Sunkvežimiais rieda ir konteineriai

Pradėta ardyti buvusi Tarptautinė jūrų perkėla gali padėti tašką pietinio aplinkkelio istorijoje. Neva nebus prasmės tiesti aplinkkelio į pietinę uosto dalį, kai joje neliks jūrų perkėlos ir smarkiai sumažės sunkiojo transporto srautas.

Tarptautinė jūrų perkėla iš tiesų ardoma, teigiama, sunkiai. Buvo įrengtos gana tvirtos gelžbetoninės konstrukcijos.

Verta prisiminti, kad ta perkėla buvo statyta ne sunkvežimiams, o karo technikai gabenti. Ja į tuometę Vokietijos Demokratinę Respubliką išgabenti ištisi ešelonai tankų ir kitokios karinės technikos. Paskui per jūrų perkėlą didelė dalis jų ir sugrąžinta, sumesta neva saugoti Rusijoje, Sibire. Gali būti, kad dalis tų praėjusio amžiaus 1955 ar 1962 m. gamintų ir prikeltų tankų dabar siunčiami kariauti į Ukrainą.

Ne vien dėl jūrų perkėlos būtų reikalingas uosto pietinis aplinkkelis. Žvilgtelėjus į Jūrininkų prospektą matyti, kad juo rieda daug sunkiojo transporto su konteineriais. Į Klaipėdos konteinerių terminalą, „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą gabenamos prekės iš įvairiausių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vietų.

Pernai Klaipėdos uoste pirmą kartą 1 mln. TEU ribą peržengęs konteinerių skaičius neatsirado iš oro. Didelė dalis jų rieda sunkiuoju transportu Lietuvos keliais, Šilutės plentu ir Jūrininkų prospektu.

Kartojasi: rytinės spūstys prie vieno iš įvažiavimo kelių į Klaipėdą. V. Matučio nuotr.

Kokia aplinkkelio nauda?

Pietinis aplinkkelis sumažintų konteinerių transporto srautą Klaipėdos mieste.

Jis nuo sunkiojo transporto beveik išlaisvintų Šilutės plentą, greičiausiai panaikintų nuolat susidarančias automobilių transporto spūstis prie Rimkų geležinkelio pervažos.

Didžiulę naudą pietinis aplinkkelis turėtų Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojams. Sveikesniu oru kvėpuotų visų pagal Jūrininkų prospektą esančių daugiabučių namų gyventojai. Svarbiausia – žymiai pagerėtų susisiekimas tarp Klaipėdos ir jos pietinės dalies priemiesčių – Šernų, Ketvergių, Dituvos, Priekulės – pusėje.

Pietinio aplinkkelio reikalai turėjo būti sprendžiami jau seniai. Koją tam pakišo ir teismo procesas, kai buvo derinamas detalusis planas. Atsirado žemės sklypų savininkų, kurie kreipėsi į teismus, nes nuo naujo kelio nebuvo numatyta nuvažiavimo kelių į jų sklypus. Detalusis planas buvo įstrigęs teismuose, tačiau vėliau suderintas.

Gaila, kad pats sumanymas atgulė į valdininkų stalčius. Suinteresuotiems asmenims pavyko prastumti idėjas, kad jūrų perkėla iš Smeltės pusiasalio persikeltų į Baltijos prospekto pabaigą. Tai sukėlė daugybę naujų su transportu susijusių problemų, atnešė didelių investicijų poreikį gerinti eismą Baltijos prospekte.

Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai.

Daugybė „butelio kakliukų“

Nuostabą kelia, kiek mažai dėmesio Klaipėdos uosto privažiavimo keliams skiria Lietuvos valdžia.

Klaipėdoje yra uostas – pagrindinis Lietuvos transporto mazgas. Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Klaipėdos prieigų keliai tvarkomi, o ir atrodo prasčiausiai. Nebaigiamas tvarkyti Jakų žiedas, kuris piko valandomis, ko gero, tampa labiausiai apkrautu transporto mazgu Lietuvoje.

Kur dingo atskiros Jakų žiedo atšakos į kelią link Šilutės, kurios išlaisvintų nuo dalies sunkiojo transporto ir Klaipėdos miestą? Juodas humoras, kad, užuot sutvarkius arba bent pradėjus tvarkyti iš dalies ir su uosto veikla susijusią svarbią kelio atkarpą, nuo Jakų žiedo link Šilutės sustatyti greitį ribojantys ženklai. Tarsi vien nuo ženklų kelias taptų geresnis ar lygesnis.

Dėl kelių, kurie susiję su uosto veikla, tvarkymo ne kažin ką gali padaryti paties Klaipėdos miesto valdžia. Daugiau čia gali nuveikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dar daugiau – Susisiekimo ministerija ir jai pavaldi Kelių direkcija

Kaip tik šiomis dienomis susisiekimo ministras pakoregavo ES pinigų naudojimo tvarką. Įrašė, kad tik akcine bendrove tapusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galės dalyvauti projektuose, kurie skirti įvažiavimui į uostą gerinti. Gal tarp tokių ES remiamų projektų kurią nors dieną atsidurs ir pietinis aplinkkelis?

Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai. Vadinamieji butelio kakliukai yra ties Klaipėdos laisvąja ekonomine zona, kur įvažiavimo keliai nėra tinkamai sutvarkyti. Vasarą problemų transporto srautai kelia ties antrąja Smiltynės perkėla. Dažnai prieš išplaukiant jūrų keltams sunkiojo transporto srautai nusidriekia Baltijos prospekte prie žiedų.

Beveik 30 ha žemės plotas yra reikalingas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A19 - Vilniaus pietinio aplinkkelio - 9,5 km (nuo 7,9 iki 17,4 km) ilgio ruožui nutiesti.

„Visuomenės poreikiams išpirkta žemė - tai galimybė toliau tęsti sostinės pietinio aplinkkelio statybas. Ateityje jis sujungs Vilniaus-Kauno ir Vilniaus-Minsko magistrales. Naujasis kelias pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač krovininio transporto eismą Vilniaus prieigose, padės spręsti Vilniaus transporto spūsčių problemą, leis sumažinti triukšmą ir aplinkos taršą mieste“, - sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot susisiekimo ministro, antrasis aplinkkelio tiesimo darbų etapas bus baigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos.

Visuomenės reikmėms numatoma išpirkti 97 privačių žemės sklypų dalis, kurių bendras plotas - 29,58 ha. Valstybinė žemė, būtina aplinkkelio II etapo tiesimo darbams atlikti, sudarys 0,85 ha - 5 sklypus.

Trišalėje sutartyje numatytas žemės paėmimo visuomenės reikmėms projekto rengimo etapai, įgyvendinimo sąlygos ir terminai. Projekto metu šioje kelio trasoje bus atlikti visuomenės poreikiams paimamų žemės plotų kadastriniai matavimai, nustatyta rinkos kaina, parengti ir pasirašyti būtini žemės išpirkimo dokumentai. Šio projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus pagal sutartį numatoma užbaigti per 2 metus nuo sutarties pasirašymo.

Antrajame aplinkkelio statybų etape bus rekonstruotas krašto kelio Vaidotai-Baltoji Vokė ruožas ir nutiestas naujas dviejų eismo juostų kelias iki magistralinio kelio Vilnius-Lyda. Aplinkkelio trasa iki maždaug 9 km turėtų sutapti su krašto keliu Vaidotai-Baltoji Vokė.

Nuo šio kelio sankryžos su įvažiavimo keliu į Vaidotų geležinkelio stotį bus tiesiamas visiškai naujas kelias. Ties Valčiūnų gyvenviete naujas kelias kirs geležinkelį ir rajoninį kelią Ąžuolijai-Juodšiliai-Jašiūnai, toliau eis per Dusinėnų mišką, kol pasieks magistralinį kelią Vilnius-Lyda ir taps tarptautinės magistralės Lyda-Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalimi.

Aplinkkelio ruože suplanuotos 3 dviejų lygių sankryžos ties Vaidotų geležinkelio stotimi, susikirtimuose su keliais Ąžuolijai-Juodšiliai-Jašiūnai ir magistrale Vilnius-Lyda.

Aplinkkelio tiesimo darbai buvo pradėti 2011 m. pavasarį. Pirmojo darbų etapo metu rekonstruota Vilniaus Kirtimų gatvė nuo magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda iki sostinės Pagirių gatvės ir nutiesta 7,85 km ilgio aplinkkelio atkarpa. Šis ruožas tapo 4 eismo juostų keliu su skiriamąja juosta viduryje ir dviejų lygių sankryžomis. Būtent dėl tokių sankryžų vairuotojams nebereikia sukti į kairę, kertant priešpriešinio eismo juostą.

Numatytas ir trečiasis Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimo etapas. Jo metu kelias turėtų būti tiesiamas daugiausia neapgyvendinta teritorija, dirbamomis žemėmis, kirsti kelis miškus ir prisijungti prie magistralinio kelio Vilnius-Minskas.

Tai antrasis sostinės pietinio aplinkkelio tiesimo darbų etapas. Jis turėtų būti baigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. pabaigos.

„Šį ypatingos valstybinės svarbos projektą planuojama įgyvendinti trimis etapais. Aplinkkelis taps jungtimi tarp Vilniaus–Kauno ir Vilniaus–Minsko magistralių. Naujas kelias pagerins šalies ir tarptautinį susisiekimą, ypač sunkiasvorių transporto priemonių eismą sostinės prieigose, bus sprendžiama transporto spūsčių problema“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vilniaus miesto išorinio pietinio aplinkkelio tiesimo darbai buvo pradėti 2011-ųjų pavasarį. Pirmojo darbų etapo metu buvo rekonstruota Kirtimų gatvė nuo magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda iki miesto ribos.

Nuolat didelio transporto srauto sulaukiantis kelias buvo visiškai atnaujintas. 7,85 km ilgio aplinkkelio ruožas tapo 4 eismo juostų keliu su skiriamąja juosta viduryje ir dviejų lygių sankryžomis. Būtent dėl tokių sankryžų vairuotojams nebereikia sukti į kairę, kertant priešpriešinio eismo juostą.

Antrajame etape bus rekonstruotas krašto kelias Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė ir nutiestas naujas dviejų eismo juostų kelias iki magistralinio kelio A15 Vilnius–Lyda. Aplinkkelio trasa iki maždaug 9 km turėtų sutapti su krašto keliu Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė, o nuo šio kelio sankryžos su įvažiavimo keliu į Vaidotų geležinkelio stotį bus tiesiamas visiškai naujas kelias.

Ties Valčiūnų gyvenviete naujas kelias kirs geležinkelį ir rajoninį kelią Nr. 5203 Ąžuolijai–Juodšiliai–Jašiūnai, toliau eis per Dusinėnų mišką, kol pasieks magistralinį kelią A15 Vilnius–Lyda ir taps tarptautinės magistralės E85 Lyda–Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalimi.

Visuomenės reikmėms numatoma išpirkti apie 100 privačių žemės sklypų, kurių bendras plotas – beveik 30 ha. Valstybinė žemė, būtina aplinkkelio II etapo tiesimo darbams atlikti, sudaro 0,85 ha.

Trečiajame darbų etape aplinkkelis turėtų būti tiesiamas daugiausia neapgyvendinta teritorija, dirbamomis žemėmis, kirsti kelis miškus ir prisijungti prie magistralinio kelio A3 Vilnius–Minskas.

Procedūriniai priekaištai

Plečiant krovinių apyvartai į uosto pietinę dalį, aplinkkelio svarba vis labiau didėjo. Jau kurį laiką niekaip nepavyksta suderinti pietinio aplinkkelio detaliojo plano. Jo procedūros užstrigo teismuose.

Dar 2015 metų rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino pietinio aplinkkelio detalųjį planą. Jį teismui apskundė bendrovė „Ferteksos transportas“. Ji nurodė, kad kelias jos sklypus padalins į dvi dalis, į juos suplanuotos netinkamos nuovažos.

Buvo pateikta ir daugiau, pagrinde procedūrinių priekaištų detaliojo plano rengėjams. Pavyzdžiui, ar turėjo teisę detalųjį planą rengti Klaipėdos miesto savivaldybė, jei būsimasis kelias apima ir Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono ribas? Tačiau teisme paaiškėjo, kad dėl detaliojo planavimo tarp dviejų savivaldybių buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurią patvirtino jų tarybos.

Arba, kodėl buvo rengiamas detalusis planas, jei pietinis aplinkkelis pripažintas valstybinės reikšmės objektu, o juose rengiami ne detalieji, o specialieji planai?

Taip pat turėta priekaištų, kodėl kelio detalųjį planą rengė Vokietijos kompanija „Eisenbahn und Bauplanungsgesellschaft“ subrangovu samdydama bendrovę „Sweco Lietuva“. Jog Vokietijos kompanija neturėjo patvirtintos Lietuvoje reikalingos kvalifikacijos?  

Teismų karuselė

Pietinis aplinkkelis pradėtas formuoti net nuo 2007 metų. Bet per dešimtmetį taip ir nepavyko jo pradėti statyti. Dėl to ypač kenčia Klaipėdos miestas, nes nuolat didėjantys uosto pietinės dalies transporto srautai juda per miestą.

Detalusis planas jau buvo parengtas 2010 metų spalį. Tačiau tuomet „Ferteksos transportas“ ir dar vienas fizinis asmuo – žemės sklypo savininkas per teismus įrodė, kad tas kelias pažeistų jų teises. Nebuvo numatyti įvažiavimai į jų sklypus. Todėl 2012 metų birželį Detaliojo plano sprendiniai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo panaikinti.

Iš naujo pietinio aplinkkelio detalųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybė pradėjo rengti 2013 metų balandį dar prieš Seimui tų pačių metų birželio 18 d. pripažįstant šį aplinkkelį valstybinės reikšmės objektu. Todėl vėliau teismas konstatavo, kad galėjo būti rengiamas kelio detalusis planas, nes, kai tai pradėta, jis dar nebuvo valstybinės reikšmės objektas.

Naujai parengtas detalusis planas buvo patvirtintas 2015 metų rugsėjį. Ir tos pačios bendrovės „Ferteksos transportas“ apskųstas vėl ir vėl įklimpo į teisminius ginčus pusantrų metų. Pradžioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas „Ferteksos transporto“ skundą atmetė 2016 metų kovo 25-ąją. Po to šiemet balandžio 10 dieną šio teismo sprendimo pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 

Aplinkkelio svarba

Pagal numatytą planą 6,8 kilometrų ilgio Klaipėdos miesto pietinis aplinkkelis tęsis nuo Minijos – Jūrininkų sankryžos pietryčių kryptimi Taikos prospektu susikirs su kairių gatve ir nuo geležinkelio stoties „Draugystė“ tęsis rytų kryptimi link Klaipėdos – Šilutės kelio Nr. 141, kur į jį įsilies ties Dumpiais. Kelyje numatyta įrengti 6 sankryžas, pėsčiųjų ir dviračių takus. Pagal kelias eis papildomi keliai, kurie jungs žemės sklypų savininkų teritorijas.

Pietinį aplinkkelį planuojama statyti naudojantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis. Šio kelio statyba visiškai atitinka viešo intereso sąvoką. Įrengus pietinį aplinkkelį būtų žymiai pagerintas susisiekimas su uostu, sumažintas neigiamas uosto poveikis gyventojams, iš dalies sumažintas Klaipėdos miesto gatvių apkrovimas sunkiuoju transportu.

Uosto pietinio aplinkkelio tiesimo istorijoje labiausiai stebina tai, kad itin svarbaus objekto planavimo procedūros jau tęsiasi dešimtmetį. Ir tai ne pirmas atvejis, kai teismus įvėlus detaliojo plano sprendinius objektų planavimo procedūros gerokai užsitęsia, o kai kuriais atvejais net ir lieka neįgyvendintos. Panašiai nutiko su Šventosios uosto detaliuoju planu. Kol teisme vyko ginčai dėl jo detaliojo plano, iš ES numatyta parama atiteko keliams tiesti, o vėliau paaiškėjo, kad naujo programavimo ES parama Šventosios uostui nebegali būti skiriama.

AB „Panevėžio keliai“ kartus su partneriais statytas Vilniaus pietinis apvažiavimas įvertintas „Metų kelių objekto“ apdovanojimu. Garbingas apdovanojimas „Panevėžio keliai“ generaliniam direktoriui Virmantui Puidokui įteiktas LR susisiekimo ministerijoje 2014 metų lapkričio 25 dieną.

2011-2013 metais įgyvendintas projektas „Traseuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ įvardijamas kaip sudėtingiausias pastarojo dešimtmečio kelių sektoriaus projektas Lietuvoje. Po beveik trejus metus trukusių darbų, 7,6 kilometro Kirtimų gatvės dalis tapo keturių–šešių eismo juostų greito eismo gatve, kur eismo strautai atskirti dviejų metrų pločio skiriamąja juosta ir viename lygyje nesikerta. Visos aplinkkelio trasoje esančios sankryžos projekto vykdymo metu rekonstruotos į dviejų lygių sankryžas, pastatytos 2 estakados, 5 viadukai ir tunelis, o kaimyninėms teritorijoms  aptarnauti nutiestos dubliojančios gatvės.

LR susisiekimo ministerija drauge su partneriais tradiciškai kasmet pagerbia ir apdovanoja labiausiai nusipelniusias transporto, logistikos ir kelių infrastruktūros plėtros sektorių įmones ir jų vadovus.

Konkurso organizatorių teigimu, šiais metais pirmą kartą nacionaliniu mastu organizuotas pažangos vertinimo projektas „Mūsų kelias“, suteikė galimybę detaliau įvertinti kelininkų indėlį į Lietuvos infrastruktūros plėtrą ir tinkamai pagerbti kelių tiesimo, projektavimo, technologijų diegimo ir infrastruktūros priežiūros įmones, jų vadovus bei atsakingus darbuotojus.

Geriausių darbų rinkimuose „Mūsų kelias 2014“ už nuopelnus įgyvendinant kelių infrastruktūros statybos objektus 2011–2013 metais buvo nuspręsta skirti tris nominacijas:  „Metų kelių objektas“, „Metų kelių projektas“ ir „Metų kelių technologija“.

Komisijos, sudarytos iš nepriklausomų ekspertų, įvertino atliktus darbus ir paskelbė nacionalinio pažangos vertinimo projekto (konkurso) „Mūsų kelias 2014“ nugalėtojus:

Nominacija „Metų kelių objektas“. Nugalėtojas – Vilniaus pietinis apvažiavimas. Atlikti Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimo I, II ir III etapų darbai. Rangovas – AB „Panevėžio keliai“.  Bendrovės generalinis direktorius – Virmantas Puidokas.

Nominacija „Metų kelių projektas“. Nugalėtojas – Panemunės rytinis aplinkkelis. Parengtas Panemunės miesto rytinio aplinkkelio tiesimo su tiltu per Nemuno prataką techninis projektas. Darbus vykdė UAB „Kelprojektas“. Bendrovės generalinis direktorius – Algimantas Medžiaušis.

Nominacija „Metų kelių technologija“. Nugalėtojas – kelio būklės matavimo jutiklis RCM411. Atliktas mobilaus nuotolinio bekontakčio kelio būklės ir paviršiaus sukibimo koeficiento matavimo įrenginio (jutiklio RCM411) diegimas ir pritaikymas matavimams Lietuvoje. Darbų rangovas – AB „Problematika“. Bendrovės direktorius – Rimantas Jaraminas.

Projekto „Mūsų kelias“ iniciatoriai ir organizatoriai – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos, asociacija „Lietuvos keliai“, analitinis žurnalas „Transportas“.

Šiais metais šalies transportininkai jau septintą kartą išrinko ir savo geriausius lyderius. Rinkimų „Lietuvos transporto lyderiai 2014“ organizacinis komitetas nusprendė skirti penkias nominacijas transporto, ekspeditorių, logistikos ir technikos pardavimo įmonėms bei pagerbti labiausiai nusipelniusius vadovus:

„Metų transporto vadovas 2014“ – Žydrius Baublys, UAB „Fegda“ generalinis direktorius.

„Metų vežėjas automobiliais 2014“ – UAB „Rivona“, vadovas Dainius Dundulis.

„Metų ekspeditorius 2014“ – UAB „Kaminera“, direktorius Arūnas Tuma.

„Metų logistikos operatorius 2014“ – UAB DLG, generalinis direktorius Žydrūnas Pocius.

„Metų sunkvežimis 2015“ – „Renault Trucks T“, sunkvežimių pardavimo įgaliotasis atstovas Baltijos šalims – UAB „Volvo Lietuva“.

Dėl pirmadienio rytą avariją patyrusio vilkiko, ribojamas eismas pietiniame Vilniaus aplinkkelyje. Susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis, ribojamas greitis iki 50 kilometrų per valandą.

Kaip pranešė Automobilių kelių direkcija, eismas draudžiamas magistralinio kelio A19 7,5 kilometre Baltosios Vokės kryptimi. Eismo įvykio vieta apvažiuojama šalia esančiu viaduku, eismą reguliuoja policija.

Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate BNS sakė, kad 8.12 val. Kirtimų ir Eišiškių gatvių sankryžoje vilkiko vairuotoją ištiko epilepsijos priepuolis, todėl nevaldomas vilkikas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į atitvarus. Kiti eismo dalyviai avarijos metu nenukentėjo.