Šiuo metu paminklas laikinai saugojamas savivaldybės įmonės „Grinda“ teritorijoje.

Pamėnkalnio skvere daugiau nei 60 metų stovėjęs P. Cvirkos paminklas nukeltas pernai lapkritį.

Prieš tai paminklas Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų tarybos sprendimu  išbrauktas iš Kultūros vertybių registro.

Iš pradžių paminklą, kaip ir Žaliojo tilto skulptūras, patikėjimo teise norėta perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Šiam atsisakius priimti, kreiptasi į Grūto parką ir sutarta skulptūrą perduoti viešajai įstaigai „Hesono klubas“, valdančiai sovietinių skulptūrų parką.

Pamėnkalnio skvere šiuo metu pastatyta laikina scena, jame vyksta įvairūs renginiai, veikia lauko kavinė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) pažymoje nurodoma, kad P. Cvirka nuo pat 1940-ųjų, pirmosios sovietų okupacijos, palaikė ją, šlovino sovietų valdžią, kariuomenę, jos lyderį Josifą Staliną.

Pasak LGGRTC, P. Cvirka iki mirties 1947-aisiais išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nariu, be politinių pareigų 1945–1947 metais buvo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.

Prašo pavadinimų nekeisti

Vien P. Cvirkos gatvių įvairiuose miestuose galima suskaičiuoti penkias. Ar kitos savivaldybės paseks Vilniaus pavyzdžiu?

Naujasis Trakų meras Andrius Šatevičius tikino, kad reikia atliepti gyventojų lūkesčius.

„Gatvių pavadinimai tiesiogiai susiję su mūsų bendruomene, gyventojais. Kol kas nesulaukėme tokios gyventojų iniciatyvos, bet jeigu gyventojai sureaguos į valstybiniu lygmeniu privalomus sprendimus ir į kylantį ažiotažą, tai tikrai tam neprieštarausime“, – sakė A. Šatevičius.

O gyventojai tikino, kad gatvių keisti nereikia.

„Nereikia keisti tų gatvių. Mums labai gerai tinka P. Cvirkos. Tiek jau metų gyvenam ir dar gyvensim“, – sakė viena moteris.

Nereikia keisti tų gatvių. Mums labai gerai tinka P. Cvirkos. Tiek jau metų gyvenam ir dar gyvensim.

„Kadangi čia gyvename jau daug metų, mes jau pripratę prie tos gatvės ir pavadinimo. Man asmeniškai pavadinimas gražus, nemanau, kad tikslinga būtų“, – antrino kita.

Meras sakė, kad jei visgi būtų nuspręsta gatves pakeisti, jau turi ir siūlymų.

„Planuojame suorganizuoti diskusiją, nes tikrai turime Trakų kraštui nusipelniusių žmonių, tokių kaip amžinąjį atilsį monsinjoras, garbės pilietis Pranciškus Rūkas. Manau, jo garbei pavadinti gatvę būtų labai gražus gestas“, – svarstė A. Šatevičius.

Režimo palikimas

O štai kitame Lietuvos mieste Širvintose – ne tik P. Cvirkos, bet ir L. Giros gatvė. Gyventojai aiškios nuomonės dėl jų dar neturi.

„Yra įžymesnių žmonių. Pavyzdžiui, Alekna“, – tikino viena senjorė.

„P. Cvirka buvo žinomas visiems. Tokių cvirkų dabar nėra. Ir turbūt ne greitai bus“, – nepritarė kitas.

Diskutuojama ir Širvintų savivaldybėje.

„Aš galiu garantuoti tik vieną dalyką – Landsbergio gatvės Širvintose nebus“, – juokavo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

„Jeigu keisti, tai keisti tik iš pagrindų. Bet dar geriau būtų, jeigu tai būtų nuspręsta Vyriausybės ar Seimo, nes dabar vienam užėjo nuotaika, verčia paminklą, kitam užeis nuotaika – pradės gatves keisti. O visos išlaidos guls ant žmonių pečių“, – pridūrė ji.

Komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas aiškino, kad paminklai yra statomi ne praeičiai, o ateičiai.

Jie būdavo pastatomi tam, kad primintų visiems, kas čia yra valdžia.

„Vyresni žmonės turbūt pamena, kad ant kiekvieno kampo ir kiekvienoje aikštėje stovėjo V. Leninas ar koks kitas baibokas. Jie būdavo pastatomi tam, kad primintų visiems, kas čia yra valdžia“, – komentavo A. Baranauskas.

Jis pridūrė, kad tai – tūkstantmečius skaičiuojanti komunikacijos priemonė.

„Visais laikais tai buvo komunikacijos priemonė. Jūs galite neskaityti laikraščių, bet eidami pro paminklą, jį pamatysite visada. Jeigu po paminklą sustatysi kiekvieno miesto kiekvienoje aikštėje, tai bus to režimo paminklai, to režimo simboliai“, – aiškino A. Baranauskas.

Politologas, o dabar Seimo narys Arūnas Valinskas manė, kad P. Cvirka sovietmečiu apdovanotas ne už literatūrinius nuopelnus, bet už kolaboravimą su valdžia. Tad nepriklausoma Lietuvos valstybė savo požiūri į tokius žmones turi keisti.

„Keista, kai nepriklausoma valstybė vis vien toliau atsilygina žmonėms, kurie buvo jos nedraugai“, – teigė A. Valinskas.

Bet ne visi pritaria paminklų ar lentelių pašalinimui.

„Prieš griaunant visada reikia gerai ir daug pagalvoti. Kartoju tą patį, kad kai kurie iš tų motyvų, kurie pasakomi post factum, labai nuoširdūs neatrodo“, – sakė VU profesorius, istorikas Paulius Subačius.

Dėl gatvių pavadinimų ar jų teritorijoje esančių monumentų apsispręs pačios savivaldybės. Seimas artimiausiu metu to reguliuoti neplanuoja.

Po vidurdienio, stebint keliems šimtams žmonių, postamentas jau liko tuščias, o 62 metus išstovėjęs paminklas laikinai išvežtas į „Grindos“ saugojimo aikštelę, informuoja LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“.

Ši skulptūra daugeliui vilniečių pažįstama nuo pat vaikystės.

Kalbant apie laiką, kada turėjo būti nukelta ši skulptūra, žmonės diskutuoja skirtingai: vieni mano, kad jau seniai ši rašytojo skulptūra turėjo būti nukelta, kiti sako, kad dar galėjo pastovėti. Vilniaus savivaldybė buvo davusi pažadą, kad P. Cvirkos skulptūros nukėlimo darbai turėtų būti užbaigti iki šių metų pabaigos.

Skvere gausiai susirinkę žmonės turėjo savo nuomonę apie nukeliamą P. Cvirkos paminklą.

„Vežk į savo kiemą ir pasistatyk, jei tau reikia“, – emocijų neslėpė viena moteris. „Tegu eina į sąvartyną, dabar jis mums nereikalingas“, – piktokai kalbėjo kita vyresnio amžiaus vilnietė.

„Šis paminklas buvo pastatytas, todėl kad būtų pažeminti, kad Lietuvos laisvės kovotojai matytų, kad stovi nugalėtojas okupantų, kolaborantas, ir kad Lietuva nedrįstų pakelti akių, tokie balvonai buvo pastatyti ir ant Žaliojo tilto, siekiant sužlugdyti laisvės kovotojus, parodyti, kad Lietuva pralaimėjo“, – žurnalistams savo nuomonę dėstė su plakatu prie nukeliamo paminklo stovėjęs vyras.

Vilnietis Donatas savo akimis matė, kaip P. Cvirkos paminklas atsidūrė šiame skvere. „Tada mes buvome studentai, ir studentų aktyvas mus čia pakvietė ir čia mūsų buvo didelis būrys. Tąkart jokių emocijų nebuvo, visi sutiko labai palankiai“, – praeities įvykius prisiminė vilnietis.

Plačiau apie nukeltą P. Cvirkos paminklą – žinių reportaže:

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

„Po tarybos sprendimo dėl paminklo nukėlimo įvykdytas pasirengimas. Rytoj nuo ryto „Grinda“ ir jos subrangovai pradės darbus, pirminis planas yra viską rytoj ir pabaigti, sutvarkyti teritoriją ir nukelti patį paminklą“, – sakė vicemeras.

Nukeliant skulptūrą, anot jo, bus užtverta teritorija, „kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei“ – V. Benkunskas sako, kad policija ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius įspėti, jog kilus provokacijoms gali prireikti pagalbos, tačiau pareigūnai vietoje neturėtų budėti.

Paminklas bus saugomas savivaldybės įmonės „Grindos“ aikštelėje, vėliau jis bus perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui, kartu su Žaliojo tilto skulptūromis, nukeltomis anksčiau nei prieš penkerius metus.

„Dėl Žaliojo tilto skulptūrų jau pasirašyti ir perdavimo aktai. Muziejus ketina įsirengti lauko ekspoziciją. Kol kas terminų neturime, nesame tiksliai sutarę – kada jie bus pasiruošę, tada ir atiduosime“, – kalbėjo jis.

V. Benkunskas priminė, kad taryba, pritardama paminklo nukėlimui, rėmėsi prieš dvejus metus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktu išaiškinimu, kad P. Cvirka kolaboravo su sovietų valdžia ir prisidėjo prie kitų to meto rašytojų represijų.

Nuo nepriklausomybės atgavimo diskusijų keliantį P. Cvirkos paminklą paveldosaugininkai šią vasarą išbraukė iš kultūros vertybių registro. Skveras, kuriame yra paminklas, rugsėjo pabaigoje pripažintas saugoma vertybe.

Pasak V. Benkunsko, savivaldybė kol kas neskubės imtis skvero pertvarkų, bus ieškoma galimų architektūrinių sprendimų.

„Artimiausiais metais tas skveras, koks yra dabar, toks ir liks, savivaldybė pradės ruoštis diskusijoms dėl pertvarkoms, galbūt bus skelbiamos ir kūrybinės dirbtuvės, bet greitų sprendimų, remontų nebus. Skveras, kaip buvo, taip ir liks vieša rekreacinė erdvė, sąmokslo teorijos, kad ten bus kažkas užstatyta, yra tuščios ir niekuo nepagrįstos“, – tvirtino vicemeras.

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia, besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Istorinės atminties komisija, dar prieš priimant sprendimą dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės taryboje, buvo suformavusi rekomendaciją, kad prieš imantis konkrečių nukėlimo veiksmų, būtina turėti aiškų planą dėl paties paminklo ir skvero likimo. Dabar komisijos pirmininkas sako, kad toks planas šiuo metu yra suformuotas, o tai iš esmės reiškia, kad savivaldybės administracija gali imtis tolesnių veiksmų.

„Komisijoje aptarėme, kaip nukėlus paminklą atrodys pats skveras. Komisijos pozicija yra, kad tai turėtų būti neutralus sprendimas, be jokių papildomų ar kokių nors kompensuojančių tą erdvę sprendimų. Tiesiog neutraliai sutvarkyta erdvė be paminklo laikinuoju periodu“,- Eltai teigė G. Jaunius.

Tuo metu formuojant ilgalaikę skvero viziją, savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijai priklausančio politiko vertinimu, dar laukia nemažai darbo siekiant įtraukti atitinkamų sričių ekspertus ir visuomenę į diskusijas.

„Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, laukia ilgas kelias. Aptarėme, kaip prasidės darbai, formuosime darbo grupę, kurioje dalyvaus ir komisijos atstovai formuojant tam tikrą uždavinį kūrybinėms dirbtuvėms, tuomet kūrybinių dirbtuvių ir diskusijų su visuomene keliu judėsime link skvero ilgalaikės vizijos atsižvelgiant į visus įpareigojimus, kurie ateina ir iš paveldo“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Jaunius.

Planuoja paskelbti konkrečius terminus dėl paminklo nukėlimo darbų

Dabar, kai sostinės savivaldybės vykdomoji valdžia gali imtis konkrečių procedūrų nukeliant P. Cvirkos paminklą, vicemeras V. Benkunskas aiškina, kad jau pradėti vykdyti pasiruošimo darbai, o tikslesni terminai dėl atitinkamų veiksmų turėtų būti paskelbti artimiausiomis savaitėmis.

Artimiausiu metu tas paminklas bus nuimtas. Kad ir šiemet turbūt tikrai yra realu.

„Konkrečių datų dar neturime, tiesiog vyksta parengiamieji dalykai. Su muziejumi deriname dėl perdavimo aktų pasirašymo, laikino pasaugojimo pas mus. Dar yra klausimų dėl tos erdvės sutvarkymo pereinamuoju laikotarpiu. Planuojame per gerą savaitę tuos pasirengimo darbus susidėlioti, išspręsti klausimus, kurie dar yra atviri ir pradėti rengtis su konkrečiomis datomis“, – tolesnę proceso dėl paminklo nukėlimo eigą Eltai pristatė V. Benkunskas.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausančio politiko, su Nacionaliniu muziejumi, į kurį ir planuojama perkelti paminklą, jau yra pasiektas susitarimas, o dabar yra derinamos techninės detalės.

„Principinis susitarimas yra pasiektas, kad šis paminklas atsidurs pas juos ir jie eksponuos. Klausimai daugiau susiję su terminais, nes muziejui reikia pasiruošti, jie dabar nėra pasirengę perimti, tai mes turėtume laikinai pasaugoti skulptūras, kaip ir Žaliojo tilto skulptūros pas mus yra saugomos“, – sakė vicemeras.

Kalbant dėl darbų pačiame skvere, V. Benkunskas pritarė savivaldybės tarybos kolegai G. Jauniui, sakiusiam, kad artimiausiu metu, kol nėra paruošta ilgalaikė vizija, šioje erdvėje dideli pokyčiai nėra planuojami.

„Jokių didelių meninių, piniginių darbų ten dabar nebus. Tiesiog skveras po paminklo nukėlimo turi būti sutvarkytas, kad jis visų pirma būtų saugus ten praeiti, leisti laiką toje aplinkoje. Daugiau orientacijos bus į ilgalaikę perspektyvą, kaip tą skverą pertvarkyti, žinant, kad dar yra įdėta daug apsaugos taškų iš kultūros paveldo prizmės“, – tvirtino jis.

Kadangi savivaldybės administracijai nebereikia laukti jokių patvirtinimų iš Vilniaus politikų, vicemeras tikisi, kad paminklą gali pavykti nukelti dar šiais metais.

„Labai spėlioti ir prognozuoti nelabai ką ir reikia. Politiniai sprendimai yra priimti, jokių tvirtinimų daugiau kaip ir nereikia. Dabar yra pasirengimo stadija, kelios detalės yra atviros. Jas pabaigus derinti, visos prielaidos yra, kad jau artimiausiu metu tas paminklas bus nuimtas. Kad ir šiemet turbūt tikrai yra realu“, – mano V. Benkunskas.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba rugsėjo viduryje priėmė sprendimą nukelti sostinės centre esančio rašytojo P. Cvirkos paminklą. Už projektą, įpareigojantį savivaldybės administraciją imtis atitinkamų veiksmų dėl paminklo nukėlimo, balsavo 34 Tarybos nariai, 3 balsavo prieš, dar 6 susilaikė.

„Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma rezoliucijoje dėl P. Cvirkos paminklo.

Šiuo dokumentu sostinės taryba savivaldybės administracijos direktoriui pavedė parengti ir teikti Tarybai svarstyti sprendimų projektus dėl paminklo nukėlimo įgyvendinimo.

Prie diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės politikai grįžo po to, kai rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas išbraukti šį objektą iš Kultūros vertybių registro.

Jo nukėlimo procedūros pradėtos dar pernai, bet reikalai nė kiek nepasistūmėjo.

Kultūros ministerijos atstovai, užklausti ir dėl paminklo nukėlimo, ir dėl to, kam jis priklauso, portalą kauno.diena.lt nukreipė į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kurio padalinio – Vaikų literatūros muziejaus –  kieme, K. Donelaičio gatvėje, kūrinys ir stovi.

Muziejaus vadovai anksčiau teigė iškeldinimui neturintys pinigų. Jei kas tokius darbus finansuotų, jiems neprieštarautų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas „Kauno dienai“ aiškino, kad „P. Cvirkos biusto klausimas yra kompleksinis ir nepriklauso vien nuo savivaldybės sprendimo ar norų“.

Dabartinę jo stovėjimo vietą vadino netinkama, nes „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimai rodo, kad, nepaisant literatūrinės veiklos, P. Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietine valdžia ir taip darė žalą Lietuvai ir jos gyventojams“.

„Dabartinio muziejaus pastate ilgą laiką gyveno ir tarpukario veikėjas, nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, todėl P. Cvirkos biusto lokacija smarkiai disonuoja su šia vieta“, – teigė S. Rimas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Savivaldybė prieš tris savaites, kai domėjomės, buvo įsitikinusi, kad paminklo savininkai yra ministerija su muziejumi.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė tą paneigė. Šiandien ji teigė, kad vis dar aiškinamasi, kam priklauso šis P. Cvirkos biustas.

„Mes turime tokius faktus: 1951 m. įkurtas P. Cvirkos memorialinis muziejus, 1959 m. ten pastatytas paminklas, o tik 1965 m. rugpjūčio 1 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimu P. Cvirkos ir S. Nėries memorialiniai muziejai reorganizuoti į respublikinius ir nuo tos datos Kauno miesto Kultūros skyriui nepriklauso. Tačiau pats pastatas Kauno miestui priklausė iki 1995 m. pabaigos, muziejus iki to laiko už patalpas mokėjo nuomą. Dokumento, kad paminklas būtų perduotas ar įtrauktas į mūsų apskaitą, neturime.

Tad dabar ir sprendžiama, kam galėtų ir turėtų teisiškai priklausyti paminklas. Jeigu bus nutarta, kad mums, tuomet mums“, – portalui kauno.diena.lt komentavo D. Cibulskienė. 

„Džiaugiuosi, kad toks sprendimas yra. Politinė pozicija: labai oriai ir dalykiškai. Ne apie kažkokį griovimą kalbama, o apie perkėlimą į kitą vietą, greičiausiai Nacionalinį muziejų Vilniuje“, – Eltai po balsavimo Taryboje sakė R. Šimašius.

Meras pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia, jog bus galima pakeisti Naujamiestyje esančio skvero, kuriame dar stovi paminklas, paskirtį.

„Aišku, kad skveras lieka, kaip skveras su esama struktūra, tik labai svarbu jį pritaikyti individualių poreikių žmonėms“, – tikino jis.

Vertindamas koalicijos partnerių mintį, kad sprendimas nukelti P. Cvirkos paminklą yra pergalė atkuriant istorinį teisingumą, R. Šimašius pabrėžė, kad jis Vilniaus erdvių desovietizaciją supranta pirmiausiai, kaip šių vietų atnaujinimą.

Aš tai traktuoju, kaip žingsnį, kurį reikėjo ir anksčiau padaryti. Po Kultūros paveldo komisijos sprendimo tą žingsnį galime padaryti.

„Istorinis teisingumas yra skambus žodis. Tiesą sakant, ir nacionalinėje valdžioje, ir pas mus koalicijos nuostatose yra apie viešų erdvių desovietizavimą, bet man asmeniškai viešų erdvių desovietizavimas, visų pirma, yra apie sovietinio planavimo tipo naujų rajonų pertvarkymą taip, kad jie atitiktų šiuolaikinius poreikius“, – aiškino Vilniaus meras.

Tačiau jis pabrėžė, kad, jam vadovaujant sostinei, buvo nukeltos ir sovietinės Žaliojo tilto skulptūros, o P. Cvirkos paminklą nukelti taip pat reikėjo jau anksčiau.

„Paties paminklo buvimas, aišku, žeidžia jausmus tų, kurie nukentėjo, o nukentėjo visa Lietuva. Aš tai traktuoju, kaip žingsnį, kurį reikėjo ir anksčiau padaryti. Po Kultūros paveldo komisijos sprendimo tą žingsnį galime padaryti“, – mano R. Šimašius.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį priėmė sprendimą nukelti sostinės centre esančio rašytojo P. Cvirkos paminklą. Už projektą, įpareigojantį savivaldybės administraciją imtis atitinkamų veiksmų dėl paminklo nukėlimo, balsavo 34 Tarybos nariai, 3 balsavo prieš, dar 6 susilaikė.

„Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma rezoliucijoje dėl P. Cvirkos paminklo.

Šiuo dokumentu sostinės taryba savivaldybės administracijos direktoriui pavedė parengti ir teikti Tarybai svarstyti sprendimų projektus dėl paminklo nukėlimo įgyvendinimo.

Administracija įpareigota, prieš imantis nukėlimo veiksmų, parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir tęsti diskusijas su visuomene, įtraukiant ekspertus, dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo.

Taip pat savivaldybės taryba priėmė sprendimą P. Cvirkos paminklą ir keturias 2015 m. nuo Žaliojo tilto nukeltas skulptūras perduoti valstybei. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad šios sovietinės skulptūros turėtų tapti Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.

Prie diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės politikai grįžo po to, kai rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas išbraukti šį objektą iš Kultūros vertybių registro.

„Petro Cvirkos paminklas turi būti nukeltas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn“, – rašoma rezoliucijoje dėl P. Cvirkos paminklo.

Šiuo dokumentu sostinės taryba savivaldybės administracijos direktoriui pavedė parengti ir teikti Tarybai svarstyti sprendimų projektus dėl paminklo nukėlimo įgyvendinimo.

Administracija įpareigota, prieš imantis nukėlimo veiksmų, parengti planą dėl skvero laikinosios vizijos ir tęsti diskusijas su visuomene, įtraukiant ekspertus, dėl ilgalaikio viso komplekso sutvarkymo.

Taip pat savivaldybės taryba priėmė sprendimą P. Cvirkos paminklą ir keturias 2015 m. nuo Žaliojo tilto nukeltas skulptūras perduoti valstybei. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas yra sakęs, kad šios sovietinės skulptūros turėtų tapti Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.

Rezoliucijos iniciatorė: pergalė atkuriant istorinį teisingumą

Rezoliuciją dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo inicijavusi savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Kamilė Šeraitė džiaugėsi priimtu sprendimu. Paminklo nukėlimas, jos vertinimu, yra žingsnis atkuriant istorinį teisingumą.

„Tai yra svarbi pergalė atkuriant istorinį teisingumą. Šio paminklo neturėjo likti jau tuomet, kai atgavome Nepriklausomybę. Deja, diskusijos užsitęsė daugiau nei 30 metų, bet, matyt, visuomenė yra pribrendusi kaitai“, – po balsavimo Eltai sakė K. Šeraitė.

Tai yra svarbi pergalė atkuriant istorinį teisingumą. Šio paminklo neturėjo likti jau tuomet, kai atgavome Nepriklausomybę.

Savivaldybės politikė tikino, kad trečiadienį priimtame projekte yra pakankamai saugiklių, jog skveras, kuriame šiuo metu dar stovi P. Cvirkos paminklas, nebus paverstas daugiabučių statybos vieta. Konservatorė įsitikinusi, kad šis sprendimas nuramins ir tam tikras visuomenėje kylančias aistras.

„Paminklo nukėlimas yra tam tikra prasme pradžia, bet tik tam, kad, svarstant skvero klausimus, tos aršios diskusijos visuomenėje nebekiltų ir būtų daugiau vienybės“, – tvirtino K. Šeraitė.

G. Jaunius: paminklo nukėlimo procesas dar nesibaigė

Tuo metu savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius akcentavo, kad paminklo nukėlimo procesas dar nėra pasibaigęs, o dėl tolesnės skvero vizijos galimybę pasisakyti dar turės visų nuomonių atstovai.

„Aš tai vertinu, kaip procesą, kuris dar nėra pasibaigęs. Taip, vienas svarbus žingsnis yra žengtas. Diskusijos, kurios vyko aplink šį skverą ir paminklą, buvo tikrai įvairios ir gana išsamios. Galbūt ne iki galo pavyko sutelkti ekspertus artikuliuotai nuomonei, bet tai irgi turbūt dėl to paties visuomenės nepasirengimo drąsiai žiūrėti į galimybes dekonstruoti istoriją“, – mano G. Jaunius.

Savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijos narys akcentavo, kad trečiadienį priimtame sprendime buvo atsižvelgta ir į Istorinės atminties komisijos rekomendacijas.

„Džiugu, kad rezoliucijos projekte atsirado ir istorinės atminties komisijos pasiūlytos rekomendacijos nesufokusuoti vien tik į faktą, kad paminklas turi būti nukeltas, bet žiūrėti visos visumos. Kaip atrodys skveras laikinuoju periodu, kai paminklas bus nukeltas, nukėlimą pradėti, kai mes turėsime tą viziją, ir lygiai taip pat toliau tęsti diskusijas, kokio istorinio pasakojimo mes norime skvere, kuris lieka be paminklo, tikriausiai ir be pavadinimo. Tai diskusijos dar tik prasideda“, – teigė jis.

Politikas pabrėžė, kad dabar buvo priimtas politinis sprendimas dėl paminklo nukėlimo, tačiau įgyvendinimo procese dar bus diskutuojama dėl skvero vizijos.

„Vilčių šiandien dar gali turėti visi. Tiek ir tie, kurie tikisi dekonstrukcijos galimybės, tiek ir tie, kurie tikisi visiško sovietinio laikotarpio išnaikinimo“, – tikino G. Jaunius.

ELTA primena, kad prie diskusijų dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo savivaldybės politikai grįžo po to, kai rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas išbraukti šį objektą iš Kultūros vertybių registro.

Netinkama vieta

Kultūros ministerijos atstovai linkę būti patariamuoju balsu, o jai pavaldaus muziejaus, kurio kieme stovi biustas, vadovai sako iškeldinimui neturintys pinigų. Matydami tokį trypčiojimą vietoje sprendimo ėmėsi ieškoti šauliai.

Pasak savivaldybės atstovų, jų rankos surištos, nes lemiamą žodį turi tarti Maironio lietuvių literatūros muziejus. Jo vadovai kartoja tą, ką ir pernai: neprieštarauja, kad paminklo toje vietoje nebeliktų, sutinka, kad jis būtų nukeltas.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyrius užduotį dėl paminklo išmontavimo "Kauno švarai" skyrė dar pernai vasarą. Tiesa, nurodė, kad dėl konkretaus laiko bus nuspręsta vėliau.

Panašu, kad "vėliau" dar neatėjo. P.Cvirkos paminklas tebestovi K.Donelaičio gatvėje esančio Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinio – Vaikų literatūros muziejaus kieme.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas "Kauno dienai" aiškino, kad "P.Cvirkos biusto klausimas yra kompleksinis ir nepriklauso vien nuo savivaldybės sprendimo ar norų".

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Norai, kaip tikino, – nukelti paminklą, nes, kaip argumentavo, dabartinė jo stovėjimo "vieta netinkama – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimai rodo, kad, nepaisant literatūrinės veiklos, P.Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietine valdžia ir taip darė žalą Lietuvai ir jos gyventojams".

"Dabartinio muziejaus pastate ilgą laiką gyveno ir tarpukario veikėjas, nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ministras pirmininkas Mykolas Sleževičius, todėl P.Cvirkos biusto lokacija smarkiai disonuoja su šia vieta", – teigė S.Rimas.

Pasirengė dar pernai

Dar prieš metus savivaldybės atstovai atkreipė dėmesį, kad visos viltys sudėtos į Kultūros ministeriją ir jai priklausančio muziejaus administraciją.

"Paminklas stovi Vaikų literatūros muziejaus kieme, K.Donelaičio g. 13. Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys yra pavaldus jį kuruojančiai Kultūros ministerijai, o ne Kauno savivaldybei, todėl miestas negali priimti vienašališkų sprendimų, greičiau, veikia kaip patariamasis balsas", – komentavo S.Rimas ir pridūrė, kad dar praėjusiais metais buvo paruošti visi dokumentai, reikalingi paminklui išmontuoti ir išvežti.

"Tikimės, kad šis klausimas pajudės iš mirties taško, įsijungus muziejaus administracijai ir Kultūros ministerijai", – muziejaus ir ministerijos iniciatyvos laukė savivaldybės atstovai.

Muziejus neprieštarauja

Savivaldybės teigimu, biusto šeimininkai yra Kultūros ministerija kartu su Maironio literatūros muziejumi. Jo vadovai sako, kad paminklas jam nepriklauso. O Kultūros ministerija net negalėjo pasakyti, kas yra P.Cvirkos biusto savininkas, ir nukreipė į savivaldybę. Paminklo savininko klausimas iškilo susidomėjus, kur iškeliaus biustas, jeigu bus nukeldintas.

Kolaborantams ne vieta vienoje pagrindinių Kauno gatvių. Žinome, kad muziejus pritaria nukėlimui.

"Sprendimą šiuo klausimu turėtų priimti biusto šeimininkai", – teigė S.Rimas, nurodęs, kad jais yra ministerija su muziejumi.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė "Kauno dienai" patvirtino dar prieš metus gavusi raštą iš Kauno miesto savivaldybės. "Jame buvo prašoma patiems imtis P.Cvirkos biusto su postamentu nukėlimo darbų, o jeigu neturime galimybių, leisti tai atlikti Kauno miesto savivaldybei. Biustas Maironio lietuvių literatūros muziejui nepriklauso, tačiau muziejus valdo žemės sklypą, esantį Vaikų literatūros muziejaus teritorijoje K.Donelaičio gatvėje, panaudos pagrindais, kur ir stovi biustas. Šiuo metu, kaip ir prieš metus, Maironio lietuvių literatūros muziejus neturi jokių galimybių atlikti P.Cvirkos biusto išmontavimo darbų, bet neprieštarauja, kad tai padarytų Kauno miesto savivaldybė", – komentavo D.Cibulskienė.

Ji pridūrė, kad dabartiniame Vaikų literatūros muziejaus pastate P.Cvirka gyveno 1934–1935 m. kaip nuomininkas nedideliame rūsio kambarėlyje. "Ir čia, manoma, galėjo parašyti ar užbaigti "Frank Kruk" (1934 m.) – pirmąjį satyrinį romaną lietuvių literatūros istorijoje. Tuo pačiu metu buvo išleistas romanas "Žemė maitintoja" (1935 m.) ir vaikų literatūros klasika tapęs novelių rinkinys "Cukriniai avinėliai" (1935 m.). Už romanus "Žemė maitintoja", "Meisteris ir sūnūs" bei už novelių rinkinį "Kasdienės istorijos" P.Cvirka pelnė "Sakalo" leidyklos premijas, kurias skyrė kompetentinga Lietuvių rašytojų draugijos sudaryta komisija. 1951–1991 m. minėtame pastate veikė P.Cvirkos memorialinis muziejus. Iki šiol muziejaus fonduose saugomas gausus rašytojo rinkinys – apie 4,5 tūkst. vnt. eksponatų", – skaičiavo D.Cibulskienė.

Tad, jos nuomone, "jeigu tiek daug neigiamų reakcijų sukeliantis ir patyčių sulaukiantis biustas stovės kitoje vietoje, rašytojo talentas tikrai dėl to nenukentės".

"Kauno diena" rašė, kad, šiemet Lietuvai minint 80-ąsias pirmųjų tremčių metines, šis P.Cvirkos biustas buvo uždengtas juodu maišu su užrašu "Noriu į Grūto parką".

Akcija: šiemet Lietuvai minint 80-ąsias pirmųjų tremčių metines, šis P.Cvirkos biustas buvo uždengtas juodu maišu su užrašu "Noriu į Grūto parką". Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ministerija – neutrali

Kultūros ministerijos, aktyviai pasisakiusios dėl P.Cvirkos paminklo Vilniuje, atstovė žiniasklaidai Viktorija Vitkauskaitė "Kauno dienai" sakė, kad ministerijos vaidmuo Vilniaus ir Kauno P.Cvirkos paminklų atveju esą yra skirtingas.

"Vilniuje ir Kaune esančių P.Cvirkos paminklų situacija skiriasi iš esmės. Visų pirma, norime pabrėžti, kad sostinėje Kultūros ministerija kreipėsi į paveldosaugininkus, prašydama spręsti dėl teisinės apsaugos P.Cvirkos paminklui panaikinimo ir išbraukimo iš Kultūros vertybių registro", – aiškino V.Vitkauskaitė.

Kaune esantis P.Cvirkos paminklas neturi teisinės apsaugos ir neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl ministerijai čia esą nėra ką veikti. "Būtent panaikinus teisinę apsaugą atskiri subjektai – savivaldybė, muziejus – gali objektyviai diskutuoti ir laisvai spręsti dėl tolesnio paminklo likimo. Kultūros ministerija savo ruožtu iniciatyvas palaikytų", – neutralią poziciją išdėstė ministerijos atstovė. Visgi muziejus pavaldus ministerijai, todėl jos aktyvesnė pozicija galėtų šį procesą išjudinti iš mirties taško.

Rugpjūčio pabaigoje po Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo sostinėje esančio paminklo registre nebeliko. Dabar jo likimas – Vilniaus savivaldybės tarybos rankose. Rengiamas sprendimo projektas su siūlymu paminklą nukelti dar rugsėjo viduryje.

Viskas įmanoma, bet gal tiesiog laukiama, kol ateis šauliai su savo transportu, technika?

Vilniaus savivaldybės atstovai norėtų šį paminklą kartu su nukeltomis Žaliojo tilto sovietinėmis skulptūromis perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras yra paskelbęs istorinę-ekspertinę išvadą, kad P.Cvirka politinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su sovietine valdžia. Išvadoje teigiama, kad Liaudies Seimo rinkimuose P.Cvirka dalyvavo kaip oponentų neturintis kandidatas, rašė propagandinius Raudonąją armiją ir pačius rinkimus šlovinančius straipsnius. Taip pat nurodoma, kad 1940 m. liepos 17 d. P.Cvirka įstojo į Lietuvos komunistų partiją, įgydamas dvigubas – aukščiausias administracines ir politines šalies valdymo galias.

Imsis šauliai?

Lietuvos šaulių sąjungos V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Stasys Ignatavičius ne kartą kreipėsi su raštais į institucijas dėl P.Cvirkos paminklo nukėlimo proceso paspartinimo Kaune.

"Reikia šauliams imtis ryžtingų veiksmų", – nusprendė S.Ignatavičius. Šiandien jis planuoja sušaukti aktyvistus ir tartis, ką daryti. "Viskas įmanoma, bet gal tiesiog laukiama, kol ateis šauliai su savo transportu, technika?" – svarstė šaulys ir užsiminė apie P.Cvirkos paminklo palydėtuvių renginį ar akciją.

"Reikia imtis veiksmų, – kartojo S.Ignatavičius, neapsikentęs institucijų neveiklumo. – Kolaborantams ne vieta vienoje pagrindinių Kauno gatvių. Žinome, kad muziejus pritaria nukėlimui."