Remiantis naujausiais vyriausybės duomenimis, 2021 metais importo vertė siekė beveik 250 mln. Kanados dolerių (170 mln. eurų).

Apie draudimą pranešta po to, kai praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė 200 proc. tarifą Rusijos importuojamam aliuminiui, ir po to, kai Europos Sąjunga jau praėjusiais metais užblokavo Rusijos plieno produktus.

„Kanada ir mūsų partneriai jau pritaikė sankcijas Rusijos centriniam bankui ir pritaikė Rusijos naftos ir dujų kainų „lubas, – pareiškime teigė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland). – O dabar, koordinuodami veiksmus, kurių šiandien ėmėsi Jungtinės Valstijos, užtikriname, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas negalėtų sumokėti už savo karą parduodamas aliuminį ir plieną Kanadoje.“

Draudimas taikomas rusiškam neapdorotam aliuminiui, aliuminio lakštams ir gataviems produktams, įskaitant iš aliuminio pagamintus konteinerius ir kitus namų apyvokos daiktus.

Taip pat draudžiami visi pirminiai Rusijos plieno gaminiai, įskaitant geležį ir nelegiruotąjį plieną, pusgaminius ir gatavus gaminius, tokius kaip vamzdžiai ir vamzdeliai.

Didžiąją dalį Kanados plieno importo sudaro importas iš Jungtinių Valstijų – beveik 45 proc. JAV plieno eksporto –, o į kaimyninę šalį gabenama beveik 90 proc. Kanadoje pagaminamo aliuminio.

Atsargiai suformuluotame pranešime JAV prekybos įgaliotinė Katherine Tai ir jos kolega ES Valdis Dombrovskis paskelbė apie „diskusijų dėl pasaulinių perteklinių plieno ir aliuminio pajėgumų pradžią“, kuriose taip pat bus aptariamas Kinijos vaidmuo šioje problemoje.

ES taip pat pranešė, kad laikinai suatabdys planus padidinti JAV prekėms taikomus muitus.

Tai naujausias etapas įvykių serijoje, kuri prasidėjo 2018 metais, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 25 proc. muitus aliuminio importui iš Europos, Azijos ir kitų teritorijų.

Briuselis į tai atsakė muitais 2,8 mlrd. eurų vertės JAV prekėms, įskaitant burboną, džinsus, apelsinų sultis ir „Harley-Davidson“ motociklus.

ES planavo nuo birželio 1 dienos padidinti šiuos muitus, tačiau sušvelnėjus įtampai, kai darbą pradėjo prezidento Joe Bideno administracija, Bendrija pranešė apie sprendimą susilaikyti nuo tokio žingsnio.

Abi pusės paskelbė sutarusios pradėti dialogą dėl perteklinės plieno gamybos – ši problema prisidėjo prie plieno kainos sumažėjimo, nes perteklinė, daugiausiai Kinijos pasiūla užplūdo rinkas ir sukėlė sunkumų plieno gamykloms.

Nors ES ir JAV pranešime konkrečiai neminimi muitai, jame nurodoma, kad abi pusės „sutarė vengti pokyčių šiais klausimais, kurie neigiamai paveikia dvišalę prekybą“.

Tačiau pranešime išskiriama Kinija ir sakoma, kad „Jungtinės Valstijos ir ES šalys narės yra sąjungininkės ir partnerės, kurios, būdamos demokratinėmis rinkos ekonomikomis, dalijasi panašiais nacionalinio saugumo interesais“.

Pranešime priduriama, kad tai reiškia, jog „jos gali bendradarbiauti, siekdamos propaguoti aukštus standartus, spręsti abiem pusėms rūpimus klausimus ir patraukti atsakomybėn tokias šalis, kaip Kiniją, kurios palaiko prekybą iškraipančias politikos priemones.“

Anksčiau šiais metais pastebėtas dar vienas įtampos mažinimo ženklas, kai abi pusės sutarė netaikyti baudžiamųjų muitų viena kitos prekėms, kurie buvo įvesti dėl du dešimtmečius trunkančio lėktuvų gamintojų „Airbus“ ir „Boeing“ ginčo.

Taip pat nuslūgo įtampa dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio, nes visos konfliktuojančios pusės, įskaitant JAV, Prancūziją, Ispaniją ir kitas ES šalis, nusprendė ieškoti sprendimo dalyvaujant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).

Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyse daugiau nei 40 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria pastatai. Tokios standartinės statybose naudojamos medžiagos kaip plienas ir betonas per pastaruosius dešimtmečius tapo reikšmingu CO2 emisijų židiniu.

Šia tema surengto inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ pranešėjai kvietė atsakingus politikus ir institucijas atkreipti dėmesį į būdus tradicines medžiagas statybose keisti organinėmis. Ir taip sukurti proveržį Lietuvos indėlyje į klimato kaitą.

Per mažai dėmesio medžio gaminiams

Lietuvos deleguoto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu statybų sektorius sudaro apie 9 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP, tad jo indėlis į žiedinę ekonomiką yra itin svarbus. Pasak jo, priimti reikiami sprendimai reikštų statybų sektoriaus transformaciją pereinant nuo įprastų medžiagų naudojimo į organines, taigi naujas galimybes tiek sektoriaus žaidėjams, tiek ir  Lietuvai.

„Pirmiausia reikalingas geras planavimas. Daugybė šalių Europoje jau dirba siekdamos įvesti reikalavimus pastatams ir, kai organizacijos tampa sąmoningesnės, suvokia tai, kokį poveikį jų veiksmai gali daryti klimatui, jos imasi įgyvendinti daugybę priemonių“, – nuotolinės konferencijos metu Seime sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, žiedinės ekonomikos kontekste privalu galvoti apie abipusį interesą – kaip auginti ekonomiką taip, kad ji būtų kuo tvaresnė.

„Statybinės medžiagos, visų pirma medis, gali suvadinti nepaprastai svarbų vaidmenį. Yra labai daug galimybių panaudojant, sakykime, medines  konstrukcijas statyboje. Galime kalbėti ir apie pačias įvairiausias medienos panaudojimo formas, įskaitant pakuotes,“ – teigė eurokomisaras.

Reikalingas naujas požiūris į architektūrą

Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pristatydamas pranešimą apie tvaraus ir medinio Vilniaus perspektyvą, atkreipė dėmesį į egzistuojantį požiūrį į medinę architektūrą. Anot mero, dažnai kalbama, kad medinės architektūros paveldas yra didelis turtas, tačiau kartu susidaro klaidingas įspūdis, kad medinė architektūra yra viso labo seni, sukiužę namai. Dėl to, anot R. Šimašiaus, būtinas modernus žvilgsnis į iš medžio pagamintus pastatus, orientuojantis į visiškai kitokį įvaizdį.

„Į architektūrą reikia pažvelgti moderniai. Kelti naujus tikslus, kur būtų ne tik klimato kaita (...), bet ir labai svarbu kalbėti apie gerą ir įkvepiančią aplinką žmogui“, – teigė jis.

Anot jo, statybų sektoriui ne ką mažiau svarbu skirti atitinkamą dėmesį organinėms medžiagoms. Pateikdamas Vilniaus pavyzdį jis akcentavo, kad jau šiuo metu yra siekiama statybose naudoti vietines, natūralias medžiagas.

R. Šimašius atkreipė dėmesį į tai, kad medinės architektūros plėtrą paskatintų palankesnis teisinis reguliavimas.

„Kalbame apie žaliąjį kursą, o tuo tarpu mūsų reguliavimas labai daugelį vietų vis dar draudžia medinę architektūrą. Mums reikia geresnių normų pritaikymo ir kartais ir pozityvaus reguliavimo – paskatinimo medienos naudojimo“, – teigė Vilniaus meras.

Būtinas tvarumas miškų priežiūroje

Mokslų daktaras, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius, aptardamas Lietuvos miškų išteklius ir jų potencialą vystant žaliąją ekonomiką, pažymėjo, kad mediena yra kertinė jos dalis, kadangi yra atsinaujinantis ir lengvai apdirbamas išteklius. Jo teigimu, svarbi sąvoka šiame kontekste yra tvarus miškų naudojimas.

„Tvarų miškų naudojimą galima suprasti kaip jų priežiūrą ir naudojimą palaikant miškų biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti. Tvariai naudojami miškai gali patenkinti įvairius žmonijos poreikius (...): tiek nuo energetikos, statybinių konstrukcijų (...) iki eilinių buitinių žmogaus poreikių ne tik baldams ar mediniams produktams, bet ir popierius, tekstilė, biochemijos produktai ir panašiai“, – kalbėjo A. Kasperavičius.

Konferencijos metu jis kalbėjo, kad miškai Lietuvoje užima apie trečdalį šalies teritorijos, o per pastaruosius du dešimtmečius jų plotai padidėjo daugiau nei 160 tūkst. ha. Miškų išteklių kaita, kaip teigė jis, taip pat yra pozityviai nuteikianti – medienos tūrio prieaugis yra didėjantis ir šiuo metu siekia apie 20 mln. kubinių metrų per metus, o kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendrojo ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.

Kartu jis paneigė mitą, kad intensyvi miškininkystė yra nesuderinama su klimato kaitos švelninimo uždavinių sprendimu. Pasak jo, jei CO2 absorbavimas yra vykdomas veisiant naujus miškus, atkuriami kertami, esami miškai yra tinkamai tvarkomi, didinamas jų produktyvumas ir atsparumas, o mediena naudojama ilgalaikiams gaminiams gaminti, tokiems teiginiams nėra pagrindo.

„Medis yra atsikuriantis išteklius, tad verčiau atsisakykime iškastinių produktų naudojimo ir naudokime medieną, kuri gali būti pritaikoma įvairiose gyvenimo srityse, stiprina bioekonomiką“, – apibendrino Valstybinės miškų tarnybos atstovas.

Manoma, kad metams baigiantis bendras pelnas, gautas įvedus tarifus ES šalims, Kanadai ir Meksikai, sieks 7,5 mlrd. dolerių.

JAV Kongreso paskaičiavimu, kovo 23-liepos 16 d. laikotarpiu Jungtinės Valstijos surinko iš muitų plienui bei aliuminiui atitinkamai 1,1 mlrd. ir 344,2 mln. dolerių.

Rugpjūčio 10 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė padvigubinti muitus aliuminiui ir plienui iš Turkijos - iki atitinkamai 20 ir 50 proc. Po tokio D Trumpo sprendimo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „smogė į nugarą“ savo Turkijos partneriams“.

„Europos Sąjunga su niekuo nekariauja... ES yra taikos projektas, įskaitant prekybą“, – pareiškė ji Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir oficialaus vizito atvykęs Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi (Vongas Ji).

„Tikime laisva ir sąžininga pasaulio prekyba ir toliau ja tikėsime“, – pareiškė F. Mogherini.

„Tačiau ES neabejotinai turi ginti savo interesus“, – pridūrė ji.

Pasak ES diplomatijos vadovės, Bendrija yra parengusi atsakomąsias priemones, įskaitant galimus muitus įvairiems importuojamiems produktams, tokiems kaip spanguolės ir burbonas.

Be to, anot jos, ES apskųs JAV muitus Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) ir pradės ginčo sprendimo procedūrą – teisinį procesą, kuris gali tęstis ne vienerius metus.

„Tačiau tai nereiškia, kad Jungtinės Valstijos nėra mūsų artimiausias partneris ir draugas. Ir toliau būsime sąjungininkai“, – pareiškė F. Mogherini.

„Labai glaudžiai bendradarbiaujame su JAV įvairiausiais klausimais, nuo saugumo iki tarptautinės politikos. Taip bus ir toliau“, – pareiškė ji.

Kovo mėnesį JAV nustatė plieno ir aliuminio importo muitus – atitinkamai 25 ir 10 proc., – kurie jau taikomi iš Kinijos, Rusijos, Japonijos ir kitų šalių įvežamiems metalams. Tačiau kai kurie JAV prekybos partneriai, įskaitant ES, iki gegužės pabaigos nuo šių muitų buvo atleisti.

Laikosi kitokios nuomonės

Durys deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl prekybos šiuo metu yra uždarytos, penktadienį teigė Europos Sąjungos (ES) prekybos komisarė Cecilia Malmstroem.

Reaguodama į JAV prekybos sekretoriaus Wilburo Rosso pasiūlymą atnaujinti derybas, C. Malmstroem teigė, kad šiuo metu „durys deryboms yra uždarytos“.

Anot jos, diskusijos galės vykti tik tada, kai JAV panaikins iš ES importuojamam plienui ir aliuminiui pritaikytus tarifus.

„Mes nekariaujame prekybos karo, bet esame sunkioje situacijoje, kurią sukėlė JAV“, – sakė C. Malmstroem, pridūrusi, kad susidariusi situacija kelia pavojų pasauliniam ekonomikos augimui.

D. Trumpas: nesąžiningų prekybos susitarimų laikai baigėsi

Laikai, kai įvairiose prekybos sutartyse buvo pasinaudojama Jungtinėmis Valstijomis, pagaliau „baigėsi“, pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), griežtai atsakydamas į Kanados premjero Justino Trudeau (Džastino Triudo) kritiką dėl naujųjų JAV muitų importuojamam plienui ir aliuminiui.

Nuo penktadienio JAV ima taikyti muitus šių metalų importui iš Kanados, Meksikos ir Europos Sąjungos. D. Trumpo administracija taip pat tęsia pakartotines derybas dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA).

„Kiek anksčiau šiandien (ketvirtadienį) Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau buvo pasakyta: Jungtinės Valstijos sutiks su sąžininga sutartimi arba nebus apskritai jokios sutarties“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie NAFTA.

Tuo tarpu J. Trudeau pareiškė, kad naujieji muitai yra „visiškai nepriimtini“, ir pridūrė manąs, kad jie pakeis dviejų šalių tarpusavio santykius. Be to, Kanados vyriausybės vadovas pranešė, jog ketinama nustatyti muitus 12,8 mlrd. JAV dolerių vertės JAV eksportui į Kanadą.

E. Macronas: ES reaguos į JAV įvestus „neteisėtus“ muitus

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ketvirtadienį vakare pareiškė JAV prezidentui, kad Amerikos muitai iš Europos Sąjungos importuojamam plienui ir aliuminiui yra neteisėti ir kad Europos Sąjunga „tvirtai ir proporcingai“ reaguos, pranešė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos ir JAV prezidentų pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui ketvirtadienį paskelbus, kad Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai nuo vidurnakčio (penktadienio 7 val. Lietuvos laiku) įvedami dideli metalų muitai.

E. Macronas, kuris užmezgė gerus santykius su JAV prezidentu, paragino jį dalyvauti derybose su ES, Kinija ir Japonija siekiant stiprinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.

Sprendimą įvesti muitus Prancūzijos prezidentas pavadino klaida ir perspėjo, kad nuo „ekonominio nacionalizmo“ nukentės visi, įskaitant JAV.

Anksčiau ketvirtadienį E. Macronas žurnalistams Eliziejaus rūmuose sakė, kad smerkia šį Amerikos sprendimą.

„Manau, kad šis sprendimas daugeliu atžvilgių yra klaida, nes juo į esamą tarptautinį disbalansą atsakoma blogiausiu būdu: suardymu ir ekonominio nacionalizmo kūrimu. O nacionalizmas yra karas. Lygiai taip pat nutiko 4-ajame dešimtmetyje“, – pažymėjo jis.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as (Bruno Le Meras) ketvirtadienį sakė, kad jo šalis nepradės prekybos derybų su Jungtinėmis Valstijomis, kol galios muitai plienui ir aliuminiui.

„Mes atsisakome derėtis esant spaudimui“, – pakeliui į Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Kanadoje žurnalistams sakė B. Le Maire'as.

„Muitai nepadės mums atverti durų jokioms deryboms“, – pridūrė jis.

A. Izgorodino teigimu, tiesiogiai JAV sprendimo poveikio Lietuvos gamintojai nepajus, bet jį pajus partneriai ES ir tai gali atsiliepti ir lietuviams. 

„Kalbant apie Lietuvą reikėtų prisiminti, kad 80 proc. mūsų prekių eksporto tenka ES regionui ir toje struktūroje dominuoja kontraktinė gamyba. Tai poveikis Lietuvai gali būti netiesioginis. Pvz., jei mūsų partneris Vokietijoje ar Danijoje neteka užsakymo JAV arba jam tenka mažesnis kontraktas, tai atitinkamai mažiau užsakymų gamybos paslaugoms teoriškai galėtų tekti ir lietuvių partneriams“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas.

Jo teigimu, kitas rizikingas dalykas – kylantis neapibrėžtumas pačioje euro zonoje kalbant apie ekonominę situaciją.

„Išankstiniai indikatoriai rodo, kad euro zonos augimas šių metų pirmą pusmetį bus lėčiausias per pastaruosius pusantrų metų. Bet kokia papildoma rizika, kaip prekybos karų ar importo tarifų didinimas, dar papildomai gali kirsti per euro zonos įmonių pasitikėjimą ir tas tikrai nepaskatins augimo.

Jis gali net šie tiek dirbtinai palėtėti grynai dėl psichologinių aspektų, nes dalis euro zonos įmonių dėl neapibrėžtumo tiesiog mažiau investuos į plėtrą. Tai vėlgi gali turėti šiek tiek įtakos ir mūsų gamintojams“, – teigia A. Izgorodinas.

Trečia rizika, pasak A. Izgorodino, – pelno maržų klausimas. Teoriškai yra tikimybė, kad euro zonos įmonės, norėdamos išlaikyti tą pačią rinkos dalį Amerikoje, turės šiek tiek mažinti savo pelno maržas ir galutines kainas, kad galutinis produktas nepabrangtų.

„Taigi gali būti paprašyta ir paslaugų tiekėjų irgi šiek tiek mažinti savo kainas, mažinti pelno maržą, o mūsų atveju tai nėra taip paprasta, nes kontraktinė gamyba nėra ta verslo šaka, kuri neša didžiulius pelnus ir dideles pelno maržas. Tai reiškia, kad kai kurios mūsų įmonės turės, teoriškai kalbant, susispausti ir ieškoti tų efektyvumo rezervų, kaip sumažinti arba kaip bent jau nedidinti savo kainų“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas. 

Primename, kad JAV Europos Sąjungai, Meksikai ir Kanadai nuo penktadienio pradeda taikyti muitų tarifus plienui bei aliuminiui. Iki šiol jos buvo gavusios laikinas išimtis, tačiau dabar pradės galioti kovo mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti tarifai: 25 proc. – plienui ir 10 proc. – aliuminiui. 

ES kelias savaites nesėkmingai siekė kompromiso. Jei išimtis nebus pratęsta, Briuselis ketina įvesti atsakomuosius muitus tokioms JAV prekėms, kaip viskis, motociklai ir džinsai.

Kovo mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apmuitinantis importuojamą aliuminį 10 proc., o plieną - 25 proc. tarifu. Iki šiol ES buvo gavusi dvi laikinas išimtis nuo tarifų, tačiau šios išimtys baigia galioti birželio 1 dieną.

Per šį laikotarpį ES intensyviai prašė Jungtinių Valstijų atleisti Europą nuo tarifų, tačiau pastangos buvo bevaisės.

Neįtikino

Kaip rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, už prekybą atsakingi Vašingtono ir Briuselio pareigūnai tęsė diskusijas, siekdami rasti sprendimą, pavyzdžiui, dėl importo kvotų, kuris D. Trumpą įtikintų Europos Sąjungai ir toliau netaikyti plieno ir aliuminio importo muitų, sudarančių atitinkamai 25 ir 10 procentų.

Tačiau informuoti „The Wall Street Journal“ šaltiniai praneša, kad susitarimas paskutinę minutę vargu ar bus pasiektas, tad apie muitų įsigaliojimą gali būti paskelbta jau ketvirtadienį.

Apie muitų įvedimą D. Trumpas paskelbė kovo mėnesį. Nors ši priemonė buvo daugiausia skirta Kinijai, jos neišvengė ir JAV sąjungininkės.

Kol tęsiamos derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) peržiūros, Vašingtonas atleido Kanadą ir Meksiką nuo naujųjų muitų. O Pietų Korėja su JAV susiderėjo dėl kvotų vietoj muitų.

Tuo tarpu ES pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių ir nustatyti muitus amerikietiškoms prekėms, įskaitant motociklus „Harley-Davidson“, džinsus ir viskį.

Ginčas dėl metalų importo muitų yra tik vienas D. Trumpo konfrontacijos prekyboje su įvairiomis šalimis, įskaitant ir ekonominius partnerius, ir priešininkus, elementas. Nuo grasinimų jis vis pereina prie kompromisų, o po to vėl sugrįžta prie grasinimo taktikos, glumindamas įvairių pasaulio šalių vyriausybes.

Ministras: pasaulio prekyba nėra Laukiniai Vakarai

Jungtinės Valstijos į pasaulinę prekybą neturėtų žvelgti kaip į Laukinius Vakarus ar „susišaudymą O.K. Korale“, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras.

„Pasaulinė prekyba nėra susišaudymas O.K. Korale [vienas garsiausių susišaudymų Laukinių Vakarų istorijoje]. Čia klausimai sprendžiami ne pagal tai, kas ką puola ir kas galiausiai lieka stovėti ant kojų“, – sakė Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) prieš Paryžiuje įvyksiantį susitikimą su JAV prekybos sekretoriumi Wilburu Rossu (Vilburu Rosu).

Ministras paragino laikytis tarptautinių taisyklių ir pažymėjo, kad prekybos karas pakenks ekonomikos augimui visame pasaulyje.

Muitus, kuriuos JAV ketina pradėti taikyti iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui, B. Le Maire pavadino „nepagrįstais, nepateisinamais ir pavojingais“.

Jis pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu šie muitai visgi bus įvesti, Europos Sąjunga (ES) imsis atsakomųjų priemonių.

A. Merkel: ES į JAV muitus atsakys „ryžtingai“

Jei JAV pradės taikyti muitus plienui ir aliuminiui, Europos Sąjunga, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, reaguos „protingai, ryžtingai ir bendrai'. „Mes patvirtinome tikslą, kad norime išimčių šiems muitams, pasiūlėme pokalbius tam tikru pagrindu“, - sakė A. Merkel ketvirtadienį Lisabonoje po susitikimo su Portugalijos ministru pirmininku Antoniumi Costa.

Jei muitai bus paskelbti, ES pozicija, anot A. Merkel, bus „vienareikšmiška“. Ji esą sutaria su ES partnerėmis, kad „šie muitai nesuderinami su PPO taisyklėmis“. Tačiau A. Merkel teigė nenorinti užbėgti įvykiams už akių, „nes sprendimas dar nėra žinomas“.

Vokietijos diplomatijos vadovas smerkia JAV sprendimą

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai ketvirtadienį paskelbus apie muitus iš Europos Sąjungos, Kanados ir Meksijos importuojamam plienui ir aliuminiui, Vokietijos užsienio reikalų ministras pasmerkė tokį sprendimą ir pareiškė, kad Bendrija „yra pasirengusi reaguoti atitinkamai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrą Heiko Maasą (Heiką Masą) palaiko jo šalies verslo asociacijos, nepatenkintos D. Trumpo administracijos įvestais muitais.

Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA pavadino šį JAV sprendimą „nesuprantamu“.

Tuo tarpu viena mechaninės inžinerijos pramonės grupė teigė, kad šis Vašingtono žingsnis yra „mirtinas signalas transatlantinei prekybai“.

Vokietijos vyriausybė atmetė šiuos muitus ir sakė, kad jie yra „neteisėti“.

Kanclerės Angelos Merkel atstovas nurodė, kad šis JAV sprendimas kelia visiems pakenkti galintį „eskalacijos spiralių pavojų“.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras) anksčiau ketvirtadienį paragino laikytis tarptautinių taisyklių ir pažymėjo, kad dėl minėto JAV sprendimo galintis kilti prekybos karas pakenks ekonomikos augimui visame pasaulyje.

Muitus, kuriuos JAV ketina pradėti taikyti iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui, B. Le Maire pavadino „nepagrįstais, nepateisinamais ir pavojingais“.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė, kad yra „visiškai nepriimtina, kad šalis taiko vienašales priemones pasaulio prekyboje“.

Jis sakė, kad netrukus Europa imsis „atsveriančių priemonių“.

Didžioji Britanija, kitąmet paliksianti Bendriją, sakė esanti „giliai nuliūdinta“ JAV sprendimo įvesti muitus plienui ir aliuminiui iš ES, Meksikos ir Kanados.

Britų vyriausybės pranešime teigiama, kad „JK ir kitos Europos Sąjungos valstybės yra artimos JAV sąjungininkės ir (jos) turėtų būti visam laikui ir visiškai atleistos“ nuo šių muitų.

Meksika taip pat žada paskelbti muitų tam tikriems iš JAV importuojamiems produktams, įskaitant obuolius, vynuoges ir sūrį.

Kanados Ontarijo provincijos premjerė Kathleen Wynne (Ketlin Vin) savo ruožtu pavadino D. Trumpą „chuliganu“ ir sakė, kad naujieji muitai yra „absurdiški ir nepagrįsti“.

Pasak jos, vienintelis būdas tam pasipriešinti yra imtis grietų ir griežtų atsakomųjų priemonių. K Wynne teigimu, D. Trumpo veiksmai pakenks darbo vietoms JAV ir Kanadoje.

Muitus importuojamam plienui ir aliuminiui – atitinkamai 25 ir 10 proc. – Jungtinės Valstijos ketina įvesti jau penktadienį. Nuo kovo Vašingtono sąjungininkėms Bendrijai, Meksikai ir Kanadai galiojo išimtys.

JAV prezidentas tikina, jog tai yra būtina JAV nacionalinio saugumo sumetimais.

Plieno ir aliuminio importo muitai – atitinkamai 25 ir 10 proc. – turėjo įsigalioti antradienį, pasibaigus ES, Kanadai, Meksikai ir kitiems JAV sąjungininkams kovo mėnesį nustatytos laikinosios išimties terminui.

Europa pasirengė įvesti atsakomuosius muitus iš JAV importuojamoms prekėms, įskaitant motociklus „Harley-Davidson“, džinsus ir burboną, tačiau jų kol kas neprireiks, nes bus tęsiamos derybos.

Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpo administracija „pratęsia derybas su Kanada, Meksika ir Europos Sąjunga galutiniam 30 dienų laikotarpiui“.

JAV prezidentas pareiškė, jog „spręsti grėsmės nacionaliniam saugumui problemą“, kurią kelia šių metalų importas, „būtina ir tinkama tęsiant šias diskusijas ir pratęsiant šioms šalims nustatytą laikinąją išimtį“.

JAV taip pat paskelbė, jog baigė rengti prekybos susitarimą su Pietų Korėja, į kurį įtrauktos kelios Seulo padarytos nuolaidos, taip pat šios šalies plieno eksporto kvota.

Vašingtonas yra parengęs „principinius susitarimus“ su Argentina, Australija ir Brazilija, „kurių detalės netrukus bus galutinai suderintos“.

„Derybose su visomis šiomis šalimis administracija daugiausia dėmesio skiria kvotoms, kurios padės apriboti importą, užkirsti kelią perkrovimui ir užtikrinti nacionalinį saugumą“, – nurodoma Baltųjų rūmų pranešime.

D. Trumpo administracija prekybos partneriams yra pareiškusi, kad jie privalo padaryti nuolaidų, tačiau Europos Sąjunga paskelbė, jog derėsis tik po to, kai bus visam laikui atleista nuo muitų.

Sprendimas pratęsti išimties taikymą Kanadai ir Meksikai nebuvo netikėtas, nes Meksikas, Otava ir Vašingtonas tęsia Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) peržiūrą. 2017 metais Jungtinės Valstijos iš Kanados importavo plieno ir aliuminio už daugiau kaip 12 mlrd. JAV dolerių, o iš Meksikos – už 3 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau dėl išimties pratęsimo ES būta abejonių.

Trys didžiausi ES ūkiai – Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija – savaitgalį surengė skubias derybas ir Prancūzijos prezidentūra vėliau pranešė, jog buvo sutarta, kad „ES turi būti pasirengusi imtis veiksmų“, jeigu Vašingtonas visgi nustatys naujuosius muitus.

D. Trumpas praėjusią savaitę susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Marconu (Emanueliu Makronu) ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, tačiau nedavė suprasti, ar Europos Sąjungą, kuri pernai į JAV rinką eksportavo plieno ir aliuminio už daugiau kaip 7,7 mlrd. JAV dolerių, planuojama atleisti nuo naujųjų muitų.

Vokietija praėjusią savaitę pareiškė mananti, kad Vašingtonas muitus pradės taikyti gegužės 1-ąją, nors D. Trumpo ekonomikos patarėjas ketvirtadienį užsiminė, kad ES gali būti padarytos tam tikros nuolaidos.

„Labai svarbu, kad mūsų draugai, kurių yra tiek daug, padarytų tam tikrų nuolaidų dėl prekybos praktikos, muitų ir mokesčių“, – interviu CNBC pareiškė Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Larry Kudlow (Laris Kadlou).

Briuselis D. Trumpo sprendimo atidėti muitų įvedimą kol kas nekomentavo.

Tuo tarpu JAV rinkose platesnio prekybos karo perspektyva sukėlė nerimą. Investuotojams spėliojant, kokių veiksmų D. Trumpo administracija imsis dėl naujųjų muitų, pirmadienį smuko visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai.

Robertas Lighthizeris (Robertas Laithaizeris) Senate pareiškė, jog D. Trumpas muitų klausimu leido „padaryti pertrauką“, kol vyksta derybos, per kurias ieškoma labiau ilgalaikio sprendimo.

Anot jo, 25 proc. muitas importuojamam plienui ir 10 proc. muitas aliuminiui taip pat nebus taikomi Argentinai, Australijai, Brazilijai, Kanadai, Meksikai ir Pietų Korėjai.