Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas: už buvo 107 Seimo nariai, prieš – du, o 10 susilaikė.

Finansų įstaigos, jei joms kiltų įtarimų, turės keistis informacija apie klientus ir jų atstovus, naudos gavėjus, įmonių ir jų vadovų pinigines operacijas ar sandorius. Informacijos keitimosi tvarką nustatys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Seimas, be to, išplėtė asmenų, kuriems bus taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, ratą – jų neatitinkantys žmonės negalės dalyvauti kai kurių įmonių, pavyzdžiui, lošimų organizatorių valdyme. Šiuos reikalavimus turės atitikti ir pastarųjų įmonių samdomi žmonės bei įmonės, taip pat valiutų keitimo specialistai, nekilnojamojo turto agentai, mokesčių konsultantai, apskaitininkai.

Seimas įpareigojo virtualiųjų valiutų keityklas ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius minimalų – 125 tūkst. eurų įstatinį kapitalą išlaikyti per visą veiklos laiką. 

Priežiūros institucijos galės stabdyti pažeidėjų veiklą.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė tokioms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių lydinčiųjų pataisoms: už balsavo 100 parlamentarų, vienas buvo prieš, o aštuoni susilaikė.

Priėmus pakeitimus, į griežtesnę pinigų plovimo prevenciją būtų įtraukta daugiau žmonių ir įmonių, virtualiųjų valiutų keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai minimalų – 125 tūkst. eurų įstatinį kapitalą turėtų išlaikyti per visą veiklos laiką.

Konservatoriaus Viliaus Semeškos teigimu, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) valiutų sektorių vadina vienu rizikingiausių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje.

Praktikoje išryškėjo atvejų, kada lošimų organizatoriai (...) sutarčių pagrindu pasitelkia kitus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems nėra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (...)

 

„Vertinant sektoriaus keliamą riziką ir aplaidų požiūrį, į šiuo metu nustatytų reikalavimų laikymąsi netgi tokių paprastų pareigų, kaip nustatytos informacijos pateikimas priežiūros institucijai nevykdymą, rodo sektoriuje paplitusį polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų“, – prieš balsavimą kalbėjo V. Semeška.

Pasak jo, pataisomis siekiama nustatyti griežtesnius reikalavimus valiutų keitėjams, sudaryti galimybę finansų įstaigoms keistis informacija, kai kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. 

„Keitimasis informacija tarp finansinių įstaigų yra vienas iš kertinių, gerai veikiančių pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos sistemos sudedamųjų dalių“, – tvirtino V. Semeška.

Projektais taip pat siūloma išplėsti asmenų, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, skaičių – jų neatitinkantys žmonės negalėtų dalyvauti lošimų organizatorių valdyme.

Lošimų organizatoriams siūloma nustatyti prievolę apie akcininkų ar valdybos narių planuojamus pasikeitimus informuoti Lošimų priežiūros tarnybą.

Seimas pritarė finansų ministrės Gintarės Skaistės ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimą atitiktų ir lošimų organizatorių samdomi žmonės bei įmonės.

„Praktikoje išryškėjo atvejų, kada lošimų organizatoriai (...) sutarčių pagrindu pasitelkia kitus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems nėra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, tai norime siekti suvienodinti sąlygas, kad visi tie, kam yra sutartimis pavedama vykdyti vienokias ar kitokias lošimų organizatoriaus funkcijas, galiotų tie patys principai ir tie patys  reikalavimai“, –  tvirtino M. Lingė.  

Tokie reikalavimai būtų taikomi nekilnojamojo turto agentams, mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams.

Aukštas pareigas ėjęs valstybės tarnautojas trečiadienį stojo prieš Vilniaus apygardos teismą dėl kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Per posėdį jis teigė, kad pilnai pripažįsta visus jam pareikštus kaltinimus.

Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš.

„Nepateisinami veiksmai, labai gailiuosi dėl to. Kai darai tokią veiklą, nesusimąstai, kad blogai darai, nesusimąstai apie pasekmes, kad nėra kelio atgal. Tokio elgesio priežastis – geresnio gyvenimo troškimas – lengviau paprasčiau ir pasekmių nesuvokimas, pradedant šeimos sugriautu gyvenimu, kaltės jausmu prieš vaikus ir tėvus. Jie tokio elgesio nepateisino ir neauklėjo taip. Draugų netektys, labai sunku iš tikrųjų“, – sakė G. Pridotkas.

Jis sakė suprantąs įvykdęs sunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

„Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš“, – sakė kaltinamasis.

Jis prokurorui Vytautui Kukaičiui pripažino nemanęs, kad bus sulaikytas. Kaltinamasis sakė besitikintis kuo mažesnės bausmės.

Byla bus nagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka

Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis šią baudžiamąją bylą teismui perdavė su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes G. Pridotkas pripažino kaltę, o teisme atsakė į teisėjo ir prokuroro klausimus, detaliai paaiškino situaciją.

Kai asmuo pripažįsta kaltę, jis gali gauti trečdaliu mažesnę bausmę, nei už tokią nusikalstamą veiką numato įstatymas. Pavyzdžiui, už kyšininkavimą G. Pridotkui gresia laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

G. Pridotkui pripažinus kaltę, byla teisme nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojai į posėdžius nebus kviečiami.

Per teismo posėdžius gegužę bus skelbiama 43 bylos tomų medžiaga, vėliau savo baigiamąją kalbą sakys prokuroras, jis pasiūlys bausmę kaltinamajam.

Ėmė kyšius už palankumą ateityje

ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. Pridotkas kaltinamas tuo, kad panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.

G. Pridotkas teismui pasakojo, kad ketino palikti tarnybą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, norėjo pradėti savo verslą, jis prašė seniai pažįstamo verslininko paskolinti pinigų. Vėliau G. Pridotkas parengė COVID-19 valdymo planus, jie buvo šabloniniai, planus gavusios įmonės, apmokėjo sąskaitas į G. Pridotko mažosios bendrijos sąskaitą, realiai taip buvo legalizuoti G. Pridotko pinigai – 53 tūkstančiai eurų. Verslininkas taip pat tikėjosi G. Pridotko palankumo ateityje.

Kitas verslininkas G. Pridotkui pareiškė, kad kyšį sumokės, jei jo įmonė laimės insituto paskelbtą konkursą. Buvo svarstoma, kaip tie pinigai būtų perduodami.

Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus.

„Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus“, – pasakojo G. Pridotkas.

Buvo rengiamos suklastotos tariamų paslaugų pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros,  realiai paslaugos nebuvo perkamos, realiai įmonės paslaugų nepirko, tačiau nuo pervedamų sumų buvo mokami mokesčiai valstybei, PVM mokestis.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.

Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, šioje byloje atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu jose paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.

Šiame atliktame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.

Teisėsauga tyrė ir sutuoktinės veiksmus

Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Evelinos Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu  ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, ji atlieka įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas 39 srityse bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.

Komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai pateiks apibendrinančią informaciją šiuo klausimu. Verslo pozicijos nebus aptariamos.

Pasak jo, kol komitetas neturi situacijos apžvalgos ir išvadų, negalima teigti, kad pokyčiai būtini ar reikia rengti pataisas, kurios pagerintų pinigų plovimo prevencijos reguliavimą.

„Aiškinsimės, ar matosi, kokiai sričiai reikia didesnio dėmesio, griežtesnio reguliavimo. ar mato pačios institucijos, kontrolės grandys taisytinų vietų“, – kalbėjo M. Lingė.

Seimo nario teigimu, neketinama išsamiai nagrinėti situacijos dėl pinigų plovimo prevencijos atskiruose sektoriuose.

M. Lingė neatmeta, kad pavyks aptarti priežastis, kodėl vienos finansų įstaigos teisėsaugai aktyviai teikia informaciją apie įtartinus klientų sandorius, o kitos – pasyviau.

„Pavyzdžiui, „Revolut“ labai aktyviai, labai daug operacijų siunčia tikrinti. Klausimas – kodėl, ar nefiltruodami, gal atsakomybę nusikrato“,  – svarstė M. Lingė.

„Mūsų atliktos Stepukonio sąskaitos analizė dar kartą patvirtino, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Anot jo, analizė atskleidžia pinigų srautus tarp Š. Stepukonio ir įvairių asmenų.

„Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų“, – sakė V. Cibas.

LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir „Payserai“.

Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.

Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų.

 

Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.

V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.

„Pats pinigų srautas eina per finansų įstaigas (...) ir būtent jos mato visus gyventojų ir įmonių pinigų srautus ir būtent jos yra įpareigotos įstatymu nagrinėti operacijas ir jeigu nustato įtartinas operacijas, jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip veikia sistema“, – sakė V. Cibas.

Anot jo, Lietuvos bankas neprižiūri ir Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers“, kuriai kartu su Š. Stepukoniu „BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ pateikė 5,48 mln. eurų ieškinį.

„Mes šitos įstaigos (...) neprižiūrime, už jos priežiūrą atsakinga ta šalis, kurioje ji yra steigta. Mano žiniomis, tai yra Vengrija“, – sakė V. Cibas.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„Iš pradžių pasakysiu, kad Nacionalinio stadiono istorija tikrai nėra nauja ir kai buvau FNTT direktoriaus pavaduotojas, buvau atsakingas už šitą sritį. Mes iš tikrųjų tuos klausimus kėlėme: ir apie koncesiją – tuo metu klausimų tikrai buvo. Manau, kad FNTT tuo metu teisingai įspėjo ir, žinoma, mes negalėjome numatyti, kad atsitiks tokia situacija, kokia atsitiko. Bet kad tas projektas nuo pat pradžių buvo per daug sudėtingas ir per daug išpūstas, tai, manau, nereikia nieko slėpti ir suma, kuri nuo pat pradžių buvo skirta šitam projektui, – 280 mln. be PVM, tai tuo metu ji buvo žymiai per didelė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas Mindaugas Petrauskas.

Pasak jo, jei sugrįžtume į istoriją, pradėjusią rutuliotis nuo praėjusių metų lapkričio, tai teismui oficialiai pateikta, jog dingo 16,6 mln. eurų iš „BaltCap“ lėšų. Pirmas klausimas, pašnekovo teigimu, kaip tos lėšos galėjo dingti, juk tai – struktūrizuoti pinigai, skirti, pavyzdžiui, investuoti į statybas ir pan. Asmeniškai kaip vadovas Š. Stepukonis, tikėtina, negalėjo priimti tokių sprendimų ir tokiomis sumomis leisti pinigus.

Pašnekovas iškėlė klausimus dėl „BaltCap“ vidinės struktūros: kokie buvo sukčiavimo prevencijos mechanizmai? Kaip veikė jų finansų skyrius, nes dažniausiai reikia ne vieno ar dviejų žmonių parašų, o gal ir daugiau. Kas pas juos atlieka auditą ir apskritai, kaip galėjo dingti tokia suma. 

Kai buvau FNTT direktoriaus pavaduotojas, turėjau prieigą prie visų FNTT pinigų – sąskaitose irgi buvo milijonai.

„Pirminis nusikaltimas yra pinigų vagystė. Šiuo atveju, pinigų pasisavinimas. Jei nebūtų dingę pinigai, nereikėtų kalbėti nei apie kazino, nei apie bankus. Antras klausimas: kaip pinigai iš vieno banko sąskaitų galėjo pakliūti į kazino ar lošimų bendrovės sąskaitas ir kodėl nesuveikė pinigų plovimo prevencijos sistema? Mano manymu, tai turėjo pažeisti daugybę įtartinumo kriterijų. Pavyzdžiui, pirma, 25 tūkst. eurų ekvivalentas per vieną savaitę ateina arba išeina iš sąskaitos ir tai nėra įprastinė veikla. Antra, pinigai išeidinėja į neįprastą sferą, t. y. ne į investicinius projektus, ne į statybas, ne rangovams, užsakovams, o į kazino. Trečia, kazino irgi yra pinigų plovimo įpareigotas subjektas – lygiai taip pat kaip ir bankai turi pažinti savo klientą. Jei Š. Stepukonis buvo klientas, jie turėjo žinoti, koks jo atlyginimas, pajamos, įprastinė rutina, kiek jis per mėnesį išleidžia pinigų. Ir jei jo išlaidos viršijo vidurkius, turėjo pateikti klausimą: kas atsitiko – kodėl tokios išlaidos? Ir galbūt netgi kreiptis į „BaltCap“ ar čia viskas vyksta teisėtai ir kodėl ateina tokios pinigų sumos“, – akcentavo M. Petrauskas.

Visi trys saugikliai, pridūrė jis, nesuveikė. „Kol kas yra vienas asmuo – vienas įtariamasis, bet, kaip jau minėjau, vienas žmogus pavedimo padaryti negali tokiomis sumomis. Kai buvau FNTT direktoriaus pavaduotojas, turėjau prieigą prie visų FNTT pinigų – sąskaitose irgi buvo milijonai. Bet pavedimas daromas taip: iš pradžių finansų skyriaus darbuotojas formuoja mokėjimą, jį tvirtina finansų padalinio vadovas, tada tas mokėjimas ateina, pavyzdžiui, man – aš jį tvirtinu, o prieš tai dar eina visas aprašymas – už ką mokėjimas, dėl kokio sprendimo ir panašiai. Mano manymu, „BaltCap“ irgi turėtų būti panaši sistema – ne vienas žmogus. Tai įmanoma, kad galėjo būti įtraukta ir daugiau žmonių. Dažniausiai, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, tas siūlas išsivynioja ir atsiranda daugiau žmonių, nenustebčiau“, – įsitikinęs Finansinių nusikaltimų prevencijos vadovas.

Plačiau – „Žinių radijo“ laidoje:

Vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya sakė, kad įtariamieji buvo įtraukti į Interpolo sistemas, žyminčias įtariamuosius, kurių suėmimo ir išdavimo siekia šalys. Sulaikytieji buvo ieškomi Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje, Indijoje ir keliose buvusiose sovietinėse respublikose, taip pat Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Ministerija neatskleidė pavardžių, tik pranešė, kad įtariamieji buvo sulaikyti per koordinuotus saugumo patikrinimus 11-oje provincijų, įskaitant Stambulą.

Pastarosiomis savaitėmis Turkijos vidaus reikalų ministerija ir žvalgybos tarnyba MIT paskelbė apie vieną po kito surengtus reidus. Paskelbta, kad per dvi atskiras reidų serijas prieš Naujųjų metų šventes sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, tariamai susijusių su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“. Antradienį pranešta, kad sulaikyti 34 asmenys, kaltinami šnipinėję Izraelio naudai.

A. Yerlikaya laikomas artimu ir ambicingu prezidento Recepo Tayyipo Erdogano politiniu sąjungininku, nuo paskyrimo praėjusiais metais jis ne kartą pranešė apie areštus. A. Yerlikaya atsisakė kandidatuoti į Stambulo merus per kovo 31 d. vyksiančius itin svarbius rinkimus, kad neprarastų vidaus reikalų ministro posto. Per rinkimus kovą R. T. Erdogano islamiška konservatyvi partija tikisi susigrąžinti iš pasaulietiškos opozicijos trijų pagrindinių Turkijos miestų – Stambulo, Ankaros ir Izmiro – kontrolę.

V. Stefanovas kaltinamas, jog siekdamas nuslėpti lėšas, jas nusikalstamai panaudojo ūkinėje veikloje neteisėtai pirkdamas ir perparduodamas karinę ir dvejopos paskirties įrangą. Klaipėdietis veikė per užsienyje registruotas įmones, tarp jų, Panamoje.

V. Stefanovas, kaip nurodoma dokumentuose, iš Ukrainos įmonių įsigijo įvairios karinės įrangos – bombonešių, aviacinių bombų, sraigtasparnį, naikintuvų, įrangos naikintuvų aptarnavimui, mokomąsias, kovines raketas, katerius ir kitą karinę techniką.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad tarp 2007 ir 2013 metų, būdamas atsakingas už Klaipėdoje registruotos įmonės „Statega“ ūkinę ir komercinę veiklą, disponuodamas lėšomis ir siekdamas jas nuslėpti jis tyčia legalizavo apie 91 mln. eurų.

Kaip pagarsinta teisme, vyras neteisėtai prekiavo įranga – tokių prekių importui, eksportui ir tarpininkavimui būtina licencija, išduodama Ūkio ministerijos.

Paklaustas, ar supranta, kuo yra kaltinamas V. Stefanovas teigia supratęs, tačiau kaltu neprisipažįstantis. Vyras nurodė veikęs per Panamoje registruotą įmonę, kuri veikė Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos teritorijoje.

Parodymus V. Stefanovas ketina duoti kitame posėdyje.

„Kaltinimai rimti, man atrodo, niekuo neparemti“, – teigė jis.

Kaltinamajam atstovaujanti advokatė Raminta Astrauskienė žurnalistams antradienį teigė, kad prokuratūros kaltinimai šioje byloje iš esmės keitėsi, o ji teisme sieks įrodyti, kad V. Stefanovas nenusikalto, nes prekybiniai ryšiai oficialiai vyko tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos. Laikomasi pozicijos, kad įmonė, per kurią vykdytas pardavimas, Lietuvoje neveikė.

„Veikla dėl taip vadinamos neteisėtos ginklų prekybos vyko visiškai licencijuota pagal tarpvalstybinius susitarimus tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos, licencijos išduotos iš dviejų pusių, Lietuva su šita veikla neturi apskritai jokio ryšio“, – teigė gynėja.

Advokatės teigimu, prokuratūra renkasi „pritempinėti tą ir vadinti neteisėta veikla“, bus siekiama įrodyti, kad taip nebuvo.

Jos teigimu, apie tuomečius, maždaug 2005 metais tarp šalių vykusius susitarimus, skelbė abiejų šalių, tiek Ukrainos, tiek Pusiaujo Gvinėjos spauda. Pastaroji šalis įrangą įsigijo iždo lėšomis.

Pirminiuose įtarimuose, anot jos, figūravo ir asmenys iš Ispanijos, tačiau jų nebeliko, liko tik V. Stefanovas.

V. Stefanovas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, taip pat, kad be leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinimai pareikšti ir jo įmonei „Statega“.

Anot tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, tai viena didžiausių pinigų plovimo bylų Lietuvos istorijoje, ją ištirti teisėsaugai prireikė septynerių metų.

Vyras taip pat kaltinamas neteisėtu tarpininkavimu dėl karinės įrangos perdavimo.

Iš viso šiame tyrime apribota nuosavybės teisė į kaltinamojo ir juridinio asmens turtą, kurio vertė siekia daugiau nei 9,3 mln. eurų.

Plačiau apie tai papasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.

„Pagrindinė priežastis – noras išvengti pinigų plovimo ir šešėlinių operacijų, kurios turi riziką pasireikšti kriptovaliutų rinkoje. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turi būti suinteresuoti tuo, kad kuo įmanoma daugiau nelegalių veiksmų būtų užkardyta. Tam ir reikalingas papildomas reguliavimas“, – sakė M. Dubnikovas.

– Blokų grandinės technologija yra tarsi įrankis. Jis leidžia saugiai atlikti transakcijas, bet kartu leidžia ir pasislėpti. Ar nėra taip, kad pati technologija neleidžia reguliuoti kriptovaliutų? Ji ir buvo sukurta tam, kad būtų anonimiška.

– Matėme JAV, kad, kai labai norima, atsekama, iš kur keliavo lėšos ir kas buvo iniciatorius. Ar Lietuvai pavyks labai aiškiai nustatyti, kur keliauja srautai, nežinau. Tačiau reguliavimas juda link to, kad bus bandoma tai padaryti. Ši finansų rinkos dalis visada turi tam tikrą įtarimo šešėlį. Vargu, ar bus galima jo atsikratyti. Tačiau, jei nėra reguliavimo, tvarkos, tada apskritai negalima tikėtis, kad kažkokia prevencija įvyktų. Manau, kad tai pirmieji žingsniai gyventi kartu su šia technologija, kuri neišvengiamai yra šalia mūsų. Jei yra galimybė pervesti lėšas, tai reikia stengtis prižiūrėti procesą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar Lietuvos bankas pajėgus sukontroliuoti šitą procesą?

– Turbūt niekada neįmanoma sužiūrėti visko 100 proc. Nusikaltėliai, kurie nori išplauti pinigus, kurie nori pervesti nelegaliai įgytas lėšas, stengiasi kiekvieną dieną. Jie stengiasi pasinaudoti ir klasikinėmis priemonėmis. Matėme, kad Latvijoje ir Estijoje kilo dideli skandalai. Nusikaltėliai sugebėjo pervesti savo lėšas per tradicinės bankininkystės sistemą. Manau, kad bankas tikrai sugebės užkardyti vieną ar kitą veiksmą. Bent jau turės įsivaizdavimą, kas vyksta. Kriptovaliutų rinka labai sudėtinga. Ji ir buvo kuriama tam, padarytų nepriklausomą rinką. Lūkesčiai gal ir buvo geri, tačiau nusikaltėliai irgi nusitaikė į šią rinką.

Kriptovaliutų rinka labai sudėtinga.

– Kuo Lietuvos rinka išskirtinė, palyginus su kitomis kriptovaliutų rinkomis? Ar čia nusikaltimai – kitokie? Ar pinigų srautai gali būti susiję su Rusija?

– Nemanau, kad Lietuvos rinka labai išskirtinė. Matome, kad tam tikrų prekių srautai dėl geografinio patogumo eina per Baltijos šalis, tuo tarpu ir per Lietuvą. Pinigų ir kriptorinkoje geografija netenka prasmės. Mes nesame išskirtiniai geografiškai. Baltijos šalys istoriškai labiau pažįstamos Rytų kaimynams. Turime daugiau iš anksčiau nustatytų ryšių. Todėl pas mus yra šiek tiek didesnė rizika, kad gali būti pasinaudota mūsų institucijomis bei žmonėmis pinigų pervedimui iš vieno kampo į kitą. Kaip žinia, nešvaresnės lėšos keliauja iš Rytų į Vakarus. Lietuvos bankas tikrai nuostabiai atlieka darbą užkardydamas. Matome, kad Lietuvoje neįvyko toks skandalas, koks buvo Latvijoje bei Estijoje. Tikiuosi, kad Lietuvos bankas įgaus tam tikrus ginklus, kuriuos galės naudoti prieš nelegalų pinigų judėjimą.

– Ar nebus taip, kad tos įmonės, kurios leidžia išsikeisti kriptovaliutas į įprastus pinigus, išsikels kitur, nes joms jokio skirtumo, kur būti įsikūrusioms?

– Kalbant apie elektroninių pinigų kompanijas, tai Lietuvoje buvo keliamas tikslas sukurti centrą. Ypač, po 2016 m. įvykusio „Brexit“ balsavimo. Iki tol Londonas karaliavo šioje srityje. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, Lietuva iš tiesų tapo finansinių paslaugų žiburiu. Kaip ir daugelio kitų valstybių istorijoje, Lietuva kartoja tą patį veiksmą. Tas kartojosi ir Čekijoje, ir Olandijoje, kur rinkos atsidarė gana plačiai, lengvai įsileido finansinių paslaugų įmones. Tačiau vėliau buvo susivokta, kad, kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti, bet ateina ir pilkos įmonės, kurios turi savyje kažką negero. Tada valstybės pradeda kitą procesą – esamų dalyvių peržiūrą. Vėliau tos durys pridaromos. Lietuva keliauja tuo pačiu keliu. Nenuostabu, kad mes irgi prieiname prie griežtesnės priežiūros tam, kad neprisidarytume reputacijos rizikos, kaip nutiko Latvijai, Estijai.

Vidaus reikalų ministerijos parengtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių susijusių įstatymų pakeitimais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų valdymą, atsižvelgus į Tarptautinio valiutos fondo bei Europos Tarybos ekspertų rekomendacijas.

„Finansų įstaigos galės efektyviau identifikuoti galimą pinigų plovimą ir teroristų finansavimą bei pateikti išsamesnę informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip bus sudaryta galimybė greičiau atlikti tyrimus ir užkirsti kelią galimiems nusikaltimams ateityje“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jei pataisos bus priimtos, nekilnojamojo turto agentai ir brokeriai, mokesčių konsultantai ir finansų apskaitininkai turės registruotis, kad būtų užtikrinta jų tinkama priežiūra.

Be to, patikslinami jų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Antstolių, Auditorių ir Notarų rūmai turėtų teisę taikyti baudas.

Gabenant grynus pinigus į Europos Sąjungos valstybes ar iš jų jie privalės būti deklaruojami.

Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) galėtų laikinai ar nuolat uždrausti teikti vieną ar kelias kriptoturto paslaugas.

Pritarus siūlymams dėl duomenų keitimosi, bus galima greičiau įvertinti galimą kliento riziką, o nustačius pagrįstus įtarimus – sparčiau perduoti duomenis priežiūros įstaigoms.

„Siūlomi pakeitimai suteiks galimybę FNTT efektyviau valdyti kylančias rizikas kriptoturto paslaugų sektoriuje iki įsigalios europinis reglamentas, kuris nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus ir įtvirtins licencijavimo procesą. Kartu pritarus siūlymams dėl duomenų keitimosi, bus galima greičiau įvertinti galimą kliento riziką, o nustačius pagrįstus įtarimus – sparčiau perduoti duomenis priežiūros įstaigoms“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvoje veikiančių virtualių valiutų įmonių skaičius nuo 2023 metų pradžios iki lapkričio 22 dienos padidėjo nuo 197 iki 520.

Šiemet iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčio deklaraciją įmonių dauguma – 192 bendrovės (71,1 proc.) – iki birželio 6 dienos jų nepateikė ir tik 5 proc. įmonių pranešė apie įtartinas pinigines operacijas.

Įstatymų projektus planuojama pateikti Seimui šioje sesijoje.