-
Kolegos apie pareigūną, nutekinusį nuogalės vaizdo įrašą: daro gėdą visai sistemai 55
Kaip trečiadienį portalo kauno diena.lt žurnalistams sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, pradėtas vidinis patikrinimas gali trukti iki 30-ties dienų. Tačiau, esant poreikiui, jis gali būti pratęstas dar tokiam pat terminui. Per šį laiką pareigūnai aiškinsis aplinkybes, kaip minėtas vaizdo įrašas pateko į viešumą.
„Toks įrašas negali būti viešinamas. Tai yra vidinis policijos kiemas ir įvykis neturi visuomeninės reikšmės“, – kalbėjo pašnekovas.
Ramūnas Matonis
„Kadangi ikiteisminis tyrimas pradėtas pareigūno atžvilgiu, kol Imuniteto valdybos pareigūnai nebaigs tyrimo, kokios gali būti atsakomybės, komentuoti negaliu. Atsakomybės pareigūnams yra numatytos statute, jos yra plačios – pradedant pastabomis ir baigiant atleidimu iš tarnybos ir taip toliau“, – teigė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovas Tomas Bražėnas.
Pasak jo, viskas priklausys nuo tarnybinio patikrinimo metu surinktos informacijos ir aplinkybių įvertinimo. O pradėjus ikiteisminį tyrimą, surinktą informaciją tikslins tyrėjai – aiškinsis, kaip ir kokiomis aplinkybėmis vaizdo medžiaga galėjo patekti į viešą erdvę. T. Bražėno teigimu, galbūt bus kviečiami ir liudininkai, todėl šiuo konkrečiu metu pasakyti, kas galėtų grėsti pareigūnui, būtų sudėtinga.
Pasiteiravus dėl vienos iš galimų vaizdo įrašo patekimo į internetą versijų, pavyzdžiui, jei paaiškėtų, kad filmuotą medžiagą į viešą erdvę nutekino ne pats ją fiksavęs konkretus pareigūnas, o trečiasis asmuo, kuriam medžiaga, galimai, buvo persiųsta, Vilniaus apskr. VPK atstovas akcentavo, kad pastaruoju atveju taip pat būtų aiškinamos aplinkybės.
„Viskas priklauso, kas tas trečiasis asmuo – ar statutinis pareigūnas, žinantis įstatymus ir privalantis jų laikytis, ar tai buvo kažkoks žmogus iš šalies, kuris galbūt gali būti nustatytas. Tačiau kol kas nereikėtų interpretuoti. Viskas priklausys nuo aplinkybių įvertinimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jame turėtų būti atsakyta į visus klausimus“, – detalizavo T. Bražėnas.
Imuniteto vadas: gėda
Imuniteto valdybos viršininkas, laikinasis Kauno pareigūnų vadas Elanas Jablonskas, paklaustas, kaip vertina ši incidentą, neslėpė: „Sunku suprasti tokį pareigūno elgesį, jo nenuovoką ir negebėjimą vertinti, kad tokie veiksmai turi skaudžias pasekmes. Toks pareigūnas užtraukia gėdą visai policijos sistemai“.
E. Jablonskas portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad tik išgirdus apie šį atvejį imtasi veiksmų.
„Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus bandoma atsekti visą vaizdo įrašo išplitimo viešojoje erdvėje schemą. Tai tikrai sudėtinga. Galiu pasakyti, kad piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių čia yra“, – sakė pareigūnų veiklą kontroliuojančios valdybos vadovas.
Į ikiteisminio tyrimo detales Imuniteto valdybos viršininkas nesileido, tačiau patikino, kad vertinant tą informaciją, kuri turima, vaizdo įrašą išplatinęs pareigūnas atsakys įstatymų numatyta tvarka.
Sunku suprasti tokį pareigūno elgesį, jo nenuovoką ir negebėjimą vertinti, kad tokie veiksmai turi skaudžias pasekmes.
„Būtent už vaizdo įrašo platinimą ir teks atsakyti. Ne už filmavimą, kuris leidžiamas ir esant reikalui pridedamas prie tam tikros bylos duomenų, bet už platinimą“, – kalbėjo pašnekovas.
Pokalbio metu E. Jablonskas užsiminė, kad šis atvejis netoleruotinas, o kadangi jis – pirmasis tokio atgarsio sulaukęs ir ištransliuotas būtent tokiu formatu, pareigūnams dar kartą priminta, kad toks poelgis draudžiamas ir visiškai nesuderinamas su pareigūno profesija.
„Jei nėra tarnybinio būtinumo, vaizdo medžiaga negali būti disponuojama net tarp pareigūnų“, – detalizavo jis.
Elanas Jablonskas
Yra atveju, kaip paminėjo E. Jablonskas, kurie pagal numatytą tvarką turi būti suderinti su konkrečiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru, kuomet vaizdinė medžiaga gali būti viešinama.
„Jei visuomenės prašoma pagalbos, viešinamas tik tam tikros nusikalstamos veikos dalykas, toks kaip kyšis, kontrabandos elementai, vagystės, asmenys, galimai padarę nusikaltimus, vogtų daiktų savininkų paieška, viskas daroma laikantis duomenų apsaugos principų. Jei, suderinus su prokuroru, viešinamas asmuo, visuomet laikomasi nekaltumo prezumpcijos“, – detalizavo laikinasis Kauno pareigūnų vadas.
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Primename, kad 1983 metais gimusi moteris sekmadienį Vilniuje sukėlė avariją.
Sausio 19 d. apie 14.04 val. Saltoniškių ir T. Narbuto gatvių sankryžoje neblaivi (neblaivumą tikrintis atsisakė) moteris vairavo automobilį BMW. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo apsvaigus.
Eismo įvykio liudininkai teigė, jog eismo įvykyje dalyvavusi BMW vairuotoja yra galimai apsvaigusi nuo alkoholio, elgiasi neadekvačiai.
Vairuotoja buvo sulaikyta ir atvežta į policijos komisariatą. Moteris pakeliui pareigūnų automobilyje išsirengė visiškai nuogai.
-
Prokuratūra: P. Gražulis tvarkė „Judex“ problemas siūlydamas duoti kyšius 7
Tokias įtariamas nusikalstamas P. Gražulio veikas nurodo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis rašte Seimo nariams.
Generalinis prokuroras prašo Seimo sutikimo patraukti buvusį „tvarkietį“ baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę.
E. Pašilis nurodo, kad P. Gražulis pažeidė kelis Konstitucijos straipsnius, tarp jų nuostatą, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlygį už kūrybinę veiklą. Taip pat – Seimo statutą, draudžiantį naudoti parlamentaro mandatą ne pagal paskirtį bei valstybės politikų elgesio kodeksą.
P. Gražulis, kaip teigiama rašte, „pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas bendražmogiškąsias vertybes ir skatino teisinį nihilizmą, taip sulaužė Seimo nario priesaiką, pažemino ir diskreditavo valstybės tarnautojo ir valstybės politiko – Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės autoritetą ir dėlto didelės neturtinės žalos patyrė valstybė“.
E. Pašilis pažymi, kad P. Gražulis įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu – piktnaudžiavimu.
Įtarimai: tvarkė „Judex“ problemas siūlydamas duoti kyšius
Generalinis prokuroras rašte nurodo, kad P. Gražulis, 2015 metais paprašytas tuometinio „Judex“ direktoriaus Rimanto Kičo ir komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės bei gavęs duomenų apie Rusijos tarnybų nustatytas listerijos bakterijas „Judex“ produkcijoje, susisiekė su tuometiniu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tuometiniu (VMVT) vadovu J. Milium ir prašė pastarojo veikti „Judex“ interesais.
Be to, P. Gražulis prašė patarti J. Miliaus, ar duoti kyšį Rusijos pareigūnams, kartu nuvykti, susitikti ir pasikalbėti su Rusijos Karaliaučiaus srities veterinarinės tarnybos vadovu, kad Kaune veikiančiai bendrovei nebūtų uždrausta eksportuoti produkcijos į Rusiją ir Baltarusiją.
Be to, P. Gražulis su P. Pachomovaite buvo nuvykęs į Karaliaučių ir, kaip teigia prokuratūra, susitarė su Rusijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos Karaliaučiaus srities vadovu Andrejumi Ivanovu, kad šis veiks „Judex“ interesais.
P. Gražulis taip pat prašė J. Miliaus, kad šis VMVT Kauno skyriaus vadovui nurodytų išduoti įmonei sertifikatą nesilaikant reikalavimų, t. y. nesant produkcijos tyrimo protokolo. P. Gražulis taip pat asmeniškai skambino tuometiniam Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus vadovui Vytautui Pamakščiui, prašė jo neįrašyti į protokolus „Judex“ produkcijoje nustatytų pažeidimų.
P. Gražulis, teisėsaugos duomenimis, tokiu būdu – skambindamas tiesiogiai J. Miliui ar kitiems tarnautojams – sprendė ir kitas „Judex“ problemas, pavyzdžiui, Rusijos tarnybų nurodytus produkcijos ženklinimo pažeidimus.
2015 metų spalį parlamentaras suorganizavo „Judex“ komercijos vadovės P. Pachomovaitės susitikimą su Rusijos kontroliuojančios tarnybos vienu vadovu A. Ivanovu bei kalbėdamas telefonu pasiūlė P. Pachomovaitei perduoti Rusijos tarnautojui anksčiau aptartą sumą.
Spręsti problemas Rusijoje kyšiais P. Gražulis siūlė ir vėliau. Teisėsaugos duomenimis, 2015 metų lapkritį P. Gražulis telefonu dalijo patarimus „Judex“ vadovams, kad Rusijos tarnautojui A. Ivanovui perduotų 500 eurų.
Seimo nariui – „Judex“ automobilis, lėktuvo bilietai, pinigai
Generalinės prokuratūros duomenimis, P. Gražulis piktnaudžiavo savo parlamentaro padėtimi veikdamas „Judex“ interesais sistemingai ir ilgą laiką: nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario.
Kaip teigiama rašte Seimui, padėdamas tvarkyti „Judex“ bendrovei problemas dėl kontroliuojančių tarnybų nustatytų pažeidimų, P. Gražulis siekė ir gavo turtinės naudos: kelerius metus neatlygintinai naudojosi „Judex“ prabangiu automobiliu „Lexus“, bendrovės kuro mokėjimo kortelėmis, bendrovės pirktais lėktuvų bilietais. Taip pat Seimo narys yra prašęs ir gavęs pinigų iš „Judex“.
Pažymima, kad P. Gražulis gavo iš įmonės turtinės naudos ne tik sau, bet ir kitiems asmenims – Ernestui Lukoševičiui ir Jovitai Begonytei. Pastarųjų ryšys su P. Gražuliu ar su „Judex“ bendrove prokuroro rašte nepaaiškintas.
„Nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario neatlygintinai naudojosi bendrovės „Judex“ pagal lizingo sutartį už 32 tūkst. eurų įsigytu automobiliu „Lexus GS 450 H“, – rašte Seimui nurodo prokuroras.
Be to, Seimo narys 23 kartus per pusmetį neatlygintinai naudojosi kuro mokėjimo kortelėmis, išduotomis bendrovei „Judex“ ir įsigijo kuro už beveik 1100 eurų.
Be to, už „Judex“ lėšas pirktais bilietais jis skrido į Stokholmą, Londoną, Kijevą. Taip pat per keturis kartus 2015 – 2016 metais pagal P. Gražulio prašymą iš įmonės banko sąskaitos gavo 1800 eurų.
„(...) Savo elgesiu parodė, kad jam negalioja įstatymai ir jis, aukštesnes pareigas einantis asmuo, net neturėdamas tam teisinio pagrindo, gali nurodinėti nepavaldiems asmenims“, – rašte Seimui pažymi generalinis prokuroras.
Anot jo, P. Gražulį per ikiteisminį tyrimą siekta apklausti specialaus liudytojo statusu, tačiau šis atsisakė duoti parodymus. Šiuo metu P. Gražuliui norima pateikti įtarimus.
P. Gražulis jaučiasi politiškai persekiojamas
Generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą panaikinti jo teisinę neliečiamybę „Judex“ byloje P. Gražulis šią savaitę vadino politiniu persekiojimu.
„Politinė byla, rinkimai artėja, pats laikas. Taip, tai politinis pagrindas, aš kitaip negalvoju“, – BNS antradienį sakė P. Gražulis.
Minėtas ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 metais, „Judex“ produkcijoje radus kenksmingų medžiagų.
Šiuo metu tebevykstančiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pateikti vienam asmeniui – buvusiam uždarosios akcinės bendrovės generaliniam direktoriui Rimantui Kičui.
Prokuratūra antradienį nutraukė tyrimą dalyje dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, „nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių“.
Prokuroro vertinimu, gavus atsakymus iš Rusijos bei kitus duomenis nustatyta, kad Rusijos veterinarinės tarnybos bei kitų dokumentų duomenys sutampa su atitinkamų Lietuvos institucijų bei tarnybų dokumentuose nurodytais duomenimis. Tai paneigė pradinius įtarimus dėl dokumentų klastojimo.
100 proc. „Judex“ akcijų valdo verslininkas Sigitas Mačiulis. Jis BNS anksčiau teigė, kad yra geras P. Gražulio draugas.
Šioje įmonėje komercijos direktore dirbusi P. Pochomovaitė buvo R. Gražulio sekretorė padėjėja Seime.
1995 metais įkurta „Judex“ gamina šaldytus koldūnus, virtinius, blynus, picas, gaminių iš bulvių bei varškės. Produkciją bendrovė eksportuoja į Latviją, Estiją, Angliją, Airiją,Vokietiją, Ispaniją, Rusiją ir Baltarusiją.
Prokuratūrą kaltina melu
P. Gražulis sako, kad įtarimus jam siekiantys pareikšti prokurorai remiasi melaginga informacija.
Politikas sako netikintis, kad galėjo kalbėti apie kyšius Rusijos pareigūnams su šaldytus maisto produktus gaminančios įmonės „Judex“ atstovais, o teisėsaugos teiginius dėl automobilio nuomos vadina netiksliais.
„Ten labai daug melo. Melas yra tai, kad aš padariau žalą ir neteisėtai naudojau automobiliui lėšas. Visos sutartys yra kanceliarijoje, kurias pasiėmė pati STT, tačiau prie bylos neprisegė, nes jiems neparanku. (....) Mano visi pavedimai bankiniai iki cento yra, visos sutartys yra“, – BNS penktadienį teigė P. Gražulis.
Įtarimus P. Gražuliui siekianti pareikšti Generalinė prokuratūra rašte Seimui nurodo, kad jis piktnaudžiavo savo parlamentaro statusu, siekė neteisėtai paveikti Lietuvos ir Rusijos tarnautojus, pastariesiems skatino mokėti kyšius.
Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys padėjo tvarkyti „Judex“ bendrovei problemas dėl kontroliuojančių tarnybų nustatytų pažeidimų, tuo pačiu siekė ir gavo turtinės naudos: kelerius metus neatlygintinai naudojosi „Judex“ prabangiu automobiliu „Lexus“, bendrovės kuro mokėjimo kortelėmis, pirktais lėktuvų bilietais. Taip pat Seimo narys yra prašęs ir gavęs pinigų iš „Judex“.
Taigi iš kompanijos nei vieno cento nesu gavęs ir dokumentai yra visi patvirtinantys, kad aš nesu panaudojęs „Judex“ lėšų.
P. Gražulis tvirtino, kad „Lexus“ nuomojasi iš Latvijoje registruotos bendrovės „Dožas“ ir nesidomėjo, iš kur ji turi šį automobilį.
Anot jo, kuro mokėjimo kortelės įėjo į nuomos sutartį, pati bendrovė savo ruožtu taip pat turėjo teisę naudotis parlamentarui nuomotu „Lexus“ automobiliu.
Aiškindamas apie lėktuvo bilietus, pirktus už „Judex“ lėšas, parlamentaras teigė, kad šiuos pirkimus tvarkė jo tuometinė padėjėja Seime Patricija Pachomovaitė, tuo pat metu dirbusi ir „Judex“ komercijos vadove.
„Pasirodo, aš šito dalyko nežinojau, ji prašydavo, kad jai dalį lėšų avansų pervestų kompanija už bilietus, o ji, kai aš apmokėdavau, grąžindavo pinigus atgal. Taigi iš kompanijos nei vieno cento nesu gavęs ir dokumentai yra visi patvirtinantys, kad aš nesu panaudojęs „Judex“ lėšų“, – sakė P. Gražulis.
Jis „išmislu“ vadino prokuratūros įtarimus, jog kai kurias „Judex“ problemas siūlė spręsti perduodant kyšius Rusijos pareigūnams.
„Aš niekam nesiūliau duoti kyšių“, – tvirtino Seimo narys.
Klausiamas dėl prokurorų įvardijamų pokalbių telefonu, kai P. Pachomovaitei siūlė vežtis į Karaliaučių 500 eurų ir juos perduoti atsakingam Rusijos pareigūnui, P. Gražulis teigė neprisimenąs tokių pokalbių: „Čia yra detalė, prokurorų pritraukimas“.
„Aš nežinau, man atrodo, kad čia... tikrai paklausyčiau telefoninius pokalbius, aš galėčiau pasakyt, o dabar man atrodo kad viskas yra laužta iš piršto. (...) Kol aš pats neišgirsiu išklotinių, neišklausysiu – aš nepatikėsiu“, – kalbėjo politikas.
Generalinė prokuratūra šią savaitę paprašė Seimo leidimo pareikšti P. Gražuliui įtarimus dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.
Buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus atžvilgiu teisėsauga tyrimą nutraukė.
