Krūtų implantai – kasdienybė privačiose klinikose. Ant operacinio stalo gulasi dažniausiai sveikos, bet savo išvaizda nepatenkintos moterys.

Anksčiau vyravo mada – kuo didesnės, dabar trokštamas natūralus, neoperuotas vaizdas.

Tačiau, ką daryti, jei gamta natūraliai apdovanoja taip, kad moteriškos grožybės dėl savo dydžio ima trukdyti ir apsunkinti gyvenimą.

„Prasideda šutimai, odos infekcijos, kvėpavimo problemos, miegant ant nugaros stoja kvėpavimas. Mano praktikoje buvo didžiausios krūtys, per abi pašalinom 5 kg, ir jos liko proporcingai didelės, ir numesti 5 kg nuo tokios vietos yra daug“, – pasakojo Baltijos–Amerikos klinikos plastikos chirurgas Jonas Tutkus.

Šiuo atveju moteris už operaciją mokėjo iš savo kišenės.

Galbūt pacientė nežinojo, kaip ir kai kurioms moterims, kyla nuostaba, kad panašiais atvejais valstybė tiesia pagalbos ranką. Itin didelių krūtų savininkėms mažinimas gali būti atliekamos nemokamai, iš privalomojo sveikatos draudimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„2023 metais virš 500 moterų buvo atliktos krūtų mažinimo operacijos dėl medicininių indikacijų“, – sakė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės sk. patarėja Žydrūnė Baigienė.

Tokios mažinimo procedūros, kurias apmoka valstybė, atliekamos tik Santaros ir Kauno klinikose.

„Pacientės atsineša skaičių 30 cm, atstumas nuo kaklo iki spenelio, bet vienas parametras ne visada parodo, kokia situacija, nes turi spręsti, pagal jų dydį ir sunkį“, –  aiškino Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas Nerijus Jakutis.

Vien Santarų klinikose eilė jau iki kitų metų.

N. Jakutis išskiria moterų grupę nuo 40 metų, jos įprastai gimdžiusios, tačiau sako, kad didelę krūtinę turėjo nuo paauglystės. Paauglės taip pat atvyksta, būna lydimos mamų.

„Ateina su viltimi, kad bus kompensuojama, tačiau ne visada taip nutinka“, – kalbėjo Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovė Loreta Pilipaitytė.

Moteris gali išgirsti neigiamą atsakymą, įvertinus kriterijus, kurie taip tiksliai ir neapibrėžti.

2023 metais virš 500 moterų buvo atliktos krūtų mažinimo operacijos dėl medicininių indikacijų.

„Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad gairių neturime, vadovaujamės tarptautinėmis gairėmis surašytomis ir vertiname pacientes individualiai“, – teigė L.  Pilipaitytė.

„Nėra sistemos, kuri apspręstų, kuriais atvejais kompensuojama. Tai palikta plastikos chirurgo kompetencijai“, – sakė N. Jakutis.

„Operaciją atlieka plastikos chirurgai, bet sprendimą, priima arba neurologas, arba ortopedas-traumatologas, jeigu kažkas negerai su stuburu“ – aiškino Ž. Baigienė.

„Ši sritis turi labai ploną liniją tarp sveikatos ir estetikos. Jeigu elgtumėmes visiškai teisingai, po operacijos, pasvėrus ir pamatavus, būtų galima pasakyti, vis dėl to jums buvo estetika, bet tai būtų amoralu“, – teigė J. Tutkus.

Tačiau taip yra kitose šalyse, pavyzdžiui pašalintos krūties dalies svoris matuojamas Danijoje.

„Išmatavimų yra daug, specialios lentelės, pagal kurias ir atrenkame“, – sakė L. Pilipaitytė.

„Taip atrodo visiems būtų lengviau. Gal ir būtų galima apie tai pagalvoti, kad būtų daugiau objektyvių kriterijų“, – svarstė N. Jakutis.

Krūtų operacijos kompensuojamos ir ištikus bėdai – susirgus vėžiu.

Aušra Bružienė nuolat bendrauja su moterimis, kurioms dėl ligos pašalinamos krūtys. Dalis jų ryžtasi rekonstrukcijai implantais, juos taip pat dengia valstybė, bet ne taip seniai, nuo 2022 metų.

„Ne visi nori apie tai kalbėti, bet daug daugiau atsiranda moterų, kurios ryžtasi“, – teigė Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Aušra Bružienė.

Ligonių kasos pateikia skaičius, kiek operacijų atlikta pernai ir metais anksčiau, kiek pinigų operacijoms, tarp jų ir mažinimui, bei implantams skirta.

Deja, implantai iki šiol nekompensuojami tais atvejais, kai moteriškumo simbolį tenka pašalinti dėl profilaktikos, kai vėžiu sergama šeimoje.

„Mano atveju, aš turiu genų mutaciją ir mano dukros paveldėjo. Joms nėra kompensuojama, turėjo susimokėti pačios. Tai yra labai skaudu“, – kalbėjo A. Bružienė.

„Jauno amžiaus merginos yra seksualiai išnaudojamos. Esu girdėjusi ir apie daugelio vaikų atvejus“, – sakė Nida.

Nida gyveno Londone ir sako, kad jaunos merginos turi būti ypatingai atsargios, ypač išvykusios be tėvų į kitą miestą.

„Žinojau apie visokius portalus, kur geriau neiti vienai“, – sakė mergina.

„Kaip suprantu, parduoti galima viską“, – teigė vyras.

„Skaičiai sako, kad apie 30 mlrd. lėšų sukasi šioje nusikalstamoje veikoje“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Neteisėti įvaikinimai, priverstinės santuokos, prekyba organais, seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas vyksta šalia mūsų. Anot ministrės, tai vyksta dažniau nei mes manome.

„Dažniausiai tai yra moterys. Vyraujantis amžius nuo 21 iki 30 metų. Tenka apgailestauti, kad kas penkta auka yra nepilnamečiai asmenys“, – sakė ministrė.

„Buvo toks konkretus atvejis, kai mama išnaudojo savo nepilnametes mergaites seksualiai. Ji siuntė nuotraukas internetiniam draugui“, – kalbėjo Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė Dovilė Vainorė.

Asociacijos atstovė sako, kad įprastai per metus padeda apie 200 žmonių Lietuvoje. Šiemet per ne pilnus metus pagalba tiekiama trylikai nepilnamečių. Pernai jų buvo šeši.

„Vaikas gali būti išvežamas į kitą valstybę, gali būti specialiai suluošinamas elgetavimui“, – sakė D. Vainorė.

Jauniausias vaikas, kuriam dabar teikiama pagalba, yra jaunesnis nei penkerių metų. Kartais šeima, bet dažniausiai veikia organizuotos grupuotės. Darbuotojai būna puikūs manipuliatoriai, išsiaiškina silpniausias vietas, tiek suaugusiems, tiek vaikams prižada draugystę arba karjerą ir aukso kalnus.

Vaikas gali būti išvežamas į kitą valstybę, gali būti specialiai suluošinamas elgetavimui.

„Visai nesenas atvejis, kai moteris išvyko į užsienio šalį pasidaryti tam tikros plastinės operacijos, o grįžo su sveikatos sutrikimais. Nuėjusi pas šeimos gydytoją suprato, kad jai vienas iš vidaus organų yra pašalintas“, – kalbėjo D. Vainorė.

Anot policijos, Lietuvoje 2018-2022 m. pradėta 60 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių formų prekybos žmonėmis. Už tokius nusikaltimus 131 prekeivis nuteistas. Anot A. Bilotaitės, žinomi atvejai yra tik ledkalnio viršūnė. Dalis pagalbos nesikreipia, yra įbauginti.

„Mes nebeturime sienų, viskas labai lengvai pereina iš vienos šalies į kitą. Labai lengva įtraukti aukas. Tai yra mūsų naujas iššūkis“, – sakė A. Bilotaitė.

Darbo srityje Lietuvoje tokie nusikaltimai fiksuojami vienetais.

„Transporto įmonės išnaudoja darbuotojus – nemoka tiek, kiek buvo sutarta arba iš viso nemoka“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila.

Tarnybos sako dedančios daug pastangų, kad prekybos žmonėmis aukomis netaptų ir atvykę ukrainiečiai. Deja, tokių atvejų jau užfiksuota.

Jauna, pramogų pasaulyje žinoma moteris sostinės gatvėse dažniausiai matoma su fotoaparatu. Ji – su interjero dizaineriais dirbanti fotografė. 30-metė nusprendė viešai papasakoti tai, ko plastinės chirurgijos klinikos savo reklaminiuose klipuose tikrai nesako ir nerodo.

„Norėdama turėti gražias, linksmas, normaliai atsimerkiančias akis, labai atsakingai rinkausi  kliniką, kuri man atliktų šią operaciją“, – antradienį 19.30 val. laidoje „Prieš srovę“ per TV3 pasakos Aušra.

Moteris  savo grožį nusprendė patikėti garsiems Kauno medikams. „Mačiau, kad jų klinikos klientės džiaugiasi ir didžiuojasi savo išvaizda po operacijos, skaičiau puikiausius atsiliepimus apie ten dirbančius chirurgus. Atrodė, kad jie tarsi dievai, dirba be menkiausių klaidų. Dėl to ir aš nė neabejojau, kad mano svajonė turėti gražias akis išsipildys“, – atviraus ne vienerius metus besitęsiančią savo istoriją Aušra.

Ji neslėps, kad vos atvykusią į kliniką, ją sužavėjo viskas, ką pamatė – modernūs kabinetai, įranga, o svarbiausia – personalo dėmesys.

„Su manimi elgėsi kaip su karaliene.  Galėjau užsimanyti nors ir paukščių pieno. Ir, žinot,  man jo būtų atnešę. Atrodė, kad patekau į rojų, tačiau ši magija truko tik iki to laiko, kai po operacijos pasimatė operavusio chirurgo padarytas brokas“, – sarkastiškos šypsenos neslėps jauna moteris.

Pasakyti garsiai, kad po grožio operacijos tapau „bjauriuoju ančiuku“, yra labai baisu ir gėda. O, žinot, ką man, nė nepažiūrėjęs į centimetro dydžio randus, galų gale išrėžė tos klinikos plastinės chirurgijos guru? Išsitatuiruok ir randų nematysi.

Mergina pasakos, kad  po pirmos vokų operacijos, nuslūgus tinimams, liko ne tik grubūs, netikslūs ir dantyti randai, bet ir nesimetriškai nusileido antakiai.  „Atrodžiau kaip pabaisa,“ – atvirai dėstys Aušra, kuri neatsistebi, kad  vos ją tokią pamatė klinikoje, demonstratyviai rodyta meilė klientui tą pačią sekundę ėmė ir išgaravo.

Medikai sutiko su klientės pretenzijomis ir ėmėsi taisyti pirmosios operacijos pasekmes. Deja, vėliau prireikė ir trečiosios. „Po antros operacijos pirmąsias dienas maniau, kad praradau ne tik viltį tapti graži, bet dar ir regėjimą – negalėjau nei atsimerkti, nei užsimerkti. Akys buvo tarsi žvyro pripiltos“, – savo išgyvenimus atvirai dėstys Aušra.

Ji pabrėš ir tai, kad viešai kalbėti nusprendė todėl, jog vis dar nėra daug informacijos apie tai, kaip po nepavykusių plastinių operacijų jaučiasi merginos.  „Tokių pacienčių tikrai yra. Aš – ne viena. Bet mes visos kalbamės uždaruose forumuose, kadangi pasakyti garsiai, kad po grožio operacijos tapau „bjauriuoju ančiuku“, yra labai baisu ir gėda. O, žinot, ką man, nė nepažiūrėjęs į centimetro dydžio randus, galų gale išrėžė tos klinikos plastinės chirurgijos guru? Išsitatuiruok ir randų nematysi“, – netikėtus plastikos chirurgo žodžius prisimins Aušra.

Tačiau už garsaus turkų plastikos chirurgo ištekėjusi Svajūnė Gence tikina, kad, nepaisant plastinių operacijų bumo, reikia žinoti, kada ir ką verta daryti.

Stambulas šiuo metu tampa tikru plastikos chirurgijos centru. Todėl su vyru kartu dirbanti Svajūnė užsienio pacientams, tarp kurių yra ir lietuvių, organizuoja grožio keliones, kurių metu ji pasirūpina viskuo – nuo lėktuvo bilietų iki įdomios veiklos, gyjant po operacijos.

„Stambule galima sutikti pasaulinio lygio specialistų, todėl pacientai užsienio gydytojus renkasi būtent čia. Ne dėl galbūt mažesnės kainos, nors Turkijoje viskas yra pigiau, o dėl profesionalumo“, – laidoje „Nuo... Iki…“ pirmadienio vakarą 20 val. per LNK pasakos S. Gence.

Stambule Hakanas Gence yra itin žinomas dėl socialinių tinklų – jis bene pirmasis ėmė naudoti instagramą, kuriame dalijosi pacientų pasikeitimo nuotraukomis. Plastikos chirurgas su užsienio klientais iš pradžių bendrauja virtualiai, įvertinęs jų atsiųstas nuotraukas, nusprendžia, kaip gali padėti, ir laukia atvykstant į Stambulą operacijai. Tarp klientų vis dažniau pasirodo ir lietuvių, kurie pasikeitimams pasiryžę išleisti tiek, kiek reikės, – dėl kainų nesidera.

„Dažniausiai pacientai iš Lietuvos nori pasigražinti nosį ir pasididinti krūtis. Tai yra labai standartinės, visame pasaulyje labai norimos procedūros“, – sako S. Gence.

„Mano pacientai dažnai pasakoja, kad jų šeima, draugai ar kolegos vis spėlioja: tu atrodai kitaip, ką tu pasidarei? Bet jie nesupranta, kad buvo operuota būtent nosis, skruostikauliai ar lūpos. Tokio rezultato mes ir siekiame“, – priduria Hakanas.

Visgi gydytojas pripažįsta, kadangi plastinė chirurgija vis labiau populiarėja, kainos darosi vis prieinamesnės, žmonės ima nebejausti ribų. Vieni specialistai iš to pelnosi, tačiau Hakanui dažnai tenka pasakyti „stop“.

„Kartais man tenka pasakyti, kad problema yra ne fiziniame grožyje, o galvoje – tai psichologinė problema. Kai pasižiūriu į veidą ar kūną ir nematau jokių trūkumų bei žinau, kad pacientai į mano žodžius įsiklausys, aš jiems pasiūlau kreiptis į psichologą. Mes, gydytojai, turime būti nuoširdūs“, – atvirauja Hakanas.

Nuo kada reiktų pradėti leistis botoksą, kaip daroma vis labiau populiarėjanti pilvo preso formavimo operacija ir vaizdai tiesiai iš Stambulo, kaip atrodo Hakano Gence pacientai bei jų pirmas žvilgsnis į veidrodį po operacijos – laidoje „Nuo... Iki..“ per LNK.

„Apie plastines operacijas žmonės dažniausiai nelinkę kalbėti. Gal bando visiems įrodyti, kad pagražėjo natūraliai? Tačiau aš nemanau nieko slėpti. Juolab, kad po  šios operacijos visas veidas turėtų atrodyti kitaip. Nenoriu, kiekvienam atskirai aiškinti, kodėl nešioju kapas, kodėl vėliau atrodysiu kažkaip „lyg ir ne taip“. Geriau jau vieną kartą pasakysiu viską atvirai, kad mažiau klausimų būtų“, – kodėl prabilo apie tai, ką dauguma stengiasi nutylėti, sakė D. Varnas.

Su humoru į viską žvelgiantis atlikėjas nepraranda jo ir dabar. „Jūsų dėmesiui –  nauja daina „Pats sau keistas“. Labai simboliška, nes  su kapomis ir po operacijos tikrai kurį laiką sau toks ir atrodysiu“, – kūrinį, kuriam žodžius parašė Ieva Narkutė, pristato jis.

Dainininkas pasakojo, kad būsima plastinė žandikaulio operacija, nors ir turės nemenką įtaką išvaizdai, pirmiausia yra mediciniškai reikalinga. Įrašinėdamas debiutinį albumą „Viskas, ką turiu“  jis pajuto, kad  darosi vis sunkiau artikuliuoti, o kai kuriuos garsus taria netaisyklingai ir niekaip nepavyksta pasitaisyti.

„Iš tiesų, jau anksčiau žinojau, kad turiu problemų su žandikauliu. Jis krypsta ir tampa labai netaisyklingas. Gydytojai mane buvo įspėję, kad tai gali atsiliepti kalbai. Tačiau nemaniau, kad tai atsitiks taip greitai. Žinoma, galiu dar laukti ir nesioperuoti, bet rizikuoju, kad ateityje pradėsiu visiškai švepluoti“, – sakė jis. Todėl pasiryžo nelengvam ir nemaloniam keliui.

„Gydytojai sako: kapos – būtinos, kad parengčiau žandikaulį operacijai. Ir bent jau iš pradžių jų dėvėjimas bus gana skausmingas ir nemalonus, nes nuokrypis yra didelis. Būtent todėl vien kapomis problemos neišspręsiu. O po operacijos žandikaulis turėtų grįžti ten, kur jam ir priklauso būti, ir ateityje nebekrypti“, – sako Dainotas.

D. Varnas pasakojo, kad skuba nudirbti visus darbus, kurių paskui kažkiek laiko negalės atlikti. „Esame suplanavę nufilmuoti vaizdo klipą ir, kaip jau tampa tradicija, darysime tai ne Lietuvoje“, – sako klipą Škotijoje jau filmavęs atlikėjas. Kol kas jis nelinkęs išduoti, kuri šalis taps jo būsimo filmavimo stotele. „Skrendam ten, kur nėra sniego“, – šyptelėjo jis.

Laidoje legendinės grupės „Rondo“ lyderis pasakoja, kad muzika jam yra pagrindinis gyvenimo variklis ir 45 metai, praleisti scenoje, tą tik patvirtina. Tačiau įtemptas darbo grafikas ir nuolatiniai koncertai pareikalauja nemažai laiko, tad Aleksandro žmona Rima neslepia, kad vyro namuose kartais trūksta.

„Dabar jau bent išsireikalavau, kad dukart metuose turėtume atostogas. Na, ir per Kūčias laikas skiriamas tik šeimai, o visas kitas didžiąsias metų šventes Aleksandras dažniausiai praleidžia koncertuodamas“, – apie vyro darbo grafiką laidoje pasakoja Aleksandro žmona Rima.

A.Ivanauskas-Fara itin atsakingai žiūri į savo muzikinę karjerą, ir nors namuose ūkiškų darbų imasi retai – tuo rūpinasi jo žmona Rima, savo veikloje jis tikras darboholikas.

„Jeigu susitarėm dėl koncerto ir aš įsirašau į savo grafiką, man kitas žmogus gali skambint ir siūlyt trigubai, keturgubai, dešimt kartų daugiau tų pinigų, bet aš pasakysiu „Ne, mes užsiėmę“. Žodžio laikymasis man labai svarbus“, – apie atsidavimą darbui ir savo gerbėjams pasakos A.Ivanauskas-Fara.

Nors tokia vyro veikla – nemenkas iššūkis artimiesiems, tačiau poros santykiai yra tikras pavyzdys kiekvienam. Jie kartu jau 40 metų, o dabar, kai visi trys vaikai jau užaugo ir paliko gimtuosius namus, Aleksandras ir Rima džiaugiasi laiku sau.

„Vienas sūnus gyvena Honkonge, kitas – Los Andžele, dukra – Ispanijoje. Ilgimės jų, dažnai bendraujam internetu ir telefonu. Kita vertus, dabar laisvas plotas“, – su šypsena laidoje pasakoja Aleksandras.

Atvirai papasakoję apie santykius, ryšį su vaikais, šeimoje kylančius konfliktus ir iššūkius bei jų sprendimų būdus, Aleksandras ir Rima nuoširdžiai ir be užuolankų atskleidžia, kaip jiems pavyksta išlikti tokiais jaunatviškais.

„Ne gamtos tai nuopelnas, o plastinės chirurgijos. Man tikrai smagu, kad aš atrodau jauniau“, – drąsiai laidoje pokalbį apie plastinę chirurgiją pradeda Rima.

Amžius eina, senstam, turiu tris vaikus ir jie paliko žymes mano kūne.

Prieš 4 metus jie pirmą kartą ryžosi pristabdyti bėgantį laiką ir sudalyvavo TV3 projekte „Grožio architektai“, kurio metu kardinaliai pakeitė savo išvaizdą bei pakoregavo ilgus metus kamavusius trūkumus. Pokyčiai itin matyti Rimos išvaizdoje.

Nuo pirmųjų gydytojo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos eksperto Sauliaus Vikšraičio prisilietimų prie Aleksandro ir Rimos praėjo daugiau nei keturi metai, tačiau žinoma pora atrodo taip pat puikiai kaip ir prieš kelerius metus. Ir nors tada padarytomis operacijomis Aleksandras ir Rima džiaugiasi iki šiol, laidoje jie atskleis, jog nutarė dar sykį patikėti save plastinės chirurgijos ekspertui S.Vikšraičiui.

„Atrodote fantastiškai, Rima. Kaip Felinio moteris“, – Rimą, vėl apsilankiusią plastinės chirurgijos centre su komplimentais pasitiko S.Vikšraitis.

Paklausti, kokių išvaizdos pokyčių nori šiandien, Aleksandras ir Rima laidoje atvirai pasakoja, ką norėtų patobulinti.

„Amžius eina, senstam, turiu tris vaikus ir jie paliko žymes mano kūne“, – atvirai kalbės Rima.

„Tuomet iš pradžių apsižiūrėsime veidą – kaip viskas išsilaikė per tuos ketverius metus. Tada mielai išklausysiu jūsų naujai atsiradusių poreikių“, – prieš Rimos apžiūrą laidoje kalba plastinės chirurgijos ekspertas.

Nors plastinė chirurgija tampa vis populiaresnė, tačiau retas atvirauja apie operacijas. Aleksandras ir Rima mano, jog tai nėra teisingas požiūris. Jiedu nori visiems, ypač vyresniems žmonėms, parodyti, jog plastinės operacijos gali padėti pristabdyti laiką ir pagerinti savijautą bei pakelti savivertę.

„O ką, vyresniame amžiuje nesinori atrodyti gerai? Dar ir kaip norisi. Žinoma, niekada nevertėtų peržengti ribų“, – sako A.Ivanauskas-Fara ir atvirai papasakos, kokių kompleksų turi šiandien, tačiau nori atsikratyti plastinės chirurgijos dėka.