Nuosprendį trečiadienį jam paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Iš R. Jurgaičio teismas taip pat atėmė teisę penkerius metus eiti pareigas, dirbti darbą viešajame ar valstybiniame sektoriuje, susijusį su valdžios atstovo funkcijų atlikimu, būti išrinktam ar paskirtam į valstybės institucijų, įstaigų ar organizacijų skiriamas ar renkamas pareigas, Eltai pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Kartu su juo už korupcinius nusikaltimus nuteisti dar šeši asmenys, jiems skirtos baudos nuo 9,8 iki 24,8 tūkst. eurų. Iš dviejų nuteistųjų konfiskuoti kyšiai – 100 ir 500 eurų sumos.

Bendrai nuteistiesiems skirta baudų daugiau nei 110 tūkst. eurų, pranešė prokuratūra.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2020 metų pavasarį gavus duomenų dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo bei prekybos poveikiu.

2022 metais perduodant bylą į teismą, STT ir prokuratūra teigė, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Jurgaitis, dirbdamas Šiaulių apygardos teismo teisėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suvokdamas, kad nagrinėjamoje byloje būtina priimti apkaltinamąjį sprendimą, leido savo draugui kištis į teisingumo vykdymą, siūlyti bausmę ir draugo prašymu priėmė išteisinamąjį sprendimą

R. Jurgaitis taip pat buvo kaltinamas, kad dirbdamas šio teismo teisėju, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti iš V. J. kyšį, kad paveiktų kitus teisėjus, nagrinėsiančius bylą apeliacine tvarka, jog kitam kaltinamajam I. B. būtų priimtas palankus sprendimas.

Pasak prokuratūros, žinodamas, kad I. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo požymiai, teisėjas dalyvavo priimant Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria paliktas galioti I. B. išteisinamasis nuosprendis.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis V. J., veikdamas bendrininkų grupėje, perdavė kitam kaltinamajam V. L. kyšį, kad jis pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka paveiktų „Regitros“ darbuotoją. Buvo siekiama, kad „Regitros“ darbuotojas, kaltinamojo V. J. broliui laikant vairavimo žinių egzaminą, nefiksuotų galimai kritinių klaidų ir teigiamai įvertintų egzaminą.

Taip pat šioje byloje V. J. kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais, pažadėjo, susitarė duoti kyšį Vilniaus savivaldybės valstybės tarnautojams. Buvo siekiama, kad valstybės tarnautojai priimtų kaltinamajam M. G. pageidaujamą sprendimą apjungiant jam ir jo žmonai priklausančius žemės sklypus, pakeistų šių sklypų naudojimo paskirtį į komercinės paskirties objektų naudojimo būdą.

Buvusi Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja D. E. pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, jai teismas skyrė 14 tūkst. 900 eurų dydžio baudą bei uždraudė 5 metus dirbti darbą ar eiti pareigas valstybiniame ar viešajame sektoriuje, susijusį su valdžios atstovo funkcijų atlikimu bei administraciniais įgaliojimais, teisę būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui 2020 metų rugpjūčio 17 dieną prezidentas Gitanas Nausėda dekretu sustabdė Šiaulių apygardos teismo teisėjo R. Jurgaičio įgaliojimus, tų pačių metų spalio 20 dieną minėtas teisėjas buvo atleistas iš pareigų.

Kaip nurodė Generalinė prokuratūra, teismas konstatavo, kad Panevėžio apskrities Kelių policijos vyriausiasis specialistas Vainius Rapčevičius savo tyčiniais veiksmais, sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką, šiurkščiai pažeisdamas įstatymus, sumenkino Lietuvos policijos prestižą, padarė didelę neturtinę žalą asmeniui, kuriam nepagrįstai buvo surašytas nusižengimo protokolas, policijai ir valstybei.

V. Rapševičiui teismas skyrė subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Jam taip pat penkerius metus atimta teisė dirbti policijos pareigūnu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas valstybės tarnautoju, norėdamas padėti pažįstamam verslininkui, suklastojo administracinio nusižengimo protokolą.

Prokuratūros duomenimis, 2022 metų vasarį V. Rapševičius sulaukė pažįstamo panevėžiečio skambučio, kad jis gavo pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, padaryto vairuojant jo bendrovei priklausantį automobilį.

Policijos pareigūnas, neturėdamas pavedimo tirti šią nusižengimo bylą, prisijungė prie administracinių nusižengimų registro ir įrašė melagingus duomenis – kad automobilį vairavo niekuo dėtas panevėžietis, kuris neva atvyko į policiją ir prisipažino padaręs šį nusižengimą, tuomet surašė protokolą ir skyrė baudą, kuri netrukus buvo sumokėta.

Minėtas asmuo apie tai, kad buvo nubaustas bauda už nusižengimą, kurio nepadarė, sužinojo tik iš V. Rapševičiaus atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atliekančių policijos tyrėjų.

Manoma, kad jo anketiniais duomenimis kaltinamasis pasinaudojo, nes rado juos kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje asmenį pats ir buvo baudęs.

Dėl kitos panašios situacijos, kai V. Rapševičius, užuot surašęs nusižengimo protokolą už KET pažeidimą pažįstamam panevėžiečiui, dokumentą surašė ir baudą skyrė jo sūnui, teismas kaltinamojo veiksmuose nusikaltimo neįžvelgė.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Pasakojo apie paveikslus

Prašymą iškviesti į viešą teismo posėdį liudyti sutuoktinį teikė kaltinamosios gynyba.

Klaipėdos rajono tarybos narys, konservatorius V. Tamašauskas pasakojo, kad pats ėmėsi restauruoti J. Lankučio bibliotekos rūsiuose rastus paveikslus.

Vyras aiškino, kad rūsiuose buvo aptikti žinomų dailininkų darbai.

„Mes savo šeimoje ir aplinkoje nepakenčiame netvarkos“, – kalbėjo V. Tamašauskas.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo teisėja Daiva Jazbutienė pertraukė liudininko monologą, klausdama, kuo jo pasakojimas susijęs su byla.

„Aš dar šiek tiek norėčiau pasisakyti“, – tęsė V. Tamašauskas.

V. Tamašausko teigimu, jis galėjo išleisti nuo 250 iki 350–400 eurų šių darbų restauracijai.

Teisiamosios I. Tamašauskienės sutuoktinis papasakojo tik tiek, kiek ir kaip jų šeima galėjo prisidėti prie bibliotekos gerovės – už savus pinigus pirktais dažais išdažytas buvusios direktorės kabinetas, jos vyras restauravo paveikslus, kurie tame kabinete ir buvo pakabinti.

„Iš esmės liudininkas nei paneigia, nei patvirtina įtariamosios kaltės“, – po V. Tamašausko pasisakymo reziumavo byloje kaltinimą palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Jevgenij Michailovskij.

Vytautas Tamašauskas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į kišenę – pusė tūkstančio?

Kaltinimų I. Tamašauskienė sulaukė dėl to, kad, neturėdama teisės pati paskirti sau premijos, esą galėjo pasinaudoti jai pavaldžiais darbuotojais ir taip galėjo gauti turtinės naudos.

Pasak teisėsaugos, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims bibliotekos darbuotojams paskyrė didesnes premijas, nei buvo numatyta darbuotojų skatinimo projekte, ir įkalbėjo juos dalį gautos išmokos perduoti jai.

STT manymu, tokiu būdu moteris galėjo neteisėtai gauti daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

Pinigai – į voką

Antradienį teisme liudijo bibliotekos vyriausioji metodininkė Jūratė Tilvikienė, kuri patvirtino, kad sulaukė savo viršininkės, bibliotekos Metodinio skyriaus vedėjos Laimos Damulienės tiesaus pasiūlymo.

„Ar galima per tavo sąskaitą pervesti Indrai pinigus?“ – pareiškė bibliotekos darbuotoja.

J. Tilvikienė teisme minėjo, kad neįtarė, jog tai gali būti kažkokia afera.

Moteris patvirtino, kad jai buvo pervesta didesnė pinigų suma, o L. Damulienei ji esą perdavė apie 240 eurų. Pirminėje apklausoje moteris buvo minėjusi, kad gautus pinigus kolegė įsidėjo į voką.

Moteris aiškino, kad tik po direktorės atleidimo suprato, kokiu iš tiesų keliu direktorei galėjo atitekti biudžeto pinigai.

„Aš tada prasitariau, kad pasakysiu visą tiesą. L. Damulienė pasakė, kad niekas manimi nepatikės. Jaučiuosi kalta ir įsivėlusi“, – prisiminė moteris.

Teismas tęs liudininkų apklausas tolesniuose posėdžiuose.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

E. Ašoklis eina Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus pareigas. Jis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

„Pažymėtina, kad tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Pasak jo, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, atsakingu už jos veiklą, siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, E. Ašoklis sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. T., kuris suklastojo dokumentus. Be to, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

Jau perdavė teismui

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras teismui perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų tirtą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba pareikšti dabar jau buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekos vadovei I. Tamašauskienei.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Tyrimą atliko STT Klaipėdos valdybos pareigūnai. Tai ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Meras kreipėsi į STT

Pirminę informaciją apie Jono Lankučio viešosios bibliotekos vadovės veiklą STT pranešė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, po jo kreipimosi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, viešosios bibliotekos buvusi vadovė, neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, galbūt pasinaudojo jai pavaldžiais darbuotojais ir taip gavo turtinės naudos.

Galiu pasakyti tiek, kad esu visiškai rami dėl vykstančio proceso.

Šaltinių teigimu, esą biudžetinėje įstaigoje planas premija pamaloninti bibliotekos direktorę kilo po to, kai kai kurioms įstaigos darbuotojoms I. Tamašauskienė pasirašė įsakymus skirti priedus.

Pati vadovė sau negalėjo skirti jokių priemokų.

Esą tuomet ir kilo idėja paskirti trims darbuotojoms dvigubai didesnes priemokas nei kitoms, o šios, kaip įtariama, sutarė grynaisiais atiduoti pinigus direktorei.

Jaučiasi rami

Pati I. Tamašauskienė dienraščiui yra teigusi, jog nesijaučia nieko nusikalstamo padariusi.

Žurnalistams buvusi direktorė aiškino, kad jaučiasi rami.

„Labai norėčiau išsamiau pakomentuoti ikiteisminio tyrimo eigą, tačiau negaliu to daryti, nes esu pasirašiusi pasižadėjimą. Galiu pasakyti tiek, kad esu visiškai rami dėl vykstančio proceso – net nesinaudoju advokato pagalba“, – tuomet tikino I. Tamašauskienė.

Prokuratūra pranešė, kad tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims minėtos įstaigos darbuotojams paskyrė didesnes premijas, nei buvo numatyta darbuotojų skatinimo projekte, ir įkalbėjo juos dalį gautos išmokos perduoti jai.

Įtariama, kad taip moteris esą galėjo neteisėtai gauti daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

Dėl tokių įgaliojimus viršijančių savanaudiškų veiksmų didelę reputacinę žalą patyrė viešoji biblioteka, taip pat ir įstaigos steigėja – Klaipėdos rajono savivaldybė.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Bylinėjosi dėl atleidimo

I. Tamašauskienės pavardė viešumoje plačiau nuskambėjo po to, kai neteko bibliotekos vadovo pareigų, praradus Klaipėdos rajono mero pasitikėjimą.

Tuometė direktorė užfiksuota esą atostogų metu besinaudojusi tarnybiniu automobiliu, kuris net nebuvo pažymėtas specialiu lipduku, kad priklauso biudžetinei įstaigai.

I. Tamašauskienė atleidimo faktą skundė teismui, bet šis konstatavo, kad direktorė atleista teisėtai.

Teisme I. Tamašauskienė teigė, kad esą su ja galėjo būti susidorota, nes jos vyras Vytautas Tamašauskas tuomet buvo paskelbęs, jog kandidatuoja į Klaipėdos rajono mero postą.

Teisėja pritarė valstybinimą palaikiusio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro siūlomai bausmės rūšiai – antradienį paskelbtu nuosprendžiu O. Afionian už piktnaudžiavimą paskirta 5 tūkst. eurų bauda ir atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje ketverius metus, pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą O. Afionian atliko Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Bylos duomenimis, pataisos namuose dirbusi O. Afionian piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir šiurkščiai pažeidė tarnybinę priesaiką. Pareigūnė, siekdama naudos sau, palaikė asmeninius santykius su nuteistaisiais ir toleravo jų daromus drausmės pažeidimus.

Pasak prokuratūros, pareigūnė, žinodama, kad įkalinimo įstaigoje draudžiama turėti mobiliuosius telefonus, per įvairias programas susirašinėjo su kaliniu ir priėmė iš jo dovanas – auksinę grandinėlę su pakabuku bei auksinius auskarus. Vėliau, atsidėkodama už dovanas, pareigūnė draugės vardu nuteistajam išsiuntė įvairių drabužių.

Informaciją dėl nuteistųjų draudžiamo elgesio pareigūnė nuslėpė dar du kartus, palaikydama asmeninius santykius su kitais dvejais nuteistaisiais.

Vienu atveju pareigūnė nuslėpė, kad kalinys įkalinimo įstaigoje vartojo alkoholį, kitu – padėjo kaliniui, organizuojančiam telefonų patekimą į įkalinimo zoną. Tokiu būdu, nefiksuodama daromų drausmės pažeidimų, pareigūnė toleravo neteisėtą nuteistųjų elgesį.

Bylos duomenis, neteisėti pareigūnės veiksmai, pasireiškiantys netarnybinių santykių su nuteistaisiais užmezgimu ir palaikymu, išskirtinių sąlygų jiems sudarymu bei nebaudžiamumu už jų daromus veiksmus tęsėsi apie devynis mėnesius.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas J. Ž., kurį demaskavo Varėnos rinktinės pasieniečiai, gavo 12,3 tūkst. eurų baudą. Jo bendrininkai L. K. ir M. S. turės atitinkamai sumokėti 17,9 tūkst. ir 10,3 tūkst. eurų baudas.

Nuteistieji jiems skirtas baudas turės sumokėti per dvejus metus.

Bylos duomenimis, L. K. buvo įgijęs 43 tūkst. 789 pakelius cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos akcizo ženklais bei 250 pakelių cigarečių „Korona Superslims“ be akcizo ženklų, kurių bendra muitinė vertė sudarė daugiau kaip 156 tūkst. eurų.

2021-ųjų spalį L. K. susitarė su tuomet VSAT Varėnos pasienio rinktinėje vyresniuoju pasieniečiu dirbusiu J. Ž., kad pastarasis, vykdydamas tarnybą Širvių atraminiame punkte, praleis važiuoti automobilį „VW Crafter“, kuriuo link Šalčininkų bus gabenamos Baltarusijos akcizo ženklais pažymėtos cigaretės. Šiame punkte tikrinamos iš Dieveniškių kilpos ir į ją vykstančios transporto priemonės.

Vėlų praėjusių metų spalio 19-osios vakarą J. Ž. pats Širvių atraminiame punkte sustabdė M. S. vairuojamą mikroautobusą „VW Crafter“, tačiau tyčia jo netikrino ir leido pravažiuoti. Netoli nuo punkto nuvažiavusį automobilį sustabdė VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai.

Mikroautobuse įrengtoje slėptuvėje pasieniečiai rado sukrautus 24 tūkst. 287 pakelius cigarečių „NZ Gold“, pažymėtus Baltarusijos akcizo ženklais, jų vertė siekė beveik 87 tūkst. eurų.

Dar beveik 20 tūkst. cigarečių pakelių, pažymėtų Baltarusijos akcizo ženklais bei be akcizo ženklų, pasieniečiai atrado atlikdami kratą Dieveniškių seniūnijoje esančioje L. K. sodyboje bei jo motinai priklausančiame garaže.

Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad J. Ž. žinojo, jog mikroautobusu „VW Crafter“ bus gabenamas didelis kiekis Baltarusijos akcizo ženklais pažymėtų cigarečių. Atlikdamas tarnybą, jis turėjo pareigą nuodugniai patikrinti minėtą automobilį bei užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, tačiau to nepadarė.

Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir jos sienų apsaugą užtikrinanti valstybės institucija – VSAT, buvo sumenkintas šios valstybės institucijos autoritetas.

Vilniaus apygardos teismo sprendimu, iš bendrininkų bus konfiskuotos nelegaliai gabentos bei kratų metu rastos cigaretės, kurių vertė viršijo 156 tūkst. eurų, bei nusikalstamos veikos padarymo priemonė – mikroautobusas.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, jį atliko VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pasieniečiai.

Bylos duomenimis, Tadžikistano pilietis R. S. Marijampolėje masiškai klastojo transporto priemonių identifikacinius numerius, tuomet organizavo netikrų registracijos liudijimų gamybą šiems automobiliams ir jų gabenimą geležinkeliu į Tadžikistaną.

Kaip pranešė prokuratūra, visa ši neteisėta veikla buvo vykdoma tam, kad senesnių metų gamybos automobilius būtų galima išgabenti kaip naujesnius, siekiant išvengti muito mokesčio įvežant juos į Tadžikistaną.

Kartu su šiuo kaltinamuoju veikusi vienos Marijampolės įmonės darbuotoja L. A. kaltinama transporto priemonių registracijos liudijimų klastojimu.

Trečias kaltinamasis A. G. dirba muitinės tarpininku vienoje Marijampolės įmonėje, užsiimančioje automobilių gabenimu geležinkeliais. Jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba bei disponavimu suklastotais dokumentais.

Tyrimo metu gauta duomenų, jog per įmonę, kurioje dirbo kaltinamas muitinės tarpininkas, geležinkeliu buvo išgabenami ir užsienyje pavogti automobiliai. A. G. kaltinamas tuo, jog suklastojęs transporto priemonių įsigijimo dokumentus, eksporto deklaracijose melagingai nurodydavo į Tadžikistaną eksportuojamų automobilių VIN numerius. Suklastotas eksporto deklaracijas jis pateikdavo muitinei ir taip padėdavo asmenims, ketinusiems iš Lietuvos išvežti nusikalstamu būdu įgytus automobilius.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2020 metų sausio mėnesį, kai įvairiose Marijampolės miesto vietose buvo surasta apie 100 automobilių su suklastotais identifikaciniais numeriais ir didelis kiekis padirbtų transporto priemonių liudijimų.

Sėkmingiausių Lietuvos asmenybių enciklopedija, su prabangiu natūralios odos viršeliu, ir maža to, su paauksavimais, spindesio buvusio teisingumo ministro biografijai nepridėjo.

G. Bužinskas – teisme, atsitempęs ir pavaldinių pulką.

„Aš įstatymų nepažeidinėju, negalima komentuoti bylos, kol jinai neišnagrinėta“, – žurnalistams teisme sakė teisiamas buvęs ministras.

Anuomet Darbo partijos deleguotas teisingumo ministras įtariamuoju, o vėliau ir kaltinamuoju tapo, kai po ilgų metų paliko direktoriaus kėdę Utenos kolegijoje vietą užleisdamas kitam. Naujasis vadovas aptiko finansinių machinacijų dokumentuose ir kreipėsi į tyrėjus. Taip atsirado piktnaudžiavimo tarnyba byla.

„Naudojosi kolegijos automobiliais, vertė pavaldinius klastoti dokumentus, už kolegijos lėšas išsileido asmeninio pobūdžio leidinį enciklopediją, į kurią buvo įtrauktas jo gyvenimo, jo pasiekimų aprašymas, kitas kaltinimo epizodas yra kitas – tai kad jis už kolegijos lėšas vyko į komandiruotę su šeimos nariais “, – teisme kalbėjo prokuroras Mantas Jurkėnas.

Plačiau – reportaže: