Legalūs piešiniai

Kauno pastatų sienos nuolat pasipildo vienu kitu nauju piešiniu. Vieni matyti iš gana toli, kiti nustebina priešais akis iškildami labai netikėtai, tarsi užklupdami praeivius. Ar kada susimąstėte, kiek tokių kūrinių yra mieste? Gal ir jūsų namo siena – ne tiesiog vienspalvė, o pulsuoja istorija ar žaismingumu?

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pamena, kad 1992 m. būtent Kaune atsirado tikriausiai net pirmasis Lietuvoje vakarietiško tipo grafitis. Tuomet Karaliaus Mindaugo prospekte „Respublikos“ viešbučio-pastato vaiduoklio gelžbetoninė tvora pasipuošė žinomo menininko JAV lietuvio Jono Kimo Arbo darbu su šūkiu „Būk laisva!“.

Vėliau Kaune pradėjo daugėti grafičių ir užrašų, neretai tiesiog kaip  vandalizmas. Situacija pasikeitė, kai atsirado legalių grafičių sienų ir vietų. „Vienos tokių buvo sienelės M. K. Čiurlionio ir Kęstučio gatvėse. Ėmė rastis įvairių tam skirtų festivalių, pavyzdžiui, „Nykoka“. Iki tol šie dalykai daugelį metų vyko stichiškai“, – pasakojo S. Rimas.

2017 m. pradėta iniciatyva „Kauno akcentai“. Per šią programą finansuojamas įvairių meno kūrinių įgyvendinimas miesto viešosiose erdvėse. Greta tūrinių, dizaino objektų per tuos metus finansuojamas ir neofreskų atsiradimas.

Procesą paspartino platforma „Gyvos sienos“, skirta piešinių norinčių pastatų savininkams ir idėjų turintiems gatvės menininkams suvesti. Šiuo metu yra daugybė įregistruotų sienų, ant kurių galima kurti grafičius. Menininkai jas rinktis gali ir pagal sudarytą specialų žemėlapį.

Beje, įgyvendinus pirmuosius darbus susigriebta, kas laukia meno kūrinio, jeigu daugiabutį bus nuspręsta atnaujinti. Tad, teikiant paraišką programai „Kauno akcentai“ piešiniui perkelti ant sienos, siūloma įtraukti ir jos apšiltinimą.

Netikėtumas: Sąjungos a. 14 namą puošia „Skliautas“ – piešinys, kokio nesitikėtum ant pavargusio daugiabučio. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kūrinių įvairovė

Ryškiausi Kauno gatvės menininkai žinomi ne tik visoje Lietuvoje. „Tenka stebėti, kad daug kūrinių atsirado ir kituose miestuose ar rajonuose. Mūsų kūrėjai kviečiami į užsienio festivalius. Kartu auga menininkų meistriškumas ir piešinių kokybė Kaune“, – sakė S. Rimas.

Jis atkreipė dėmesį, kad mieste daugėja kūrinių įvairiais tautiniais motyvais: su baltų raštais, istorinėmis temomis, ne vien dekoratyvinių, bet ir gilesnės prasmės.

Kaip išskirtinį, S. Rimas paminėjo ir Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, esantį darbą ant senučiuko daugiabučio. Timotiejus Norvila-Morfai su gyventojų palaiminimu vieną sienų pavertė kontrastingu realybei vaizdu – ištapė renesansinės architektūros motyvais. „Sukonstruota daugiaprasmė žinutė. Nagrinėjama estetikos problematika, kas yra gražu, o kas bjauru“, – svarstė S. Rimas.

Jis neslėpė, kad jam asmeniškai ne visi piešiniai ant sienų yra prie širdies. Yra ir tokių, kurių nei estetika, nei idėja nepatinka, bet meno kūriniai ir neprivalo visiems patikti.

Susidomėjimas: užklausų dėl L. Goldberg portreto ant Kęstučio g. 16B pastato sienos gauta ir iš daugybės užsienio leidinių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Iš geriausių idėjų

Būtų sudėtinga suskaičiuoti, kiek Kaune yra gatvės meno darbų. Vieni kuklesni ir itin mažo formato, kiti – per visą sieną. 2017 m. buvo išleistas Kauno gatvės meno gidas. Jame – keli šimtai piešinių.

„Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno, – mano S. Rimas. – Norėtųsi proveržio platformoje „Gyvos sienos“ ir programoje „Kauno akcentai“, kad menininkai nepamirštų jų, naudotųsi galimybėmis. Miestas galėtų rinktis iš pačių geriausių idėjų, daugėtų aukštos kokybės meno.“

Pernai per programą „Kaunas akcentai“ buvo įgyvendinta 20 projektų, iš jų trys – neofreskos. Tai Morfai išpiešta „Knygų siena“ M. K. Čiurlionio gatvėje, „Tautų draugystės medis“ ant Lietuvos švietimo istorijos muziejaus ir „Žilvičio žvėrynas“ ant „Žilvičio“ vaikų darželio. Yra piešinių, kurie finansuojami privačiomis, asmeninėmis ar įmonių lėšomis.

Mėgstamiausias S. Rimo ir daugybės kauniečių per „Kauno akcentus“ įgyvendintų darbų yra atgimęs „Sėjėjas“ – unikalus klasikinio ir gatvės meno sintezės objektas.

Skulptoriaus Bernardo Bučo skulptūrą „Sėjėjas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Morfai papildė idėja sieną, esančią už jos, nusagstyti žvaigždėmis. Tamsiuoju paros metu įjungus apšvietimą, skulptūros šešėlis ir žvaigždės susilieja, sukurdamos naują vaizdinį, – žvaigždes sėjantį valstietį.

„Tai originalus, su mintimi, subtilus darbas. Nepretenzingas. Apskritai galvočiau, kad dažnai menas neturėtų transformuoti erdvės, urbanistinės architektūrinės aplinkos, neturėtų tapti dominante. Pagrindinėse miesto erdvėse jau gausu ypač tūrinių kūrinių, bet dar yra laisvų aikščių, parkų skverų, kuriuose kokių nors meno objektų galėtų atsirasti. Dar daugiau erdvės, kur galima būtų plėstis, – daugiabučių rajonai“, – kalbėjo S. Rimas.

Ar suderinama paveldinis pastatas ir gatvės menas? „Sudėtinga, bet įmanoma. Turime gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Lietuvos švietimo istorijos muziejus. Piešinys pastatą pagyvina, jo architektūros nelaužo, neiškreipia architektūrinės idėjos. Vis dėlto daug įvairių prašymų, pasiūlymų, pateiktų per „Kauno akcentų“ programą, esame ir atmetę“, – sakė S. Rimas ir vylėsi, kad mažės nelegalių užrašų, piešinių ypač ant istorinių pastatų.

Pamenate: Kauno paveikslų galerijos siena mena garsius grafičių meistrus „Os Gemeos“. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kas domina turistus?

„Gatvės menas yra labai vertinga priemonė kalbėti apie tai, kas mums įdomu, pasakoti apie dabarties aktualijas ir praeities istorijas“, – sakė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Poderytė.

Piešiniai sulaukia didelio ne tik vietinių, bet ir svečių dėmesio, tad labai praverčia Kauno gatvės meno žemėlapis, kuris neseniai atnaujintas. „Piešinių ant sienų visuma yra tarsi gyvas organizmas. Jie keičiasi, kai kurių jau ir nebelikę. Tokios neofreskos yra dar vienas būdas žmonėms reflektuoti savo kasdienybę, kas dabar vyksta, ir praeities įvykius“, – vertino A. Poderytė.

Nėra ribos, kada miestas bus pasisotinęs gatvės meno.

Ji išskyrė programos „Kaunas 2022“ Istorijų festivalio dalį – freską, kurioje įamžinta viena žymiausių Izraelio kultūros kūrėjų Lėja Goldberg. Portretas nupieštas ant Kęstučio g. 16B pastato sienos.

„Buvo didelis užsienio žurnalistų susidomėjimas, sulaukėme prašymų atsiųsti nuotraukų, daugiau informacijos. Taigi sudomina kai kurie atskiri  piešiniai. Paminėtina ir Kiemo galerija su savo įdomiais dalykais“, – kalbėjo A. Poderytė.

Anot jos, vienas labiausiai turistų ir vietinių akį traukiančių piešinių – viena pirmųjų neofreskų Kaune – išminčius su pypke prie Kauno pilies, ant buvusios gamyklos „Lituanica“ pastato sienos (autoriai Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus).

„Mūsų Turizmo skyriaus vienas skiriamųjų ženklų – katinukas – atėjęs iš gatvės meno. Jis figūruoja ir mūsų parduodamoje atributikoje“, – pastebėjo A. Poderytė.

Dešimtmetis: V. Jako idėja puoselėti kiemą ir istorinę atmintį išsirutuliojo iki Kiemo galerijos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įaugę į aplinką

Vienas seniausių gatvės meno kūrinių, pašnekovės žiniomis, yra ant Kauno paveikslų galerijos pastato. Ant jo yra dviejų brazilų brolių menininkų Gustavo ir Otavio Pandolfo, prisistatančių kaip „Os Gemeos“, darbas.

„Tokio aukšto lygio kūrėjų darbų turime savo mieste, tik kai kurie kūriniai taip įaugę į aplinką, kad neretai į juos nebeatkreipiame dėmesio, o be reikalo“, – sakė A. Poderytė.

Minėtas brolių darbas atskleidžia žaismingą Kauno bruožą. Čia dera ir klausimas apie Jurgio Mačiūno aikštę. Kuo ji ypatinga? Tuo, kad galima patekti tik kartą per metus, nes yra labai judrioje vietoje.

Suderinta: Lietuvos švietimo istorijos muziejus – paveldosauginis pastatas, bet „Tautų draugystės medis“ įsikomponavo taikliai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kiemo galerija“: kas slypi už piešinių

Piešiniais ant pastatų sienų ir kitais meno kūriniais ypač garsėja Kiemo galerija E. Ožeškienės gatvėje. Šiame kieme gyvenantis galerijos po atviru dangumi įkūrėjas menininkas Vytenis Jakas pasakojo, kad smalsuolių sulaukia ir žiemą, ir vasarą.

„Vasarą gal net ir per daug“, – šyptelėjo V. Jakas, tačiau nesiskundė galerijos populiarumu. Pats to ir siekė, kad kuo daugiau žmonių norėtų susipažinti su įdomiomis, nors kartu ir skaudžiomis šio kiemo gyventojų asmeninėmis istorijomis, kad „žmonės pažintų, pajaustų šios idėjos gylį“.

„Dažnai tenka girdėti, kad informacijos norisi ne tik vaizdais, bet ir raštu. Norisi daugiau sužinoti, kas slypi už vieno ar kito piešinio, kokia to gyventojo istorija“, – apie parengtą ir iškabintą informaciją turistams sakė V. Jakas. Prireikė daugybės laiko, kol visa tai suguldė ant popieriaus, sugalvojo, kaip informaciją pateikti koncentruotai.

Sprendimas: skulptūra „Sėjėjas“, sujungta su gatvės menu, įgavo dar daugiau prasmių. / L. Mykolaičio ir Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Fiksavau viską. Tai vadinu socialiniu projektu. Ši patirtis galėtų būti prasmingu pavyzdžiu ir kitiems kiemams, ir nebūtinai Kauno. Idėja dalijamės su visais. Tai, ką darome, yra unikalu, padiktuota būtent šios vietos. Kitose vietose idėja galėtų transformuotis į kitus kontekstus. Mano tikslas – kad erdvę, kurioje gyvename, matytume kūrybiškai“, – aiškino menininkas.

Kas toliau? Prašys savivaldybės pagalbos. Nori tęsti portretų galeriją. Baigtinio freskų, kitų meno kūrinių skaičiaus kieme nenumatyta. „Tiesiog vyksta gyvenimas. Atsiranda naujų, seni atnaujinami ar keičiami. Ir kaimynai prisideda. Neįsivaizduoju, kad projektas galėtų būti baigtinis“, – sakė V. Jakas.

„Jeigu pastebėjote, dramblys jau sumažėjo“, – mostelėjo menininkas. Didįjį padovanojo vieno kaimo bendruomenei. Buvo etapas, kai kieme nebuvo, kur padėti šį dramblį, todėl teko atsisveikinti. Vėliau, kai buvo baigti remontai, pasidirbdino mažesnį ir kompaktiškesnį. Jį galbūt pasitelks ir kokioms nors akcijoms.

Kūrėjas svarsto interneto puslapio idėją, kur tilptų ne tik aprašymai, nuotraukos, bet ir kiemo gyvenimą, šventes atspindintys vaizdo įrašai.

„Fiksuoju, kad tie dalykai išliktų ir tada, kai jų nebebus. Tai kiemo gyvenimo atspindys. Nuotraukose – kuriantys menininkai, jų ir gyventojų darbo emocijos, įvairios idėjos, kaip jos buvo įgyvendinamos. Kūrybinės dirbtuvės“, – vardijo V. Jakas. Dėl naujų sumanymų planuoja teikti paraišką programai „Kauno akcentai“. „Taip daugiau darbų galima nuveikti“, – sakė kaunietis ir pastebėjo, kad visame mieste, visuose kiemuose pilna įvairiausių istorijų. „Jos tiesiog po kojomis mėtosi. Kad ir kur eitum, daug visko užtiktum“, – apie laukiančius atradimus užsiminė V. Jakas.

Ambicingi tikslai po žingsnį

Į Nėštumo patologijos skyrių patenka moterys, kurios patiria nėštumo komplikacijas ar priešlaikinį gimdymą. Jų emocinė būklė būna itin trapi, pažeidžiama bei jautri. Tarp baltų ligoninės sienų daugelis gimdyvių jaučiasi vienišos, nesaugios, net jei gydymo įstaiga iš tikrųjų yra saugiausia vieta, kai kyla grėsmė sveikatai. Astos Speičytės-Radzevičienės vadovaujama asociacija „Neišnešiotukas“ siekia, kad Lietuvoje gimę neišnešioti naujagimiai kuo greičiau galėtų būti šalia mamų, o ne intensyvios terapijos skyriuje. „Mūsų tikslas – sukurti raminančiai jaukią atmosferą, kad naujagimių laukiančias moteris suptų lyg namų aplinką primenanti nuotaika, saugumas ir dėmesys“, - teigia organizacijos „Neišnešiotukas“ vadovė, prieš ketverius metus pamačiusi, kokį svarbų vaidmenį atlieka panašūs projektai Talino vaikų ligoninėje.

E. Kazlauskienės nuotr. 

„Daugelis žmonių gali pagalvoti, ką padarys kažkoks piešinys, jei taip sunku fiziškai, jei vaiko gyvybė kabo ant plauko. Bet iš tikrųjų matau naujai atvykusių moterų žvilgsnius į papuoštas sienas. Jų akyse galima įžvelgti ramybę, jaukumą“ - pastebėjimais dalijasi psichologė Evelina Sabaitytė.

Teigiamas spalvų poveikis

Sienų dekoratorė Aistė Bartusevičė atsižvelgė į skyriaus nuotaikas ir tapė neutralios tematikos piešinius, rinkosi pastelines spalvas, naudojo meilės, gamtos simbolius. „Piešdama skyriuje praleidau savaitę, tad per šį laiką girdėjau atsiliepimų ne tik iš personalo, bet ir iš pacienčių bei jų šeimų. Nuostabu, kad turėjau visapusišką jų palaikymą – tapytos sienos jiems suteikė jaukumo, nuteikė pozityviau“, - rezultatais džiaugiasi dekoratorė Aistė.

„Prieš 15 metų trimis mėnesiais anksčiau pagimdžiau dukrą, ligoninėje praleidau 107 paras, todėl puikiai žinau, kokios slegiančios gali būti sienos. Jei tada būčiau gydoma palatoje, kuri jaukiai man primintų namus, būtų buvę daug kartų stipriau bei saugiau, nes ir mokslas sako, kad spalvos, piešiniai teigiamai veikia psichinę sveikatą“, - asmenine patirtimi dalijasi asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Radzevičienė, suprasdama palatose gulinčių pacienčių nuotaiką, kad švelnūs potėpiai, mieli piešiniai leidžia užsimiršti ir pasijusti tarsi būtum namie.

E. Kazlauskienės nuotr. 

Psichologiniai sutrikimai gali turėti svarios įtakos ne tik nėščiosios sveikatai, bet taip pat gali iššaukti priešlaikinius gimdymus ar turėti įtakos naujagimio svoriui bei jo vystymuisi. Patologija, komplikuojanti nėštumą, taip pat gali apsunkinti jau egzistuojančią, tačiau galimai dar nediagnozuotą psichologinę būklę. Pavyzdžiui, didžioji depresija gali būti diagnozuojama iki 9,6 proc., o mažoji – net iki 30,5 proc. nėščiųjų, kurių nėštumas komplikuotas. Beveik 70 proc. moterų patiria emocinius sukrėtimus dėl priešlaikinio gimdymo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 10 proc. nėščiųjų patiria psichiatrinių ar psichologinių sutrikimų. Beveik kas penkta gimdyvė patiria depresiją po gimdymo. 40 proc. šių atvejų galima užfiksuoti jau nėštumo metu.

E. Kazlauskienės nuotr. 

Nėščiųjų ir gimdyvių psichinė sveikata vis dar yra nepatogi tema mūsų visuomenėje. Asociacija „Neišnešiotukas“ ne vienerius metus deda pastangas, kad kūdikio besilaukianti moteris kuo lengviau išgyventų net ir sudėtingus nėštumo bei gimdymo etapus. „Didieji pokyčiai prasideda nuo mažų darbų, ir prie jų prisidėti gali kiekvienas iš mūsų. Svarbiausia bendrauti, ieškoti geriausių sprendimų, diskutuoti apie problemas, bendradarbiauti ir padėti vieni kitiems“, - sako Asta Radzevičienė.

Įžūlumui nėra ribų

Tvarkinga gyventojų bendruomenė ne pirmą kartą aptinka vandalų paliktas „puošmenas“. Šį kartą nukentėjo Dragūnų g. 18-ojo namo laiptinė.

Kito namo laiptinėje taip pat atsirado labai panašių piešinių.

„11-ajame name, tik įėjus, neseniai irgi buvo nupieštas „grožis“. Tik ne toks didelis. Jis buvo greitai uždažytas ir panaikintas“, – prisiminė vienas gyventojas.

Socialiniame tinkle žmonės piktinosi tokiomis išdaigomis, kurias veikiausiai krečia vietos paaugliai.

Kai kurie vietiniai spėja, kieno tai galėtų būti darbas.

Viena gyventoja neseniai sutiko įžūlokai besielgiančių paauglių grupelę.

„Prieš porą dienų sudrausminau, kai spardė kamuolį į garažo vartus ir elektros skydinę, gavau atsakymą: „Ką sakei?“ Ir dar kartą spyris. Kitąkart turbūt pati gausiu tuo kamuoliu“, – šiurpo moteris.

Bomžėjame lėtai ir užtikrintai.

Piešiniai – vis tokie patys

Suaugusieji ragino paauglių tėvus atidžiau stebėti savo atžalas.

„Visi tą mūsų kvartale siautėjančią kompaniją puikiai žinome. Kam reikia žinoti ir matyti, panašu, kad apsimeta, kad nieko nemato. Manau, kad po tokių „meno terapijų“ vaikai namo grįžta raudonomis rankomis. Jūs man paaiškinkite, kaip tėvai turi nematyti? Gal mato, bet mano, kad vaikai kaimynų džiaugsmui laiptines gražina?“ – ironizavo kita gyventoja.

Dragūnų g. 14-ojo namo požeminiame garaže ant sienos yra labai panašus piešinys.

„Bomžėjame lėtai ir užtikrintai“, – taip situaciją reziumavo kitas vietos gyventojas.

Užmokės visi

Šilojų seniūnaitijos seniūnaitis Aurimas Mockus tikino, kad vaikiškos išdaigos tampa nevaikiškomis, kai jos daro realią žalą kitiems gyventojams.

„Reikės dažyti, tam teks panaudoti pinigus iš gyventojų kaupiamosios sąskaitos. Realūs nuostoliai. Turime mes kelis tokius vaikinukus“, – apgailestavo seniūnaitis.

A. Mockus ragina gyventojus ne tik fiksuoti panašius įvykius, bet ir sudrausminti vaikus.

„Moterys galėtų vyrų paprašyti, kad šie pasikalbėtų su kaimynų vaikais arba su jų tėvais. Jie turi išgirsti, kad taip nedera elgtis. Piešta kone palubėje, vadinasi, jau paaugę vaikinai. Raitė lytinių organų piešinį, vadinasi, jau tikrai vyresnio amžiaus“, – sakė A. Mockus.

Seniūnaitis priminė, kad laiptinės yra bendra visų gyventojų nuosavybė.

„Už visa tai susimokės visi gyventojai, beje, ir tų pačių vaikų tėvai. Kaimynai turėtų būtų budresni, to nebegalime toleruoti. Viešumas taip pat padės“, – tikino seniūnaitis.

"Siekiame, kad mūsų rajone būtų daugiau spalvų. Gavome finansavimą iš Laisvosios ekonominės zonos bendrovės. Už šias lėšas bus nudažytos mūsų rajono elektros transformatorinių sienos", – džiaugėsi šio mikrorajono seniūnaitis Saulius Liekis.

S.Liekis pasakojo, kad senų ir aptriušusių sienų rajone apstu, tik noro jas sutvarkyti – mažoka.

"Parašėme projektą, LEZ skyrė 2,5 tūkst. eurų mūsų idėjai. Verslininkai jau yra prisidėję prie kitos bendruomenės idėjos įgyvendinimo. Kilo mintis papuošti senas transformatorines. Tuomet ieškojome grafičių mėgėjų, kurie įgyvendintų tokį sumanymą", – pasakojo S.Liekis.

Žvejybos uosto rajono bendruomenė norėtų, kad kūrinyje būtų jūrinių motyvų.

"Gal kokia nors žuvis, ar seno jūrininko atvaizdas. O gal net kur nors kampelyje atsirastų vieta nedidelei Ukrainos vėliavai? Kad čia gyvenantiems ukrainiečiams širdys sušiltų", – svarstė seniūnaitis.

Siekiame, kad mūsų rajone būtų daugiau spalvų.

Skaičiuodami išlaidas sumanymui, bendruomenės nariai baiminosi, kad visos sumos gali neužtekti.

"Dažai, pastolių nuoma, dar bent minimalus atlygis kūrėjui. Gali ir neužtekti. Bet gal atsiras bendrovė, įsikūrusi mūsų rajone, kuri prisidėtų paskolindama pastolius?" – vylėsi seniūnaitis.

Netikėtai į bendruomenės šauksmą atsiliepė jauna menininkė Neringa Dubietytė.

„Tai menininkė, kuri čia yra gyvenusi ir jaučia nostalgiją šiam rajonui. Labai puiku, kad mergina nusprendė taip pagražinti šį rajoną“, – džiaugėsi S.Liekis.

Klaipėdiečiai sulaukė ir kelių vilniečių menininkų siūlymų.

"Bet jų kainos yra kosminės. Už tokias sumas mums nieko nepavyktų. Dar teks derinti leidimus su ESO. Juk transformatorinės priklauso šiai bendrovei. O jei pavyks puikiai, gal tokios vietos taps turistų traukos objektais. Galų gale džiugins akį mums patiems", – kalbėjo S.Liekis.

Bendruomenė diskutavo, kokia vieta tokiam kūriniui būtų geriausia.

"Numatytos buvo kelios vietos – Kalnupės 21T, Nidos 40T. Jos bus pirmiausia puošiamos. Ateityje planuojama pakeisti ir kitas vietas", – paaiškino S.Liekis.

ESO atstovas spaudai Paulius Kalmantas patikino, kad bendruomenė tikrai gali kreiptis į bendrovę dėl tokio projekto įgyvendinimo.

"Tokių bendradarbiavimo pavyzdžių jau turime, bendruomenė gali drąsiai rašyti raštą mums", – skatino P.Kalmantas.

Naujamiesčio veidą jau ketvirtus metus gražinantis tarptautinis projektas pirmą kartą meno kūrinius „apgyvendino“ ne tik buvusio „Elfos“ fabriko teritorijoje, bet ir už jos ribų: dėl Vilniaus miesto inicijuotos programos „Kuriu Vilnių“, naujos galerijos ribos prasiplėtė iki pat Stoties rajone esančios Šopeno gatvės.

Tradiciškai atliepdami pagrindinę galerijos koncepciją – laisvės ir nepriklausomybės, atgimimo idėjas – savo darbus piešė kūrėjai iš skirtingų Lietuvos miestų – Linas Kaziulionis KArt7, Artur Širin Ettoja (Vilnius), Timotiejus Norvila Morfai (Kaunas), Salvija Vaičikonytė (Panevėžys) ir Jolita Puleikytė Jolita ONline (Šiauliai). Menininkų darbuose – ne tik savitas išskirtinis kūrybinis braižas, bet užšifruotos įdomios atsiradimo istorijos ar piešiniams „pavesta“ tam tikra misija.

Galerijos senbuvis – ryškus šių dienų menininkas Linas Kaziulionis savo kūrinį „Menininkas“ realizavo net trijose dimensijose. Ryškus kūrybinį veržlumą pulsuojantis kūrinys prie pat „Open Gallery“ įėjimo nuo šiol pasitinka atvykstančius ir kviečia pasinerti į spalvingą gatvės meno pasaulį.

Lino Kaziulionio kūrinys. / Galerijos nuotr.

Švitrigailos gatvės praeivius pradžiugins įsimintinas Timotiejaus Norvilo Morfai neoklasikiniu stiliumi pavaizduotas epizodas iš traukinių pervažos budėtojos gyvenimo. Skambiu „Pervažos epo“ pavadinimu ant beveik 100 kvadratinių metrų ploto senos tvoros išsidėstęs piešinys organiškai įsiliejo į miesto kraštovaizdį. Kūrinys išsiskiria iš kitų Morfai kūrinių. Jo epicentre – reguliavimo lazdelę tarsi karališką skeptrą laikančios pervažos budėtojos, vaizduojamos tarsi deivės, personažas, dirbantys vyrai, o piešinio stilistika plėtoja komiksų, senųjų animacinių filmų liniją.

Timotiejaus Norvilo Morfai kūrinys. / Galerijos nuotr.

Jautrūs ir daugiasluoksniai galerijos teritorijos viduje „apsigyvenę“ „Open Gallery“ debiutančių – menininkių Salvijos Vaičikonytės ir Jolitos Online kūriniai. Stilistiškai  darbai tarpusavyje susiję prasmėmis: abi menininkės kviečia išgirsti vidinį balsą, tačiau siūlo tai padaryti skirtingai. Jolitos Online kūrinys „Žmonės yra linkę išeiti į dykumas“ kalba apie poreikį išeiti iš savo komforto zonos – į metaforiškąsias dykumas, o Salvija savo piešiniu „Laisvė būti“ primena, kaip svarbu daryti tai, kas kelia džiaugsmą, atrasti užslėptus talentus, leisti sau kurti išjungus visas vidinio kritiko keliamas abejones.

Salvijos Vaičikonytės kūrinys. / Galerijos nuotr.

„Šiemet išsikėlėme tikslą „išeiti“ iš buvusio „Elfos“ fabriko vidinės teritorijos, pradėti kurti savo miesto veidą ir už galerijos ribų“, – pasakojo galerijos įkūrėja Živilė Diawara. Tai puikiai pavyko: net trys darbai įgyvendinti išorėje. Vienas jų – kartu su Švietimo mainų ir paramos fondu realizuotas milžiniško Einšteino portretas, kurį nupiešė Artur Širin Ettoja.  Menininkas savo kūrinį „ERASMUS + SIENA „NIEKADA NEVĖLU ___________“ tapė norėdamas išsaugoti originalų pastato sienos veidą – rinkosi ryškias  spalvas, tačiau plaukiojančias linijas, taip pat stengėsi, kad kūrinys neužgožtų originalios sienos tekstūros, o pats darbas taptų gyva V. Šopeno gatvės dalimi. Kiekvienas, nors trumpam sustojęs prie šio kūrinio, yra kviečiamas susimąstyti apie tai, ką atidėliojo dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tačiau norėtų prie savo svajonės sugrįžti. Pasak menininko, naujų dalykų, kad ir kokie jie būtų, imtis niekada nevėlu.

Lapkričio 18 d. rengiamas naujų darbų pristatymo renginys OPEN GALLERY NIGHT’21, kurio metu meno gurmanams ir visuomenei bus pristatyta ir naujieji darbai, ir mobilioji aplikacija su penkiais skirtingais audioturais, o visoje teritorijoje ir pačiame „Lofte“ vyks intensyvus meninis veiksmas: diskusijos, šiuolaikinio meno performansai, realios ir virtualios parodos, filmo peržiūra, šokio spektaklis, didžėjų ir vidžėjų pasirodymai.

„Kiekvieną kartą ieškome naujų patirčių lankytojams, tad ir šis naujo formato OPEN GALLERY NIGHT’21 – ne išimtis. Subūrėme ryškius šiuolaikinio meno atstovus ir sudarėme kiekvieno meno gurmano dėmesio vertą programą, kurioje dalyvaus menininkai Donatas Norušis, Simonas Nekrošius, Martynas Ivinskas, Eglė Žvirblytė, bus rodomas pasaulio kino festivalius apkeliavęs filmas apie gatvės menininkes „Street Heroines“, Baltijos teatro šokio spektaklis „Vienatvės armija“. Paprastai mūsų galerijoje lankosi dieną, o ateinantį ketvirtadienį pakviesime visus į naktinę šiuolaikinio meno galeriją“, – pasakojo galerijos įkūrėja Ž. Diawara.