„Galima Ana liks nakvoti?“ – paklausė manęs ką tik aštuoniolikos sulaukęs sūnus. O aš ir nepastebėjau, kaip jis tapo vyru! Išgirdusi klausimą pasimečiau... Ar esu pasiruošusi klausytis, kaip mano vaikas naktį mylisi, ar noriu ryte susitikti koridoriuje jo mergaitę?“ – svarsto 44-erių Valentina.
Šiuolaikiniai tėvai laisvesni seksualinėje sferoje už savo gimdytojus. Tačiau išgirdus apie tai, kad vaikas seksu užsiims namuose, ne vienam kyla klausimas – leisti ar uždrausti.
Prašo leidimo
Dauguma paauglių savo kambarį įsivaizduoja kaip nuosavą būstą: jiems atrodo visiškai natūralu, kad čia jie gali (ir jiems patogu) gyventi savo gyvenimą, paralelų šeimai. Todėl paaugliai nesigėdydami prašo leidimo pasilikti jų išrinktajam ar išrinktajai nakčiai. Tačiau šio tiesaus klausimo tikroji motyvacija yra sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Kai paaugliai žengia pirmuosius žingsnius meilės fronte, jie išgyvena tam tikrą baimę, – „psychologies.ru“ teigia psichoterapeutas Aleksandras Šadura. – Užduodami klausimą, jaunuoliai iš tikrųjų prašo tėvų leidimo pradėti lytinį gyvenimą ir laukia, ar šie tam pritars, ar ne. Tie, kurie draugą ar draugę parsiveda be leidimo, elgiasi provokuojančiai, tačiau iš esmės nori to paties.
Todėl labai svarbu nepražiopsoti šio momento, delikačiai išsakyti savo nuomonę, padėti dukrai ar sūnui situaciją pamatyti iš įvairių pusių.“
Seksualinio gyvenimo pradžia visuomet suvokiama kaip įžengimas į suaugusiųjų pasaulį, kaip negrįžtamas atsiskyrimo nuo šeimos procesas.
„Seksualumas nėra duotybė, – primena vaikų psichoterapeutas Marcel Rufo, – tai – procesas, kuris visada susijęs su asmenybės laisvės pojūčiais. Tačiau ar galima ją patirti tėvų namuose?“
„Dažnai seksualinio gyvenimo pradžia sutampa su vienu svarbiausių periodu jaunuolio gyvenime – individualumo, atsakymo į klausimą: „kas aš?“ paieškomis, – kolegai antrina A.Šadura. – Tačiau tėvai dažnai nesuvokia šio momento svarbos. Norėdami būti šiuolaikiški, jie pamiršta apie gėdą ir elgiasi kaip urviniai žmonės. 24-erių Sima iki šiol nurausta prisiminusi, kaip prie šešerius metus jo mylimojo mama kartu su saldainine ant staliuko jiems padėjo pakelį prezervatyvų.
Ribos turi būti
Tėvams irgi nelengva. Sutikę, jie gali krimstis, ar ne per anksti palaimino artimus „vaikų“ santykius? Neverta savęs apgaudinėti: atsidūrus viename bute su įsimylėjėlių porele, net ir nenoromis matuojamės vujaristų vaidmenį. „Draudžiau vaikams užsiimti seksu namuose, jei mes juose būdavome, – pasakoja 54-erių Eugenija. – Meilė – intymu, labai asmeniška. Būdama jų amžiaus stengiausi slėpti, kad turiu vaikiną. Susitikinėjau su juo tik tada, kai tėvų nebūdavo namie.“
Tokią poziciją palaiko ir psychologies.ru ekspertai: ribos tarp vaikų ir tėvų seksualinių gyvenimų turi būti. Nei vieni, nei kiti neturi žinoti, kas vyksta gretimame kambaryje.
„Tėvai neturėtų stebėti vaikų seksualinio gyvenimo, – tikina psichologė Daniel Coum. – Mūsų teisė ir pareiga – papasakoti apie kontracepciją, apie nesaugių lytinių santykių pasekmes, nepageidaujamą nėštumą. Nepakenks priminti ir apie tai, kad meilė svarbi lytiniams santykiams. Tačiau jauno žmogaus seksualinio gyvenimo raida turi vykti už šeimos ribų. Ir tai net ne moralės norma, o antropologijos įstatymas.“
Taip, su sąlyga
Žinoma, yra tėvų, kuriems vaikų seksualinio gyvenimo pradžia problemų nekelia. „Seksas – natūralus ir sveikas malonumas. Kodėl turėčiau dukrai tai drausti? – stebisi 47-erių Vera. – Ir jeigu jau ji tai daro, tegul „gerose sąlygose“.“
„Geros sąlygos“ gali būti tėvų namai, tačiau tik tuo atveju, jei bute yra gera garso izoliacija, kiekvieno asmeninė erdvė apsaugota. Jeigu viskas taip, tuomet ir draudimai neturi pagrindo“, – aiškina A.Šadura.
„Kiekvienas atvejis – unikalus, – primena šeimos psichoterapeutas Serge Hefez. – Kai kurių jaunuolių seksualinis gyvenimas šeimoje prasideda harmoningai, nes santykiai tarp kartų yra aiškūs, o psichologiniai saitai – tvirti. Kitiems gi naudingiau, nepriklausyti nuo tėvų. Be to, gimdytojai irgi neturėtų nusižengti savo principams tik norėdami įtikti atžaloms.“
Atvirumą ir nuoseklumą – štai ką jaunuoliai labiausiai vertina vyresniųjų elgesyje. Netgi jei tai sukelia ginčus. Juk niekas netrukdo tėvams karts nuo karto išeiti į teatrą, pas draugus, išvažiuoti į sodybą, kad paliktų įsimylėjėlius vienus. Tuomet jie pasijus laisvi nuo priežiūros. Būtent tai vaikų psichoterapeutas Daniel Marcelli vadina „tinkama socialinės veidmainystės doze“.
