso nuo eismo intensyvumo.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Paliakas teigė, kad šiuo metu ir visą vasarą dirbama atnaujinant pėsčiųjų perėjų ženklinimą.

Šiomis dienomis atnaujintas ir šalia Lietuvininkų aikštės esantis vadinamasis zebras.

"Mes darome plastiku. Tai yra ilgam laikui – mažiausiai dviem metams. Kai kur laiko ir ilgiau, priklauso nuo eismo intensyvumo", – aiškino V. Paliakas.

Prie mokyklų stovi ir apie vaikus vairuotojus įspėjantys kelio ženklai.

Jau prasidėjo ir kasmetė akcija, kurią uostamiesčio savivaldybė įgyvendina kartu su viena draudimo bendrovių.

Jos metu prie perėjų nupiešiamas geltonas trikampis "Apsaugok mane", įspėjantis vairuotojus būti budresnius, mat perėja vaikšto nemažai jaunųjų eismo dalyvių.

Geltoni trikampiai atsiras 22 vietose, greta perėjų, esančių prie mokyklų, kur vaikšto daugiausia vaikų.

„Susisiekimo ministerija laikosi 2018–2019 m. suformuotos pozicijos, kad rombo formos horizontalusis ženklinimas neturi būti naudojamas Lietuvos keliuose ir nepritaria siūlymui juo papildyti KET“, – teigiama ministerijos BNS atsiųstame komentare.

Pasak ministerijos, Kaune prie perėjų naudojami rombai vizualiai yra panašūs į pagrindinį kelią žymintį kelio ženklą, todėl gali būti su juo painiojami ar laikomo jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu.

„Tokiu atveju kyla grėsmė, kad dėl minėto ženklinimo gali sudaryti konfliktinės situacijos eisme ir kilti grėsmė eismo saugai“, – teigia ministerijos specialistai.

Jie atkreipia dėmesį, kad Europoje Vienos konvencija yra reglamentuoti trikampio formos įspėjamieji kelio ženklai.

„Pažymėtina, kad tai, kas naudojama Šiaurės Amerikos ir Azijos šalyse ar kitur, nebūtinai bus suderinama su Vienos konvencijoje nustatyta kelio ženklų ir ženklinimo sistema, pritaikoma Europoje, ir turės teigiamos įtakos eismo saugai“, – teigia ministerija.

Kaunas mato neabejotiną naudą, ministerija – ne

Kauno savivaldybė teigia, jog kelerių metų avaringumo mažėjimas yra nenuginčijamas įrodymas, kad rombai mieste pasiteisino. Vis dėlto ministerija teigia, kad tai šios priemonės naudingumo neįrodo.

Pasak Kauno miesto savivaldybės, Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.

„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vis dėlto Susisiekimo ministerija tokiais teiginiais abejoja. Jie atkreipia dėmesį, kad Kaune per šį laikotarpį buvo diegiamos ir kitos eismo saugumą gerinančios priemonės, ir būtent jos, ministerijos nuomone, nulėmė gerėjančią situaciją Kauno gatvėse.

Ministerijos duomenimis, 2018 metais pati Kauno savivaldybė skelbė apie pastaraisiais metais skirtą ypatingą dėmesį pėsčiųjų saugumui: įrengusi 100 pėsčiųjų saugumo salelių, kryptinį apšvietimą daugiau nei 500 pėsčiųjų perėjų ir kitas priemones.

„Kauno miesto savivaldybė nepateikė pagrindimo, kad gerėjantys pėsčiųjų avaringumo rezultatai galėjo būti pasiekti išskirtinai dėl naujo ženklinimo (rombų), o ne dėl kartu įgyvendintų kitų veiksmingų ir pripažintų priemonių“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Tuo tarpu rombų veiksmingumas, Susisiekimo ministerijos specialistų teigimu, „nėra pagrįstas jokiais tyrimais, studijomis, analizėmis, Europos valstybių gerąja praktika ir už eismo saugą atsakingų institucijų rekomendacijomis“.

BNS paklausus savivaldybės, kaip buvo įvertintas rombų veiksmingumas, ji nurodė, kad šiais ženklais pažymėtos visos Kaune esančios perėjos, todėl vertinamas yra įvykių skaičius prieš rombų ženklinimo įvedimą ir po jo.

Kauno savivaldybė pripažino, kad per tą laiką buvo atliekamos ir kitos eismo saugumo pagerinimo priemonės, bet pabrėžė, kad situacijos gerėjimas pastebėtas tik po rombų atsiradimo.

„Ženklus eismo įvykių skaičiaus mažėjimas perėjose pastebėtas po rombo formos simbolių taikymo. Žinoma, tam įtakos turėjo daug veiksnių, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – teigiama savivaldybės atsakyme.

Rombo formos simbolis ant kelio dangos žymi 30 metrų atstumą iki perėjos, kas atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Antrasis, artimesnis, rombas reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos liko 15 metrų.

Kauno savivaldybė BNS anksčiau yra informavusi, jog vieno tokio ženklo nupiešimas kainuoja 31 eurą.

Filmuota medžiaga su vaizdais iš S. Žukausko gatvės vairuotojas pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Kur stovi policija Kaune“. „Vienas eina, kur nori, o toliau mamytė moko vaikus, kaip neteisingai pereiti gatvę“, – rašė jis.

Susikirto nuomonės

Peržiūrėję įrašą internautai akcentavo, kad minėtoje gatvėje toks pėsčiųjų elgesys – dažnas reiškinys. Jų teigimu, pėstieji nuolat „laksto“ – ypač toje S. Žukausko gatvės vietoje, už šviesoforo, nes nesivargina paėjėti iki pėsčiųjų perėjos, esančios už kelių metrų. „Visur jie laksto, o jei yra kliudomi pravažiuojančio automobilio, aiškina, kad vairuotojas per greitai važiavo“, – akcentavo vaizdo registratoriumi užfiksuotos situacijos autorius.

Už šį KET pažeidimą numatoma bauda iki 12 eurų. Tačiau, jei pėstieji savo veiksmais sukeltų pavojingą situaciją kelyje ir vairuotojui tektų staiga stabdyti ar pakeisti judėjimo kryptį, tuomet grėstų bauda iki 50 eurų.

Prie įrašo komentavęs Linas stojo į pėsčiųjų pusę teigdamas, kad minėtoje gatvėje pėsčiųjų perėja  – nežinia kur. Todėl neverta tiek toli vaikščioti. Tačiau tuoj pat sulaukė atsakomosios kritikos strėlės. „Koks skirtumas, kur ta pėsčiųjų perėja? Turi eiti per perėją. Ar taisyklių nežinai? Kai tave partrenks einant ne per perėją, ką tada sakysi? Gudruolis...“.

„Kai iki perėjos yra daugiau nei šimtas metrų, gali kirsti gatvę, kur nori, Kelių eismo taisyklių, žinove“, – pastarajam rėžė Linas. „Kirsk, kirsk, tik žiūrėk, kad policijos pareigūnai nesulaikytų ir netektų susimokėti, arba automobilis nepartrenktų“, – socialiniame tinkle pliekėsi vyrai.

„Jei kvailas esi, tai ir kelkraščiu eidamas gali gauti baudą“ – įrodyti savo tiesą ir toliau mėgino Linas. „Jeigu tingi eiti, tai važiuok“, – atkirto prie diskusijos prisijungęs Paulius

Didėja bauda

Portalas kauno.diena.lt kauniečio užfiksuotą situaciją paprašė įvertinti Kauno pareigūnų. Kaip žurnalistams sakė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Justina Kazragytė, matomą vaizdą vertinti sunku nežinant visų aplinkybių.

„Tačiau vaizdo įraše matyti, kad pėstieji pereina gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, taip ne tik pažeisdami Kelių eismo taisykles (KET), bet ir rizikuodami savo bei kitų eismo dalyvių saugumu. Už šį KET pažeidimą numatoma bauda iki 12 eurų. Tačiau, jei pėstieji savo veiksmais sukeltų pavojingą situaciją kelyje ir vairuotojui tektų staiga stabdyti ar pakeisti judėjimo kryptį, tuomet grėstų bauda iki 50 eurų“, – pabrėžė pašnekovė.

Vis dėlto, akcentavo ji, brangiau nei piniginė bauda yra sveikata ir saugumas.

Paaiškino, kaip elgtis

„Primename, jog kelyje visi eismo dalyviai privalo laikytis KET – tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji. Ypač, kuomet šalia yra vaikai, negalime rizikuoti jų saugumu ir privalome rodyti tinkamą pavyzdį. KET nurodoma, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų arba požeminėmis perėjomis ir esančiomis virš kelio. O vietose, kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją“, – aiškino J. Kazragytė.

Kauno apskr. VPK atstovė pridūrė, jog kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu.  O tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami į kitą važiuojamosios dalies pusę, turi vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę matomoje vietoje atšvaitą.

Rekonstruos sankryžą?

Valdininkai kartu su policijos pareigūnais, diskutuodami, kaip turėtų būti pertvarkoma ši keblumų kelianti sankryža, iškėlė idėją rengtis rimtam projektui – visos sankryžos rekonstrukcijai.

"Diskutuojant Saugaus eismo komisijoje, išsakyta įvairių nuomonių. Viena jų – iš esmės pertvarkyti sankryžą", – sakė Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus specialistas Vytautas Paukštė.

Naikins perėjas

Šiais metais savivaldybė užsimojo keisti situaciją miesto gatvėse.

"Dalį perėjų reikia rekonstruoti, dalį vertėtų naikinti, o kai kur jas naujai įrengti. Pagal taisykles, perėja negali būti arčiau nei per 100 m nuo šviesoforu reguliuojamos ar dviejų lygių sankryžos. Taip pat naikintinos tos perėjos, kurios driekiasi per tris eismo juostas, pavyzdžiui, kaip vis dar yra Šilutės plente. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja gali būti tik ten, kur gatvė yra ne platesnė nei 8,5 m arba ji yra ne daugiau nei dviejų eismo juostų", – aiškino V.Paukštė.

Ties Karlskronos gatve taip pat teks įrengti pėsčiųjų perėją.

Kiek bus pinigų, taip ir darysime.

"Čia atsiranda autobusų stotelė, todėl perėjos reikėtų su saugumo salele arba reguliuojamos šviesoforu. Kiek bus pinigų, taip ir darysime. Ties Smiltelės gatvės 5 namu ir prie Mogiliovo gatvės sankryžos taip pat vertėtų įrengti saugumo salelę, pėsčiųjų perėją nukeliant šiek tiek vakariau. Ties Vingio gatvės 5 namu esančią antžeminę pėsčiųjų perėją vertėtų naikinti, nes yra požeminė", – situaciją aiškino V.Paukštė.

Po nelaimės – pokyčiai

Klausimų kilo dėl perėjos, esančios Statybininkų prospekto ir I.Simonaitytės gatvės sankryžoje, kurioje neseniai nutiko skaudus įvykis.

"Įdomi čia situacija – pusė perėjos lyg ir yra reguliuojama šviesoforu, tačiau kita dalis – ne. Nutarėme, kad reikia padaryti vieną perėją, reguliuojamą šviesoforu", – paaiškino V.Paukštė.

Sankryžoje tarp Šilutės plento ir Baltijos prospekto nuspręsta panaikinti esančią perėją.

Laukų gatvėje į mokyklą vaikai traukia tiesiai per gatvę, todėl nuspręsta įrengti perėją.

Priestočio gatvėje per keturias eismo juostas besidriekianti perėja turėtų būti rekonstruota. Čia būtina įrengti saugumo salelę ir kryptinį apšvietimą.

I.Kanto gatvėje prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos esančią perėją vairuotojai dažnai užstato savo automobiliais, čia nutarta atnaujinti horizontalųjį žymėjimą.

Modernios perėjos reikėtų Rimkų gatvėje, ties 31 namu.

"Kryptinio apšvietimo reikėtų. O štai Jaunystės gatvėje būtina iš principo pertvarkyti perėją. Čia susikerta keliai, išeina savotiškas trikampis, tad perėja čia nėra saugi", – tikino V.Paukštė.

Šilutės plento pabaigoje, važiuojant Rimkų link, iš gyvenamųjų namų rajono gyventojai per kelias eismo juostas pėsčiomis traukia į garažų masyvą, kur įsikūrę daug smulkių įmonių.

"Čia greitis leidžiamas iki 70 km/val. Reikės įrengti šviesoforinę perėją", – pastebėjo V.Paukštė.

Dėl iškiliųjų pėsčiųjų perėjų įrengimo Birutės ir Kuosų gatvėse bei draudimo atlikti kairinį posūkį iš Kuosų g. į Agluonos g. į savivaldybę kreipėsi Gandrališkių kvartale esančių namų administratorius.

Siūlymui įrengti iškilią perėją Saugaus eismo komisija pritarė, tačiau nesutiko uždrausti automobiliams sukti į kairę, į Agluonos gatvę.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus atstovų, artėjant mokslo metams pasirūpinta išblukusių perėjų atnaujinimu.

Rugsėjis šalyje paskelbtas saugaus eismo mėnesiu, tad visą mėnesį šalyje vyksta akcija "Apsaugok mane".

Artėjant mokslo metų pradžiai, siekiant atkreipti vairuotojų dėmesį "Apsaugok mane" ženklu buvo pažymėtos pėsčiųjų perėjos prie "Aitvaro", "Ąžuolyno", "Gabijos", "Aukuro", "Versmės", Baltijos, Hermano Zudermano, Vytauto Didžiojo gimnazijų, Eduardo Balsio menų gimnazijos ir kitų ugdymo įstaigų.

Taip pat šiuo ryškiu ženklu paženklintos ir judriose uostamiesčio sankryžose įrengtos pėsčiųjų perėjos.

Viena Lietuvos draudimo bendrovių, kaip ir kiekvienais metais, Klaipėdos miesto mokinius visam rugsėjui apdraudė asmens draudimu.

Policijos atstovų teigimu, pėstiesiems, o ypač – vaikams, reikėtų nepamiršti atšvaitų.

Yra kelios paprastos taisyklės, kaip teisingai naudoti atšvaitus: juostinį-spyruoklinį atšvaitą svarbu pritvirtinti ant drabužio rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar ant blauzdos.

Pakabinamąjį atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, reikia prisegti prie drabužių (kišenės), kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.

Tamsiuoju paros metu ir esant geram matomumui, vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi likus iki jo 50 m. Tačiau važiuojančio 90 km/val. greičiu vairuotojo stabdymo kelias yra 70 m.

Vis dėlto pėsčiajam esant su atšvaitu, matomumas padidėja iki 150 m. Todėl vairuotojas, važiuodamas 90 km/val. greičiu, esant geram matomumui, spės saugiai sustoti iki pėsčiojo palikdamas apie 80 m atstumą.

Savivaldybės atstovai tikino viską darę dėl eismo saugumo, bet tokia vietos valdininkų savivalė sulaukė kritikos – specialistų įsitikinimu, šalies keliuose ženklinimo, nenumatyto Kelių eismo taisyklėse, neturėtų būti.

Susisiekimo ministerija reikalavo kelis šimtus rombų panaikinti, bet Kauno valdininkai įsitikinę, kad tai daryti nėra reikalo, nes nestandartinis sprendimas pasiteisino.

„Skaičiavome 200 perėjų, kurios jau yra paženklintos, įvykusius eismo įvykius ir matome, kad lyginant su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu eismo įvykių skaičius sumažėjo beveik 40 proc. Turiu omenyje eismo įvykius, kurių metu pėsčiųjų perėjose buvo „užvažiuota“ ant pėsčiojo“, – sako  Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Kauno savivaldybė Susisiekimo ministerijai siūlo tokį ženklinimą ne kaip privalomą, o papildomą  įtraukti į Kelių eismo taisykles.

Susisiekimo ministerijos atstovo Vidmanto Pumpučio teigimu, buvo kreiptasi ir į tarptautines organizacijas dėl tokio simbolio naudojimo, sulaukta neigiamos Jungtinių Tautų atstovų nuomonės.

Vadinamieji rombai iki pėsčiųjų perėjos įrengti 15 ir 30 metrų atstumu. Didžiausias skaičius rodo automobilio važiuojančio 50 km per valandą greičiu stabdymo kelią. Jei automobilis važiuoja per rombus nemažindamas greičio – įžengti į perėją nesaugu.

Tokį ženklinimą Kauno valdžia sako pasirinkusi neatsitiktinai, esą sprendimas priimtas remiantis užsienio šalių patirtimi. Rombo simbolis kaip įspėjamasis ženklas naudojamas JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, kitose šalyse.