Raštas nieko blogo nežadėjo

„Normalioje šalyje toks bankas turėtų atlyginti nuostolius. O nuostoliai yra ne tik turtiniai, bet ir moraliniai. Tačiau pas mus kitos taisyklės. Ir, pasirodo, jas diktuoja bankai“, – nuoskaudą liejo žmogus.

Vyras į keblią situaciją pateko pirkdamas lengvąjį automobilį. Dėl pirkinio jau kartą važiavo tartis į Marijampolę. Sudaręs preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir su pardavėju sutaręs, kad sandorį užbaigs po dviejų savaičių, šeštadienį, grįžo atgal į pajūrį.

Paskambinęs į banką „Luminor“, kuriame yra nuolat naudojama jo sąskaita, vyras sužinojo, kad momentiniu pavedimu tegalės pervesti tik tūkstantį eurų.

„Turiu sąskaitą ir puikiajame Šiaulių banke. Kadangi dar buvo laiko, raštu užklausiau jo atstovų, ar bus įmanoma savaitgalį, nedarbo dieną, momentiniu būdu pervesti didesnę sumą. Su pardavėju sutarėme susitikti tiesiai Marijampolės „Regitroje“. Galvojau, kad pirkimo–pardavimo sutartį pasirašysime, čia pat padarysiu pavedimą, ir viskas“, – prisiminė vyras.

Iš Šiaulių banko jis gavo atsakymą, kad bet kuriuo metu į bet kurį kitą banką, turintį momentinio pervedimo funkciją, bus galima pervesti iki 100 tūkst. eurų. Svarbu, kad sąskaitoje būtų pakankama suma.

Toks atsakymas nuteikė optimistiškai. Be to, vyras jau prieš porą metų buvo atlikęs momentinį pavedimą iš Šiaulių banko, kai pirko žemės sklypą. Tuomet, pas notarą įteisinant sandorį, sklypo pardavėjo sąskaitoje pinigai atsirado akimirksniu. Jokių trikdžių nebuvo.

Sandoris pakibo ant plauko

Kaip ir buvo planavę, vyrai sutartą šeštadienį susitiko Marijampolės „Regitroje“, užsiregistravo į eilę.

„Laukimo salėje atsiverčiau nešiojamąjį kompiuterį, prisijungiau prie Šiaulių banko ir prie pardavėjo akių padariau momentinį pavedimą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad viskas lyg ir pavyko – šalia sąskaitos atsirado skaičius, reiškiantis būsimąjį likutį, tačiau pinigai nebuvo nuskaičiuoti. Kurį laiką lūkuriavome, jau artėjo mūsų eilė automobilio registracijai. Pradėjo pilti šaltas prakaitas, nes pinigai pardavėjo sąskaitos taip ir nepasiekė. Ką jis apie mane tąsyk pagalvojo, galima tik spėlioti“, – pasakojo vyras.

Pradėjo pilti šaltas prakaitas, nes pinigai pardavėjo sąskaitos taip ir nepasiekė.

Jis teigė kurį laiką įsivaizdavęs save pardavėjo vietoje ir suprato, kad atrodo lyg aferistas, mėginantis „prasukti reikalą“ – užregistruoti automobilį savo vardu, apsimetęs, jog negali sumokėti. Taip dažniausiai elgiasi sukčiai, siekiantys neteisėtai įgyti svetimo turto.

„Du suaugę žmonės niekaip negali elementaraus sandorio užbaigti, būtinai kažkas turi sugadinti nervus. Juk iš anksto išsiunčiau paklausimą bankui, ar galėsiu nedarbo dieną padaryti momentinį pavedimą. Rašė, kad galėsiu, tačiau, pasirodo, negaliu“, – pasakojo vyras.

Pinigai – per kelias sekundes

Kas atsitiko? Šiaulių bankas iš tiesų buvo gavęs šio vyriškio užklausą raštu, ar konkrečią dieną galės atlikti 10 tūkst. eurų sumą viršijantį momentinį mokėjimą.

Šiaulių banko Nuotolinio klientų aptarnavimo centro vadybininkė raštu jam patvirtino, kad jokių problemų nekils.

„Atsakydami informuojame, kad momentinį mokėjimą galėsite atlikti, jei sąskaitoje bus pakankamai lėšų tokio mokėjimo atlikimui bei komisinio mokesčio už kredito pervedimą mokėjimui. Momentinis mokėjimas – tai mokėjimas, kai pinigai gavėją pasiekia per kelias sekundes; momentiniai mokėjimai vykdomi visą parą visus metus be poilsio ir švenčių dienų; pervedama suma negali viršyti 100 tūkst. eurų sumą; lėšų gavėjo bankas turi būti prisijungęs prie momentinių mokėjimų sistemos“, – atsakė banko atstovė.

Laiške klientui paaiškinta, kad momentiniam kredito pervedimui, atliekamam interneto banke ar programėle, taikomas 0,41 euro mokestis.

Gavęs tokį atsakymą, žmogus specialiai iš anksto pervedė reikalingą sumą iš „Luminor“ banko į Šiaulių banke esančią savo sąskaitą, kad galėtų užbaigti sandorį, nes iš „Luminor“ momentiniu būdu galima pervesti tik iki 1 tūkst. eurų.

Pirkinys: savaitgalį automobilį norėjęs pirkti vyras negalėjo atsiskaityti su pardavėju, nes bankas sustabdė momentinį pervedimą iki artimiausios darbo dienos. Evaldo Šemioto nuotr.

„Kam norite pervesti?“

Marijampolėje, matydamas, kad eurai iš sąskaitos vis nenuskaitomi, o ir pardavėjo sąskaitoje jų nėra, čia pat „Regitroje“ telefonu pirkėjas susisiekė su Šiaulių banko klientų aptarnavimo centru.

Atsiliepusi banko darbuotoja pasidomėjo, kam pervedami pinigai: fiziniam ar juridiniam asmeniui. O tada jos paaiškinimas visai pribloškė pirkėją.

„Paaiškėjo, kad jei aš mašiną būčiau pirkęs iš fizinio asmens, pavedimas būtų įvykęs. Mašinos pardavėjas yra įregistravęs mažąją bendriją, tad į įmonės sąskaitą momentinis mokėjimas savaitgaliais ir švenčių dienomis nėra galimas. Esą banko darbuotojas dar turi viską patikrinti, ir pinigai bus pervesti tik pirmadienį iki pietų... Kodėl apie tokią svarbią sąlygą nė puse žodžio neužsiminta banko atsakyme į užklausą?“ – piktinosi vyras.

Vietoj eurų – pavedimo kopija

Per tą laiką, kol mašinos pirkėjas telefonu aiškinosi su banku, „Regitroje“ atėjo pirkėjo ir pardavėjo eilė.

„Atstovėjus tiek laiko, išlaukus, kol „Regitros“ darbuotojai papietaus, nuėjome registruoti automobilio. Bet juk pinigai į pardavėjo sąskaitą taip ir „neįkrito“. Grynaisiais atsiskaityti taip pat negalima – suma viršija 5 tūkst. eurų, o ir kur išsigryninsi, bankai juk savaitgaliais nedirba. Sunku nupasakoti, kaip tą akimirką jaučiausi. Vis dėlto pardavėjas geranoriškai vietoj pinigų paėmė pavedimo kopiją, tik pasamprotavo, kad pavedimą juk paskambinus į banką galima ir sustabdyti“, – kalbėjo žmogus.

Nors mašina buvo registruota pirkėjo vardu, jam teko palikti automobilį Marijampolėje ir vėl atvažiuoti kitą savaitę.

„Esu padorus žmogus, negaliu taip su svetimu daiktu elgtis. Mašinos pardavėjas negavo pinigų, sandoris nebuvo užbaigtas. O kas dėl to kaltas? Gal aš?“ – klausė žmogus.

Pirmadienį, kai bankas atliko momentinį mokėjimą, pirkėjas dar kartą turėjo gaišti laiką – vėl vykti į Marijampolę dabar jau tikrai savo mašinos.

„Be reikalo turėjau važinėti 600 kilometrų. O kas man nuostolius atlygins? Banko atstovės atsakyme raštu net neužsimenama, kad gali kilti trikdžių dėl pavedimo įmonei ar mažajai bendrijai. Kodėl egzistuoja tokia tvarka, kad momentinį pavedimą privačiam asmeniui galima atlikti, o įmonei – ne?“ – klausė vyras.

Momentinis mokėjimas sustabdomas tik išskirtiniais atvejais, kai bankas siekia įsitikinti, kad mokėjimas nepažeidžia tarptautinių sankcijų, arba siekiant apsaugoti kliento lėšas potencialaus sukčiavimo atveju.

Baiminosi pažeisti sankcijas

Šiaulių banko Pardavimų, rinkodaros ir komunikacijos departamento Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė banko vardu atsiprašė kliento.

„Apgailestaujame, kad klientas patyrė nepatogumų. Konkretaus atvejo pakomentuoti negalime dėl banko paslapties, tačiau įprastai momentiniai mokėjimai įvyksta akimirksniu. Momentinis mokėjimas sustabdomas tik išskirtiniais atvejais, kai bankas siekia įsitikinti, kad mokėjimas nepažeidžia tarptautinių sankcijų, arba siekiant apsaugoti kliento lėšas potencialaus sukčiavimo atveju“, – atsakė banko atstovė.

Toks banko paaiškinimas nustebino nepatogumų ir papildomų išlaidų patyrusį vyrą.

„Bankas, siekdamas apsaugoti kliento lėšas, padaro jam tiesioginės žalos. Ar čia viskas normalu? Pirmiausia, jei banko klausiama, galėtų būti atsakyta išsamiai. Laikykitės tų sankcijų, viskas puiku, bet praneškite, kad šeštadienį, ponai, nedirbsite, o mano pavedimą mažajai bendrijai tikrinsite tik pirmadienį“, – širdo vyras.

„Sustabdymas nereiškia, kad operacija yra neteisėta – tiesiog jos įvertinimui reikia daugiau laiko ar informacijos. Svarbu paminėti ir tai, kad vykdyti operacijų stebėseną privalo tiek mokėtojo, tiek gavėjo bankas, todėl operaciją sustabdyti gali abiejų sandorio šalių bankai“, – aiškino M. Rožytė.

Viskas dėl klientų patogumo

Pirkėjas įsitikinęs, kad jei į iš anksto siųstą užklausą banko darbuotoja būtų atsakiusi išsamiai, jis nebūtų likęs kvailio vietoje.

„Iš vakaro būčiau daręs pavedimą pardavėjui. Tačiau įsivaizduokime, jei kas nors man būtų atsitikę pakeliui iš pajūrio į Marijampolę? Avarija ar mirtis. O pinigai pervesti. Ką tuomet daryti? Juk pirkimo sutartis dar nebuvo pasirašyta“, – pastebėjo banko klientas.

„Labai retais atvejais pasitaiko ir sisteminių trukdžių mokėjimo grandinėje, kai mokėjimas negali būti sėkmingai įvykdytas per momentinių mokėjimų sistemą. Tokiu atveju dėl klientų patogumo mokėjimas tampa paprastu mokėjimu ir įvykdomas artimiausią darbo dieną“, – paaiškino banko atstovė.

Per pastaruosius devynis šių metų mėnesius pranešimų skaičius išaugo 20 kartų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat, palyginus su praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais, stebimas beveik tris kartus išaugęs prašymų stabdyti pinigines operacijas skaičius.

Kaip ir ankstesniais periodais, daugiausia pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas Tarnyba gavo iš elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigų, tai sudarė 95 proc. visų per šį laikotarpį gautų pranešimų.

Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas, gautų iš virtualiųjų valiutų keityklų operatorių, skaičius augo 1,2 karto, lyginant su praėjusių metų  tuo pačiu laikotarpiu. Įmonių, teikiančių grynųjų pinigų perlaidų paslaugas, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius per šiuos metus paaugo 2,4 karto, palyginus su 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesiais. Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) gauta 1,6 karto daugiau pranešimų nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

„FNTT įdiegus rizikų vertinimo sistemą, kuri pagal nustatytus kriterijus atrenka didesnę riziką turinčius pranešimus, į užsienio FŽP išsiųsta beveik 4 tūkst. pranešimų apie užsienio piliečių ar kitų subjektų atliktas įtartinas pinigines operacijas. Palyginus su gaunamų pranešimų skaičiumi – tai tik nedidelė dalis, todėl investuoti į išmanius sprendimus būtina ir toliau, norint užtikrinti kokybišką pinigų plovimo prevenciją Lietuvoje“, – sako FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Anot A. Mikulskio, ypač ryškus prašymų stabdyti pinigines operacijas, kuriuos siunčia ikiteisminius tyrimus vykdantys FNTT padaliniai, užsienio FŽP, Lietuvos policija, skaičiaus padidėjimas – beveik trys kartai, palyginus su praėjusių metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Toks augimas yra susijęs su itin suaktyvėjusiu investiciniu, telefoniniu ir kitokio tipo sukčiavimu, kai iš žmonių ar įmonių išviliotus pinigus nusikaltėliai akimirksniu bando pervesti į sąskaitas užsienio finansų įstaigose. Pareigūnai skaičiuoja, kad per 9 mėn. iš viso gauta prašymų  sustabdyti operacijas, kurių bendra suma siekia beveik 11 mln. eurų. Po FNTT ekspertų analizės, aptikus nusikalstamų veikų požymių, daugiau nei pernai pranešimų tolesniam tyrimui perduota Lietuvos policijai, kitiems FNTT padaliniams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms.

Per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius, palyginus su praėjusiais metais, gauta šiek tiek daugiau pranešimų apie stabdytas įtartinas pinigines operacijas Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientų sąskaitose. Bendra per šį laikotarpį sustabdytų lėšų suma siekia per 32 mln. eurų, pernai tuo pačiu metu ši suma siekė 29 mln. eurų.

Vykdomi rinkos dalyvių patikrinimai

Šiais metais suformuotas FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyrius jau ketvirtą mėnesį vykdo rinkoje veikiančių įpareigotųjų subjektų neplaninius patikrinimus.

Patikrinus 21 subjektą, nustatyta 12 galimų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimo atvejų. Išryškėjo tendencija, kad tikrinti subjektai neteikia informacijos FNTT apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų, netaiko pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių.

Pastebėta, kad būtent informacijos neteikimas FNTT yra vienas šiurkščiausių įstatymo pažeidimų, kadangi tokiu atveju nei įtartini sandoriai, nei klientų atsiskaitymai grynaisiais pinigais stambiomis sumomis nėra prevenciškai išanalizuojami FNTT pareigūnų. Patikrinimų metu nustatytus duomenis toliau nagrinės FNTT PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija ir spręs dėl proporcingų poveikio priemonių skyrimo.

Tuo metu palyginamuoju laikotarpiu bendras gyventojų prisijungimų prie interneto banko skaičius išaugo apie 20 proc.

„Gyventojų skaitmeninių finansų įrankių naudojimas nuosekliai augo ir prieš karantiną, o kovo ir balandžio mėnesiais stebėjome dar didesnį šuolį. Įvesti fizinės veiklos ribojimai paskatino gyventojus rinktis skaitmenines alternatyvas. Todėl smarkiai išaugo apsipirkimai internetu ir su tuo susiję mokėjimai“, – banko pranešime sako „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Anot jos, gyventojai per interneto banką kur kas aktyviau jungėsi ir prie įvairių elektroninių valstybės ar kitų įmonių paslaugų.

Šią išmaniąją paslaugą klientai galės išbandyti kitais metais - ją teikti ketina trys bankai, per kuriuos vykdoma pusė visų mokėjimų Lietuvoje.

„Lietuvos banko specialistų sukurta paslauga leis gyventojams pervesti pinigus tarp skirtingų bankų vienu telefono mygtuko paspaudimu per kelias sekundes, nesirūpinant nei gavėjo sąskaitos numeriu, nei kurio banko klientas jis yra. Esame pasirengę šią paslaugą teikti visiems to pageidaujantiems mokėjimo paslaugų rinkos dalyviams“, - pranešime sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Bankų sąskaitos ir telefonų numerių susiejimo sistema leidžia susieti savo banko sąskaitos numerį (IBAN) su telefono numeriu ar elektroninio pašto adresu ir atlikti mokėjimo pavedimus tarp skirtingų bankų tiesiog pasirinkus gavėją iš kontaktų sąrašo mobiliajame telefone.

Dėl banko sąskaitos ir telefono numerio susiejimo paslaugos teikimo Lietuvos bankas jau pasirašė sutartis su SEB banku, Šiaulių banku ir Luminor Bank. Vieni bankai naująją paslaugą planuoja pradėti teikti iki 2019 m. vidurio, kiti - antrojoje metų pusėje.

Lietuvos banko sukurta sąskaitos susiejimo su telefono numeriu paslauga leis sparčiau plėstis mokėjimų sistemai šalyje ir spartins momentinių mobiliųjų mokėjimų, alternatyvos įprastiems mokėjimams ir atsiskaitymams grynaisiais pinigais, plėtrą. Mobilieji mokėjimai šiuo metu yra ypač paplitę Skandinavijos valstybėse: Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje.

Grasina parodyti visiems

Anglų kalba parašytas elektroninis laiškas, prieš kelias dienas pasiekęs klaipėdietį, pranešė solidžiam vyrui, kad jo siuntėjas per kompiuterio kamerą užfiksavo, kaip, naršydamas pornografinėje interneto svetainėje, lietuvis esą masturbavosi.

Visa tai neva užfiksuota įsilaužėlio, kuris tikino ne tik galintis jį stebėti sėdintį priešais kompiuterio monitorių, bet ir žinantis visus šio žmogaus asmeninius duomenis, kontaktus ir net draugų sąrašus.

Po tokios bauginamos įžangos seka pasiūlymas.

"Jūs galite rinktis iš dviejų variantų: mokate man 615 JAV dolerių bitkoinais (kaip jų įsigyti sužinosite iš google) arba išsiųsiu filmą su jūsų atvaizdu visiems jūsų giminėms ir draugams. Tai bus didžiulė gėda, sugriausianti jūsų gyvenimą", – pagrasino laiško autorius.

Toliau nurodoma virtualios bitkoinų piniginės nuoroda – 34 mažųjų ir didžiųjų raidžių bei skaičių kombinacija.

Toliau tas pats asmuo patikino, kad, vos pinigai jį pasieks, visa privati informacija bus automatiškai pašalinta. Reikalavimams įgyvendinti duodamos 24 valandos ir pranešama, kad laikas jau skaičiuojamas, nes adresatas laišką perskaitė.

Slaptažodžiai skiriasi

Po kelių dienų tas pats klaipėdietis gavo dar vieną panašų laišką. Iš pradžių gavėjas net pamanė, kad jam vėl rašo tas pats siuntėjas.

"Esu programuotojas, kuris nulaužė jūsų elektroninio pašto paskyrą maždaug prieš pusmetį. Jūs lankėtės nesaugioje svetainėje, ir aš jus užfiksavau tai darantį. Jūs galite pakeisti savo slaptažodį, o gal net jau padarėte tai, bet tai neturi reikšmės, mano programa įveikia tokias kliūtis. Nebandykite su manimi susisiekti, tai neįmanoma, siunčiu jums laišką iš jūsų paties e. pašto", – tikino laiško siuntėjas.

Jis tvirtino įdiegęs kenkėjišką kodą, todėl galintis šnipinėti adresatą, nepaisant jo bandymų apsisaugoti.

Klaipėdietis esąs ne vienintelė jo auka, paprastai jis įsilaužia į kompiuterį ir reikalauja išpirkos, tačiau šį kartą jį nustebino, kad klaipėdietis dažnai lankosi pornografinėse svetainėse.

"Esu šokiruotas jūsų fantazijos. Oho! Niekada nesu matęs nieko panašaus. Nė nežinojau, kad tai gali būti taip stulbinamai įdomu. Kai jūs išdykavote naršydamas intymiose svetainėse (žinote, ką turiu omeny!), aš pasinaudojau jūsų įrenginio kamera ir padariau kelias nuotraukas, o po to susiejau jas su jūsų naršytos svetainės turiniu. Bus smagu, kai žmonės, kurių kontaktus jūs turite, tai pamatys. O jei dar jūsų giminaičiai! Tikiu, kad jūs to nenorite. Aš tikrai nenorėčiau… Nepadarysiu to, jei sumokėsite man nedidelę sumą. Manau, 880 JAV dolerių yra ne per daug už tai! Priimsiu tik bitkoinus", – dėstė nepažįstamasis.

Toliau, kaip ir pirmuoju atveju, nurodyta, kaip nupirkti virtualiųjų pinigų ir pareikalauta juos sumokėti per dvi dienas.

Vėliau eina įspėjimas, kad nepaklusus nepadoraus adresato elgesio vaizdus pamatys visi jo artimieji. Sukliudyti tam esą neįmanoma, nes po 48 val. šio žmogaus kompiuteris "užlūš", jokios antivirusinės sistemos jam tikrai nepadės.

Laiško gale klaipėdietis perskaitė "nuoširdų" patarimą nesinaudoti nesaugiomis svetainėmis.

Pataria nepanikuoti

Pasirodo, panašūs elektroniniai laiškai plaukia į viso pasaulio valstybių gyventojų elektroninius paštus. Skirtumas tik tas, kad iš vakariečių reikalauta suma buvo didesnė – 2,9 tūkst. eurų.

Tikėtina, kad sukčiams tikrai pavyko nulaužti forumą ir sužinoti adresato prisijungimo slaptažodį, kurį jis galėjo būti naudojęs prieš kelerius metus.

Užsienio spauda jau skelbė apie šiuos laiškus ir svarstė, kad iš daugybės gavusiųjų šiuos laiškus gali atsirasti keli dėl šventos ramybės pasiryžę sumokėti reikalaujamą sumą.

Kur kas labiau jaudina klausimas, ar šie sukčiai nežino mokėjimų slaptažodžių.

Tyrimai parodė, kad minėtų laiškų autoriai paprastai sužino tik pačius paprasčiausius slaptažodžius, naudotus galbūt net prieš dešimtmetį, ir visiškai nebūtinai naršant suaugusiesiems skirtas svetaines. Užsienio ekspertai tikina, kad bankinių operacijų slapti duomenys jiems neprieinami.

Ilgą laiką nekeitę savo slaptažodžių žmonės gali jaustis esą nesaugūs, ypač jeigu vis dar naudojasi šantažuotojų paminėtu slaptažodžiu.

Paprastai slaptažodžių pakeitimas yra puikus saugumo garantas.

Teigiama, kad "Microsoft" sustabdė vienos bitkoinų piniginės veikimą.

Užsienio spauda, kaip ir Klaipėdos policijos pareigūnai, pataria nepanikuoti ir sukčiams nemokėti.

Nauja sukčiavimo banga nuvilnijo šių metų liepos mėnesį. Nusitaikytas aukas sukčiai gąsdina atskleisdami jų kažkada naudotą slaptažodį.

Teigiama, kad dėl sistemos netvirtumo "Yahoo", "eBay", "Sony", "PlayStation" ir kitų kompanijų slaptažodžiai galėjo tapti pasiekiami nusikaltėliams. Šie duomenys tapo savotišku įsilaužėlių paieškų objektu.

Jau yra sukurta apgavikų duomenų bazė, kurioje sukčių laiškus gavę žmonės skelbia atsiųstų laiškų tekstus ir bitkoinų piniginių kodus. Taip galima įsitikinti, pavyzdžiui, kiek tokių laiškų išsiųsta su nurodytu kodu spalio 26 d.

Sugundo palikimu

Apgavikai vis gudrėja, ieško būdų paveikti žmonių jausmus, kad jie dosniau atvertų savo pinigines.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dėl aprašyto apgavystės būdo iš Vakarų Lietuvos gyventojų skundų dar negavo, apie panašų sukčiavimo būdą buvo tik girdėję.

Šios valdybos Pirmojo skyriaus viršininkas Jurijus Domnėnko, sulaukus tokių šantažuojamų laiškų, pataria elgtis taip pat, kaip gavus pranešimą apie milžinišką paveldėjimą už Atlanto.

"Nepaisant to, kad laiškai apie milijoninį palikimą mažai panašūs į tiesą, yra buvę atvejų, kai žmonės susigundydavo mistiniais turtais ir sumokėdavo kelis šimtus ar net tūkstančius eurų menamo draudimo ar mokesčių, tikėdamiesi gauti milijonus", – pasakojo pareigūnas.

Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai lietuviams pranešama, kad jų vardu užsienio banke atidaryta sąskaita, bet bankas užsidaro, todėl ragina sąskaitos savininką pasiimti pinigus.

Vienintelė sąlyga – sumokėti kelių šimtų eurų draudimo sumą. Tokie laiškai gyventojus dažniausiai pasiekia rusų kalba. Tad nenuostabu, kad už šios apgavystės labiau užkimba garbaus amžiaus rusakalbiai žmonės.

Moko investuoti

Dar viena apgavysčių forma – mokymas investuoti. Užtenka prisijungti prie internetinės banko sąskaitos, kai užuot investavę pinigus nukentėjusieji praranda viską, ką turėję.

Tokių žmonių yra labai daug net Klaipėdoje.

"Schema visada paprasta – žmonės viliojami laimėti ar uždirbti labai daug pinigų, būdai apgauti tokius lengvatikius – patys įvairiausi. Siūloma padėti tam tikrą sumą ir po poros savaičių pasiimti keliskart didesnę. Siekdamas lengvo pelno, jis viską padaro, paspaudžia visus mygtukus, o po mėnesio, nesulaukęs žadėto pelno, skambina, iš pašnekovo sulaukia daugybės atsiprašymų, esą pinigai jo nepasiekė todėl, kad vis dar nesumokėjo draudimo arba mokesčio kažkokiam tarpininkui. Paskui prisimenama dar kokia nors prievolė. Taip iš godaus žmogaus išmelžiama dar daugiau pinigų, kol galiausiai paaiškėja, kad jis ne tik neuždirbs, bet ir praras turėtus eurus. Tokių žmonių yra labai daug net Klaipėdoje", – tikino J.Domnėnko.

Kai policininkai išsiaiškina, kad mulkintojai gyvena Afrikoje, šių duomenų nėra kaip pateikti šio žemyno valstybių pareigūnams.

Būta atvejo, kai raginamas investuoti pinigus klaipėdietis pasidavė gundymui, tikėdamasis, jog jo pinigai užaugins didesnę sumą, kol pagaliau suprato, kad reikalas kvepia apgavyste.

Tada, norėdamas atgauti bet jau savo indėlį, jis paprašė pareigūnų pagalbos. Paaiškėjo, kad sukčius reziduoja Vokietijoje. Jis apsimetė tarpininku, padedančiu sėkmingai investuoti pinigus.

Mulkina parduodančiuosius

Apgavysčių būta ir su mokėjimais per "Paypal" sistemą. Schema paprasta – žmogus internetu nori parduoti savo daiktą. Menamas pirkėjas praneša elektroniniu laišku, kad tą daiktą pirks.

Staiga pardavėjas gauna žinią, kad esą apsirikęs pirkėjas per šią mokėjimo sistemą jam pervedė dvigubai didesnę sumą ir prašo per "Western Union" grąžinti ne visą permokėtą sumą, bet pusę, kiti pinigai būsią kompensacija už vargą.

Kai daikto pardavėjas perveda minėtą sumą, sužino, kad visa jam turėjusi tekti suma dingo, nes atsiųsti per "Paypal" pinigai jau grąžinti siuntėjui. Tokių atvejų būta labai daug.

Apgavikai suka galvas, kuria melagysčių schemas, o jų aukomis tampa ne tik patiklūs neišmanėliai. Kuo toliau, tuo dažniau apgaunami ir informacines technologijas gerai išmanantys bei užsienio kalbas mokantys žmonės.

Lietuvos banko iniciatyvą sukurti bankų sąskaitos ir telefono numerių susiejimo sistemą aktyviai palaiko trys šalies komerciniai bankai, kurie ketina naudotis šia centrinio banko plėtojama paslauga.

„Šiuolaikiniai mokėjimai kone masiškai migruoja į mobilųjį telefoną - būtent telefono aparatas daugeliui iš mūsų jau netolimoje ateityje pakeis įprastą piniginę. Plėtodami Lietuvos banko mokėjimo sistemą „CENTROlink“ ir su ja susijusią infrastruktūrą, siekiame, kad ir mūsų šalyje kuo daugiau vartotojų turėtų galimybę telefonu atsiskaityti patogiai ir greitai už mažiausią įmanomą kainą“, - sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Susiejęs banko sąskaitos ir telefono numerį, vartotojas mokėjimus galės atlikti telefonu mokėjimo paslaugų teikėjo mobiliojoje programėlėje pasirinkęs gavėją iš savo telefono kontaktų sąrašo arba suvedęs lėšų gavėjo telefono numerį. Sąskaitos numerio suvesti nebereikės. Šia paslauga galės naudotis mokėjimo paslaugų teikėjų klientai, davę sutikimą susieti savo telefono numerį su banko sąskaita.

Lietuvos bankas jau pasirašė pirmąsias sutartis dėl banko sąskaitos ir telefono numerio susiejimo sistemos naudojimo su trimis šalies komerciniais bankais, per kuriuos vykdoma beveik pusė visų mokėjimų Lietuvoje.

„Sveikiname telefono ir sąskaitos numerių susiejimo paslaugą įsipareigojusius plėtoti mokėjimo paslaugų teikėjus ir raginame prisijungti kitus Lietuvos bei užsienio šalių bankus, kredito unijas, mokėjimo ir el. pinigų įstaigas ir savo klientams pasiūlyti itin patogią paslaugą“, - sako M. Jurgilas.

Anot jo, įsipareigojimas bendrai plėtoti paslaugą leis šią paslaugą pasiūlyti didesniam skaičiui vartotojų, be to, ja galės naudotis skirtingų mokėjimo paslaugų teikėjų klientai. Tokia paslauga ypač reikalinga momentiniams mokėjimams, kurių proveržio galima tikėtis dar šiais metais. Mokėjimo sistema „CENTROlink“ ja besinaudojantiems mokėjimo paslaugų teikėjams leidžia savo klientams pasiūlyti itin greitus momentinius mokėjimus 24 valandas per parą ištisus metus be poilsio ir švenčių dienų. Dabar tik nuo pačių bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimo priklausys, kada jie šiuos itin greitus ir patogius mokėjimus pasiūlys savo klientams.

Mokėjimo sistema „CENTROlink“ sparčiai auga - vien pirmą šių metų pusmetį atlikta 8,625 mln. operacijų, t. y. 52 proc. daugiau nei pernai atitinkamu metu, jų vertė išaugo 34 proc. - iki 23,5 mlrd. Eur. „CENTROlink“ paslaugomis naudojasi keliasdešimt mokėjimo paslaugų teikėjų - bankų, kredito unijų ir per Lietuvos banko infrastruktūrą prieigą turinčių šalies ir užsienio nebankinio sektoriaus dalyvių - mokėjimo ir el. pinigų įstaigų. „CENTROlink“ teikia plačiausią Baltijos ir Šiaurės šalių regione bendros mokėjimų eurais erdvės - SEPA - paslaugų spektrą, įskaitant ir momentinius mokėjimus bei tiesioginį debetą.

2 iš 3 apklaustųjų tikisi, kad per ateinančius penkerius metus tradicines pinigines visiškai pakeis išmanieji telefonai ir juose naudojamos finansinių paslaugų programėlės.

Pervesti paprasčiau nei perduoti grynais

„Parduotuvėse grynuosius pinigus jau prieš kurį laiką nustelbė mokėjimo kortelės. Šiuo metu stebime pokytį, kuomet perduodami pinigus tarpusavyje žmonės vis dažniau renkasi nebe grynuosius pinigus, bet elektroninius pervedimus. Ypatingai ši tendencija ryški jaunesnių gyventojų elgsenoje. Apie 60 proc. 18-35 m. amžiaus gyventojų, norėdami draugui ar šeimos nariui perduoti 20 eurų, rinktųsi elektroninį pervedimą – pasinaudotų interneto arba mobiliąja bankininkyste“, – apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Loreta Lapinskaitė.

Išmanieji vejasi kompiuterius

Lyginant mobiliąją ir interneto bankininkystę, dauguma gyventojų kasdienių finansų valdymui vis dar renkasi interneto bankininkystę. Remiantis apklausos rezultatais, situacijoje, kuomet artimam žmogui reikia pervesti 20 eurų, didesnė dalis tą padarytų kompiuteriu. Išmanųjį telefoną pinigų pervedimui dažniausiai pasitelktų jaunimas iki 25 m. – ketvirtadalis jų pinigus kitam žmogui nusiųstų vos gavę prašymą, nes rinktųsi naudotis išmaniajame telefone esančia finansinių paslaugų programėle.

„Matome, kad jaunimo amžiaus grupėje pervedimai išmaniuoju telefonu populiarėja itin sparčiai, ir manome, kad ši tendencija tik ryškės. Naujoji karta užaugo su išmaniaisiais telefonais ir yra įpratę viską daryti čia ir dabar naudodamiesi mobiliuoju įrenginiu“, – sako L. Lapinskaitė. Tuo metu prioritetą gryniesiems pinigams vis dar teikia gyventojai, kurių amžius nuo 56 metų ir daugiau. 86 proc. jų net ir nedidelę sumą draugams ar artimiesiems perduotų grynaisiais.

Nežino visų galimybių

Komentuodama apklausos rezultatus banko atstovė pastebi, kad dalis žmonių pinigų pervedimus vis dar įsivaizduoja taip, tarsi tai būtų sudėtingas ir laikui imlus procesas. 75 proc. visų apklaustųjų vis dar įsitikinę, kad norint pervesti pinigų yra būtina prisėsti prie kompiuterio. Net 85 proc. apklaustųjų teigė, kad kasdienėje situacijoje pervesti pinigų pavyks ne visada, nes tam būtina žinoti kito žmogaus sąskaitos numerį.

„Įdomu tai, kad galimybė pervesti pinigų nežinant žmogaus sąskaitos numerio nėra naujiena – tai jau galima padaryti keliais telefono mygtukų paspaudimais. Vadinasi, žmonėms tereikia pakeisti įsivaizdavimą apie elektroninių pervedimų galimybes ir pokytis turėtų įvykti pakankamai greitai“ – komentuoja  L. Lapinskaitė.

Per dieną išmaniąja programėle – beveik 1,5 mln. eurų

Šio banko klientai jau kelerius metus naudojasi banko programėlės funkcija, leidžiančia išsiųsti draugui SMS žinute, „Facebook“ pranešimu ar el. paštu prašymą pervesti konkrečią sumą pinigų. Tokį prašymą gavusiam draugui tereikia paspausti nuorodą ir patvirtinti pervedimą. Sąskaitos numerio ir kitų gavėjo duomenų suvedinėti nereikia.

Naudodamiesi šia programėle per mėnesį gyventojai atlieka pervedimų, kurių bendra suma sudaro daugiau nei 42 mln. eurų. Tokių pervedimų skaičius per metus yra šoktelėjęs net 110 procentų.  L. Lapinskaitės teigimu, tokiam augimui įtakos turėjo ir nauja išmani klientų identifikavimo priemonė „Smart-ID“, kurią ypač pamėgo mobiliosios bankininkystės naudotojai.

Po 5 metų piniginių nebereikės?

Pasak Klientų aptarnavimo tarnybos vadovės, nepaisant sentimentų gryniesiems pinigams, šalies gyventojai pripažįsta augantį mobiliosios bankininkystės populiarumą ir pritaria, kad po kelerių metų išmaniajame telefone esančios programėlės leis visiškai atsisakyti tradicinių piniginių. 28 proc. apklaustųjų mano, kad šis pokytis įvyks per artimiausius 2 metus, o 32 proc. galvoja, kad tam prireiks iki penkerių metų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklausti 1009 respondentai, šių metų liepos mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“.

Norint pervesti iki 30 eurų, papildomų slaptažodžių nereikia, o jeigu gavėjas taip pat naudojasi programėle, užtenka tik turėti jo telefono numerį. Beveik penktadalis operacijų atliekama būtent tokiu būdu − tarp programėlės naudotojų, kurie pasirenkami iš telefono kontaktų sąrašo.

Programėle gyventojai taip pat aktyviai naudojasi ir pervesdami pinigus iš vienų savo sąskaitų į kitas. Šios operacijos sudaro trečdalį visų pervedimo operacijų. 40 proc. pervedimų atliekama programėlės naudotojui pačiam įvedus lėšų gavėjo sąskaitos numerį. Daugelis įmokų įskaitomos akimirksniu, nes pinigai pervedami į sąskaitas tame pačiame banke.

„Mobiliosios programėlės naudotojų daugėja greičiau negu interneto banko. Ką iki tol gyventojai atlikdavo telefonu prisijungę prie savo interneto banko, tą jie sėkmingai ir kur kas efektyviau atlieka naudodamiesi mobiliąja banko programėle. Banko klientams tapo daug paprasčiau atlikti pervedimus ir papildyti savo mokėjimo kortelės sąskaitą lėšomis iš kitos turimos sąskaitos. Tokio tipo operacijas naudojantis mobiliąja programėle galima atlikti vos keliais paspaudimais“, − pabrėžia Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pervedimai, kurių suma neviršija 30 eurų, sudaro 61 proc. visų SEB banko klientų mobiliąja programėle atliekamų mokėjimo operacijų. Joms atlikti nereikia jokių papildomų slaptažodžių, pakanka tik jungiantis prie programėlės įvesti savo sugalvotą keturių skaitmenų PIN kodą. Sąskaitos likutį taip pat galima pasitikrinti neįvedant papildomų kodų. Pervedant daugiau negu 30 eurų, mokėjimo operaciją reikia patvirtinti tomis pačiomis priemonėmis, kurios naudojamos ir tvirtinant mokėjimo nurodymą interneto banke. Dėl papildomo saugumo kartą per mėnesį prie programėlės prašoma prisijungti įprasta atpažinimo priemone („Smart-ID“, mobiliuoju parašu, slaptažodžių kodų generatoriumi, slaptažodžių kodų kortele).

„Programėle ypač paprasta pasidalinti nedidelės vertės bendras išlaidas, tarkime, grąžinti draugui pinigus už bilietus į kiną ar bendrus pietus. Taip smulkiuosius pinigus kišenėje keičia mobilioji programėlė telefone. Be to, ja ne tik patogu atsiskaityti mažomis sumomis, bet ir priminti savo artimiesiems, draugams ar pažįstamiems apie dar nepervestus pinigus. Prašymas, siunčiamas kitam programėlės naudotojui pervesti konkrečią sumą, yra populiaresnis tarp tėvų, jų paauglių vaikų ar draugų“, − sako SEB banko atstovas.

Atnaujintą mobiliąją programėlę SEB bankas pristatė šių metų pradžioje. Ji kuriama bandomojo produkto metodu (angl. minimum viable product) − bankas ją nuolat atnaujina, rinkdamas ir analizuodamas klientų atsiliepimus. Pavyzdžiui, atsižvelgus į klientų pasiūlymus, buvo įdiegta nauja funkcija − gavėjas ar mokėjimo ruošinys surandamas automatiškai gavėjo laukelyje įvedus dvi pirmąsias vardo arba įmonės pavadinimo raides.

Naudojantis programėle galima rasti ir ruošinius, kuriuos klientas yra susikūręs savo interneto banke, ir gavėjus, kuriems bent kartą per pastarąjį pusmetį buvo pervesti pinigai. Ją galima atsisiųsti nemokamai iš „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvių.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvą pasiekė 1,33 mlrd. litų asmenų pervedimų, arba 37,1 proc. daugiau nei prieš metus, kai pervedimai buvo 0,97 mlrd. litų.

"Lietuvos rytas" rašo, kad jeigu emigrantai ir toliau tokiu tempu siųs pinigus į Lietuvą, tikėtina, kad šiais metais bus viršytas praėjusių metų rekordas - 5,3 mlrd. litų, arba daugiau nei "Maxima" prekybos tinklo apyvarta.

Pinigų perlaidomis užsiimančios bendrovės yra pastebėjusios, kad Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir kitur gyvenantys emigrantai šiais metais kur kas aktyvesni. Didesni atlyginimai, geresni darbai, atpigusios perlaidos - tai pagrindinės priežastys, kodėl siunčiama vis daugiau pinigų.

"Tai atitinka augimą, kurįmatome iš emigrantų pervedimų", - sakė Didžiojoje Britanijoje veikiančios perlaidų bendrovės "TransferGo" vadovas Daumantas Dvilinskas.

Jis teigė, kad perlaidų skaičius kas mėnesį didėja 20-30 procentų.