„Padariau didelę klaidą“, – skubiai surengtoje spaudos konferencijoje sakė 35 metų S. Borch.

„Naudojau kitų disertacijų tekstus, nenurodydama šaltinio. Atsiprašau.“

Norvegijos žiniasklaida anksčiau atkreipė dėmesį į jos 2014 metų disertacijos teksto panašumus su kitais darbais, visų pirma dviejų kitų studentų. Nė vienas iš jų nebuvo paminėtas šaltinių nuorodose.

Apie šią aferą socialiniame tinkle „X“ parašęs studentas sakė, kad S. Borch žodis žodin nukopijavo ištrauką iš kitos disertacijos ir paliko spausdinimo klaidų.

Dėl plagiato skandalo S. Borch atsidūrė ypač nepatogioje padėtyje, nes tik praėjusią savaitę ji nusprendė kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl studentės, kuri apeliacine tvarka buvo išteisinta dėl saviplagiato, nes naudojo savo darbo ištraukas, bylos.

Centro partijai priklausanti S. Borch pernai tapo aukštojo mokslo ministre centro kairiųjų vyriausybėje, o 2021–2023 metais ėjo žemės ūkio ministrės pareigas.

Savo disertacijoje, kurią ji 2014 metais apsigynė Trumsės universitete, S. Borch daugiausia dėmesio skyrė saugos taisyklėms naftos pramonėje.

Pastaraisiais mėnesiais dėl prieštaringai įvertintų interesų konfliktų atsistatydino keli Norvegijos vyriausybės nariai.

„Paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundas yra priimtas ir byla paskirta nagrinėti sausio mėnesį“, – BNS trečiadienį sakė mokslininkui atstovaujantis advokatas Saulius Juzukonis.

Anot gynėjo, pirmos instancijos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

„Ribodamas principo dėl nekaltumo prezumpcijos visų aplinkybių neatskleisiu, tačiau iš esmės gynyba nesutiko su išdėstytais argumentais, nes laiko, kad byla buvo netinkamai kvalifikuota“, – tvirtino advokatas.

Gynyba nesutiko su išdėstytais argumentais, nes laiko, kad byla buvo netinkamai kvalifikuota.

Pasak jo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylos nukentėjusiųjų parodymais, ignoruojant visus kitus įrodymus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai lapkričio pradžioje A. Krupavičių pripažino kaltu dėl autorystės pasisavinimo ir skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Anot teismo, buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, kuriame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

Pasak portalo, teismas nustatė, jog buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, jame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

A. Krupavičius nuteistas dėl autorystės pasisavinimo.

2018-aisiais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus paskelbtoje išvadoje buvo teigiama, kad A. Krupavičius ir V. Simonaitytė pažeidė savo aukštųjų mokyklų etikos kodeksuose įtvirtintą pagarbos intelektinei nuosavybei normą, kad akademiniam sąžiningumui prieštarauja plagijavimas ir mokslinei veiklai talkinusių žmonių arba organizacijų įnašo neigimas arba nutylėjimas.

Kaip tuomet teigė kontrolierius, taip pat buvo pažeisti Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtinti akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principai.

Tokį kontrolieriaus sprendimą A. Krupavičius ir V. Simonaitytė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 metais pareiškėjų skundą atmetė. Vėliau šį sprendimą palaikė ir aukštesnysis teismas.

2020 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, ja atmetė A.Krupavičiaus ir V. Simonaitytės skundą.

Po šio sprendimo Vytauto Didžiojo universitetas nepratęsė A. Krupavičiaus kaip Socialinių mokslų fakulteto dekano įgaliojimų.

Vėliau politologas laikinai vadovavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų institutui, tačiau praeitų metų rugsėjį pasitraukė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi paskelbė, kad bendrovė „Gera dovana“ privalo atlyginti J. Pikeliui padarytą žalą už pasisavintą idėją, taip pat padengti palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Startuolių kūrėjų bendruomenėje Justo sukurta suasmenintų įžymybių vaizdo sveikinimų platforma stebink.lt buvo gerai žinoma, verslininkas ją sukūrė laimėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto konkursą ir Europos Sąjungos verslumo skatinimo projektą. Po derybų su bendrove „Gera dovana“, buvo sutarta dėl projekto pardavimo jai. Tačiau tai neįvyko, bet netrukus rinkoje pasirodė identiškas „Geros dovanos“ produktas. 

VTEK sausį paskelbė, kad P. Baršauskas pažeidė įstatymą, kai naudojosi universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais – universiteto darbuotojai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai rengė raštus dėl P. Baršausko monografijos. Buvęs rektorius nesutiko, kad supainiojo interesus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad VTEK sprendimas motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl atmetė P. Baršausko skundą kaip nepagrįstą.

Pasak teismo pranešimo, P. Baršauskas, gavęs Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos raštus, galėjo ir turėjo suprasti, jog tyrimas atliekamas ne dėl KTU rektoriaus veiklos, o dėl jo, kaip privataus asmens, habilitacijai pateiktos monografijos. Anot teismo, P. Baršauskas šiuo atveju privalėjo pats asmeniškai pateikti atsakymus.

„Buvusio rektoriaus veiksmais universiteto darbuotojai buvo atitraukti nuo tiesioginio jų darbo funkcijų vykdymo, o pareiškėjas, pasinaudodamas einamomis pareigomis, gavo asmeninės naudos sau“, – nurodo tesimas.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Dabar jau buvęs KTU rektorius P. Baršaukas iš pareigų atsistatydino pernai rudenį tuometiniam akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui Vigilijui Sadauskui tiriant jo monografiją. Kontrolierius spalį konstatavo, kad rengdamas habilitacinį darbą P. Baršaukas nesilaikė citavimo taisyklių ir pažeidė akademinės etikos reikalavimus. Buvęs rektorius pripažino, kad jo darbe yra techninių klaidų, tačiau neigė plagijavimą.  

Kaip BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo priimtas dėl suėjusios senaties.

Į prokuratūrą kreipėsi akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas, kuris, atlikęs tyrimą dėl P. Baršausko habilitacinės disertacijos, nustatė, kad jis pažeidė akademinę etiką kopijuodamas kitų autorių tekstus.

Sprendime kontrolierius pažymėjo, kad tuo metu, kai P. Baršauskas parengė ir pateikė monografiją, pažeisdamas kitų autorių teises, baudžiamasis įstatymas numatė baudžiamąją atsakomybę už autorystės teisių pasisavinimą, todėl surinktą informaciją persiuntė Generalinei prokuratūrai.

Habilitaciniam laipsniui gauti skirtą monografiją P. Baršauskas  2002 metais gynėsi bendroje Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vilniaus universiteto komisijoje. 

Dar atliekant šį tyrimą, P. Baršauskas  po raginimų atsistatydinti KTU tarybai įteikė prašymą jį atleisti. Jis pripažino, kad jo darbe yra techninių klaidų, tačiau neigė plagijavimą ir ruošiasi kontrolieriaus sprendimą skųsti teismui.

"Disertacija – parodija"

Ministro Vladimiro Medinskio istorijos disertacija, kurioje nagrinėjamos užsienio nuomonės apie viduramžių Rusiją, ilgą laiką kėlė susierzinimą tarp Rusijos istorikų. Mokslininkai tvirtino, jog tai – prastas, mokslinės vertės neturintis darbas ir kad jo nebuvo galima leisti apsiginti.

Šiemet jie pagaliau pateikė prašymą atšaukti ministro mokslinį laipsnį.

Skandalas dėl ministro disertacijos – naujausias pavyzdys Rusijos intelektualų priešinimosi tam, ką jie vadina išsikerojusiu sukčiavimu akademiniuose sluoksniuose ir rimtų studijų nuvertinimu.

"Medinskio disertacija – skandalinga, tikra parodija", – piktinosi su disertacijomis susijusį sukčiavimą demaskuojančios mokslininkų grupės "Dissernet" aktyvistas Ivanas Babickis. Būtent jis padėjo dviem istorijos profesoriams pateikti oficialų skundą.

Absurdiškos išvados

Skundas, kuriame sakoma, kad V.Medinskio darbo "iš principo negalima laikyti istorijos tyrimu", privertė švietimo ministrą nusiųsti šią disertaciją patikrinti.

Tarp akį rėžiančių disertacijos klaidų – V.Medinskio mintis, esą katalikybė nėra krikščionybės dalis. Negana to, neatrodo, jog V.Medinskis žinotų, kad Danija yra Skandinavijoje. Savo darbe jis taip pat tiesiai šviesiai pareiškė, kad kokio nors istorinio fakto vertę reikėtų apibrėžti remiantis tuo, ar jis atitinka Rusijos nacionalinius interesus.

Prieš šią 2011 m. disertaciją 46 metų ministras, kuris taip pat turi politologijos daktaro laipsnį, neskelbė jokių mokslinių straipsnių kitomis istorijos temomis. O ir po disertacijos gynimo jis nėra nieko publikavęs.

2012 m. paskirtas V.Medinskis rėmė savotišką nacionalistinį požiūrį į Rusijos istoriją. Pernai jis susiginčijo su Rusijos valstybės archyvo vadovu ir gynė Antrojo pasaulinio karo istoriją apie 28 panfiloviečius – legendinį Maskvą gynusį pulką, kuris, kaip atskleidė archyvas, buvo reporterių išgalvotas sovietinės propagandos mitas.

Ginčas baigėsi tuo, kad archyvo vadovas Piotras Mironenka atsistatydino iš savo posto. Žmones, kurie kėlė klausimų dėl 28 panfiloviečių istorijos, V.Medinskis pavadino šunsnukiais.

Kol kas V.Medinskiui sekėsi ir dėl jo prieštaringai vertinamos disertacijos – darbo pakartotinis svarstymas iš pradžių buvo atidėtas, tada jį sustabdė vyriausybinis mokslinių laipsnių tvirtinimo komitetas.

Mūsų tikrovės veidrodis

Rusijos istorikai, kuriems nusibodo "politiškai motyvuotos atakos" ir "neteisingos bei absoliučiai obskurantiškos publikacijos", 2014 m. įsteigė Laisvąją istorijos draugiją profesionalų solidarumui skatinti.

Vienas "Dissernet" įkūrėjų Andrejus Rostovcevas tvirtino, kad įvairių sričių mokslininkai taip pat buriasi kovai su disertacijų plagijavimu – reiškiniu, kuris didžiuliu mastu graužia mokslus.

Sritys, kurias ypač temdo sukčiaujant apgintos disertacijos, yra ekonomika, švietimas, medicina bei teisė. Ši problema paplitusi tarp pareigūnų, kurie moksliniais laipsniais siekia "pastiprinti" savo įrašus dėl kvalifikacijos.

"Suklastotų disertacijų paveikslas – mūsų tikrovės veidrodis", – pripažino A.Rostovcevas, turėdamas omenyje ir bendrai visoje visuomenėje išsikerojusią korupciją.

Atsitiktinai pasirinkus kokią nors ekonomikos disertaciją, yra 5 proc. tikimybė, kad tai bus nuplagijuotas darbas. Tarp Rusijos Dūmos deputatų tokia tikimybė – 41 proc.

"Iš esmės, suklastotos disertacijos nėra vien tik Rusijos problema. Tačiau svarbu yra tai, kaip sistema reaguoja", – sakė A.Rostovcevas.

"Netikrų akademikų gamyba, visas šis melo gamybos mechanizmas – tai dalykai, kuriuos vyriausybė instituciškai remia. Tai nėra kažkokia juodoji rinka", – piktinosi jis.

Kova su šia sistema gali būti rizikinga – štai kodėl akademikai taip ilgai tylėjo.

"Žmonės bijo represijų, kadangi disertacijų plagijavimas – nusikalstamas verslas", – tvirtino A.Rostovcevas. Balandį jis savo virtuvės lange aptiko kulkos pramuštą skylę. Tiesa, į policiją jis nesikreipė, nes mano, kad tai esą būtų laiko švaistymas.

Protų nutekėjimas

"Dissernet" sulaukė nebylaus pritarimo iš kai kurių pareigūnų. Tarp jų – buvęs Rusijos švietimo ministras, uždaręs daug korumpuotų disertacijų tarybų, kurios, kaip manoma, dalijo laipsnius už visiškai nuplagijuotus tekstus ar išvis nereikalavo jokių disertacijų.

"Kaip elgsis dabartinis ministras, dar neaišku, – pripažino A.Rostovcevas. – Aišku tik viena – pinigai moksliniams tyrimams mažės vyriausybei dėl ekonomikos krizės bandant mažinti išlaidas."

Švietimo biudžeto apkarpymai paskatino Rusijos mokslų akademijos darbuotojus rengti protestus, kurie truko savaitę.

"Finansavimas mokslui nuolat mažėja", – apgailestavo genetikė Svetlana Borinskaja, kuri dirba genomo analizės laboratorijoje Genetikos institute, taip pat dalyvauja mokslo populiarinimo projektuose.

"Mokslininkams sunku kovoti su politizuotu pseudomokslu, drauge ar individualiai", – sakė ji ir pridūrė, kad vyriausybė nekreipia dėmesio į mokslininkų išvažiavimą iš Rusijos.

"Protų nutekėjimo procesas šiemet paspartėjo. Atrodo, kad vyriausybė nėra suinteresuota fundamentiniais mokslais ir net taikomaisiais mokslais", – neslėpė susierzinimo mokslininkė.

Plagijavimo tendencijos Lietuvoje

Plagijavimo tendencijas pasaulyje vertinę specialistai pažymėjo, kad Europos kontekste Lietuva atrodo labai prastai. Akademinio sukčiavimo mastai Lietuvoje – dideli ir, pasak ekspertų, nemažėja. Pagal šį rodiklį Europoje mus lenkia tik Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Latvijoje ir Estijoje situacija geresnė. Patys geriausi rezultatai – Danijoje ir Austrijoje. Čia plagijavimo mastas mažas.

Dainininkė nustebino savo gerbėjus balandžio 16-ąją pasirodžiusi specialioje televizijos laidoje, kur debiutavo su trumpu filmu, pristatančiu jos naująjį albumą.

Po kelių dienų režisierius Matthew Fulksas (Metjus Falksas) pareiškė, kad albumo „Lemonade“ reklaminio filmuko kelios scenos labai panašios į esančias jo 2014 metais išleistame trumpame filme „Palinoia“. M. Fulksas apkaltino Beyonce nukopijavus kelis elementus iš jo filmo, pavyzdžiui, „peraugusią žolę“ ir „grafitį bei žmones nuleistomis galvomis“.

M. Fulksas tvirtino, kad jo filmas pasakoja apie „audringus santykius“, o Beyonce albume „Lemonade“ dainuoja lygiai apie tą patį, ir apkaltino Beyonce įrašų kompanijos „Columbia Records“ viceprezidento pavaduotoją. Jis, esą, 2015 metais matė „Palinoia“ ir galėjo nusižiūrėti nuo jo keletą idėjų naujam dainininkės projektui.

Vyras atsakovais įvardijo Beyonce ir „Columbia Records“ vadovus bei siekė gauti dalį jos albumo pelno.

Liepą superžvaigždės teisininkų komanda paskelbė pareiškimą, teigiantį, kad šiedu filmai neturi nieko bendra, ir paragino teisėją atmesti M. Fulkso ieškinį.

Beyonce advokatai pareiškė, kad „Lemonade“ vaizduoja „afroamerikietę, kuri pereina įtarimo, neigimo, pykčio ir, galiausiai, susitaikymo dėl santykių etapus“, o „Palinoia“ – „baltaodį vyrą, kuris kenčia dėl žlugusių santykių“.