Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus.

Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

„Norime paskatinti abiturientus rinktis specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai. Siekiame, kad daugiau būsimų studentų rinktųsi pedagogikos, informacinių technologijų studijas, slaugą, pareigūnams rengti skirtas studijas“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Siekiame, kad daugiau būsimų studentų rinktųsi pedagogikos, informacinių technologijų studijas, slaugą, pareigūnams rengti skirtas studijas.

Stebint tam tikrų specializacijų – pedagogų, informatikų – poreikį, šiemet universitetuose valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų studijų programose daugėja 20 proc., informatikos mokslų – 5,4 proc., matematikos ir fizinių mokslų – 4,1 proc., nurodoma pranešime.

Prioritetinėmis studijų specializacijomis pripažintos pedagogika, informacinės technologijos, slauga ir akušerija, pareigūnų rengimas.

Kiek daugiau valstybės finansuojamų vietų pedagogus ruošiančiose studijų programose numatyta ir kolegijose. Šiemet taip pat didinamas pedagogikos krypties profesinių studijų vietų skaičius.

Kaip ir pernai, pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas, nes šių mokytojų poreikis švietimo įstaigose didėja.

Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 319 eurų dydžio stipendijos.

Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 539 eurų. Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Praėjusiais metais Lietuvoje startavusioms trumposios pakopos studijų programoms kolegijose 2023 metais iš viso numatyta 100 valstybės finansuojamų studijų vietų. Studentai priimami į informacijos ir programų sistemų, informatikos, mechanikos, elektros ir elektronikos inžinerijos, turizmo ir poilsio studijų krypčių programas.

2023 metais planuojama finansuoti studijas 3,9 tūkst. magistrantų (2022 metais – 3,8 tūkst.) ir 537 doktorantams (2022 metais – 477). Valstybės finansavimą šiemet numatoma skirti iš viso 391 rezidentūros studijų vietai: 365 vietos – medicinos, 14 vietų – veterinarijos, 12 vietų – odontologijos rezidentūrai.

Jaučia išskirtinumą

Šiais metais baltus chalatus dovanų gavo visų LSMU fakultetų pirmo kurso studentai. Prie Universiteto iniciatyvos prisidėjo gausus būrys partnerių, kurie pabrėžė aukštą LSMU studentų parengimo lygį, jų kompetencijas ir poreikį darbo rinkoje.

Kaip sakė LSMU Studentų reikalų tarnybos vadovė, studentų dekanė doc. dr. Laura Malakauskienė, baltų chalatų įteikimas pirmakursiams rodo visos Universiteto bendruomenės vienybę ir išskirtinumą. „Visi mūsų studentai yra būsimieji sveikatos specialistai: jie gydys žmones, gyvūnus, rūpinsis visuomenės sveikata, dirbs farmacininkais, odontologais, slaugytojais. Dovanoti baltieji chalatai visus juos vienija įžengus į naują ir svarbų gyvenimo etapą“, – kalbėjo dekanė.

LSMU nuotr.

LSMU Veterinarijos akademijos pirmakursė Maya Abada irgi pabrėžė, kad šis rūbas jai reiškia išskirtinumą. „Būtent dabar, apsivilkusi baltą chalatą, jaučiuosi iš tikrųjų įsiliejusi į LSMU bendruomenę. Tai ir tam tikras mano gyvenimo pasiekimas“, – tvirtino ji.

Šį rudenį M. Abada gyvenimas pasikeitė iš pagrindų: ji pradėjo studijuoti LSMU, paliko gimtuosius namus Tytuvėnuose (Kelmės r.) ir apsigyveno Kaune. „Viskas kardinaliai skiriasi nuo ankstesnio gyvenimo. Palikau namus, atvykau į didelį miestą su neįprastai dideliais atstumais, bet Kaunas artimas mano širdžiai, visada norėjau čia apsigyventi. Studijos taip pat labai skiriasi nuo mokslų mokykloje. Pirmas dalykas, ko nesitikėjau – neturėjome ilgų įvadų, o išsyk buvome įtraukti į dalykų studijas, darbą laboratorijose. Tačiau būtent tai išsklaidė bet kokias abejones dėl pasirinkto kelio, nes tai, ką darome, man labai artima“, – džiaugėsi mergina.

Kai pradėjęs studijuoti pirmą kartą apsivilkau baltą chalatą, supratau, kad tai yra žingsnis į medicinos pasaulį.

M. Abada pasirengusi aktyviai studentiškai veiklai. „Mokykloje buvau moksleivių tarybos narė, todėl manau, kad universitete taip pat įsiliesiu į studentų atstovybės darbą“, – dalijosi planais ji.

Galimybės įvairiai veiklai

Kitas kalbintas jau šešto kurso LSMU Medicinos fakulteto studentas Dominykas Čeponis akcentavo, kad jam baltas chalatas reiškia ir didelę atsakomybę. „Mums jį reikės vilkėti didžiąją gyvenimo dalį ir būti atsakingiems už pacientus. Kai pradėjęs studijuoti pirmą kartą apsivilkau baltą chalatą, supratau, kad tai yra žingsnis į medicinos pasaulį“, – kalbėjo vaikinas.

Paskutiniojo kurso studentas D. Čeponis sakė, kad studijos savo Alma Mater suteikė nuostabių patirčių ir prisiminimų. „Dalyvavau studentų atstovybės veikloje, žaidžiau krepšinį, buvau fakulteto studentų tarybos narys. Kiekvienam studentui siūlau užsiimti kokia nors gretutine veikla. Tada ir mokytis bus lengviau, išvengsite perdegimo“, – patarė studentas.

Rūpestis studentų gerove

Abu kalbinti studentai dar svarsto ateities planus. Būsimasis medicinos gydytojas D. Čeponis dar neapsisprendė, kokios tiksliai specialybės rezidentūrą rinksis baigęs medicinos studijas. M. Abada sakėsi taip pat dar svarstysianti, kokią veterinarijos srities specializaciją pasirinkti.

Doc. dr. L. Malakauskienė pabrėžė, kad universitetas gali padėti tokiems studentams. Studentų reikalų tarnyboje veikia Karjeros centras, kuris konsultuoja karjeros klausimais, padeda surasti vietas praktikai, priimti kitus karjerai reikšmingus sprendimus.

Doc. dr. L. Malakauskienė sakė, kad LSMU Studentų reikalų tarnyba įkurta koordinuoti ir pagelbėti LSMU padaliniams, sprendžiant įvairius kitus tiesiogiai su studijomis nesusijusius reikalus: socialinius, etinius, psichologinius, karjeros. „Tai ypač svarbu pirmakursiams, nes jiems tenka išgyventi adaptacijos periodą, rasti atsakymus į įvairiausius klausimus. Esame pirmas langelis, kur gali kreiptis tiek studentai, tiek su jais dirbantys darbuotojai. Studentų reikalų tarnyba identifikuos galimas problemas, rizikas ir vykdys sisteminę analizę, ieškos sprendimų būdų ir pasidalys jais su bendruomene“, – pasakojo tarnybos vadovė.

LSMU nuotr.

Partneriai pažymi gerą specialistų parengimą

Apklausos nuolat rodo itin aukštą darbdavių pasitenkinimą LSMU absolventais. Medicininių tyrimų laboratorijos „SYNLAB Lietuva“ atstovai pabrėžė, kad LSMU absolventai pasižymi itin aukšta kvalifikacija, noru tobulėti ir mokytis bei siekti aukštesnių tikslų.

„Šios asmeninės ir profesinės savybės itin svarbios tiek pradedant karjerą, tiek darbdaviams, kurie turi nuolat tobulėti ir prisitaikyti prie naujų darbuotojų ir jų keliamų aukštų reikalavimų. Šiuo metu SYNLAB dirba 5 LSMU absolventai, kurie savo įgytą kvalifikaciją ir įgūdžius tobulina skirtingose pozicijose: nuo medicinos vadybininko – padalinio vadovo iki akušerės ar medicinos biologo (-ės)“, – sakė įmonės atstovai.

KIKA GROUP įmonių grupėje irgi dirba nemažai LSMU absolventų – daugiausiai veterinarijos vaistininkais ir veterinarijos gydytojais.

„Esame patenkinti jų teoriniu parengimu, nes baigę studijas specialistai ateina su išties plačiomis žiniomis ir įgūdžiais, kuriuos stengiasi pritaikyti darbe. Jiems viskas įdomu, absolventai iniciatyvūs, imlūs ir ambicingi. LSMU studentus kviečiame dar studijų metais prisijungti prie mūsų įmonių veiklų, dalyvauti mokymuose, seminaruose, iš arčiau pažinti įmonę rašant mokslinius darbus, atlikti praktikas – veislyne, gamykloje, veterinarijos kabinetuose, veterinarijos vaistinėse, mažmenoje ar net kirpykloje, augintinių SPA salone.

Tai – išskirtinė galimybė, padedanti veterinarijos studentams į savo profesiją pažvelgti iš skirtingų kampų, įgyti platesnį suvokimą apie gyvūną, jo sveikatą ir į darbo rinką ateiti pasirengus ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – pabrėžė KIKA GROUP komunikacijos projektų vadovė K. Tuminauskaitė.

Bendradarbiavimo nauda

„SYNLAB Lietuva“ ir LSMU šiuo metu aktyviai bendradarbiauja medicinos paslaugų teikimo srityje. „Džiaugiamės galėdami vykdyti bendrus projektus, kartu augti ir tobulėti. Puiki komunikacija ir bendras siekis teikti pacientams kokybiškas paslaugas įneša sinergijos į bendras veiklas. Taip pat ir toliau aktyviai kuriame naujas darbo vietas ir visuomet ieškome būdų, kad kuo daugiau skirtingų kvalifikacijų LSMU absolventų galėtų įvairiose pozicijose tobulėti „SYNLAB Lietuva“ įmonėje įvairiose pozicijose “, – pabrėžė įmonės atstovai.

KIKA GROUP, šiais metais pradėjusi bendradarbiavimą su LSMU, tikisi, kad įmonių sukaupta patirtis ir turimos sąlygos galėtų padėti studentams įsilieti į įmonės veiklas dar studijų metais, kad jie įgytų reikiamų praktinių žinių.

Iškilmių metu veterinarinės medicinos studijas pasirinkusiems LSMU pirmojo kurso studentams KIKA GROUP bendrasavininkis T. Plungė įteikė būsimos profesijos simbolį – baltą chalatą.

Darbdaviai pabrėžė, jog nuolat kintantis pasaulis būsimiesiems žmogaus ir gyvūno sveikatos sričių profesionalams kelia naujų iššūkių: šiandien jie turi gebėti veikti neapibrėžtumo sąlygomis, laikytis darbo ir poilsio režimo, būti psichologiškai pasirengę nenumatytiems įvykiams, kritiškai juos vertinti, nuolat tobulintis ir siekti naujų žinių.

Akademinės iškilmės, simboliškai pažymint gydytojo profesinio kelio pradžią, įprastos daugelyje pasaulio medicinos universitetų, ypač JAV. Lietuvoje tai palyginti naujas reiškinys: Baltojo chalato šventės tradiciją Lietuvos sveikatos mokslų universitete prieš penkerius metus pradėjo ir prasmingai tęsia Medicinos fakultetas. Šiemet pirmieji baltieji chalatai LSMU įteikti visų LSMU studijų programų pirmakursiams.

Mokytojų bus nedaug

Iš viso Lietuvoje 16-oje universitetų ir 18-oje kolegijų studijas nuo šio rudens pradės per 19 tūkst. pirmakursių, beveik 600 daugiau nei pernai.

Bendras priėmimas įvyko į 565 programas.

Daugiausia, tai yra – kas penktas būsimasis pirmakursis rinkosi socialinių mokslų studijų krypčių grupės programas.

Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė per 12 proc. priimtų asmenų.

Trečioje vietoje – sveikatos mokslų, po jos – humanitarinių mokslų grupė ir galiausiai – inžinerijos mokslai, kuriuos pasirinko vos 8,6 proc. pirmakursių.

Kolegijose būsimieji studentai rinkosi verslo ir viešosios vadybos studijų programas, sveikatos bei inžinerijos mokslus.

Yra specialybių, kuriose surinktos studentų grupės, bet profesijos išlieka ne itin populiarios.

Pavyzdžiui, pirmakursių būsimųjų pedagogų Lietuvoje šiemet yra vos 5 proc.

Kolegijose – spartus augimas

Daugiausia pirmakursių studentų surinko Vilniaus universitetas (3 390), Kauno technologijos universitetas (1 114) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 033).

Klaipėdos universitete šiemet mokslus pradės 271 pirmakursis, 45 daugiau nei pernai, 184 iš jų studijuos valstybės finansuojamose vietose, likusieji už mokslus turės sumokėti patys.

O štai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla šiais metais sulaukė 15 proc. mažiau norinčiųjų studijuoti šioje įstaigoje.

Jūrinių profesijų programas šiais metais čia pasirinko 127 būsimieji pirmakursiai.

Beveik pusė klaipėdiečių, šiemet įstojusių į kolegijas ar universitetus, rinkosi studijas būtent Klaipėdos aukštosiose mokyklose.

Valstybės finansuojamose vietose studijuos 40 studentų, nefinansuojamose – 87.

Kiek didesniu skaičiumi studentų nei pernai šiais metais gali pasigirti Klaipėdos valstybinė kolegija, kurioje valstybės finansuojamose vietose mokslus pradės 313 pirmakursių, o nefinansuojamose – 473 studentai.

Lietuvos verslo kolegijoje, kuri filialus turi Klaipėdoje ir Vilniuje, šiemet sutartys pasirašytos su 171 būsimuoju pirmakursiu. Visos vietos nefinansuojamos valstybės.

O Socialinių mokslų kolegijoje, kurios filialai yra ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Klaipėdoje, šiais metais būsimų pirmakursių 17 proc. daugiau nei pernai, tai yra 1 181. Čia taip pat nėra valstybės finansuojamų vietų.

Studijos – arčiau namų

Studijas Klaipėdoje rinkosi daugiausia Vakarų Lietuvos regiono gyventojai.

Tačiau yra būsimųjų pirmakursių ir iš Vilniaus ar Kauno miestų, Utenos, Zarasų, Švenčionių.

Nė vieno būsimo studento Klaipėdos mokyklose nėra iš pietinių šalies savivaldybių – Trakų, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Prienų, Birštono, Kalvarijos.

Taip pat studijų Klaipėdoje šiemet nepasirinko nė vienas ukmergiškis, rokiškėnas, Ignalinos ar Molėtų rajonų gyventojas.

Studijos uostamiestyje šiemet nesuviliojo ir nė vieno neringiškio.

O štai beveik pusė klaipėdiečių, šiemet įstojusių į kolegijas ar universitetus, rinkosi studijas būtent Klaipėdos aukštosiose mokyklose.

Iš viso 2022 metais į aukštąsias mokyklas buvo priimti 19 tūkst. 162 studentai.

Rinkosi socialinius mokslus

Dažniausiai pasirinkta studijų grupė universitetuose buvo socialiniai mokslai, juos pasirinko 2053 pirmakursių.

Populiariausia mokslo kryptis kolegijose buvo verslas ir viešoji vadyba, į ją įstojo 2432 asmenys, universitetuose – 824.

Sveikatos mokslų grupėje su universitetais sutartis sudarė 1271 pirmakursių, kolegijose – 1688.

Į informatikos mokslus universitetuose įstojusių skaičius siekė 1308, kolegijose – 790.

Pasak LAMABPO, daugėjo pasirinkusių ugdymo mokslų studijų programas: ugdymo mokslų studijų sutartis universitetuose sudarė 5,04 proc. priimtųjų (2021 metais – 4,89 proc.), kolegijose – 6,41 proc. (2021 metais – 5,76 proc.).

Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 084 pirmakursiai, iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose.

Mokančiųjų už mokslą daugiau kolegijose

Anot asociacijos, universitetuose valstybės finansuojamuose vietose studijuos 8 tūkst. 50 asmenų, jų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56.

Tuo tarpu finansuojamų vietų kolegijose vidurkis – 5,95. Šiuose vietose turėtų studijuoti 3 663 pirmakursių.

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 7 449 sutartys. Iš jų 2 491 universitetuose ir 4 958 kolegijose.

Mokėsiančiųjų už studijas vidutinis konkursinis balas universitetų sektoriuje siekia 6,74, kolegijų – 4,46.

Pagal įstojusių skaičių populiariausi buvo Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Tarp kolegijų – Vilniaus, Kauno ir Socialinių mokslų kolegijos.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 108 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą.

Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete – 439.

Šiaulių kolegijoje – ženklus augimas

Tarp didelį pokytį patyrusių aukštųjų mokyklų išsiskiria Šiaulių valstybinė kolegija, joje 2022 metais lyginant su 2021–aisiais 86 proc. padidėjo sudarytų sutarčių skaičius.

„Manyčiau pagrindinė priežastis yra labai gerai apgalvota viešinimo kampanija (...). Turime Šiaulių miesto iniciatyvą kartu su versto atstovais „Studijuok Šiauliuose“, manom, kad ši iniciatyva davė didžiausią efektą“, – BNS tokį skirtumą aiškino Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas Nedas Jurgaitis.

Studentai pradėjo dažniau rinktis ne socialines, o inžinerines studijas.

„Tą iniciatyvą labai aktyviai palaiko verslininkai, jie skiria studentams stipendijas. Pirmo kurso studentams įstojusiems ypatingai technologijų ir informatikos mokslų kryptyse“, – pridūrė jis.

Taip pat skirtumas matomas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, joje bendras pokytis siekia 45 procentus.

Su kolegija 2022 metais sutartis sudarė apie 200 daugiau pirmakursių nei 2021–aisiais.

Anot kolegijos direktoriaus Rolando Vitkūno, viena iš priežasčių galėtų būti tai, jog „studentai pradėjo dažniau rinktis ne socialines, o inžinerines studijas“.

„Mes vykdome kokybiškas studijas, mes turėjome eilę studijų krypčių vertinimų, kurios buvo puikiai įvertintos (...). Plečiame veiklą per įvairias studijų reklamų priemones, lankydamiesi mokyklose, per studijų dienas“, – kitas priežastis įvardino jis.

Pagrindinio ir papildomo priėmimo etapų rezultatai rodo, jog Kauno kolegija ir šiemet atsidūrė tarp lyderiaujančių aukštųjų mokyklų ir, išlaikiusi minimalaus konkursinio pereinamojo balo (4,3) kartelę, sulaukė daugiausiai pirmakursių tarp universitetų ir kolegijų Kaune.

Kauno kolegiją rinkosi motyvuoti stojantieji

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet naujus mokslo metus pradės 18 769 pirmakursių. Tai 1 500 mažiau pirmakursių nei pernai. Universitetuose stojantieji sudarė 10 579 sutartis, o kolegijose – 8 190 sutarčių.

Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijoje šiemet studijas pradės 1 548 pirmakursiai. Tai – didžiausias būsimų studentų skaičius Kaune tarp visų aukštųjų mokyklų. Pastebima ir tai, kad Kauno kolegija pagal būsimų pirmakursių skaičių ir toliau lyderiauja ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Šiemet ši aukštoji mokykla yra trečia pagal priimtųjų studijuoti skaičių – ją lenkia tik Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija.

Išties džiugu, kad Kauno kolegija užima tvirtą poziciją ir toliau išlieka viena populiariausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje.

Pasak Kauno kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vadovės Daivos Baranauskienės, šie skaičiai išties džiugina ir rodo, jog studentai pasitiki Kauno kolegijos studijų kokybe, nepaisant iššūkių, su kuriais teko susidurti karantino metu.

„Išties džiugu, kad Kauno kolegija užima tvirtą poziciją ir toliau išlieka viena populiariausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, sulaukianti didelio stojančiųjų susidomėjimo. Šiemet ir vėl sulaukėme daug Kauno kolegijoje motyvuotų studijuoti stojančiųjų – pirmu ir antru pageidavimu Kauno kolegiją rinkosi 78 proc. priimtų studijuoti pirmakursių“, – džiaugiasi D. Baranauskienė.

Populiariausios studijų programos neapleidžia pirmaujančių pozicijų

Šiemet net penkios Kauno kolegijos studijų programos pateko į populiariausių kolegijose 10-tuką pagal pirmą prioritetą. Populiariausia pagal stojančiųjų skaičių šiemet buvo Logistika, antra – Kosmetologija, trečia – Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Ketvirtoje vietoje šiemet atsidūrė Bendrosios praktikos slauga, o penktoje – Burnos higiena.

Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijoje, lyginant su pernai metais, stojantiesiems taip pat buvo siūloma ir daugiau valstybės finansuojamų vietų. Daugiausia studentų į valstybės finansuojamas vietas surinkusios studijų programos Kauno kolegijoje – Bendrosios praktikos slauga, Finansai, Logistika, Multimedijos technologija ir Pardavimai ir marketingas.

Kauno kolegija, viena iš aukštųjų mokyklų, kurios siekdamos išlaikyti aukštą studijų kokybės lygį kartelės nenuleido ir paisė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtinto minimalaus konkursinio pereinamojo balo (4,3) tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

Sutartis su VU pasirašė per 4 tūkst. jaunuolių: 3504 jų įstojo į valstybės finansuojamas vietas, 608 už mokslą mokės patys, trečiadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Kauno technologijos universitetas sudarė mažiau nei 1,3 tūkst. sutarčių: 1158 priėmė į valstybės finansuojamas vietas, 99 – į valstybės nefinansuojamas vietas.

Panašiai atrodo ir priėmimas į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Čia sutartys su 1070 jaunuolių sudarytos dėl studijų valstybės finansuojamuose vietose, su 173 – valstybės nefinansuojamuose vietose.

Tarp kolegijų populiarumą išlaikė Vilniaus kolegija, joje studijuos 1835 pirmakursiai: 1242 gaus valstybės finansavimą, 593 jo nesulauks.

Į Kauno kolegiją priimta per 1,5 tūkst. jaunuolių. Trečią vietą užėmusi Socialinių mokslų kolegija, kaip ir pernai, priėmė per 1 tūkst. pirmakursių į valstybės nefinansuojamas vietas. Nė vienas jaunuolis čia nestudijuos už valstybės lėšas.

Daugiausia – 236 – valstybės finansuojamų vietų surinko VU teisės studijų programa.

195 pirmakursiai priimti į Kauno technologijos universiteto studijų programą „Programų sistemos“, 170 – į mediciną VU, 150 – į politikos mokslus VU.

Populiariausių valstybės finansuojamų studijų programų dešimtuke septynios dėstomos VU.

Tarp kolegijų daugiausia – 169 – valstybės finansuojamų vietų gavo Vilniaus kolegijoje dėstoma tarptautinio verslo programa bei toje pačioje mokykloje mokama bendrosios praktikos slauga – 78, valstybė mokės už 77 jaunuolių, pasirinkusių automobilių techninį eksploatavimą Kauno technikos kolegijoje, studijas.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priimti 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Be to, užimta 99 proc. valstybės studijoms numatytų vietų.

Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc. (8350) gavo valstybės finansavimą studijoms, kolegijose – 8190 sutarčių, iš jų daugiau nei pusė (4210) už mokslą nemokės.

Anot ministerijos, galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo, kad užimta 99 proc. valstybės studijoms numatytų vietų, tai yra 17 procentinių punktų daugiau, nei pernai, kai užimta 82 proc. suplanuotų vietų.

„Mūsų tikslas skiriant valstybės finansavimą studijoms buvo neplanuoti tuščių vietų, tad šiemetinio priėmimo rezultatai džiugina“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenimis, augo ir įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas konkursiniai balai: universitetuose vidutinis konkursinis balas šiemet siekia 7,73, kolegijose – 6,06. Praėjusiais metais jis atitinkamai buvo 7,56 ir 6,03.

Daugiau – 989 – pirmakursių priimta ir į pedagogines studijas. Pernai jų buvo 901. Daugiausia būsimų pedagogų pasirinko vaikystės pedagogikos, mokomojo dalyko ir pradinio ugdymo studijas.

Sulauks ir užsieniečių

Šiais metais per pagrindinį priėmimą studijuoti Klaipėdos universitete (KU) pakviestas 241 būsimas pirmakursis.

Daugiausia kvietimų gavo į biologijos ir jūrų biotechnologijos bei slaugos studijų programas, taip pat – studijuoti informatikos inžineriją ir psichologiją.

Pakviestųjų skaičius panašus, kaip ir praėjusiais metais, tačiau konkreti statistika bus aiški, pasibaigus pirmajam sutarčių pasirašymo etapui.

KU renkasi ir studentai iš užsienio, daugiausia jų atvyksta iš Nigerijos ir Ukrainos.

Tikslesni skaičiai paaiškės tik rugsėjo viduryje.

Populiariausios studijų programos tarp būsimųjų pirmakursių iš užsienio yra socialinis darbas, vadyba, jūrų transporto inžinerija, verslo vadyba.

Džiugina valstybės parama

Nemažai pirmakursių sulauks ir Klaipėdos valstybinė kolegija, kvietimus joje studijuoti šiemet gavo apie 1 000 jaunuolių.

Konkreti statistika bus aiški, pasibaigus pirmajam sutarčių pasirašymo etapui.

"Pirmąją dieną pasirašiusiųjų studijų sutartis buvo apie du šimtus. Pačios populiariausios specialybės – pedagoginės studijos, tai yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogika bei bendrosios praktikos slauga, taip pat burnos higienos specialybė. Labai džiaugiamės, kad yra daugiau stojančiųjų į inžinerines specialybes, į kurias gautas didesnis valstybės finansavimas", – pasakojo Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vadovė Vilma Bridikienė.

Inžinerinių specialybių studentams Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė po 200 eurų per mėnesį stipendijas, o būsimiems pedagogams numatytos 300 eurų stipendijos.

"Šiemet labai panašus stojančiųjų skaičius, kaip ir pernai. Pernai priėmėme 1 050 pirmakursių, panašų skaičių per visus etapus planuojame priimti ir šiais metais", – teigė V.Bridikienė.

Domina išmanioji vadyba

Lietuvos verslo kolegijos atstovas patvirtino, kad vien per pirmąją sutarčių pasirašymo dieną sutartys pasirašytos su 210 būsimųjų pirmakursių.

Priėmimas vyks iki rugpjūčio pabaigos, tad jų skaičius dar nėra galutinis.

Studentai kolegijoje labiausiai renkasi pardavimų ir logistikos vadybą bei išmaniąją vadybą.

"Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra 1 432 jaunuoliai, kurie šiemet yra pakviesti studijuoti Socialinių mokslų kolegijoje, tai yra trečias pakviestųjų skaičius tarp visų Lietuvos kolegijų. Klaipėdoje pakviestųjų studijuoti yra 186. Dar vyksta ir atskirasis priėmimas, kuriame taip pat turime per 100 sutarčių. Populiariausios specialybės – estetinė kosmetologija, bendrosios praktikos slauga, kūrybos pramogų industrijos, marketingas-reklamos kūrimas", – vardijo Socialinių mokslų kolegijos vadovė Viktorija Palubinskienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, šiemet universitetai ir kolegijos, palyginti su praėjusiais metais, sulauks maždaug dešimtadaliu mažiau pirmakursių.

Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas per pagrindinį priėmimą sudarė 16 tūkst. 755 studijų sutartis – beveik 1,5 tūkst. mažiau nei pernai.

11 tūkst. 562 asmenys studijuos valstybės finansuojamose studijų vietose.

Universitetuose studijas pradės 9855 pirmakursiai, kolegijose – 6900.

Daugiausia studijų sutarčių valstybės finansuojamose studijų vietose sudaryta Vilniaus universitete (3338), Kauno technologijos universitete (1114) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (1013).

Po pagrindinio priėmimo bendras pirmakursių skaičius, įskaitant ir valstybės nefinansuojamas vietas, VU siekia 3869, KTU – 1204, VGTU – 1161.

Universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (230), programų sistemas Kauno technologijos universitete (190) ir mediciną Vilniaus universitete (163).

Kolegijų trejetuke pirmą vietą užima Vilniaus kolegija, čia studijuos 1081 pirmakursis, antra – Kauno kolegija (941) ir trečia – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (304).

Šiame sektoriuje populiariausia tarptautinio verslo studijų programa Vilniaus kolegijoje, ją pasirinko 141 asmuo.

Nuo rugpjūčio 13 dienos iki rugpjūčio 16 dienos stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime. Į valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti tik asmenys, pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.

Šokiravo vaizdas kambaryje

„Penktadienio vakarą, kai įžengėme į į kambarį, ten buvo baisu. Naujos – tik spintelės šalia lovų. Stovi viena baisi spinta, jei tą baldą galima pavadinti spinta – nėra nė kur pakabinti drabužių. Kol neišvalėme jos vidaus, negalėjome nieko sudėti. Kambaryje stovi viena normali kėdė ir dvi taburetės, ant kurių baisu atsisėsti. Nežinau, kas ten buvo padėta – jų fanera visa susiraičiusi ir išpuvusi“, – pasakojo su „Kauno dienos“ redakcijos žurnalistais bendravusi pirmakursio mama Sandra.

Dalydamasi mintimis apie šokiravusio Kauno kolegijai priklausančio bendrabučio, esančio Kaune, Taikos prospekte 90, kambarį, moteris sakė, jog penkto aukšto kambaryje, kur su dar dviem kambariokais studijuodamas gyvens jos sūnus, yra tik vienas deramai atrodantis rašomasis stalas. Kitas esą veikiau panašus į valgyklos stalą, o trečiasis – taip pat nepavydėtinos būklės. Tačiau, atviravo pašnekovė, labiausiai iš pusiausvyros išvedė pamatyta betoninėse grindyse išmušta duobė bei virš durų styrantys laidai, neveikiančios rozetės.

Galėtų bent minimaliai pasirūpinti kambario aplinka – sutvarkyti laidus, pakeisti perdegusias lempas atsukant šviestuvų gaubtus, po kuriais betrūksta tik tarakonų…

„Sūnus, aišku, į visa tai žvelgia normaliai, bet mums, tėvams, buvo kraupu, nes ten reikia viską remontuoti. Kai pagalvoji, kad vienam asmeniui už kambarį per mėnesį reikia susimokėti beveik 60 eurų, o jame gyvena trys žmonės, vadinasi, iš viso – 180 eurų. Tai – nemaža suma. Trise jie tikrai tiek neišnaudos. Ir internetas bendrabutyje – 2G ryšio. Jei studijos vyktų nuotoliniu būdu, abejoju, ar tris studentus informacija pasiektų normaliai“, – kritikos pirmakursiams suteiktoms gyvenimo sąlygoms negailėjo Sandra.

Sąlygas gerins patys tėvai

Du studijuojančius vaikus turinti pašnekovė, gyvenanti kitame mieste, atviravo, jog išnuomoti sūnui buto Kaune neišgalėtų, tačiau, kad jis galėtų deramai gyventi Kauno kolegijos jam suteiktame bendrabučio kambaryje, ji su vyru yra pasiruošusi bent šiek tiek investuoti į patalpos remontą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, bendrabučio atstovai esą savo ruožtu galėtų sumažinti mėnesio nuomos mokesčio dydį.

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

„Pirmas ir antras bendrabučio aukštai yra renovuojami. Tikiu, kad remonto darbai atkeliaus ir iki penkto aukšto. Bet dabar galėtų bent minimaliai pasirūpinti kambario aplinka – sutvarkyti laidus, pakeisti perdegusias lempas atsukant šviestuvų gaubtus, po kuriais betrūksta tik tarakonų… Išplovėme lovą, sutvarkėme vienintelę normalią čia buvusią kėdę. Bendrabučio valdytojai išsiunčiau taikų laišką, kuriame padėkojau už sūnui suteiktą galimybę apsigyventi ir aprašiau esamą situaciją. Juk administracijos darbuotojai turėtų kažką dėl to padaryti. Taisyklėse parašyta, kad bendrabučio kambariuose studentai aprūpinami kietuoju inventoriumi. Turėtų būti normalus stalas, kėdė. O dabar nesuprantu, kaip suaugę aukšti vaikinai galės mokytis atsisėdę ant baisių taburečių“, – stebėjosi Sandra.

Ji pridūrė išgirdusi, jog tvarka kambaryje esą priklauso nuo to, kas anksčiau jame gyveno, tačiau pamatyto vaizdo šokiruota moteris įsitikinusi – kažkas turėtų apžiūrėti patalpas, kai į jas atsikrausto nauji nuomininkai.

Galimybių mažiau nei norinčiųjų

Reaguodami į nusiskundimus, portalo kauno.diena.lt žurnalistai užklausą kartu su užfiksuotais vaizdais pirmadienį išsiuntė Kauno kolegijos atstovei Smiltei Juraitei.

„Sutinkame, kad vaizdas jūsų pridėtose nuotraukose tikrai stokoja net elementariausios tvarkos. Sutvarkyti ir tik po to naujiems gyventojams perduoti turėjo mūsų bendrabučio darbuotojai. Į pastabas reaguojame, su darbuotojais aiškinamės ir pagal turimas galimybes sprendžiame visas situacijas, o atsakingi asmenys bus atitinkamai įvertinti“, – žadėjo ji.

Pasak S. Juraitės, norinčiųjų gyventi bendrabučiuose visada yra daugiau nei realių galimybių visus juos patogiai apgyvendinti renovuotuose kambariuose.

„Visi jau renovuoti kambariai buvo labai greitai paskirstyti ir galiausiai liko tie, kurie savo atnaujinimo eilės dar tik laukia. Turėjome du variantus – pasakyti, kad neturime galimybių suteikti vietą bendrabutyje, arba pasiūlyti gerokai prastesnius kambarius. Gaudami studentų prašymus išleisti pragyvenimui Kaune kuo mažesnę sumą pinigų, ryžomės siūlyti ir dar remonto tik laukiančius kambarius, kuriuose studentai gali gyventi vos už 60 eurų per mėnesį“, – detalizavo Kauno kolegijos atstovė.

Galima atgauti pinigus

Paklausta apie tai, ar tuo atveju, jei studentai bendrabučio kambariuose nusprendžia minimaliai pasigerinti esamą buitį savarankiškai, galima tikėtis, jog tam skirti pinigai jiems bus grąžinti, S. Juraitė patvirtino – tokia galimybė yra.

„Jei studentai pateikia pirkimo čekius, yra galimybė apmokėti jų įsigytas medžiagas. Tokia praktika yra taikoma priklausomai nuo to, ko studentams reikia. Kartais būdavo, kad mes nuperkame, pavyzdžiui, linoleumą, o jie patys jį išsikloja arba atvirkščiai – turi tapetus ir paprašo juos išklijuoti. Kiekvienas atvejis visą laiką yra individualiai sprendžiamas“, – kalbėjo Kauno kolegijos atstovė.

Ji pabrėžė, jog sprendžiant pastarojo pobūdžio klausimą studentams patariama susisiekti su apgyvendinimo skyriaus vadove jai pateikiant savo apskaičiavimus ir pasiteiraujant, ar galima pirkti suplanuotam remontui skirtas medžiagas.

Nuolat prašo lėšų

Pašnekovės teigimu, bendrabučius stengiamasi atnaujinti ir nedidelius remonto darbus daryti kasmet.

„Lėšų skyrimas bendrabučių renovavimui yra nuolatinis mūsų prašymas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau jų neskiriama. Kauno kolegija nuolat ieško vidinių resursų ir savo lėšomis paeiliui naujina labiausiai remonto reikalaujančius pastatus bei kambarius“, – akcentavo S. Juraitė.

Bendrabučių patalpų atnaujinimui, sakė ji, nuo 2018 metų išleista daugiau nei 400 tūkst. eurų Kauno kolegijos lėšų. Nuo 2019–ųjų V. Krėvės pr. 90 esančiame bendrabutyje atnaujinti 52 kambariai. 

„Didžiuojamės, kad norintieji studijuoti pasitiki mūsų aukštąja mokykla. Džiaugiamės, kad įgyvendiname vieną iš savo strateginių tikslų – į Klaipėdos regioną iš kitų miestų pritraukti jaunų žmonių“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorė Gražina Markvaldienė.

Valstybės finansuojamas vietas kolegijoje gavo daugiau kaip trečdalis pirmakursių (37 proc.). 43 pedagoginės krypties studijas pasirinkę studentai kas mėnesį gaus valstybės skiriamą 300 eurų stipendiją. Skatinamąsias 200 eurų dydžio stipendijas turėtų gauti 53 įstojusieji į Informatikos, inžinerijos ir technologijų studijų krypčių grupių studijų programas.

Populiariausios studijų programos šiais metais yra bendrosios praktikos slauga, logistikos vadyba, kineziterapija, statybos inžinerija. Rekordinio srauto sulaukė pedagoginių krypčių studijų programos – ikimokyklinė ir priešmokyklinė bei pradinio ugdymo pedagogika, todėl kolegija turės galimybę tvirtai tęsti šimtametę pedagogų rengimo tradiciją. (Klaipėdos valstybinės kolegijos ištakomis laikomi 1902 m., kai buvo įkurta Klaipėdos mokytojų seminarija).

„Kineziterapijos studijas pasirinkau, nes esu labai energinga, mėgstanti judėjimą. Be to, turiu vidinį poreikį suteikti pagalbą žmonėms. Klaipėda – plačių galimybių miestas, baigus studijas, bus paprasta rasti darbo vietą“, – tvirtino plungiškė Liucilė Stanienė, kuri tapo 1000-ąja pirmakurse, šiais metais pasirašiusia studijų sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija.

Stojančiųjų į Klaipėdos valstybinę kolegiją geografija šiek tiek pasislinko į Rytus ir apima ne tik išskirtinai Vakarų regioną, kaip buvo iki šiol. Tarp pasirinkusiųjų studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – keturi moksleiviai per valstybinius egzaminus surinkę po 100 balų.

Paskaitos pirmakursiams prasidėjo rugsėjo 14 d.