Iki šiol aukščiausiais rodiklis buvo fiksuotas 2019 metais – 39,7 balo.

„Nors taikyti karantino ribojimai bei galima baimė užsikrėsti per pirmuosius pandemijos metus, tikėtina, neleido itin smarkiai išplisti didesnių susibūrimų reikalaujančioms veikloms, visgi pilietinės veiklos, tokios kaip aukojimas, dalyvavimas vietos bendruomenių veiklose, pasisakymai viešojoje erdvėje, medijose, kreipimasis į valstybės kontroliuojančias institucijas ir pan. sulaukė didesnio aktyvumo nei kada anksčiau per paskutinį dešimtmetį“, –  pranešime sakė instituto direktorė ir VU TSPMI dėstytoja Ieva Petronytė Urbonavičienė.

„Apskritai svarbu pastebėti, kad per pernai metus gyventojų dalis, nedalyvaujanti jokiose tirtose pilietinėse veiklose, susitraukė nuo 36 proc. iki 22 proc. Tai – reikšmingas pokytis“, – pridūrė ji.

2020 metais populiariausiomis pilietinėmis veiklomis, įtraukiančiomis daugiausia gyventojų, Lietuvoje išliko aukojimas labdarai ar parama, tai darę teigė 61 proc. apklaustųjų – 22 proc. daugiau nei 2019 metais, taip pat dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (40 proc., 8 proc. teigiamas pokytis per metus) bei dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (39 proc., 13 proc. daugiau nei 2019 metais).

Tarp likusiųjų veiklų santykinai populiaresne išlieka peticijos pasirašymas internetu (23 proc.). 10-20 proc. visuomenės įsitraukimo sulaukia veiklos, susijusios su įstatymo paisymo užtikrinimu, dalyvavimu viešosios erdvės diskusijose, moraliniais ar politiniais motyvais paremtu vartojimu, taip pat peticijos pasirašymas ne internete, įsitraukimas į religinės bendruomenės vykdomą socialinę veiklą arba visuomeninę ar pilietinę kampaniją.

Apskritai svarbu pastebėti, kad per pernai metus gyventojų dalis, nedalyvaujanti jokiose tirtose pilietinėse veiklose, susitraukė nuo 36 proc. iki 22 proc. Tai – reikšmingas pokytis.

„Aktyvumo pokyčiai greičiausiai gali būti susiję su pernai vykusiais Seimo rinkimais, kurių metu piliečiai turėjo daugiau galimybių dalyvauti įvairiuose renginiuose bei akcijose, taip pat ir protestų Baltarusijoje palaikymo akcijomis. Tačiau didžioji dalis aktyvumo pokyčio greičiausiai yra susiję su COVID-19 pandemija“, – teigė instituto ekspertas ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis.

„Krizinė situacija, viena vertus, mobilizavo visuomenę tiek palaikant žmones, kuriems yra reikalinga pagalba, bendruomenės ribose, tiek ir užsiimant labdara bei aukojant lėšas ar reikalingus daiktus pandemijos suvaldymui. Prie pakitusio aktyvumo galėjo prisidėti ir judėjimo ribojimai – turėdami daugiau laiko leisti namuose, gyventojai dažniau jungėsi į bendruomenines veiklas. Kita vertus, perėjimas prie nuotolinio mokymosi mokyklose padarė labai neigiamą įsitraukimo poveikį mokiniams. Jų pilietinis aktyvumas stipriai sumažėjo ir tai sietina, visų pirma, su institucinio (vykstančio per mokyklas) įsitraukimo mažėjimu“, – sakė jis.

Anot ekspertų, pandemija turėjo įtakos ir savanorystei. Pagal atlikto tyrimo duomenis, pandemijos ir jos metu paskelbtų dviejų karantinų metu savanoriavo 9 proc. Lietuvos gyventojų. Iš šių savanorių tik trečdalis savanoriavo reguliariai (bent kartą per savaitę ar bent kartą per mėnesį).

Daugiausia respondentų savanoriavo retkarčiais, prisidėdami prie tuo metu organizuojamų akcijų.

„Tyrimo duomenys rodo, kad karantino metu itin mažai atsirado naujų savanorių, kurie iki pandemijos neturėjo savanorystės patirties, – sakė VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.

Dauguma pernai savanoriavusių respondentų turėjo priešpandeminę savanoriavimo patirtį: daugiau nei pusė jų teigė, kad per pandemiją savanoriavo tiek pat, kiek ir anksčiau, ir tik mažiau nei penktadalis nurodė, kad pradėjo savanoriauti mažiau nei per pandemiją.

Anot ekspertės, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad 36 proc. tų respondentų, kurie nesavanoriavo 2020 metais, bet yra savanoriavę anksčiau (iš viso jie sudarė 18 proc. apklaustųjų), teigė, kad nustojo savanoriauti per pandemiją.

Instituto teigimu, bendrajame pilietinės galios indekse pozityvų aktyvumo pokytį atsveria stebėtas per metus sumenkęs iki tol per penkerius metus sparčiai išaugęs gyventojų pilietinės įtakos jausmas.

Pandemijos metais visuomenės akyse krito visų apklausoje prašomų įvertinti grupių įtaka viešųjų sprendimų priėmimo procesui (atskirų nacionalinių ir vietinių valdžios institucijų, žiniasklaidos, verslininkų ir kitų), tačiau labiausiai menkusi įtaka – nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių.

Pilietinės įtakos suvokimo indekso vidutinė reikšmė per metus nukrito nuo 61,2 balo iš 100 galimų iki 55,7 balo. Vis dėlto, net ir sumenkęs, šis pilietinės įtakos suvokimas išlieka pakankamai aukštas žvelgiant į ilgesnę perspektyvą nuo 2007 metų, grąžinantis mus į 2016 metų lygį.

Likusios dvi pilietinės galios indekso dimensijos – potencialus pilietinis aktyvumas bei pilietinės veiklos rizikų vertinimas – per 2020 metus kito nedaug.

Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis. Tokią apklausą 2020 metų tyrimui šių metų kovo 16 – balandžio 9 dienomis atliko bendrovė „Eurointegracijos projektai“, telefonu apklaususi 1054 vyresnius nei 16 metų Lietuvos gyventojus.

Tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Lietuvos pilietinės galios indeksą Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų. Pilietinės galios indeksas parodo, koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.

Lietuvos gyventojų pilietinė galia per metus šiek tiek smuko, teigia Pilietinės visuomenės institutas, ketvirtadienį viešindamas atliktą tradicinį tyrimą.

Pilietinės galios vidurkis Lietuvoje 2015 metais įvertintas 33,4 balo iš 100. 2014 metais toks vidurkis buvo 34. Praėjusiais metais ženkliai sumažėjo aukojančiųjų labdarai, mažiau gyventojų teigė dalyvaujantys aplinkos tvarkymo talkose, sumenko įsitraukimas į vietos bendruomenių veiklas. Net trečdalis apklaustųjų nurodė nedalyvavę nė vienoje iš pilietinių veiklų.

„Palyginti su praėjusiais metais, galima pastebėti, kad pagrindinių veiklų aktyvumas ženkliai krito, ir tai nėra džiuginantis pokytis. (...) Kritęs žmonių aktyvumas pagrindinėse veiklose lėmė tai, kad didelė dalis - net 34 proc. - neįsitraukė nei į vieną iš 18 veiklų“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Petronytė.

2015 metais labdarai aukoję teigė 44 proc. apklaustųjų, arba 12 proc. punktų mažiau nei 2014 metais. Visuomenės dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose sumenko nuo 50 proc. iki 41 proc., o į vietos bendruomenių veiklas įsitraukė 5 punktais mažiau apklaustųjų - iš viso 29 procentai.

Pasak I.Petronytės, apklausos duomenimis, pilietinė galia yra aukštesnė tarp jaunų, aukštesnes pajamas ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Pilietiškai aktyviausi yra 20-29 metų gyventojai. Taip pat pilietiškai aktyvesni yra didmiesčių gyventojai. Mažiausiai galios turi pensinio amžiaus ar neįgalūs gyventojai, taip pat žemos kvalifikacijos darbuotojai.

Apklausa parod4, kad 22 proc. šalies gyventojų dalyvauja vienoje organizacijoje ar sambūryje, 10 proc. - keliose, bet net 68 proc. respondentų nepriklauso jokiam susibūrimui. Daugiausiai žmonių nurodė esantys bendruomenės nariai, 4 proc. - priklauso profsąjungai, po 3 proc. - sodininkų, daugiabučių bendrijose ir „Caritas“ veikloje.

„Tie, kurie nedalyauja nei vienoje organizacijoje, jų pilietinės galios vidurkis yra mažesnis, bet pilietinė galia nuosekliai kyla, kai žmogus dalyvauja bent vienoje iš organizacijų. Tie, kurie dalyvauja organizacijoje, jų aktyvumo indeksas smarkiai kyla, jie tada jaučia, kad gali kažką padaryti valstybei“, - ketvirtadienį konferencijoje kalbėjo viena tyrimo rengėjų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Pilietinės galios indeksas apskaičiuojamas per reprezentatyvias visuomenės apklausas vertinant žmonių dabartinį ir potencialų pilietinį aktyvumą, tai, kokią įtaką jie įsivaizduoja galintys daryti politiniams sprendimams, ir gyventojų suvokiamą riziką, kurios jie gali susilaukti dėl pilietinio aktyvumo iniciatyvų.

Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimai atliekami nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau aštuntą kartą.

Trečdalis gyventojų žada asmeniškai prisidėti Lietuvoje priimant pabėgėlius, tačiau pusė visuomenės liktų apatiška, rodo Pilietinės visuomenės instituto užsakymu rugsėjo viduryje atlikta apklausa.

Jos metu metu 29 proc. respondentų teigė, jog vienaip ar kitaip asmeniškai prisidėtų priimant pabėgėlius Lietuvoje. 18 proc. visų apklaustųjų teigė, jog prisidėtų skatindami aplinkinius būti tolerantiškais atvykusiųjų atžvilgiu, 12 proc. – paremdami pabėgėlius finansiškai ar daiktais, 6 proc. – skirdami savo laiką savanoriškai veiklai, padedančiai pabėgėliams integruotis į mūsų visuomenę.

Bet beveik pusė visuomenės priimant pabėgėlius Lietuvoje liktų apatiška – 48 proc. respondentų teigė, jog asmeniškai neprisidėtų nei finansine, nei parama daiktais, neskirtų laiko savanoriškai veiklai integruojant atvykusiuosius, neskatintų ir aplinkinių būti tolerantiškais.

Dažniau vienokią ar kitokią pagalbą pabėgėliams Lietuvoje pasirengę suteikti labiau išsimokslinę, didesnes pajamas gaunantys, taip pat jaunesni – iki 40 metų – Lietuvos gyventojai, kiek dažniau – moterys, apklausos duomenis skelbia Pilietinės visuomenės institutas.

Labiausiai pabėgėliams draugišku miestu, remiantis apklausos duomenimis, galima įvardinti Vilnių – čia bent vienu iš vardintų būdų pabėgėliams padėtų 45 proc. gyventojų. Asmeniškai pagelbėti atvykstantiems nusiteikę ir trečdalis kitų didžiųjų miestų gyventojų, ketvirtadalis kaimo vietovių gyventojų. Mažiausiai pabėgėliams linkusių padėti – mažesniuose miestuose, rajonų centruose: asmeniškai prie pagalbos viena ar daugiau formų galimai prisijungsiantys čia teigė 18 proc., nė viena forma neketinantys prisidėti – 53 proc. apklaustųjų.

Pranešime pažymima, jog kas penktam respondentui apklausos metu buvo sunku atsakyti į klausimą apie asmeninį įsitraukimą priimant pabėgėlius Lietuvoje - 18 proc. respondentų teigė, jog sunku pasakyti, dar 5 proc. neatsakė į klausimą.

„Galima manyti , kad būtent šią nemažą visuomenės dalį artimiausioje ateityje dar labai paveiks tiek valdžios institucijų komunikacija, tiek kiti viešojoje erdvėje nuskambantys pranešimai, nuomonės, istorijos,“ – situaciją komentuoja politologė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą rugsėjo 8-17 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu apklausti 1002 18 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai visoje Lietuvoje.

Ketvirtadienį bus pristatytas 2014 metų Lietuvos pilietinės galios indeksas.

Renginyje bus aptarta, kaip pakito Lietuvos visuomenės ir atskirų jos grupių pilietinė galia, kokie veiksniai lemia šiuos pokyčius, kokiose pilietinėse veiklose lietuviai dalyvauja aktyviausiai, kaip jie vertina savo galimybes daryti įtaką valdžios sprendimam ir kodėl kartais vengia imtis pilietinių iniciatyvų, praneša Pilietinės visuomenės institutas.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas tiria nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau šeštąjį kartą. Pernai paskelbtas 2013 metų Lietuvos pilietinės galios indeksas buvo įvertintas 36 balais iš 100.

Tyrimas tuomet parodė, kad aktyviausiai visuomeninėse veiklose dalyvauja moksleiviai ir mokytojai, taip pat už likusius gyventojus pilietiškai aktyvesni yra valstybės tarnautojai ir pareigūnai.