Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas – vienintelis „darbiečių“ atstovas Europos Parlamente, o dabartinis partijos lyderis Andrius Mazuronis jau atrodo geriau nusiteikęs nei prieš kelias dienas, kai pareigūnai apsilankė partijos būstinėje. 

„Yra du atsakymai, atsakant į klausimą, kaip sekasi. Kurį pasakyti? Vienas yra puikiai, kitas yra nuo algos iki algos ir su ta pačia“, – atviravo A. Mazuronis. 

Pareigūnai apklausė ir kitus „darbiečius“, ir A. Mazuronį, tada vyras leido suprasti, kad kratos susijusios su V. Uspaskichu. 

„Patikėkite, taip verda manyje viskas, aš tiek pasakyčiau jums, kad maža nepasirodytų, bet aš negaliu“, – kalbėjo dabartinis Darbo partijos lyderis. 

FNTT atskleidė, kad tiria galimą labai didelės vertės turto įgijimą apgaule ir galimą dokumentų klastojimą. Tyrimui vadovauja Europos prokuratūra. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tiriamos aplinkybės yra susijusios su daugiau nei 500 tūkst. eurų dydžio Europos Sąjungos biudžeto lėšų, dėl galimo įgijimo apgaule“, – telefonu sakė Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis. 

Pusė milijono eurų galėjo būti pasisavinti imituojant europarlamentaro padėjėjo darbą. 

„Galiu tik pasidžiaugti, kad partija yra ne prie ko, kad dabartiniai partijos vadovai su šiuo reikalu neturi visiškai nieko bendro“, – kalbėjo A. Mazuronis. 

Įtarimai pateikti vienam asmeniui – buvusiam europarlamentaro padėjėjui, jo tapatybė neįvardijama. Įtariamajam skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, draudimas bendrauti su konkrečiais asmenimis, o V. Uspaskichas turi Europos Parlamento nario neliečiamybę. Skelbiama, kad lėšos, galimai apgaule, įgytos 2014–2020 metais. 

Po ketvirtadienį įvykusio tarybos posėdžio I. Kačinskaitė-Urbonienė pareiškė, kad Darbo partiją palieka. Kėdainiškė prie jaunųjų „darbiečių“ prisijungė būdama 15 metų. Sako, paskutinis lašas buvo, kai partija vis tiek nusprendė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. 

„Kai vyksta kažkoks tyrimas, susijęs su Europos Parlamento veikla ir po to nuolatos kalbėti, atstovauti kalbant labiau apie tyrimą negu Europos Parlamento rinkimų programą, asmeniškai man atrodo neteisingas žingsnis“, – sakė Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė. 

Kai kurie „darbiečiai“ atvirai sako – teisintis pavargo. 

„Mesti, pabėgti, palikti komandą, tam dalykui nesu nei pasiruošęs, nei pasirengęs, nei noriu tai padaryti, bet pasiūlymų visokiausių turiu. Vienas iš jų – galbūt laikas pasileisti“, – aiškino „darbiečių“ frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas. 

Problemos su teisėsauga V. Uspaskichui ne naujiena, bet anksčiau jo rinkėjams tai nerūpėjo. Vis dėlto, šį kartą reikalai ne su vietine Lietuvos teisėsauga, o Europos prokuratūra. 

Dabartinis partijos lyderis A. Mazuronis – vienas iš vos kelių Lietuvos politikų, kuris turi teigiamą vertinimo balansą, bet, anot sociologo, partijos ateitis vis tiek atrodo miglota. 

„Kažkas atsistatydina, kažkas pavargo, tai reiškia, kad komanda kažkaip braška“, – kalbėjo sociologas Vladas Gaidys. 

Darbo partiją V. Uspaskichas įkūrė 2003 metais. 

Ketvirtadienį, apie 10.30 val. Vilniaus vyriausiasis policija gavo pareiškimą, kad į bendrovės elektroninį paštą galimai buvo įsilaužta ir atsiųsta klaidinanti informacija.

Apgaulės būdu išvilioti 14 tūkst. 159 eurai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) gegužę skelbė, kad didėja sumos, sukčių išgaunamos apsimetant įmonės vadovu bei nurodant atlikti pavedimą į nusikaltėlių sąskaitą – šiemet taip prarasta 121 tūkst. eurų, tuo metu pernai nebuvo nė vieno tokio atvejo.

Daugiausiai nuostolių šiemet patirta 21 atveju sukčiams perėmus susirašinėjimą elektroniniu paštu – taip išviliota apie 689 tūkst. eurų (vienu atveju vidutiniškai beveik 33 tūkst. eurų). Dažniausiai šitaip nukenčia įmonės. Prieš metus atvejų skaičius buvo panašus, o nuostoliai viršijo 1 mln. eurų.

Šių metų pradžioje pranešta apie 134 investicinių sukčių nusikaltimus, jie išviliojo 297 tūkst. eurų (prieš metus – atitinkamai 122 ir 1,2 mln. eurų).

Sausį–balandį LBA priklausantiems bankams bendradarbiaujant su teisėsauga į savininkų sąskaitas sugrįžo 423 tūkst. eurų, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 379 tūkst. eurų buvo sustabdyta toje pačioje finansų įstaigoje ir po tyrimo grąžinti klientams.

LBA duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2021-aisiais išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais (4,8 mln. eurų).

„Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli. Palyginę per pirmąjį šių metų ketvirtį atliktų tyrimų skaičių su praėjusių metų ketvirčio vidurkiu, matome kai kurių sukčiavimo būdų suaktyvėjimą. Gera žinia ta, kad gyventojų išsaugotų lėšų suma išlaiko aukštą lygį“, – sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Pasak Ž. Augonės, tai rodo, kad dalis gyventojų tampa budresni – jie gana greitai susivokia patekę į sukčių spąstus ir operatyviai apie tai praneša bankams, kurių taikomi prevencijos veiksmai padeda apsaugoti bent nuo dalies nuostolių.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, sukčiai savo aukas pirmąjį šių metų ketvirtį aktyviausiai atakavo SMS žinutėmis ir pasiūlymais investuoti. Kitas dažnai fiksuotas sukčių būdas − imituojant siuntų tarnybų internetinius puslapius, bandymai išgauti mokėjimo kortelių duomenis.

„Daugiausia tyrimų – beveik 100 – bankas atliko dėl sukčiavimo atvejų SMS žinutėmis. Tiesa, nors tai dažniausias sukčiavimo būdas, bendra klientų nuostolių suma dėl šio sukčiavimo tipo pirmąjį šių metų ketvirtį nesiekia 3,5 tūkst. eurų. Tuo metu susivilioję apgaulingais sukčių siūlymais investuoti, daugiau nei 70 gyventojų patyrė vidutinę beveik 1100 eurų siekiančią žalą“, − komentuoja Ž. Augonė.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, didesnių nuostolių atnešė ir netikros romantinės pažintys – tikėdami, kad padeda savo niekada gyvai nematytam širdies draugui ar draugei, klientai sukčiams pervedė bendrą 14,5 tūkst. eurų siekiančią sumą.

Keturi sukčiavimo būdai − keturi saugos patarimai

Jūsų sąskaita neva užblokuota

Netikėtas skambutis telefonu ar SMS žinutė banko vardu su informacija apie neva blokuotą ar užgrobtą sąskaitą – ypač dažnas sukčių triukas. Atminkite, kad tokiose žinutėse nevalia spausti jokių nuorodų ar kitaip atskleisti savo banko kortelės, prisijungimo prie interneto banko duomenų.

Jei tokia gauta žinutė ar skambutis sukėlė nerimą, verčiau patys susisiekite su banku telefonu ir pasiteiraukite apie situaciją.

Milžiniškos nuolaidos – sukčių spąstai e. pirkėjams

Gauti mokėjimo kortelių duomenis sukčiai taip pat mėgina viliodami į fiktyvias e. parduotuves. Paprastai informacija apie įspūdingas žinomų prekės ženklų nuolaidas sukčiai dėmesį patraukia socialiniuose tinkluose.

Tačiau prabangaus prekės ženklo produktas už neįtikėtinai mažą kainą yra pirmas signalas, kad patekote į fiktyvią e. parduotuvę. Tai, kad apie tokią parduotuvę gali nepavykti rasti jokių istorinių įrašų ar pirkėjų atsiliepimų – dar vienas sukčiavimo signalas, mat fiktyvios parduotuvės paprastai sukuriamos trumpam laikotarpiui.

Greitai praturtėti siūlantys investavimo pasiūlymai

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, didžiulius nuostolius gyventojai patiria, susigundę sukčių investavimo pasiūlymais, todėl bet kokius pasiūlymus investuoti su garantuota 25, 50, 100 proc. grąža reikia mesti į šiukšlių dėžę.

Toks pasiūlymas neabejotinai skamba per daug gerai, kad būtų tikras. Ilgalaikė metinė grąža iš investicijų paprastai sudaro 7–9 proc. Apskritai solidžių ir patikimų finansinių institucijų investavimo brokeriai patys potencialiems klientams neskambinėja ir investuoti nesiūlo, todėl jei iš tiesų domitės investavimo galimybėmis, kreipkitės į savo banką oficialiai nurodomais kontaktais.

Kai meilė internetu susuka galvas

Dėl savo specifikos bei didesnių potencialių nuostolių ypatingo atidumo reikalauja romantinės sukčių pinklės. Sukčiai iš anksto surenka informaciją apie auką, todėl žino, kuo jis ar ji domisi, ilgai bendrauja, rodo dėmesį, kol auka patiki, kad per nuotolį užgimę abipusiai jausmai tikri.

Vis dėlto niekada gyvai nesutikto žmogaus prašymas pervesti ar paskolinti pinigų yra labai ryškus signalas, kad galite turėti reikalų su sukčiais. Į bet kokias internetu užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai, o ypač, kai kalba pasisuka apie finansus. Būtina paieškoti daugiau informacijos apie savo naująją pažintį internete, palyginti ją su socialinio tinklo paskyroje ar pažinčių svetainėje pateikiamais duomenimis.

Verta interneto erdvėse sutiktam draugui ar draugei pasiūlyti susisiekti telefonu ar vaizdo skambučiu. Tiesioginio kontakto, ypač vaizdo skambučiu, sukčiai vengia, mat gali paaiškėti, kad žmogus socialinio tinklo paskyros nuotraukoje ir vaizdo skambutyje – ne tas pats.

Neteisėta patalpų nuoma užsiėmusiam įmonės faktiniam vadovui ir jo bendrininkui pateikti įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei didelės vertės svetimo turto – per 28 tūkst. eurų – pasisavinimo.

Tyrimo duomenimis, įmonei faktiškai vadovavęs ir sprendimus priiminėjęs vilnietis su Vilniaus miesto savivaldybe dar 2014 metais susitarė, kad bendrovei bus išnuomotos savivaldybei priklausančios patalpos sostinės centrinėje dalyje, iš viso beveik 1700 kv. metrų, kurių 90 proc. įmonė galėjo pernuomoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Sutarties galiojimo pabaigos data – 2019 metų balandis.

Įtariama, kad įmonės veiklai realiai vadovavęs asmuo, žinodamas apie sutarties pabaigą, tyčia neperdavė šių patalpų Vilniaus miesto savivaldybei ir toliau jas neteisėtai nuomojo bei rinko pinigus, neturėdamas tam leidimo.

Savivaldybė ir įmonės faktinis vadovas buvo įsivėlę į civilinius ginčus teisme, tad kai tik teismas nusprendė, kad nuomininkas turi būti iškeldintas, o patalpos perduotos savininkei, faktinis vadovas, įtariama, įmonę su visais įsiskolinimais fiktyviai pardavė kitam asmeniui. Tačiau nuomos veikla ir toliau buvo tęsiama, o abu bendrininkavę asmenys toliau galimai gavo pajamas, kurių niekur neapskaitė. Pareigūnai skaičiuoja, kad įtariamieji galėjo pasisavinti per 28 tūkst. eurų.

Vilniaus mieste, įvairiose su tyrimu susijusiose vietose, buvo atliktos kratos, per kurias rasti įvairūs ikiteisminiam tyrimui svarbūs dokumentai bei kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų, kurių nuosavybės teisė laikinai apribota.

Ikiteisminį tyrimą vykdo FNTT, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą, taip pat už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Įtariama, kad pensinio amžiaus moteris pasisavino daugiau nei 20 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Šiaulių apskrities policijos Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, metu nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės, įsikūrusios Mažeikių rajone, buhalterė pinigus savindavosi, manoma, sau į asmeninę sąskaitą pervesdama įvairias sumas įmonės lėšų. Moteris naudojosi įmonei priklausančio PIN kodų generatoriumi – tokiu būdu atlikdavo pavedimus.

Įmonės vadovei net nekilo įtarimų, kad jos darbuotoja gali taip neatsakingai elgtis. Nusikalstama veika išaiškėjo, kai bendrovės direktorė pradėjo naudoti „SMART ID“ paslaugą ir taip pati prisijungė prie įmonės elektroninės bankininkystės. Peržiūrėjusi sąskaitos išrašą, ji pamatė pasikartojančius pervedimus į buhalterės sąskaitą, kuriai darbo užmokestį įprastai mokėdavo grynaisiais.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji nuo 2011 metų iki 2020 metų spalio kiekvieną kartą sau į sąskaitą persivesdavo nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Moteris savo kaltę pripažįsta, tačiau negali paaiškinti tokio savo elgesio motyvų.

Buvusi buhalterė su įmone yra pasirašę susitarimą, kad pasisavintus svetimus pinigus moteris grąžins į bendrovės banko sąskaitą. Šiuo metu jau yra grąžinta dalis pasisavintų lėšų.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos teismui.

Pasak tarnybos, teismui perduotoje baudžiamojoje byloje verslininkui ir jo tėvui yra pateikti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo bei dokumentų klastojimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jau bankrutavusią degalų prekybos įmonę valdęs asmuo 2017 metais su Latvijos piliečiu susitarė dėl fiktyvaus sandorio, neva latvis suras ir į Lietuvą atgabens tris prabangius automobilius už 240 tūkst. eurų.

FNTT pareigūnai nustatė, kad Latvijos pilietis sutartį pasirašė už simbolinį mokestį ir neketino vykdyti jos įsipareigojimų.

Lietuvoje veikusi įmonė įtraukė sandorį į buhalterinę apskaitą, tačiau latviui pinigai išmokėti nebuvo, nes šią sumą pasisavino direktorius, turėjęs teisę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis.

Teisėsaugos teigimu, tokią pat pinigų pasisavinimo schemą kaltinamasis pritaikė ir motociklų sporto klube, kuriame ėjo faktinio vadovo pareigas.

„2017 metų pabaigoje vėl buvo sudaryta tikrovės neatitinkanti sutartis dėl transporto priemonių įsigijimo su tuo pačiu Latvijos piliečiu, tik šį kartą gerokai didesnei sumai – 614 tūkst. eurų, kurie taip pat buvo pasisavinti“, – rašoma tarnybos pranešime.

FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnų atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad į motociklų sporto klubo, kuriam vadovavo kaltinamojo tėvas, apskaitą nuo 2015 metų buvo įtraukti duomenys apie neva iš Latvijos įmonių įsigytus 54 įvairių modelių, tokių kaip „Yamaha“, „Honda“, „Kawasaki“, „Suzuki“, motociklus, kurių nurodyta vertė – per 352 tūkst. eurų.

Manoma, kad visos įsigijimo sąskaitos ir kvitai buvo suklastoti, pasirašyti paties kaltinamojo, o motociklų VIN kodai įrašyti vienodi arba neatitinkantys tikrovės.

Taip pat nustatyta, kad klubas galėjo fiktyviai įsigyti dviračių, jų detalių ir įrangos už daugiau nei 121 tūkst. eurų, nepagrįstai įtraukti į apskaitą kuro nurašymo aktus, kurių suma siekė per 11 tūkst. eurų ir daugiau kaip  23 tūkst. eurų siekusią paramą.

„Nustatyta, kad 2015–2017 metais ne pagal paskirtį panaudota per 1,1 mln. eurų klubui skirtos paramos lėšų. Dėl klubo ir jo vardu veikusių asmenų nusikalstamų veikų valstybės biudžetui buvo padaryta didelė žala, siekianti beveik 170 tūkst. eurų“, – teigia FNTT.

Šiuo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės beveik 665 tūkst. eurų vertės turtui, beveik 167 tūkst. eurų civilinį ieškinį byloje pateikė Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Tyrimo duomenimis, trys atsakingi viešosios įstaigos, turinčios socialinės įmonės statusą, darbuotojai, siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimas lėšas, pateikė suklastotus duomenis apie įmonės veiklą Užimtumo tarnybai, teikiančiai valstybės paramą socialinėms įmonėms.

Tarnybai pateikti duomenys apie keletą fiktyviai socialinių paslaugų įmonėje įdarbintų darbuotojų, kurių vardu, įtariama, buvo atidaromos sąskaitos bankuose pervesti atlyginimams. Vėliau įtariamieji apgaule pasisavindavo ten pervestas lėšas.

Nustatyta, kad vien tokiu būdu per 2018 ir 2019 metus viešoji įstaiga galėjo apgaule įgyti apie 300 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurios buvo skirtos kompensuoti didžiąją dalį išlaidų darbo užmokesčiui ir tarnybinių automobilių kurui.

Atliktos devynios kratos viešosios įstaigos patalpose ir automobilyje, taip pat trijų įstaigos darbuotojų gyvenamosiose patalpose ir jų asmeniniuose automobiliuose. Per kratas rasti ir paimti reikšmingi tyrimui daiktai bei dokumentai.

Įtarus nusikaltimą, sulaikyti ir apklausti trys asmenys – viešosios įstaigos direktorė, buhalteris ir vadybininkas. Pasibaigus laikino sulaikymo terminui, įtariamieji paleisti. Jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Tyrimą organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.

Įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ direktoriaus pareigas V. Užalinskas ėjo 2009-2014 metais. Vėliau įstaigai oficialiai vadovavo kiti asmenys, tačiau faktiniu vadovu toliau liko ir klubo ūkinę komercinę veiklą kontroliavo bei vykdė V. Užalinskas.

Tyrimo metu buvo tirta įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ 2012-2018 metų ūkinė komercinė veikla. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šiuo laikotarpiu V. Užalinskas. galimai tyčia apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, klastojo dokumentus. Manoma, kad tokiu būdu į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 12 tūkst. 735 eurai mokesčių.

Tyrėjų surinkti duomenys taip pat leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Užalinskas, turėdamas savo žinioje grynuosius įstaigos pinigus, taip turėdamas teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, pasisavino savo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ turtą – 208 tūkst. eurų.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro K. Greiciūno, policijos pareigūnams tiriant šešerių metų įstaigos „Siaurojo geležinkelio klubas“ veiklos laikotarpį, buvo atlikti sudėtingi ir ilgai trunkantys specialistų tyrimai, kruopščiai patikrinta daugybė klubo ūkinės komercinės veiklos dokumentų. Bylos medžiagą sudaro devyni tomai.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonė, teikianti transporto paslaugas tiek Lietuvoje, tiek ir ES šalyse, sudarė darbo sutartis su vairuotojais ekspeditoriais, kuriems pagal pateiktus kasos išlaidų orderius neišmokėjo dalies grynųjų pinigų.

Pasak FNTT, nuo 2013 metų iki dabar vadovaujančias pareigas mažojoje bendrijoje oficialiai eina jos steigėja, kuri kasos pajamų ir išlaidų orderiuose pasirašė kaip kasininkė, nors atliekant procesinius veiksmus buvo gauta duomenų, kad faktiškai šias pareigas atliko jos sutuoktinis, kuris mažojoje bendrijoje formaliai nedirbo.

Išsiaiškinta, kad prieš išvykstant į kiekvieną komandiruotę ar po komandiruotės vairuotojams ekspeditoriams buvo nurodoma pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, tačiau jiems pasirašius, dokumentuose nurodytos grynųjų pinigų sumos nebūdavo išmokamos, tokiu būdu jas pasisavinant.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta padaryta daugiau nei 82 tūkst. eurų žala juridiniam asmeniui. Laikinai apribota teisė į bendra jungtine nuosavybe sutuoktinių valdomą 190 tūkst. eurų vertės turtą.

Byla, kurioje pranešimai apie įtarimą įteikti abiem sutuoktiniams, perduota Kauno apygardos teismui. Tyrimui vadovavo ir jį organizavo Kauno apygardos prokuratūra.