Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų sausį stambiems pieno ūkiams Lietuvoje buvo 47,24 cento už kilogramą, kai ES šalyse ši kaina siekė 46,73 cento.

Remiantis MMO, bendroji pieno supirkimo kaina Lietuvoje, skaičiuojant visų ūkių svertinį vidurkį, per šių metų pirmuosius du mėnesius išliko aukšta.

Išankstiniais MMO duomenimis, šių metų vasarį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams Lietuvoje sudarė 42,68 cento už kilogramą – 15,8 proc. daugiau nei 2023 metų vasarį (36,84 cento).

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, lietuviško pieno paklausa išlieka aukšta – tai liudija nereikšmingas žaliavos eksportas.

„Beveik visas Lietuvoje supirktas pienas, arba apie 97 proc., perdirbamas Lietuvoje. Tai reiškia, kad pieno supirkimo kaina, palyginti su Lenkija, Latvija ir Estija yra konkurencinga. Todėl pienas lieka namų rinkoje“, – pranešime pažymėjo E. Simonis.

„Artimiausiu metu pateiksime Seimui apsispręsti dėl šio įstatymo projekto“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė konservatorius Jonas Gudauskas.

Jo teigimu, komitetas sausį ir vasarį dėl naujos Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakcijos diskutavo su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), o netrukus susitiks su ekspertinį įstatymo vertinimą atlikusia įmone.

Komitetas dar pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą – taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje.

J. Gudausko teigimu, vertinimą atlikę ekspertai galėjo neįvertinti oligopolinės pieno supirkimo rinkos įtakos pieno supirkimo kainodarai.

„Suprantame, kad konkurencija tokia iškraipyta, oligopolija. To ekspertai nenagrinėjo: kokią įtaką žalio pieno pirkėjo ir pardavėjo santykiuose, ir žalio pieno supirkimo kainoms turi susiformavusi oligopolicija“, – kalbėjo J. Gudauskas.

Suprantame, kad konkurencija tokia iškraipyta (...)

 

Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas posėdyje teigė, kad vertinimas užtruko dėl ekspertams atrinkti rengtų viešųjų pirkimų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad ūkininkų bendruomenė vertinimui nepritarė.

Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.

Įstatymo projektu siūloma pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.

Nuo pernai rugpjūčio, kuomet pradėjo augti žaliavinio pieno kaina Lietuvoje, ji padidėjo 29 proc.

Remiantis ŽŪDC duomenimis, pienas Lietuvoje brango kur kas sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o Lietuvos stambiesiems tiekėjams mokama kaina susilygino ir viršijo europinį vidurkį.

Stambiems pieno gamintojams Lietuvoje už natūralų pieną perdirbėjai gruodį mokėjo vidutiniškai 473,54 eurus už toną. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 3,2 proc.

Vidutinė žaliavinio pieno kaina Bendrijoje pernai gruodį išaugo 1,5 proc., iki 461,4 euro už toną, rodo ES pieno rinkos observatorijos išankstiniai duomenys.

Augant pieno supirkimo kainoms Lietuvoje, augo ir pieno gamyba ūkiuose.

2023 metų spalį Lietuvoje pieno buvo supirkta 5,7 proc., lapkritį – 4,4 proc., o gruodį – 6 proc. daugiau, palyginti su 2022 metų tais pačiais mėnesiais.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,1 proc. iki 295,9 euro už toną.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 434,5 euro už toną – 8,8 proc. daugiau nei rugsėjį.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams per mėnesį padidėjo 3,3 proc. iki 328 eurų už toną.

Spalį supirkta 118,39 tūkst. tonų pieno – 5,7 proc. daugiau nei prieš metus.

2022 metais smarkiai išaugusios maisto kainos Bendrijoje toliau didėjo ir 2023 metais, rodo ES statistikos agentūros paskelbti duomenys. 2023 m. rugsėjį alyvuogių aliejaus kaina buvo net 75 proc. didesnė nei 2021 m. sausį. Minimu laikotarpiu bulvės brango 53 proc., kiaušiniai – 37 proc., sviestas –  27 proc.

Beje, sviesto kaina JAV spalio pabaigoje pasiekė rekordines aukštumas. Nors jos lapkritį kiek sumažėjo, tačiau vis tiek išlieka aukštumose.

Iš lietuviškų žaliavinių maisto ir žemės ūkio produktų rudenį sparčiausiai kyla natūralaus pieno supirkimo kainos. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje per rugsėjį ir spalį pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį siekė 39 centus už kilogramą, rodo išankstiniai Europos Sąjungos (ES) pieno rinkos observatorijos duomenys.

Ūkininkai tikisi, kad lapkritį natūralaus pieno kaina susilygins su ES vidurkiu, siekiančiu apie 43 centus už kilogramą.

Ekspertų teigimu, tai reiškia, kad paskui žaliavos brangimą gali kilti ir iš pieno pagamintų produktų kainos.

Nuo rudens pienas pradėjo brangti dėl kelių priežasčių. Pieno produktai brangsta eksporto rinkose, į kurią keliauja didelė dalis lietuviškų pieno gaminių. Rudenį didėja riebalų ir baltymų santykis piene, tačiau mažėja primelžiamo pieno kiekis.

Europos biržoje spalio pabaigoje, palyginti su rugpjūčio pabaiga, didmeninė grietinėlės kaina išaugo 38 proc.,  sviesto – 30 proc., nugriebto pieno miltų – 17 proc. Šios kainos yra didžiausios nuo 2022 metų pabaigos.

„Hoard's Dairyman“ ekspertų vertinimu, jei išsilaikys tokios pieno supirkimo tendencijos, pieno produktų kainos Europos ir JAV parduotuvių lentynose artimiausiais mėnesiais gali kilti. Nerimą rinkos dalyviams kelia ir besiplečiantys geopolitinės įtampo židiniai. Situacijos neapibrėžtumas dėl Artimųjų Rytų krizės ateityje gali reikšti ir naftos kainų augimą – tai neigiamai paveiks finansų ir eksporto rinkas, pažymi ekspertai.

Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje spalį augo antrą mėnesį iš eilės ir siekė beveik 39 centus už kilogramų – 10 proc. daugiau nei rugsėjį. Per rugsėjį pienas brango beveik 4 proc.

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje sparčiai artėja prie ES vidurkio.

Visoje ES pieno kaina rugsėjį vidutiniškai siekė kiek daugiau nei 43 centus už kilogramą.

Paskui žaliavos brangimą Europoje kyla ir iš pieno pagamintų produktų kainos, rodo pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenys.

Europos biržoje spalio pabaigoje, palyginti su rugpjūčio pabaiga, didmeninė grietinėlės kaina išaugo 38 proc., sviesto – 30 proc., nugriebto pieno miltų – 17 proc.

Šios kainos yra didžiausios nuo 2022 metų pabaigos.

Pieno produktų kainų augimas Europoje siejamas su augančia jų paklausa eksporto rinkose.

ES šalys per septynis šių metų mėnesius eksportavo 8 proc. daugiau pieno produktų negu tuo pat metu pernai. Per tą laikotarpį eksportuotos produkcijos vertė išaugo 6 proc., praneša Europos Komisija.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,5 proc. ir buvo 284,2 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 399,6 euro už toną – 3,1 proc. daugiau nei rugpjūtį.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams padidėjo 0,8 proc. iki 317,5 euro.

Rugsėjį buvo supirkta 123,9 tūkst. tonų pieno – 2,9 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūčio mėnesį, palyginti liepa, sumažėjo 0,7 proc. iki 282,8 euro, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės rugpjūtį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 387,5 euro – 0,4 proc. mažiau nei liepą.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams sumažėjo 0,5 proc. iki 315,2 euro.

Rugpjūtį supirkta 128,76 tūkst. tonų pieno – 2,4 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį.

Pieno gamintojai sako nematantys perspektyvų toliau ūkininkauti, o derybose penktadienį nepavyko. pasiekti sutarimo dėl greitų sprendimų krizei įveikti. Jų teigimu, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln. eurų.

Tuo metu perdirbėjai tikina, kad dabar visiems sunkus laikas, ir kartoja, kad pieno supirkimo kainos vėl augs, kai tą leis rinkos sąlygos.

„Tos priemonės derinamos, jų negali Vyriausybė automatiškai paleisit, turi būti suderintos su Europos Komisija ir dabar lygiai tą pačią situaciją išgyvena Latvijos ūkininkai – su Latvijos ministru važiuosime, deriname laiką susitikimui su Europos komisaru ir tikimės, kad galėsime gauti leidimus iš Europos Komisijos pakankamai greitai“, – žurnalistams penktadienį sakė su ūkininkais, perdirbėjais ir prekybininkais susitikęs K. Navickas.

Anot jo, „visi tikisi greitos valstybės pagalbos instrumentų“, tačiau priemonių derinimas dar užtruks bent mėnesį.

„Ką mums leidžia reglamentai, kiek galime pakeisti, paskolų, atidėjimų, mokesčių išskaidymo – šituos dalykus jau priėmėm, jie juda savaime. Buvo galima išgirsti šiandien, kad to nepakanka, tai tikriausiai neišvengsime ir tam rengiamės – tiesioginės valstybės pagalbos priemonių“, – sakė ministras.

K. Navicko teigimu, susitikime buvo ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti ir be valstybės priemonių. Anot ministro, bus vertinama dvylika pasiūlymų.

„Vienas iš jų – prieš pusantrų metų buvo intensyvios derybos dėl savišalpos ar garantijų fondo, bet nebuvo susitarta dėl valdymo instrumento ir priimame priekaištą, kad reikėjo ministerijos sprendimo“, – sakė K. Navickas.

Jis taip pat kartojo, kad ūkių jungimasis per kooperaciją, dalyvavimas prekyboje, perdirbime ir galutinio produkto gamyboje taip pat yra svarbūs.

Susitikime dalyvavęs premjerės patarėjas Ignas Jankauskas sakė, jog bus svarstomos priemonės, pavyzdžiui, subsidijos, Stabilizavimo fondo įkūrimas, kainos dalies pasidalijimas grandinėje.

„Yra priemonės, kurias aptarėme, jos visos yra svarstytinos, nė viena nėra atmesta, tame tarpe ir subsidija, ilgalaikės sutartys, viskas yra diskusijos kelyje ir siūlau nepulti į paniką. Manau, artimiausiu metu priemonės pradės veikti. Ką reikia padaryti – ieškoti ne tik trumpalaikių sprendimų, bet iš krizės turime išeiti stipresni, ūkininkai tam pritaria“, – žurnalistams teigė I. Jankauskas.

Ūkininkai nuostoliams padengti prašo 40 mln. eurų

Susitikime dalyvavę pieno gamintojai sako nematantys perspektyvų toliau ūkininkauti, anot jų, derybose nepavyko pasiekti sutarimo dėl greitų sprendimų krizei įveikti. Žemdirbiai sako, kad padengti nuostolius dėl kritusių pieno kainų reikėtų 40 mln. eurų.

„Norėjome susiderėti dėl tam tikrų sąlygų, pieno krizė yra didelė. (...) Dabar prie prie derybų stalo kalbant kalbame apie ilgalaikes priemones, dėl kurių mes patys sutinkame, pasakėme, kad tinka, toliau pradėjo derinti taisykles, tiek ministerija, tiek perdirbėjai nuo savęs metasi atsakomybę, ir prekybininkai“, – po susitikimo žurnalistams penktadienį sakė ūkininkas Audrius Vanagas.

„Mes išsakėme savo poziciją, kad šešių mėnesių laikotarpiui reikalingi 40 mln. eurų padengti nuostolius nuo to laiko, kai vidutinė pieno kainos riba buvo ta, kuri ūkininkus iš dalies tenkino kaip ne nuostolinga veikla, o tam tikras nulis“, – kalbėjo jis.

Premjerės patarėjas I. Jankauskas sakė, kad pieno gamintojų įvardinta suma bus vertinama, bus atliekami skaičiavimai.

A. Vanago teigimu, ūkininkai taip pat norėtų, kad pieno gamintojų dalis galutiniame produkte siektų 40 proc.

„Konkretaus susitarimo pasiekti nepavyko, nei perdirbėjai, nei prekybininkai, prižiūrint Konkurencijos tarybai, jie nenori tartis dėl grandinės dalies žemdirbiui 40 procentų. (...) Ilguoju laikotarpiu norime, kad Konkurencijos taryba ištirtų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje praktikas, kokia dalis tenka žemdirbiui“, – sakė jis.

I. Jankauskas pastebėjo, kad Konkurencijos taryba susitikime patvirtino, jog atskira įmonė gali pati nuspręsti keisti kainodarą ir vertinti pasidalinimą grandinėje, bei ūkininkų prašymu, padaryti jį teisingesnį.

Neradus sutarimo A. Vanagas sako, kad planuoja išparduoti karvių ūkį.

D. Trumpa: visi esame vienoje valtyje

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pabrėžė, kad pieno supirkimo kainos vėl augs, kai tai leis rinkos sąlygos.

„Po labai gerų praėjusių metų paskutiniai praėjusių metų mėnesiai ir šių metų mėnesiai yra blogi, tikiuosi, kad tai ilgai neužtruks, tai yra išgyvenimo klausimas ir pieno pramonės įmonės viską daro, kad tą laikotarpį tiek mes patys, tiek ūkininkai pragyventų su kuo mažesniais nuostoliais“, – žurnalistams sakė D. Trumpa.

„Ūkininkai šiuo atveju neteisingai kreipia dėmesį, jie galvoja, kad kažkas turi susikrovę pinigų maišus ir su jais nesidalina. Pinigai už pieno produktus yra pas vartotoją, vartotojas visame pasaulyje gyvena blogiau, moka daugiau už elektrą, šilumą, palūkanas, todėl mažiau vartoja, o kai mažiau vartoja, kainos krenta, tai atsiliepia į grandinę. Mes visi esame vienoje valtyje“, – pridūrė verslininkas.

D. Trumpa kartojo, kad Lietuvoje žaliavinio pieno kaina priklauso nuo situacijos eksporto rinkose, nes šalis eksportuoja 70 proc. pieno.

Pieno supirkimo taisykles, nustatančias, kad superkamas pienas būtų atšaldytas iki 8 laipsnių, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė dar 2021 m. sausį, remdamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri yra atsakinga, kad vartotojams būtų tiekiami kokybiški ir saugūs pieno produktai, siūlymu.

Pieno gamintojams tokiam pokyčiui pasiruošti suteiktas pereinamasis dvejų metų laikotarpis. Jie buvo informuoti ir raginami naudotis parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.

Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.

Ši parama skirta pieno gamintojams, kurie laiko nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 000 eurų. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą buvo suteikiamas prioritetas, nes pieno kokybė ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per dvejus metus parama pasinaudojo apie 900 ūkininkų, dar apie 200 paraiškų pateikė šiemet – šis skaičius negalutinis.

Nors ES teisės aktuose numatyta, kad pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Lietuvoje, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo, dėl pieno atšaldymo iki šiol dar taikoma išimtis.

Tačiau pagal pieno tyrimų duomenis, nemažos dalies pieno, kuris atvežamas į pieno perdirbimo įmones, bendras bakterijų skaičius viršija nustatytus reikalavimus, ir jo kokybę blogina būtent tai, kad pienas nėra atšaldomas iškart po melžimo. Todėl svarbu, kad šaldymo įranga pasirūpintų visi pieno gamintojai, pabrėžiama ŽŪM pranešime.