Pirmadienį Briuselyje buvo pritarta reglamento projektui dėl neatidėliotinos paramos, pranešė Žemės ūkio ministerija.

„Daugkartinis kreipimasis į EK ir žemės ūkio komisarą davė vaisių ir Lietuvos ūkininkus pasieks daugiau kaip 10 mln. eurų pagalba. Šie metai ūkininkams buvo nelengvi, tad ši finansinė parama labai laukta“, – pranešime sakė ministras Kęstutis Navickas.

Parama iš viso pasieks 22 šalių ūkininkus, kuriuos neigiamai paveikė nepalankios oro sąlygos ar specifiniai sunkumai atskiruose sektoriuose. Lietuvai skirta 10,66 mln. eurų, Latvijai – 6,8 mln. eurų, Estijai – 1,72 mln. eurų.

Kiekviena šalis narė turi iki rugsėjo 30 dienos informuoti EK, kuriuos ekonominių sunkumų patyrusius šalies sektorius ir ūkius parems bei kokiais kriterijais remiantis bus skiriama parama.

ES parama turės būti išmokėta ne vėliau kaip iki 2024 metų pabaigos.

Ministras tikėjosi, kad eurokomisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voičekovskis) sprendimą paskelbs antradienį vykstančiame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, tačiau to neįvyko.

Jis žada organizuoti dar vieną susitikimą su eurokomisaru ir Latvijos žemės ūkio ministru.

„Neišgirdome šiandien nei mes, nei latviai iš komisaro jokio konkretaus pasiūlymo, priminėm komisarui, kad tokiais tempais krizė nėra sprendžiama, belieka tik vėl prašyti trišalio susitikimo – mano, Latvijos ministro ir komisaro, kad būtų paaiškintos aplinkybės“, – BNS telefonu iš Briuselio antradienio vakarą sakė K. Navickas.

„Lūkesčiai buvo sukelti, kad per tarybą bus pasakyta, bet konkretumo neišgirdo ir kitos šalys, ypač tos, kurios nukentėjo nuo sausrų, pietų šalys“, – pridūrė jis.

Ministras teigė, jog taryboje komisaras įvardijo, kad situaciją Lietuvos ir Latvijos pieno sektoriuose žino, tačiau viskas, anot jo, tuo ir pasibaigė.

„Tai, kad Komisija pripažįsta ir viešai įvardina krizę, mes tos vilties neprarandame. Aplinkybės, kurios buvo, nepasikeitė, tik mums dėl nesuprantamų priežasčių jokio konkretaus sprendimo Komisija mums valstybėms narėms nepateikė“, – sakė K. Navickas.

Gegužės pradžioje ministras sakė, kad Lietuva gali tikėtis iki 18,6 mln. eurų paramos.

Balandžio 27 dieną dėl itin kritusių pieno kainų nukentėję Lietuvos ūkininkai lankėsi Briuselyje ir ten susitiko su už žemės ūkį atsakingu EK nariu. Susitikimo metu J. Wojciechowskis ūkininkams pažadėjo pasistengti surasti lėšų ir juos paremti.

Kovo pradžioje į K. Navicko prašymą padėti ūkininkams J. Wojciechowskis atsakė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos ES, taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas anksčiau teigė, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame EK pakete.

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų.

Ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kuriuo numatyta, kaip bus paskirstyta parama. Paraiškas pieno gamintojai galės teikti nuo balandžio 17 dienos iki gegužės 5 dienos.

Pavėluotai paraišką bus galima pateikti iki birželio 5 dienos, tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių.

Pagalba bus teikiama pieno gamintojams, kurie žemės ūkio ir kaimo verslo registre yra užregistruoti kaip valdos valdytojai arba partneriai ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos, taip pat jei vidutinė vasario–kovo mėnesių žalio pieno supirkimo kaina bus iki 35 centų už kilogramą.

Paramą taip pat gaus tie, kurių vardu Ūkinių gyvūnų registre kovo 1 dieną buvo registruotų pieninių karvių.

Tuo metu kooperatyvo nariais išmokos dydis bus padidinamas 10 procentų.

Parama vienam pieno gamintojui per einamuosius ir dvejus ankstesnius metus negalės viršyti 25 tūkst. eurų.

Kęstutis Navickas sako, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame EK pakete, kuris yra ruošiamas. 

„Tikiuosi, kad šį kartą Komisija į mūsų prašymus atsižvelgs. Toliau dirbame diplomatiniais kanalais ir tikimės palankaus sprendimo“, – Seime parlamentarams antradienį teigė K. Navickas. 

K. Navickas teigė, kad šįkart derybose dėl paramos pieno sektoriui Lietuva kooperuojasi su Latvija. 

Pasak jo, latviai į Lietuvą dabar atveža trečdalį savo žaliavinio pieno, nes ten, skirtingai negu Lietuvoje, nėra „tokios apimties pieno perdirbimo pajėgumų“. 

Tas trečdalis pieno, kuris dabar keliauja į Lietuvą, sukels iššūkį pieno perdirbėjams, mes juos įspėjame, bet jie patys puikiai žino, ką su tuo reikia daryti.

Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva netrukus pajus Estijoje statomos naujos pieno perdirbimo įmonės, kurios dalininkė bus ir Latvija, padarinius.

„Tas trečdalis pieno, kuris dabar keliauja į Lietuvą, sukels iššūkį pieno perdirbėjams, mes juos įspėjame, bet jie patys puikiai žino, ką su tuo reikia daryti“, – kalbėjo ministras.

K. Navickas taip pat sakė, kad kooperavęsi ūkininkai už pieną gauna mažiau negu tie, kurie nepriklauso kooperatyvams.

„Taip, mes matome, kad kooperavęsi ūkininkai gauna mažesnę kainą, negu kooperatyvams nepriklausantys tą patį kiekį tiekiantys ūkininkai. Tai yra labai blogas dalykas. Mūsų darbuotojai, kurie turi institucinę atmintį, sako, kad buvo su pieno gamintojais nerašytas susitarimas, kad tokio ignoravimo nebus – kaip tik kooperatyvams bus pridedamas simbolinis, bet to neįvyko“, – teigė ministras.

„Darbiečio“ Viktorio Fiodorovo klausiamas apie žemdirbių bendruomenės menką pasitikėjimą juo, K. Navickas tikino, kad dialogas vyksta: „Kai aš pradėjau darbą, to pasitikėjimo buvo mažiau. (...) Dabar tas dialogas yra kitame kokybiniame lygyje“. 

Opozicija Seime yra pradėjusi rinkti parašus po interpeliacija K. Navickui. Jos iniciatoriai padėtį žemės ūkio sektoriuje vadina kritine ir abejoja ministro gebėjimu ją suvaldyti. 

„Siūlome didesnę išmoką už karvę ir tik tiems ūkiams, (...) kurie patiria didžiausią naštą. Sulaukėme pastabų, turime patvarkyti pradinį siūlymą ir pateiksime šiandien į teisės aktų registrą“, – BNS po Pieno tarybos posėdžio penktadienį sakė ministras.

Anksčiau planuota, kad išmoka siektų apie 37–38 eurus už karvę. Ministras teigė, kad ji didės, tačiau kiek – nedetalizavo.

„Dar reikia papildomai pasverti dedamąją dėl ekologinio pieno, nes nesimatė ji dalis, to teisingumo, ir apsvarstyti atvejus pieną priduodant per kooperatyvus ir tiesiogiai“, – sakė K. Navickas.

Dar reikia papildomai pasverti dedamąją dėl ekologinio pieno, nes nesimatė ji dalis, to teisingumo, ir apsvarstyti atvejus pieną priduodant per kooperatyvus ir tiesiogiai.

Žemdirbių atstovai šią savaitę teigė nepritariantys dabar numatytam paramos skirstymo modeliui. Jie norėtų, kad lėšos būtų paskirstytos tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.

Pasak K. Navicko, valstybės paramos taisyklės neleidžia jos sieti su produkcijos kaina, išmokos gali būti mokamos tik už pienines karves.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams taip pat prašo pagalbos Europos Komisijos (EK) – skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas sako, kad derybinių argumentų dar turi, tačiau nėra tikras, ar parama bus suteikta.

„Aš netikiu tiek plačiai, kiek tikėjau prieš susitikimą (su eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu – BNS), bet turime kelis taktinius veiksmus atlikti, jų neįvardinsiu ir turi būti darbo grupėse svarstoma pačiame techniniame lygmenyje. Jei nebus sprendimo iš Komisijos dėl paramos iki kovo 30 dienos, tada ir įvardinsiu, kad nėra“, – sakė K. Navickas.

Pasak ministro, Pieno taryboje, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai, penktadienį taip pat aptartas Pieno įstatymas bei planuojami pakeitimai.

Anot K. Navicko, siekiama, kad susikooperavę ūkininkai už tuos pačius pieno rodiklius gautų vienodą kainą, be to, norima, kad priedai sudarytų iki 20 proc. žaliavinės pieno kainos.

„Dabar yra pieno grupės, bazinė kaina ir kaip susitaria gamintojas ir perdirbėjas, tie priedai svyruoja, gali pakilti iki 40 ir daugiau procentų“, – sakė K. Navickas.

Be to, pasak jo, priedų skyrimo tvarka turėtų būti skelbiama viešai.

Ketvirtadienį pienininkai surengė protesto akcija prie Seimo. Jie reikalavo didesnės paramos bei ministro atsistatydinimo.

Prezidentūra teigė, jog 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis.

„Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga. Teisingumas turėtų būti tame, kad paramą turėtų gauti tie ūkiai, kurie iš tikrųjų negauna savikainos kainos pieno kainoje ir jie patiria didžiulius nuostolius“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

„Ne visiems pieno sektoriaus dalyviams yra prasta situacija. Matome, kad kai kurie ūkiniai subjektai už pieną gauna ir po 70 centų ir tai parodo, kad tokiems ūkiams tos paramos iš viso nereikėtų“, – pridūrė jis.

Pasak V. Buivydo, sausio mėnesį didžiausią žalą patyrė virš 8 tūkst. ūkininkų, pardavinėjusių pieną už 15–35 centus.

Mūsų tikslas yra, kad ta parama būtų tikslinė būtent tai grupei ūkininkų, kurie generuoja didžiausią nuostolį.

„Mūsų tikslas yra, kad ta parama būtų tikslinė būtent tai grupei ūkininkų, kurie generuoja didžiausią nuostolį“, – kalbėjo V. Buivydas.

Jis informavo, jog penktadienį dėl planuojamo 8 mln. eurų paramos paskirstymo numatytas ūkininkų atstovų susitikimas su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. 

Anot V. Buivydo, 2021 metų pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 114 tūkst. ūkininkaujančių, tuo metu 2022 metais jų liko 86 tūkstančiai.

„Mes per dvejus metus netekome ketvirtadalio visų ūkininkų. Jeigu toliau tuos ūkius tiesiog taip paleisime jų pasitraukimui, to nestabdysime, tikrai tas Lietuvos kaimas ištuštės“, – teigė jis.

Žemdirbiai taip pat kritikuoja Aplinkos ministerijos planus visiškai atsisakyti nuo 2006 metų galiojančio ribojimo įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės – tai esą dar labiau paskatins ūkių nykimą. 

„Mes, ūkininkai, suprantame, kad konkurencinėje kovoje su stambiais investiciniais fondais bus sudėtinga kovoti ir tas ūkių nykimas ir toliau tęsis“, – teigė V. Buivydas.

Pasak jo, papildomų iššūkių kelia ir šią savaitę Finansų ministerijos pristatyta siūloma mokesčių reforma. 

„Jau dabar matome, kad yra naikinamos tam tikros lengvatos nekilnojamam turtui ir šioje vietoje smulkieji ūkininkai turės didelį iššūkį, po kurio klausimas, kiek jų galės išgyventi“, – sakė V. Buivydas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ketvirtadienį prie Seimo rengia, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalaus bent 40 mln. eurų paramos ir K. Navicko atsistatydinimo.

K. Navickas kartu su Latvijos žemės ūkio ministru Didziu Šmitu į eurokomisaro paramos dar kartą žada parašyti kovo 20 dieną vyksiančioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

„Dabar jau su liūdesiu galiu pasakyti, kad turime daugiau argumentų, nes kainų kritimas dar stipriau smogė vasario mėnesį ir panašu, kad lieka tas pats ir kovui, jau dabar ženklesnis yra poveikio dydis, apsitarėme, kad teiksime argumentus dėl pašarų pagaminimo sąnaudų, kurios buvo pačiu brangiausiu laikotarpiu“, – BNS sakė K. Navickas.

Paklaustas, kiek lėšų reikėtų ūkininkų nuostoliams kompensuoti, ministras kol kas negalėjo atsakyti: „Niekas negali nuspėti, kiek tai tęsis“.

„Nors kažkokie švelnūs atsigavimo ženklai vienas kitas pasirodo, tai nesiunčia bendrai pozityvios žinutės. Matome, kokie yra nuostoliai mėnesį, bet kiek tai užsitęs, būtų neatsakinga skelbti. Kitas dalykas, akivaizdu, jei krizė užsitęs daugiau nei pusmetį, be Europos pagalbos mes neišsiversime“, – teigė jis.

Ministras teigė, kad dėl nacionalinių priemonių šiuo metu dar diskutuojama, konsultuotasi ir su premjere, bet galutinio sprendimo dar nėra.

„Esame diskusijų lygmenyje ir kai jau turėsime apsitarę, tikrai paskelbsime. Bet lieka tas pats, kad norime ir viską parengę pagal tai, kas nulemtų geresnę kooperaciją, kas lemtų mūsų ūkininkų smulkiųjų didesnes derybines galias“, – sakė K. Navickas.

„Mes konsultuojamės, bet yra tas pats dalykas, galutinio sprendimo nesuradome. Dėl to, kad tikrai yra daug veikiamų aspektų, bet tikiuosi, kad tą planą galėsime pristatyti viešai“, – kalbėjo jis.

Anot K. Navicko, su Latvijos ministru taip pat aptarti veiksmai, kuriuos reikėtų koordinuoti bendrai.

„Esame viena rinka turint mintyje, kad Latvijos pieno gamintojai 30 proc. pieno eksportuoja į Lietuvą ir labai svarbu, kad jeigu yra planuojamos Latvijoje pagalbos priemonės, kad jos būtų daugiau mažiau suderintos, nes jeigu latviai teikia valstybės pagalbą, tuo pačiu sumažėja jų gamintojų kaina, tada turi poveikį ir mūsų rinkoje“, – sakė ministras.

„Jei kalbėtume apie įstatymo keitimą kokį nors, tai kad jis panašiai paliestų ir tuos pačius aspektus. Jei kalbame apie valstybės pagalbą ir einame pas komisarą, norime, kad būtų ir argumentai, ir pagalbos aprėptis suderinta, nes tai reikalinga tam, kad esame viena ir labai tampriai susijusi rinka“, – pridūrė jis.

Eurokomisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) anksčiau ministrui pranešė kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra rimtas rinkos disbalansas.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra sakęs, kad K. Navickas nepakankamai greitai sprendžia problemą, o jei iš Europos Sąjungos būtų neigiamas atsakymas dėl pagalbos suderinimo, tai reiškia, kad nacionalinės priemonės jau turėtų būti ant stalo paruoštos.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad situaciją spręsti galima ūkininkams kooperuojantis ir taip didinant jų derybinę galią.

Ūkininkų atstovai teigia, jog pirmiausia būtina išspręsti krizę trumpuoju laikotarpiu ir numatyti greitų priemonių, kad būtų išvengta ūkių bankroto. 

Tuo metu pieno gamintojų – karvių laikytojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika.

Tuo metu sviesto kainoje savo dalį labiausiai augino prekybininkai – per metus ji augo 8,3 punkto iki 35,5 proc. Pieno gamintojų dalis augo 6,4 punkto iki 24,3 proc., o perdirbėjų – mažėjo 14,7 punkto iki 22,8 proc.

Žemės ūkio duomenų centro stebimų „Tilsit“ sūrių kainos dalį labiausiai – 9,3 punkto – per metus augino perdirbėjai, tačiau jų dalis kainoje buvo mažiausia ir siekė 16,7 proc. Pieno gamintojų dalis sumenko 11,5 punkto ik 34,2 proc., tačiau išliko didžiausia. Tuo metu prekybininkų dalis per metus augo 2,3 punkto iki 31,7 proc.