„Mūsų skaičiavimais, plastikinių maišelių suvartojimas sumažėjęs apie 63 proc., lyginant su prieš tai buvusia tvarka, kai plastikiniai maišeliai buvo pirkėjams pasiekiami nemokamai“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.

„Jų sunaudojimas sumažėjo maždaug 40 proc. Iš tikrųjų prognozavome panašius rezultatus, rėmėmės ir kitų šalių praktika. Panašios tendencijos pastebimos tiek kitur, tiek Lietuvoje“, – nurodė „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

„Vienkartinių plastiko maišelių sunaudojimas pernai metų antrąjį pusmetį buvo du kartus mažesnis nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai 100 milijonų vienkartinių plastikinių maišelių pakeitė 50 milijonų“, – aiškino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

Pasak pardavėjų, pasikeitė ir gyventojų įpročiai. Mat anksčiau neretai į maišelius buvo dedami net ir saugiai supakuoti produktai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pavyzdžiui, varškės sūreliai, kažkokios daržovės ar vaisiai, kuriems tas maišelis nėra būtinas. Anksčiau tos prekės būdavo dedamos į plastikinius maišelius. Dabar pastebime, kad žmonės jau susimąsto, ar tikrai jiems to maišelio reikia“, – pasakojo L. Skersytė.

„Nebededa bananų. Anksčiau kiekvieną sūrelį į atskirą maišelį dėdavo, tai irgi pokytis akivaizdus. Matome, kad ir tiesiai ant svarstyklių deda tam tikras prekes, jau nebe į maišelį“, – sakė „Maximos“ atstovė.

Tiesa, ekspertai tikina, kad nors situacija gerėja, tobulėti dar yra kur.

„Dabartinis vienas centas davė signalą, dalis žmonių tikrai paveikti. Tai puiku, toks geras teigiamas žingsnis, bet kur mes einame toliau? Tas sumažinimas nėra dramatiškas, nėra taip, kad jis išspręstų viską“, – pabrėžė „Žiedinės ekonomikos“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Nerimą kelia išaugęs popierinių maišelių populiarumas. Mat dalis gyventojų juos naudoja ne pagal paskirtį. Pasak specialistų, popieriniai maišeliai nėra tvari alternatyva.

„Įvertinus jų bendrą pėdsaką, neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, tai tikrai nėra geresnis sprendimas. Tai – lengviau perdirbamas sprendimas. Nėra toks didelis taršalas, bet jų gamyba tikrai turi gamtai labai didelį neigiamą poveikį. Ypač, kai tenka kirsti medžius“, – aiškino D. Tracevičius.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į popierinių pakavimo maišelių vartojimą. Nutiko taip, kad kažkas keitė tą plastikinį maišelį į popierinį“, – tikino R. Gecevičiūtė.

Visgi prekybininkai džiaugiasi, kad dalis pirkėjų vienkartinių maišelių išvis atsisakė. Vietoj jų renkasi daugkartinius.

„Naudoja ir daugkartinius įvairiausius maišelius. Tai specialūs maišeliai tiek vaisiams, tiek daržovėms ar biriems produktams susidėti. Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus“, – šnekėjo L. Skersytė.

 Nevengia atsinešti ir savo daugkartinių maišelių arba net plastikinių, kuriuos naudoja kelis kartus.

„Žmonės tikrai ne tik įsigyja tą daugkartinį maišelį, bet tikriausiai jį laiko kažkur su savimi, automobilyje ar kažkur pirkinių krepšyje. Jie tiesiog jį atsineša ir naudojasi“, – nurodė E. Krasauskienė.

Gyventojai tikino, kad net ir vienas centas privertė susimąstyti, tačiau įpročius pakeitė ne visi.

Visgi daugkartinius maišelius renkasi dažnas.

Specialistai tikina, kad žengiant tvarumo link, svarbu ne tik apmokestinti popierinius maišelius, bet ir atsisakyti vienkartinių pakuočių. Tinkamas pavyzdys galėtų būti Estija. Mat mažiausioji Baltijos šalis nuo šių metų sausio, visuose renginiuose naudos vien tik daugkartines pakuotes.

„Norėčiau paklausti, kur Vilniaus savivaldybė, kur kitų miestų savivaldybės? Naudokimės ta patirtimi ir neturėsime tų užterštų erdvių, už kurių tvarkymą po to tenka sumokėti tiems patiems gyventojams“, – pabrėžė D. Tracevičius.

Kol kas Lietuvoje popierinių maišelių apmokestinti nesvarstoma.

20 tūkst. t, arba tiek, kiek sveria 20 tūkst. lengvųjų automobilių – tiek plastiko atliekų kasmet atkeliauja į „Ekobazę“ perdirbimui. Tačiau šis perdirbimo procesas ne visada sklandus.

„Gyventojams dar trūksta informacijos ar įgūdžių, nes rūšiavimo konteineriuose mes aptinkame nemažai maisto atliekų, statybinių atliekų, drabužių“, – teigia „Ekobazės“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė.

Ir net jei atliekos konteineryje – tik plastikas, perdirbimas ne visada pavyksta. Pasirodo, ploni plastikiniai maišeliai, kuriuos vos prieš tris mėnesius apmokestino maisto prekių parduotuvės, perdirbami gali užsidegti ir sugadinti visą procesą.

„Su plastiko daviniais yra tokia situacija, kad, jeigu tai plėvelė, tam, kad ji būtų perdirbta, būtų gerai, kad ji būtų kuo storesnė. Tai jei mes kalbame apie tuos visai plonus maišelius, kurie šiuo metu yra apmokestinti, jų perdirbimas yra sudėtingas“, – aiškino M. Curko-Notkuvienė.

Tačiau parduotuvės sako, kad su kiekvienu klientų apsipirkimu plastikinių maišelių į perdirbimo centrus atitenka vis mažiau.

„Stebime, kad maišelių naudojimas mažėja kiekvieną mėnesį. Jei lygintume rugpjūtį su liepa, tai jų įsigijo 23 proc. mažiau, rugpjūtį vienkartinį plastikinį maišelį rinkosi kas ketvirtas pirkėjas, rugsėjį – jau kas penktas“, – statistiką pateikė „Maximos atstovė“ Raminta Gecevičiūtė.

Esą klientai kai kuriuos produktus perka be maišelių arba ima tik vieną ir sumoka 1 ct.

„Pirkėjai jau susigyveno su šiuo pokyčiu, puikiai jį atsimena, žino, kad už už tą maišelį reikės sumokėti, jeigu kyla klausimų, pasiklausia dar mūsų darbuotojų, bet tikrai matome, kad tų klausimų vis mažiau ir jie pavieniai“, – teigė ir „Lidl“ atstovė Lina Skersytė. 

Tad tikrai palikta daug spragų.

Ypač daug pagyrų dėl tvaraus gyvenimo tenka Lietuvos regionams.

„Galiu pasakyti, kad regionuose net mažiau mes išdalydavome maišelių nei didžiuosiuose miestuose, nes regionuose kaip tik žmonės buvo ir yra pripratę eiti su daugkartiniais maišeliais“, – pasidžiaugė „Iki“ atstovė Ieva Budrienė.

Tačiau aplinkosaugos specialistas tikina, kad pasiektas pokytis – nepakankamas, kad išstumtų Lietuvą iš daugiausiai plastikinių maišelių naudojančių šalių penketuko.

„Visų pirma, 1 ct didelei daliai gyventojų nieko nereiškia. Taip pat prekybos centrai nedaro jokios kontrolės, tai gali sakyti „čia mano“, niekas tikrai netikrins dėl to 1 ct. Tad tikrai palikta daug spragų. Taip pat yra tų, kurie įsigudrina imti vienkartinius popierinius maišelius“, – džiaugtis pasiekimais neskuba VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.

Būtent pastarieji maišeliai perdirbėjams sukelia daugiausia iššūkių.

„Jeigu pakuotė arba kažkoks gaminys yra sukombinuotas iš plastiko ir popieriaus, tokio gaminio perdirbimas yra beveik neįmanomas. Ši atlieka keliauja į deginimą“, – aiškino „Ekobazės“ komercijos vadovė.

Nemanau, kad mums, kaip šaliai, kuri nori pirmauti daugelyje sričių, yra ambicinga, verta būti atsilikėle.

Tad kalbant apie plastiko gaminius, aplinkosaugininkai mato tik vieną išeitį – griežtesnį reguliavimą. Ir nors Europos Komisija (EK) griežtina mikroplastiko naudojimo sąlygas, aplinkosaugininkai tikina, kad to negana.

„Nemanau, kad mums, kaip šaliai, kuri nori pirmauti daugelyje sričių, yra ambicinga, verta būti atsilikėle“, – kritikavo pasirinkimus D. Tracevičius.

EK nulinės taršos planą ketina įgyvendinti iki 2025 m. ir mikroplastiko naudojimą sumažinti bent ketvirtadaliu. Plastiko dalelių ketinama mažinti šiukšlėse bei tekstilėje ir buityje.

„Stengiamės dėti į popierinius, o vis tiek būna maišeliai, kur duona dedama, tai tuos panaudojam. O šiaip nelabai yra čia ką dėti į tuos maišelius“, – šypsojosi kalbintas vyras.

„Įvairiai, tai į krepšelį tą patį, tai į vežimėlį“, – savo pirkimo įpročiais pasidalijo kitas vyras.

„Aš turiu maišelį, visada nešiojuosi su savimi, ir man jie nereikalingi, tik papildomas balastas“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Anot prekybininkų, kad išsisuktų nuo maišelio panaudojimo, kai kurie net ir kilogramus bulvių ar morkų ima į glėbį arba suranda kitų maišelių alternatyvų.

„Esame matę vieną atvejį, kai bandelę įsidėjo į vienkartinę pirštinę. Bet kiek į tą pirštinę gali tilpti produktų? Turbūt nelabai daug “, – juokavo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Esame matę vieną atvejį, kai bandelę įsidėjo į vienkartinę pirštinę. Bet kiek į tą pirštinę gali tilpti produktų? Turbūt nelabai daug.

O tiems, kuriems vieno cento už maišelį negaila, tikina, kad plonus plastikinius maišelius naudoja bent kelis kartus.

„Anksčiau būdavo viską dedi. Viską imi iš eilės ir į maišelį. Aš parsinešu namo ir nemetu, pasidedu į stalčių, o dabar visus naudoju“, – teigė viena senjorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš panaudoju du kartus, todėl kad yra šuo. Mes kai einame su šuniuku, panaudojame antrą kartą. Tikrai neišmetame iš karto“, – sakė kita moteris.

O jeigu yra mažai? Pora pomidorų, pora morkų, tai gal ir į ranką telpa? „Taip, arba į vieną maišelį visas daržoves sukrauname“, – kalbėjo dar kita pašnekovė.

Tačiau aplinkosaugos specialistė tikina, kad naujas mokestis problemos nesprendžia. Esą, tvarumas vis dar problema ir pokyčiai – prekybininkų rankose.

„Kodėl negalėtų tiems pirkėjams, kurie nusprendžia pakuotis ne į mokamą plastikinį maišelį, o, pavyzdžiui, į savo pagamintą daugkartinį maišelį, duoti kokius nors lojalumo taškus, vėliau juos mainyti į kažkokias staigmenas, nuolaidas ar panašius dalykus“, – pasiūlė Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė.

O prekybininkai tikina, kad pokytis jau įvyko. Prekybos centro atstovė tikina, kad apmokestinus lengvus plastikinius maišelius, maždaug 40 proc. išaugo daugkartinių maišelių pardavimai. O plonų plastikinių maišelių sunaudojimas pastebimai sumenko.

„Taškai yra gamtos naudai. Pas mus sumažėjo maišelių pardavimas. Jeigu lygintume, kiek išdalindavome ir kiek dabar parduodame, tai sumažėjo penkis kartus“, – pareiškė „Iki“ atstovė.

Plastikinių maišelių vartojimo sumažėjimą pastebi ir kitas didysis prekybos tinklas.

„Maišelis, kurį pakrikštijome tautos preke, jo populiarumas blėsta. Atrodė, kad be jo gyventi nebegalėsime – kaip mes pasiimsim sūrelį, kivį, bananą, neįsidėję į maišelį? Tai nuo liepos 1 d. iki dabar pardavimai sumažėjo 13 proc.“, – sakė „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Žaliosios politikos instituto atstovė abejoja, ar tuo tikrai verta džiaugtis. Esą, maišelių sunaudojimo statistika labai tikėtina, kad yra iškreipta.

„Nors prekybininkai deklaruoja, kad šių maišelių sunaudojimas prekybos vietose sumažėjo, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, bet nepamini kitos statistikos. Pavyzdžiui, ar pasikeitė tų maišelių, kurie vis dar nemokami konditerijos skyriuje, naudojimas“, – kalbėjo I. Budraitė.

Tačiau prekybininkai kone vienbalsiai tikina, kad pusiau plastikinių, pusiau popierinių maišelių, kuriuos galima rasti  konditerijos skyriuose, klientai beveik visai nenaudoja.

„Mes raginame apskritai pagalvoti, ar visada reikia supakuoti kažkokius produktus į pakuotę. Pavyzdžiui, kelis obuolius ar pomidorus. Galbūt jiems nereikia jokios pakuotės“, – komentavo „Rimi Lietuva“ atstovė Eglė Krasauskienė.

O kad užtikrintų sąžiningą atsiskaitymą prekybos tinklai griebėsi skirtingų priemonių. Viename atsirado žetonai.

„Įdiegėme tokią naujovę. Tai reiškia, kad prie kiekvienos savitarnos kasos visose mūsų parduotuvėse, tai yra beveik 300 parduotuvių, gali rasti tokį brūkšninį kodą ir tu tiesiog jį nuskenuoji. Jeigu pasiimti vieną maišelį – vieną kartą, jeigu du – du kartus“, – paaiškino „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.

Kitoje parduotuvėje – brūkšniniai kodai.

„Jie yra parduodami kaip įprasta prekė su barkodu, tad žmogus gali tiesiog susipakuoti savo norimus produktus, nueiti, jeigu apsitarnauja savitarnos kasoje, nuskenuoti, paspausti, ką pasirenka, ir taip viskas įvyksta“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ atstovė.

Iki 2030 m. visos Europos Sąjungos šalys įpareigotos keisti įpročius – perdirbti pakuotes tvariai, mažinti plastiko suvartojimą, atsisakyti plastikinių indų maitinimo įstaigose.

Prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai per pirmas dvi savaites jų sunaudojo penkis kartus mažiau, „Maximos“ – 3,7 karto, o „Rimi“ – trečdaliu. „Lidl“ stebi apie 40 proc. mažėjimą, kaip ir kitose tinklo veiklos šalyse.  

Maišelių apmokestinimo idėjos autorius „laisvietis“ Kasparas Adomaitis sako, kad maišelių naudojimas sumažėjo, tačiau jam keisti atrodo tokie dideli skirtumai tarp prekybos centrų, todėl ji abejoja, ar prekybininkų duomenys yra tikslūs.

„Anksčiau jie neturėjo aiškios statistikos, nelabai turėjo priemonių ir reikalo skaičiuoti – padedi ruloną, o per kiek pirkėjai sunaudodavo: per savaitę, dvi, mėnesį“, – BNS tvirtino parlamentaras.

„Bet kokiu atveju rezultatas yra. Jeigu kažkas abejojo ir teigė, kad (apmokestinimas – BNS) nieko nepaveiks tas centas... Vienareikšmiškas mažėjimas ir kai kur labai ženklus (...) Būčiau vertinęs gerai ir sumažėjimą penktadaliu, kitose šalyse kaina yra didesnė. Galvojau, kad bus palaipsnis mažėjimas. Jeigu penkis kartus sumažėjo, tai bet kokius lūkesčius viršijantis rezultatas, jeigu užtenka vieno cento jam pasiekti“, – kalbėjo K. Adomaitis.   

Viešosios įmonės „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius BNS sakė, kad nemažus skirtumus gali lemti skirtinga prekybininkų kontrolė, be to, maišelių naudojimą lemia ir parduotuvės dydis.

„Mažoje parduotuvėje sunkiau pasakyti, kad atsineštas savo maišelis“, – sakė D. Tracevičius. 

„Gera žinutė, kad mažėja, bet galima siekti daugiau“, – pridūrė jis. 

Prekybininkai: perkama daugiau daugkartinių maišelių

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad  pastarąsias dvi savaites 247 tinklo parduotuvėse stebimas šių maišelių vartojimo mažėjimas.

„Palyginus su pirmosiomis liepos dienomis, per pastarąją savaitę maišelių prekybos tinkle įsigyta penktadaliu mažiau“, – BNS teigė „Maximos“ atstovė.

„Pastebėjome, kad, pavyzdžiui, vaisių arba daržovių klientai į vienkartinius plastikinius maišelius stengiasi nebedėti ir sveria juos visai be maišelio, o į namus šias prekes nešasi savo atsineštuose daugkartinio naudojimo maišeliuose, tinkleliuose. Taip pat sveriamoms prekėms pirkėjai dažniau atsineša vienkartinių plastikinių maišelių iš namų“, – aiškino ji. 

„Maximose“ maišelių paklausa liepos 1-10 dienomis sumažėjo 3,7 karto, palyginti su tuo pačiu metu 2022 metais. 

„Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pabrėžė, kad apmokestinus maišelius jų parduodama apie 30 proc. mažiau nei anksčiau. Ji taip pat pabrėžė, kad daugkartinių maišelių pardavimai 83 tinklo  parduotuvėse išaugo 30 kartų. 

237 parduotuves turinčio „Iki“ tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad žmonės palankiai žiūri į pokytį ir supranta, kodėl reikia mažinti plastiko naudojimą. 

„Mūsų statistika rodo, kad per pirmąsias septynias liepos dienas pirkėjų įsigytų itin lengvų plastikinių maišelių skaičius yra beveik penkis kartus mažesnis už pernai metais sunaudotų maišelių savaitinį vidurkį“, – sako V. Budrienė.

Tai pirmas efektas, o toliau žiūrėsime, ar jis bus tvarus.

„Tai pirmas efektas, o toliau žiūrėsime, ar jis bus tvarus“, – BNS teigė „Iki“ atstovė.

„Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, tendencijos yra panašios, kaip ir kitose „Lidl“ veiklos šalyse, kur maišeliai yra mokami, – jų sunaudojama apie 40 proc. mažiau.

„Suprantama, kad susiformavusiems įpročiams pakeisti reikia laiko. (...) Pastebime, kad pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau renkasi, įsigyja bei naudoja tvaresnes alternatyvas – daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms ar biriems produktams susidėti“, – BNS teigė L. Skersytė.

Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS nurodė, kad dar per mažai laiko praėjo, kad būtų daromos išvados: „Bent mėnesio reikėtų“.

Prekybininkai pastaruoju metu daugkartiniams maišeliams taiko dideles nuolaidas. Už vienkartinius maišelius nereikia mokėti, kai į juos pakuojama šviežia mėsa ir žuvis bei jų produktai.

2020 metų duomenimis, vienas lietuvis per metus sunaudojo 294 maišelius, kai ES vidurkis yra 87.

Panašūs ribojimai, kuriais siekiama spręsti aplinkos taršos problemą, galioja įvairiose Europos ir kitų žemynų šalyse. Pavyzdžiui, neseniai Naujoji Zelandija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, kuri visiškai uždraudė vienkartinius plastiko maišelius prekybos vietose.

Klimato krizės sprendinių ieškoma įvairiais lygiais. Kelyje į didelį tikslą svarbios ir mažos priemonės. Viena tokių Lietuvoje turėjo tapti nuo liepos 1-osios įsigaliojusi naujovė. Seimui uždraudus neatlygintinai dalyti plonus permatomus plastiko maišelius, šie parduotuvėse buvo apmokestinti nuo 1 iki 5 centų. Esą taip prisidedame prie aplinkos saugojimo ir klimato kaitos lėtinimo. Gal ir prisidėtume, jei tokių maišelių prekybos centruose išvis neliktų, o pirkėjai įgustų dėtis prekes į daugkartinio naudojimo skalbiamus medžiaginius. Kol kas geriau ne aplinkai, bet prekybininkams. Ne gamta be maišelių tapo švaresnė, o verslininkų kišenės pilnesnės.

Gamtos siaubai – plastikiniai maišeliai, kurie suirs tik per kelis šimtus metų, pas mus tapo įprasta preke. Nors jie Europoje – vienas iš dešimties buityje dažniausiai išmetamų daiktų, atsisveikinti visiems laikams su jais nesiryžtame.

O ir mūsų požiūris į gamtą – pragmatiškas, pro interesų akinius. Todėl ir Kuršių marios ištisus metus buvo verčiamos srutų duobe, kailininkai iki šiol neva gelbėja gamtą nuo žvėrelių daromos žalos, miestuose pjaunami sveiki medžiai, kad atsirastų vietos betoniniams statiniams.

Neseniai popiežius užsiminė apie galimybę įtraukti į Katekizmą ekologinę nuodėmę – tai skatintų tikinčiuosius atidžiau vertinti savo santykį su aplinka. Dabar veiksnesnis bus žemiškas atgrasymas – sugriežtinta atsakomybė. Liepą priimtas Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių nusikaltimų aplinkai, pakeitimo ir papildymo įstatymas – padaryta didelė žala gamtai nuo šiol bus laikoma baudžiamąja veika.

Nuo liepos parduotuvėse neliko nemokamų plastikinių maišelių. Už juos pirkėjai turi susimokėti po 1 ct. Naujovė patinka ne visiems, teigia, nepatogu. Kiti sako, kad maišelius reikėjo apmokestinti daug anksčiau, nes tai skatina jų naudoti mažiau. Panašu, kad didžioji dalis pirkėjų mokamais maišeliais nesiskundžia.

„Nepyksta. Iš tikrųjų visi labai supratingai į tai žiūri. Aišku, matome, kad galbūt dar ne visi skenuoja, dar reikia priprasti, reikia žmonėms atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol yra nauja tvarka“, – sakė „Rimi“ Komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekybos tinklai pasirinko skirtingas maišelių pardavimo strategijas. Vieni tikisi, kad pirkėjai bus nuoširdūs ir atsiskaitydami kasininkui pasakysi, ar maišelius pasiėmė iš parduotuvės, ar iš namų.

„Prie standartinės kasos pirkėjui tereikia pasakyti, kiek maišelių jis panaudojo apsipirkimo metu, o prie savitarnos kasų pirkėjui reikia nuskenuoti kortelę su vadinamuoju barkodu ir įvesti būtent tą kiekį plastikinių maišelių, kiek jie ir pasinaudojo“, – apie „Lidl“ strategiją pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

„Mes juos parduodame be barkodų, tiesiog klientas, atėjęs prie kasos, turės pasakyti, kiek tų maišelių įsigijo. Mes tikime savo pirkėjų sąmoningumu ir sąžiningumų, ir, kad, na, jie bus atviri ir atsakingi, ir pasakysi, kiek tų maišelių pasiėmė“, – apie panašią strategiją sakė „Maximos“ atstovė ryšiams su žiniasklaida.

O kiti, visgi, nusprendė vienkartinius maišelius pardavinėti kaip įprastas prekes.

„Visi maišeliai, kaip minėjau, turi barkodą, ir tiesiog reikia nuskenuoti kasoje. Taip labai paprasta ir labai lengva atskirti, kuriuos reikia skenuoti, o kurių – ne“, – teigė „Rimi“ atstovė.

Seimas dar praėjusių metų pabaigoje nusprendė uždrausti neatlygintinai dalyti plastikinius maišelius. Taip siekiama mažinti jų daromą žalą gamtai.

Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis Europoje. 2020-aisiais šalyje vienas gyventojas jų sunaudodavo apie 250. Mažiausiai jų prireikdavo gyventojams Belgijoje, Liuksemburge ir Austrijoje.

Mūsų pardavimai rodo, kad birželio mėnesį žmonės įsigijo dvigubai daugiau daugkartinio naudojimo tinklelių negu gegužę.

„Prekybos tinklai deklaravo, kad, praėjus tam tikram laikui – iki pusmečio, ir nepamačius reikšmingų pokyčių, bus keičiama kaina. Tačiau, jeigu ir tai nepadės, tai, akivaizdu, kad reikės eiti kitų šalių keliu ir galvoti apie tų plastikinių maišelių eliminavimą apskritai“, – sakė Seimo narys Tomas Tomilinas.

Pavyzdžiui, „Maximos“ klientai per mėnesį sunaudodavo apie 15 mln. plastikinių maišelių. Siekiama šį skaičių sumažinti bent perpus. Anot prekybos tinklų, pokyčiai juntami jau dabar.

„Mūsų pardavimai rodo, kad birželio mėnesį žmonės įsigijo dvigubai daugiau daugkartinio naudojimo tinklelių negu gegužę“, – teigė „Maxima“ atstovė.

„Pastebime tai, kad žmonės tikrai noriau renkasi daugkartines, tvaresnes alternatyvas ir įsigyja daugkartinius maišelius. Tie maišeliai gali būti skalbiami, išdžiovinami ir naudojami dar ir dar“, – sakė „Lidl Lietuva“ atstovė Lina.

„Daugkartinių maišelių pardavimai labai padidėjo. Prieš tai buvo beveik neperkama prekė, o dabar siekia keletą tūkstančių per dieną“, – džiaugėsi pirkėjų sąmoningumu ir „Rimi“.

Prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė BNS tvirtino, kad politikai neturėtų nurodinėti, kaip prekybininkams elgtis, bet atsiradus tam tikroms aplinkybėms, pasak jos, įsikišimo gali prireikti.

„Mes nesame tie, kurie turime pasiūlyti, kur surinktus pinigus dėti. Kita vertus, geriausia būtų, kad jie būtų naudojami kokioms nors aplinkosauginėms akcijoms, susijusioms su švietimu, paaiškinimu, kodėl reikia mažiau vartoti plastiko. Mes nesame suinteresuoti, kad jie iš maišelių  kuo daugiau uždirbtų“, – BNS teigė ji. 

Tačiau komiteto vadovė pabrėžė, kad vartotojams nekeičiant savo įpročių ir nemažėjant maišelių naudojimo, bus galvojama, kaip įpareigoti prekybininkus tas lėšas panaudoti tikslingai.

„Ta (vartotojų – BNS) elgsena nesikeičia taip greitai. Reiktų peržiūrėti, kaip mažėjo (maišelių naudojimas – BNS) po metų. Paanalizuoti, kaip mažėjo kiekvieną mėnesį. Bent metų reiks“, – svarstė ji.  

Jei matysime, kad skaičiai nesikeičia arba keičiasi nepakankamai greitai, manau, kad galima bus eiti kitų šalių kryptimi ir visiškai eliminuoti tuos maišelius iš pardavimo.

Tuo metu opozicijos demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas nusiteikęs pritarti griežtesniam plastiko maišelių prekybos ribojimui.

„Jei matysime, kad skaičiai nesikeičia arba keičiasi nepakankamai greitai, manau, kad galima bus eiti kitų šalių kryptimi ir visiškai eliminuoti tuos maišelius iš pardavimo“, – BNS pareiškė jis.

Šią savaitę komitete aptariant, kaip prekybos centrai pasiruošę maišelių apmokestinimui, „Rimi“ teisininkė Renata Tatol užsiminė apie svarstymą už maišelius surinktas lėšas skirti labdarai. Vėliau ji sakė, kad šios idėjos atsisakyta, nes baiminamasi, kad vartotojai gali būti paskatinti nupirkti daugiau maišelių.

Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis, kuris inicijavo maišelių apmokestinimą, tokį prekybos tinklo nuogąstavimą pavadino logišku: „Galima sulaukti priešingo efekto, negu kad tikiesi“.  Jis taip pat sakė nemanantis, kad reikia prekybininkams nurodinėti, kaip naudoti gautas lėšas.

Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios nebelieka nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – parduotuvėse jie kainuos po centą.

Liepojos gatvėje esančiame prekybos centre „Rimi“ pirkėjai buvo nemaloniai nustebinti. Nors naujoji tvarka, pagal kurią plastikiniai maišeliai turės būti apmokestinti, įsigalios liepą, jau dabar už maišelius kasoje buvo nuskaičiuota pinigų.

Viena klaipėdietė socialiniame tinkle perspėjo Dragūnų mikrorajono gyventojus.

„Eidami į „Rimi“, pasiimkite jau savo daugkartinius maišelius, nes ten nebėra jokių, plastikinių nemokamų nebeturi, o mokamų dar negali pardavinėti. Vietoje galima nebent nusipirkti medžiaginių maišelių“, – socialiniame tinkle paskelbė moteris.

Kita pirkėja patikino, kad kiek anksčiau buvo šiame prekybos centre ir jai jau teko susimokėti už vienkartinį maišelį.

„Aš vakar pirkau, tik mačiau čekyje buvo „įmušta“ 0,05 cento už maišiuką, čia, kaip suprantu, už tuos vienkartinius“, – rašė moteris.

Įdomu, kodėl jie ima mokestį, kai naujos taisyklės įsigalios tik nuo liepos 1 dienos?

Seimas praėjusių metų pabaigoje uždraudė prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti ne tik lengvus, bet ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.

Išimtis galios tik tuomet, kai į juos būtų pakuojama šviežia mėsa ir žuvys bei jų produktai.

Tačiau klaipėdiečiams kilo klausimas, kodėl šis prekybos centras jau apmokestino maišelius, jei tvarka įsigalios dar tik nuo liepos?

„Įdomu, kodėl jie ima mokestį, kai naujos taisyklės įsigalios tik nuo liepos 1 dienos?“ – klausė pirkėja.

Įmonės „Rimi Lietuva“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė negalėjo paaiškinti, kodėl daliai pirkėjų iš viso nebuvo įmanoma prekybos centre rasti vienkartinių maišelių.

E. Krasauskienės teigimu, pinigų už maišelius prekybos centras neturėjo imti.

„Apgailestaujame dėl klientams sukeltų nepatogumų. Testuojant įrangą įsivėlė klaida ir dėl to atsiprašome. Norėtume šią klaidą ištaisyti, susisieksime su mūsų lojaliais pirkėjais elektroniniu paštu ir informuosime apie šią susiklosčiusią situaciją bei grąžinsime pinigus į jų „Mano Rimi“ kortelę“, – apie situaciją raštu atsakė E. Krasauskienė.

O jeigu pirkėjas nėra registruotas vartotojas ir neturi nuolaidų kortelės, išeitų, kad jam pinigai nebus grąžinti?

Kiek šiame prekybos centre maišeliai kainuos įsigaliojus naujajai tvarkai, įmonės atstovė negalėjo patikslinti.

Nuo liepos jie nemokamai bus dalijami tik įsigyjant šviežią mėsą ir žuvį bei jų gaminius, kuriuos supakuos parduotuvių darbuotojai. Už neatlygintiną maišelių dalijimą grės įspėjimas arba baudos.

Aljanso „Aibė“, turinčio 750 parduotuvių, Rinkodaros departamento vadovė Vitalija Ročė BNS sakė, kad maišeliai kainuos po centą.

„Maximoje“ bus ir aplinkai draugiškesnių alternatyvų: nemokamų popierinių maišelių duonos ar konditerijos gaminiams arba daugkartinių tinklinių maišelių, kuriems dažnai taikomos nuolaidos.

Prie kasos pardavėjai pasitikslins, ar maišelius žmogus atsinešė iš namų, ar pasiėmė ir kiek prekybos salėje. Savitarnos kasose pirkėjas pats įves maišelių skaičių.

Tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės teigimu, naujasis mokestis bus didelis pokytis pirkėjams, todėl bus stengiamasi, kad jiems dėl to kiltų kuo mažiau nepatogumų.

„Atsiskaityti už maišelius bus lengva tiek savitarnos, tiek įprastose kasose“, – BNS sakė tinklo atstovė.

„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė informavo, kad visose „Lidl“ parduotuvėse klientai galės kur kas pigiau įsigyti daugkartinių maišelių. Ji pabrėžė, kad „Lidl“ siūlo tik fasuotą šviežią mėsą ir žuvį, tad ploni plastiko maišeliai nebus reikalingi.

Tuo metu „Norfos“ ir  „Rimi“ atstovai sako, jog sprendimai dėl maišelių kainos nepriimti.

Šiuo metu vis dar svarstome, kokia kaina galėtų būti.

„Sprendimų priėmėjai dar nenusprendė, kiek kainuos“, – BNS sakė „Norfos“ atstovas spaudai Dainius Ryliškis.

„Šiuo metu vis dar svarstome, kokia kaina galėtų būti“, – tvirtino „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė nurodė, kad tinklo parduotuvėse per mėnesį pirkėjai pasiima vidutiniškai apie 15 mln. lengvų plastiko maišelių.

E. Krasauskienės teigimu, „Rimi“ per metus pirkėjai išsineša apie 24 mln. maišelių ar 480 tonų plastiko.

„Tikimės, kad įgyvendinus šią naujovę plastiko suvartojimą sumažinsime net per pusę“, – prognozuoja ji.

E. Krasauskienė taip pat pabrėžė, kad per metus plastiko suvartojimą tinklas sumažino daugiau nei 300 tonų. „Maxima“ atstovės teigimu, įpročiai pamažu keičiasi – vienkartinių maišelių sunaudojimas tinkle pernai sumenko beveik dešimtadaliu, o nuo liepos sumažės dar 50 proc.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienas lietuvis per metus sunaudoja apie 200 labai plonų maišelių.