Tikslas nesikeičia

V. Alekna kartu su sūnumi Mykolu, šią savaitę iškovojusiu pasaulio čempionato disko metimo varžybų bronzos medalį, kviečia prisidėti prie paramos Ukrainos gynėjams.

„Ukraina kovoja už laisvę, už savo žemę, už savo žmones, už ateitį. Mūsų visų ateitį. Didvyriškai laikosi ir bando išvyti okupantus iš savo krašto. Tai ne tik Ukrainos kova, tai mūsų visų kova, tad negalime palikti Ukrainos žmonių vienų. Turime ne tik palaikyti juos šioje kovoje, bet ir stengtis padėti jiems, kiek galime. Aukcionas, kurį organizuojame, jau ne pirmas, bet jo tikslas išlieka toks pats – padėti Ukrainos gynėjams“, – socialiniame tinkle rašė V. Alekna.

Aukcione – diskas su V. Aleknos ir M. Aleknos parašais, geriausiais tėvo ir sūnaus sportiniais rezultatais ir Ukrainos vėliava su karių parašais.

„Norime padėti vienai iš brigadų, kuriai nuolat teikiame paramą. Ši brigada dalyvavo vaduojant Kyjivo, Charkivo ir Sumų regionus nuo okupantų ir mūšiuose Bachmute. Visi aukcione surinkti pinigai bus skirti dronams ir termovizoriams Ukrainos gynėjams nupirkti, kurių poreikis vis dar yra labai didelis“, – teigė V. Alekna.

Pernai Virgilijaus ir Mykolo Aleknų aukcione diskas su jų parašais buvo parduotas už 25 tūkst. eurų. Tokią sumą tada pasiūlė Antanas Guoga.

„Mūsų tikslas nėra parduoti unikalius daiktus, bet padovanoti juos fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris paaukos didžiausią sumą mūsų iniciatyvai“, – reziumavo V. Alekna.

Aukcionas vyks iki sekmadienio (rugpjūčio 27 d.) 15 val. Aukas galima pervesti į VšĮ „Maži, bet stiprūs“ sąskaitą „Swedbank“ (LT177300010171474216, nurodžius mokėjimo paskirtį su raktažodžiu „diskas“), tarptautiniai mokėjimai galimi ir per PAYPAL (info@mazibetstiprus.lt).

Nauji išbandymai

Vakar Budapešte vykstančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate startavo šeši Lietuvos sportininkai.

Gabija Galvydytė 800 m nubėgo per 2 min. 0,79 sek., tarp 59 dalyvių užėmė 28 vietą ir į pusfinalį nepateko.

Liveta Jasiūnaitė numetė ietį 59,00 m. Tai – keturioliktas rezultatas tarp 36 dalyvių. Finale startuos 12 atlečių.

Gediminas Truskauskas 200 m nubėgo per 20,90 sek. (39 vieta tarp 57 dalyvių). Pusfinalyje važysis 24 sprinteriai.

Vakare jėgas išmėgino trišuolininkės Dovilė Kilty ir Aina Grikšaitė, stajerė Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas).

Nustelbė favoritus

Moterų disko metimo varžybas nelauktai laimėjo amerikietė Laulauga Tausaga (69,49 m).

25-erių atletė aplenkė ne vien savo tautietę, Tokijo žaidynių čempionę Valerie Allman (69,23 m – antra vieta), bet ir 2022-ųjų pasaulio čempionę kinę Bin Feng (68,20 m – trečia vieta), dukart olimpinę ir pasaulio čempionę kroatę Sandrą Perkovič (66,57 m – penkta vieta).

Triskart pasaulio šuolių į aukštį čempionui katariečiui Mutazui Essa Barshimui (2,33 m) teko pripažinti olimpinio čempiono italo Gianmarco Tamberi ir amerikiečio JuVaughno Harrisono panašumą (abiejų rezultatas – 2,36 m).

Medaliai

Šuoliai į aukštį (vyrai): 1. G. Tamberi (Italija, 2,36 m), 2. J. Harrisonas (JAV, 2,36 m), 3. M. E. Barshimas (Kataras, 2,33 m).

Disko metimas (moterys): 1. L. Tausaga (JAV, 69,49 m), 2. V. Allman (JAV, 69,23 m), 3. B. Feng (Kinija, 68,20 m).

1 500 m bėgimas (moterys): 1. F. Kipyegon (Kenija, 3 min. 54,87 sek.), 2. D. Welteji (Etiopija, 3 min. 55,69 sek.), 3. S. Hassan (Nyderlandai, 3 min. 56,00 sek.).

3 000 m kliūtinis bėgimas (vyrai): 1. S. El Bakkalis (Marokas, 8 min. 03,53 sek.), 2. L. Girma (Etiopija, 8 min. 05,44 sek.), 3. A. Kibiwotas (Kenija, 8 min. 11,98 sek.).

Dešimtą kartą rengiamą iniciatyvą šiemet papildo solidarumo išraiška su laisvę ginančia Ukraina, pranešė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Akcijos metu mokyklų ir darželių bendruomenių nariai kūrybiškai varijuodami Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis suformuos gėlių žiedų kompozicijas iš skirtingų spalvų drabužiais apsirengusių dalyvių.

Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – patraukliomis ir motyvuojančiomis formomis skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą, domėjimąsi savo šalies istorija, stiprinti pilietinę vienybę ir pasididžiavimą savo valstybe.

Norime priminti jaunajai kartai, kaip ir kokiomis sąlygomis buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, bei ugdyti supratimą, kad laisvė nėra duotybė.

Pasak Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdančiojo direktoriaus Ronaldo Račinsko, „Gyvojo Tautos Žiedo“ kūrimas – tai galimybė ne tik kartu pasidžiaugti valstybės švente, bet ir supažindinti jaunimą su šalies istorija.

„Norime priminti jaunajai kartai, kaip ir kokiomis sąlygomis buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, bei ugdyti supratimą, kad laisvė nėra duotybė – už ją reikia kovoti ir aukotis, ja reikia rūpintis, ją puoselėti ir dėl jos dirbti kiekvieną dieną“ – sakė R. Račinskas.

Apie savo dalyvavimą šioje akcijoje pareiškė daugiau nei 300 Lietuvos švietimo įstaigų.

Šeštadienį Lietuva minės 33-iąsias nepriklausomybės atkūrimo metines.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė. Lietuva tapo pirmąja respublika, paskelbusia nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Mūsų kurta šviesos instaliacija išreiškiame viltį, kad ateityje švietimo kokybė bus svarbiausias siekis. Mes tikimės, kad bus vystomas įtraukusis ugdymas, o mes, tėvai, turėsime visas teises rinktis ugdymo įstaigą ir planuoti vaikų ateitį“, – sako Edvardas Bielskis, uždaryti planuojamos „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokinio tėtis, kuris kartu su kitais tėvais rado būdą kalbėti už savo bendruomenę fiziškai nesusirinkus karantino metu.

Pasak akcijos organizatorių, kiekvienas žiburėlis simbolizuoja vaiką, lankantį planuojamas uždaryti įstaigas, o visi žiburiai kartu sukuria popierinį ranka išlankstytą paukštį, aktyvių tėvų pasirinktą savo bendruomenės ženklu.

„Tai – mūsų susitelkimo, palaikymo ir vilties paraiška. Mums rūpi ir mes nerimaujame, ar vidurinėje mokykloje, į kurią uždarius šias įstaigas turės eiti mūsų vaikai, bus tokia pat kokybiškam ugdymui palanki atmosfera, bus taip sėkmingai įtraukti individualiuosius poreikius turintys vaikai, sukurtos jiems fizinės sąlygos, tolerancijos atmosfera“, – sako Klementina Gruzdienė, kitos uždaryti planuojamos mokyklos - darželio „Drevinukas“ pradinuko mama, viena iš akcijos sumanytojų.

Tai – mūsų susitelkimo, palaikymo ir vilties paraiška.

2020 m. žurnalo „Reitingai“ sąraše „Drevinuko“ mokykla - darželis pateko tarp 10 geriausiųjų Lietuvos pradinių mokyklų, kurioje puikiai sukurtas vidinis mikroklimatas. Joje, kaip dar ne daugelyje Lietuvos mokyklų, sklandžiai vykdoma įtraukiojo ugdymo programa, aplinka visiškai pritaikyta neįgaliesiems. Mokykla „Sakalėlis“ išskirtinė savo puoselėjama etnokultūra. Kelerius metus abi mokyklos yra reitingų viršūnėse pagal skirtingus kriterijus – standarizuotų egzaminų rezultatus, olimpiadų prizininkus, mikroklimatą. 

„ApŠVIETIMO“ akcijos organizatoriai sako jaučią visų tų pilietiškų alytiškių, kurie kovo mėn. pasirašė peticiją prieš šią reformą, palaikymą. Jų buvo daugiau kaip 2000.

„Drevinuko“ mokykla-darželis ir pradinė mokykla „Sakalėlis“ yra sėkmingai veikiančios, populiarios mokyklos, kasmet gaunančios daugiau prašymų mokytis nei galinčios priimti vaikų. 

2020 m. Alytaus miesto Tarybos sprendimu mokyklas planuojama reorganizuoti ir pertvarkyti, mokinius perkelti mokytis į vaikų nesurenkančią Alytaus Vidzgirio pagrindinę mokyklą. Tėvai pagrįstai baiminasi, kad naujoje mokykloje nukentės mokymosi kokybė ir nebus sukurtos sąlygos kokybiškam neįgaliųjų ugdymui.

Iki Alytaus miesto Tarybos sprendimo mokyklų bendruomenė Alytaus miesto savivaldybės administracijai įteikė peticiją prieš šią švietimo pertvarką, pasirašytą daugiau kaip 2000 alytiškių. Po Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo tęsti švietimo pertvarką, mokyklų bendruomenės kreipėsi į teismą, jų prašymas nagrinėti šį skundą buvo priimtas.

Akcijos rytą finansų ministras Vilius Šapoka kartu su „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ organizatoriais akcijos dalyvius ir verslo bendruomenę kvietė atvirai pasikalbėti apie šešėlinės ekonomikos problemas ir jos mažinimo priemonių veikimą, skelbiama pranešime spaudai.

Pasak finansų ministro, pokyčiai šešėlinėje ekonomikoje jau vyksta, - jei anksčiau mokėti grynais nebuvo gėda, dabar situacija keičiasi.

„Tikiuosi, kad netrukus taps gėda ne tik būti šešėlyje, bet ir jį toleruoti. O tie, kurie dirba su šešėliu, - viduje supras, kad yra nevykėliai. Jeigu sąžiningai veiki ir esi geriausias - tai didžiausias pasididžiavimas.

Nėra institucijos ar žmogaus, kuris būtų atsakingas už šešėlį, - atsakingi esame visi. Pokyčiai nėra greiti, bet vyksta ir pernai mūsų išsikeltas tikslas - ištraukti iš šešėlio 200 mln. eurų - pavyko. Šiemet taip pat turime planą ir po keturių mėnesių jį viršijome 72 mln. eurų. Tai rodo, kad su šešėliu kovoti tikrai įmanoma“, - pranešime cituojamas V. Šapoka.

Tikiuosi, kad netrukus taps gėda ne tik būti šešėlyje, bet ir jį toleruoti. O tie, kurie dirba su šešėliu, - viduje supras, kad yra nevykėliai.

Kaip pastebi investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė, iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė, kol kiekvienas nesijaus atsakingas už savo veiksmus ir gerovę, - šviesti visuomenę turėsime dar ilgą laiką.

„Prie šešėlio mažinimo piliečiai gali prisidėti savo pilietiškumu. Kuomet visuomenė supras, jog turi reikalauti, pavyzdžiui, čekio už pirkinius įvairiose prekybos vietose, sąskaitos už suteiktas paslaugas, tuomet bus matomi ryškūs pokyčiai. Kitu atveju tai atsisuks prieš ją pačią. Reikia jausti atsakomybę ir kiekvienam pradėti nuo savęs“, - pranešime teigia R. Skyrienė.

Ji pažymėjo, kad, piliečiams atsigręžus į skaidrų verslą, pastarųjų pavyzdžiu pasektų ir kiti verslai.

„Nebegalime ilgiau laukti valstybės skirtų „vaiko pinigų“ - jie reikalingi ir kasdieniams poreikiams, ir neformaliam vaikų ugdymui. Todėl pradedame pilietinę akciją, kurios metu registruosime savanorius, kurie sutiktų skirti savo laisvalaikį „vaiko pinigų“ prašymų tvarkymui. Tikimės, kad apjungę jėgas galėtume greitai ir vienu ypu išspręsti nepateisinamai ilgai užsitęsusią biurokratinę nežinią“, - sakė viena iš akcijos iniciatorių Ausma Miškinienė.

Pilietinėje akcijoje „Mere, leisk padėti tvarkyti vaiko pinigų prašymus!“ dalyvausiantis Vilniaus gausių šeimų bendrijos „Vilniaus šeimyna“ pirmininkės pavaduotojas Juzefas Tomaševičius-Jakovičius Eltai sakė, kad apie trečdalis jų bendrijos narių dar nėra gavę „vaiko pinigų“, nors prašymus pateikė.

Tikimės, kad apjungę jėgas galėtume greitai ir vienu ypu išspręsti nepateisinamai ilgai užsitęsusią biurokratinę nežinią.

„Bendrija vienija šeimas, kurios augina 4 ir daugiau vaikų. Yra turinčių ir 10-12 vaikų. Jei kiekvienam skiriama po 30 eurų, susidaro nemaža suma“, - sakė J. Tamoševičius-Jakovičius.

Bendrijos vadovas nenori, kad Vilnius, kuriame neperžiūrėtų prašymų „vaiko pinigams“ gauti - daugiausia, atsiliktų nuo Kauno. „Todėl organizuojame pagalbą Vilniaus merui“, - ironizavo vienas iš pilietinės akcijos organizatorių.

Akciją palaikanti Vilniaus gausių šeimų bendrija „Vilniaus šeimyna“ siekia, kad „vaiko pinigai“ būtų skirti kaip įmanoma greičiau ir pasiektų visus vaikus, nepriklausomai nuo jų tėvų socialinės padėties.

Vilniaus vicemero Gintauto Palucko įsitikinimu, dėl „vaiko pinigų“ tėvams tikslingiau piketuoti ne prie savivaldybės, o prie Vyriausybės, Seimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).

„Tėvai tikrai argumentuotai piktinasi, nes iš jų buvo atimtos mokesčių lengvatos, o įvedus „vaiko pinigus“ jie priversti eiti į savivaldybę prašinėti paramos“, - Eltai sakė Vilniaus vicemeras.

Kaip patikino G. Paluckas, vilniečių pateiktas paraiškas visomis išgalėmis stengiamasi patikrinti kuo greičiau, kad žmonės gautų „vaiko pinigus“.

Socialinės paramos skyriaus duomenimis, Vilniuje iš viso pateikta 45 851 prašymas skirti „vaiko pinigus“, iš jų 28 316 (61,8 proc.) peržiūrėti, 25 407 (55,4 proc.) paskirti.

„Esu labai dėkingas savivaldybės tarnautojams, kurie dirba viršvalandžius ir savaitgaliais. Pasitelkėme papildomos pagalbos, nes Vilniuje, ačiū Dievui, yra labai daug vaikų. Paraiškų skaičius, palyginti su Kaunu ar kitomis savivaldybėmis, yra daug didesnis, o piniginės socialinės paramos apdorojimui skiriami resursai, priešingai nei teigia SADM, - mažesni“, - atkreipė dėmesį vicemeras.

Pasak G. Palucko, savivaldybė tikrai supranta tėvus ir absoliučią dalį paraiškų sutvarkys iki balandžio 10 dienos.

„Kadangi duomenys apdorojami ir sprendimai priimami praktiškai tuo pačiu metu, o išmokų pervedimai daromi kiek įmanoma dažniau, „vaiko pinigai“ netruks pasiekti tėvus. Šiandien atlikus dar vieną pavedimą ir baigus apdoroti prašymus, būsime susitvarkę su tūkstančiais prašymų“, - sakė vicemeras.

Prie tvoros pritvirtintas plakatas su pasakojimu apie partizaną, netoliese žmonės dega atminimo žvakeles.

Penktadienio vakarą tokių žvakelių buvo uždegta keli šimtai, jas dažniausiai dega jauno amžiaus žmonės.

„Svarbu prisiminti Lietuvos partizanus. Šiandien daug skaitėme internete, žinome, kad žmonės eina čia. Čia kaip Lietuvos vienybės diena“, - BNS sakė žvakes uždegę 22 metų Gerda ir 23 metų Jurgis.

Leidykla „Alma littera“ penktadienį pranešė, kad nutraukia bendradarbiavimą su rašytoja Rūta Vanagaite ir išima visas jos knygas iš prekybos dėl jos nepriimtinų pasisakymų apie su sovietų okupacija kovojusį partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ penktadienį taip pat informavo nutraukiantis prekybą šios autorės knygomis.

„Rūtos Vanagaitės pasisakymai mums yra nepriimtini ir nesuderinami su „Alma litteros“ leidyklos vertybėmis, todėl nusprendėme nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su R.Vanagaite ir išimti visas „Alma littera“ išleistas jos knygas, įskaitant ir ką tik pasirodžiusią knygą „Višta strimelės galva“, – pranešime spaudai teigė leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė.

„Alma littera“ taip pat pranešė, kad atsiriboja nuo bet kokių R. Vanagaitės pareiškimų.

Rašytoja, viešųjų ryšių specialistė pastarosiomis dienomis sulaukė daug kritikos, kai remdamasi KGB dokumentais pareiškė, esą A. Ramanauskas - Vanagas nebuvo kankinamas, o pats bandė nusižudyti. Istorikai teigia, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės.

Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A. Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1956 metais Kaune A. Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, po metų nuteistas mirties bausme.

Minint jo šimtąsias gimimo metines, Seimas kitus metus ketina paskelbti Adolfo Ramanausko - Vanago metais.

Vyriausioji rinkimų komisija piliečių iniciatyvinei grupei šiandien išduos parašų rinkimo lapus – iniciatyvinė grupė siūlo netekusiu galios pripažinti pernai lapkričio 26 dieną Seimo priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą.

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojos Lauros Matjošaitytės, iniciatyvinei grupei per du mėnesius reikia surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkėjų parašų.

Praėjusį ketvirtadienį per Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį vienas iš iniciatyvinės grupės narių, Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila, pareiškė, kad Seimo priimti įstatymo pakeitimai sukelia teisinį chaosą valstybėje, supriešina nelegaliai atvykstančius žmones su Lietuvos piliečiais.

„Turėtų būti įstatymai priimami labiau apdairiai“, – teigė jis.

2015 metų lapkričio 26 dieną Seimas įteisino galimybę pabėgėlius iš Europos Sąjungos (ES) valstybės narės arba trečiosios valstybės teritorijos perkelti į Lietuvą. Jame taip pat teigiama, kad užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.

Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos teritoriją priima Vyriausybė. Migracijos departamentas savo ruožtu priima sprendimą dėl kiekvieno atrinkto konkretaus asmens perkėlimo.

Įstatyme numatytas ir naujas straipsnis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos dėl humanitarinių priežasčių. Tokiu atveju asmeniui išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi šalyje su teise dirbti.

Be to, dokumente įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ne tik Užsieniečių registracijos centre, bet ir kitose apgyvendinimo vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.