Apie tai laidoje nuomonėmis dalijosi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Provincijoje skurdas dažniausiai yra didesnis nei sostinėje ar kituose Lietuvos miestuose, tad kaimų ir miestelių žmonės yra priversti išgyventi už sunkiai protu suvokiamas sumas. Laidos žiūrovai išgirdo tai įrodantį, sukrečiantį pavyzdį – mama su dviem dukromis Lietuvoje turi išgyventi vos už 270 eurų per mėnesį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė atkreipė žiūrovų dėmesį – moterys tokiose sudėtingose situacijose atsiduria dažniau nei vyrai.

„Kaip žmogus gali išgyventi, kai jo atlyginimas augo vos keliais procentais, o infliacija yra virš 20 procentų, ir kainų augimas dar nesustojo? Tai ypač jaučiama tose šeimose, kuriose vaikus augina vieniši tėvai. Tuomet našta yra ypatingai didelė, o dažniausiai tai yra moterys. Ne veltui kalbama, kad moterys skurdą jaučia žymiai dažniau nei vyrai“, – pastebėjo ji.

M. Lingė tikino, jog šis pavyzdys tikriausiai nė vienam žmogui nepasirodytų normalus, tačiau priežasčių, kodėl taip yra, galėtų būti net ne viena.

„Žmonių situacijos yra labai individualios, kaip ir sprendimo būdai. Tendencijos tokios, kad tampame didžiųjų miestų valstybe – žmonės koncentruojasi ten. Į regionus darbo rinka ateina sunkiau – įtikinti, kad juose bus tinkamos kvalifikacijos darbo jėga, yra ne taip lengvai vykstantis procesas“, – sakė M. Lingė.

Regionuose problemos šaknys, anot I. Ruginienės, yra kur kas gilesnės: „Nors prieš rinkimus skambiai kalbame, kad reikia investuoti į regionus, metai iš metų nieko nedarome, kad juos puoselėtume. Įsivaizduokite – kai nėra infrastuktūros, koks jaunas, universitetą baigęs žmogus su savo šeima norės kurtis tokioje vietovėje? Joks. Koks investuotojas norės ateiti? Tai – užburtas ratas.“

Kaip laidoje teigė M. Lingė, socialinei apsaugai – išmokoms, pensijoms – šiemet buvo nuspręsta skirti 1 milijardu daugiau. Iš viso šalis tam skiria 9 milijardus.

„Tą yra pasakęs ir mūsų Konstitucinis teismas, kokia yra valstybė pareiga padėti žmonėms. Mes turime padėti, kai reikia, bet negalima perimti atsakomybės už žmogaus gerbūvį, kad valstybė būtinai turi duoti, pasirūpinti. Ji turi padėti išspręsti situaciją, dėl ko žmogus į ją papuola“, – nuomone dalijosi jis.

Taip pat, anot jo, socialiniai remtinos grupės arba kitos, kurioms reikalinga pagalba, gauna ne tik pašalpą, bet ir maisto paketus: „Vasario mėnesį visoje Lietuvoje buvo išdalinta apie 180 tūkst. paketų. Gruodį šis skaičius buvo virš 200 tūkst. Matome, kad ši situacija varijuoja įvairiai, ir tame laikotarpyje gal netgi buvo sudėtingesnė. Noriu pabrėžti, kad net ir ekonominio gerbūvio metais turėjome skurstančiųjų procentą“.

Savo ruožtu I. Ruginienė tikino, kad socialinės išmokos ar kitokia parama yra tik laikina pagalbos priemonė.

„Žmogus nori jaustis oriai – jam tikrai nėra malonu prašyti socialinės išmokos. Žmogus nori turėti darbą, uždirbti pinigus ir pats mokėti mokesčius, išlaikyti savo šeimą. Trūksta valstybės požiūrio, kaip žmogui sukurti darbo vietą, kad jis pats taptų mokesčių mokėtoju, o ne tam tikros dalies mokesčių prašytoju“, – tikino laidoje ji.

Tad kodėl šalyje didėja skurstančiųjų skaičius ir kaip valstybė turėtų jiems padėti? Visi atsakymai – jau šį vakarą.

Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!

Stambesnius pirkinius vėlesniam laikui atidėję nurodo 34 proc. gyventojų, o 22 proc. sako atidžiau planuojantys savo biudžetą.

„Augančios kainos, palūkanos, geopolitinis kontekstas, nulėmęs dažno gyventojo finansinį nerimą, virto pastebimais finansinės elgsenos pokyčiais. Daugiau taupyti ėmė ir žemiausias, ir kur kas aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Tai patvirtina ne tik jų apklausa, bet ir Statistikos departamento fiksuojama pastebimai sumažėjusi mažmeninės prekybos apyvarta“, – sako „Easy Debt Service“ direktorė Rasa Butkuvienė.

Pasak jos, tyrimas atskleidė, kad tie gyventojai, kurių finansinė būklė yra stabilesnė, norėdami užsitikrinti dar didesnį atsparumą imasi greičiau grąžinti skolas. Jų dalis, apklausos duomenimis, sudaro 14 proc. Tačiau 8 proc. gyventojų, siekiant patenkinti savo poreikius, tenka skolintis daugiau. 

„Easy Debt Service“ nurodo, kad gyventojų sunkumus dorojantis su finansiniais iššūkiais rodo ir Lietuvos banko pateikiami vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, duomenys. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, tokių pradelstų mokėjimų bendra suma buvo beveik 20 proc. didesnė. 

„Šią savaitę tarsimės, kaip galime padėti, bet neturi būti tokios situacijos, kad valstybė ateina ir visada išsprendžia problemas už verslininkus, vis dėl to verslas, verslo rizika yra labai svarbus dalykas, čia negalime to permesti mokesčių mokėtojams“, – LRT radijui pirmadienį sakė premjerė.

Anot I. Šimonytės, parama turi būti tokia, kad padėtų išsilaikyti ūkiams, kuriems laikinas spaudimas yra labai didelis ir sunkiai atlaikomas, pinigų srautai nesusibalansuoja.

„Tam sprendimų ieškosime, bet nereikia turėti  lūkesčių, kad valstybė turi užtikrinti komfortišką pieno supirkimo kainą visiems žalio pieno pardavėjams“, – sakė premjerė.

Pasak jos, lėšų ieškoma šių metų valstybės biudžeto, kuris jau patvirtintas, ribose. 

Žemės ūkio ministerija pienininkams pažadėjo iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. eurų paramos už laikomas karves. Tačiau ūkininkai reikalauja bent 40 mln. eurų. I. Šimonytė sako, kad ši suma apskaičiuota ne visai korektiškai.

„Toliau ieškosime sprendimų šitai situacijai, nes 40 mln. eurų, išsiaiškinau, kaip jie yra suskaičiuoti, tai jie yra suskaičiuoti tokiu gana paprastu būdu, nebūtinai iki gali korektišku“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidentūra praėjusią savaitę teigė, jog 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę. 

Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui siūlys skubos tvarka priimti teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma griežtinti baudas už netikslią informaciją apie pinigų kilmę, savininkus, bei jų panaudojimo tikslą.

Manoma, kad tai padėtų sukontroliuoti itin padažnėjusį tokių grynųjų pinigų gabenimą į Lietuvą.

„Dažnu atveju, siekdami išvengti prievolės deklaruoti grynuosius pinigus, asmenys vykdami per sieną grupėmis gabenamas grynųjų pinigų sumas išskaido į mažesnes, 10 tūkst. eurų vertės nesiekiančias sumas“, – teigia Finansų ministerija.

Administracinių nusižengimų kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais už netikslią informaciją apie per sieną vežamus pinigus siūloma bausti 390–1200 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – 1,04–3,9 tūkst. eurų bauda.

Dabar už netikslią informaciją apie per sieną gabenamus grynuosius pažeidėjas gali būti nubaustas nuo 200 iki 1,2 tūkst. eurų bauda, tai, anot pataisų rengėjų, nėra veiksminga sankcija.

„Tokia sankcija nepakankamai veiksminga ir atgrasanti, ypač įvertinant tai, kad gabenami grynieji pinigai gali būti panaudojami pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais, ir tai, kad pastaruoju metu auga tokių gabenamų pinigų srautai“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Be to, siūloma iš netikslią ar neišsamią informaciją grynųjų pinigų deklaracijoje pateikusių asmenų vežamus pinigus konfiskuoti, ši sankcija būtų taikoma ir tais atvejais, kai pinigai nepriklauso juos per sieną vežančiam žmogui.

Galimybę konfiskuoti pinigus siūloma nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas padarytas pirmą kartą, ar pakartotinai.

„Tai veiktų kaip efektyvi atgrasomoji priemonė, nes atsirastų rizika ne tik gauti baudą, bet ir prarasti gabenamus galimai nelegaliai veiklai skirtus grynuosius pinigus“, – teigia projekto rengėjai.

Finansų ministerijos duomenimis, pernai gruodį ir šių metų sausį Lietuvos muitininkai fiksavo 84 atvejus, kai Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos piliečiai bandė įvežti daugiau kaip 41 milijoną Ukrainos grivinų (apie 1,05 mln. eurų).

„Lietuvos muitinės duomenimis, gautais bendradarbiaujant su Europos teisėsaugos institucijomis, šie pinigai gali būti susiję su nusikalstama veika ir karo veiksmais Ukrainoje“, – teigia pataisų rengėjai.

Teigiama, kad kad panaši situacija stebima ir kaimyninėse šalyse.

Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 16 val., Apkasų gatvėje, garbaus amžiaus moteriai telefonu paskambino nepažįstamas vyras.

Jis prisistatė banko darbuotoju ir apgaule išviliojo pinigus. Juos moteris atidavė atėjusiam pinigų paimti nepažįstamam vyrui.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 67 metų vyras.

Jis pranešė, kad sausio 11 dieną socialiniame tinklalapyje, susirašinėdamas su nepažįstamais asmenimis, į finansavimo platformą pervedė pinigus.

Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Dvigubą pilietybę – Vokietijos ir Rusijos – turintis asmuo praėjusio ketvirtadienio rytą, vykdamas per Lietuvos sieną pėsčiųjų taku iš Rusijos Kaliningrado srities, Panemunės kelio poste dirbusiems muitinės pareigūnams žodžiu nurodė, kad deklaruojamų prekių negabena.

Kaip pranešė muitinė, pareigūnai patikrinę piliečio rankinę ir kelioninį krepšį, nustatė, rankinėje rado nedeklaruotus ir kontrabanda gabentus 10 tūkst. 365 eurų ir 30 pakuočių nedeklaruotų vaistinių preparatų.

Dėl vaistinių preparatų kontrabandos asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas, pažeidėjui gresia bauda.

Dėl kontrabanda gabentų grynųjų pinigų Muitinės Klaipėdos skyriaus kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Už pinigų kontrabandą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Lietuvos muitinė primena, kad asmenys, iš trečiųjų šalių atvykstantys į Lietuvą ir gabenantys ne mažesnę kaip 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią atvyksta į Lietuvą.

Pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo.

Ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio pirmadienį pradėjo Šiaulių apskrities pareigūnai.

Jie gavo 50-ties metų moters pranešimą, kad kovo 3-7 dienos nukentėjusioji nepažįstamam asmeniui pervedė pinigus.

Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Kratų metu rastas nelegalus alkoholis, tabako gaminiai ir grynieji pinigai.

Į šešėlinę rinką nepateks beveik 5 tūkst. silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių, kurie nebuvo pažymėti Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, daugiau nei 2000 vienetų cigarečių pakelių ir daugiau nei 300 vienetų elektroninių cigarečių.

Pareigūnai, tikrindami informaciją, jog galimai neteisėtai, neturint licencijos, leidimo, organizuojamas akcizais apmokestinamų prekių – stipriųjų alkoholinių gėrimų nepaženklintų lietuviško pavyzdžio prekių ženklais, sandėliavimas bei prekyba Kauno mieste, atliko kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, garažuose, automobilyje.

Įtarimai pareikšti trims vyrams – 65-erių, 57-erių ir 60-ies metų amžiaus.

Kauno pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Baudžiamasis kodeksas už tai numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Kauno apygardos prokurorai.

Penktadienį 22 val. 40 min. į Vilniaus pareigūnus kreipėsi 1967 metais gimusi moteris, kuri pranešė, kad tą pačią dieną apie 19 val. jai būnant namuose telefonu paskambino vyriškis.

Pasak moters, prisistatęs policijos pareigūnu vyras apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus.