Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, tai kur kas mažiau, nei buvo suplanuota rengiantis įgyvendinti projektą, parengtą po šiai teritorijai skirto architektūros konkurso, bet būtent tiek, kiek reikia norint nesugadinti vietos dvasios.
Nuo 2007 metų, kai pradėta galvoti apie šios teritorijos sutvarkymą, ir 2011 metų, kai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūros konkursą parengti Misionierių sodų sutvarkymo koncepcijai, 2016 metų, kai buvo parengti teritorijos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai, šis parkas tikrai reikšmingai pasikeitė, sakė M. Pakalnis: „Kai pradėta planuoti parko pertvarkymą, susirūpinta ir jo priežiūra. Taip, jų tvarkybą paskyrus „Vilniaus parkams“ ir pradėjus jį nuosekliai tvarkyti po mažą kampelį, aplinka išties stipriai pagražėjo. O kartu išaugo ir parko lankytojų skaičius. Pastaraisiais metais jau galėjome analizuoti susiformavusias parko lankymo tradicijas ir papročius, kasdienio gyvenimo čia sukurtą elgesio scenarijų ir galiausiai tapo akivaizdu, kad kai kurie Misionierių sodų sutvarkymo projektinius pasiūlymus parengusio „Vilniaus plano“ sprendiniai nebeaktualūs – miestui teliko sukurti šios vietos lankytojams patogesnę infrastruktūrą.“
„Norime, kad Misionierių sodų teritorija, esanti išskirtinėje Vilniaus vietoje, būtų atrasta dar didesnės dalies vilniečių. Ji išliks žalia ir prieinama visiems, o kūdrų dalis patrauklumu pasivaikščiojimams konkuruos su Bernardinų sodu“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Naujoji strategija reiškia, kad tvarkant teritoriją teks apsieiti be europinių fondų lėšų – miestas tvarkysis savo lėšomis. Finansavimo iššūkius palengvins sprendimas ne tik reikšmingai koreguoti projekto apimtis, bet ir planuoti darbus etapais.
„Misionierių sodų tvarkymo planuose nebeliko iš esmės jokių brangių ir didelius pokyčius reiškiančių darbų. Nedarysime nieko, kas keistų parko reljefą, natūraliai susiformavusią takų sistemą, o tai reiškia, kad išvengsime ir želdynų šalinimo, nebent jo poreikis būtų nulemtas prastos želdinių būklės, – sakė M. Pakalnis. Medžių vertinimas buvo atliktas jau prieš kelerius metus, bet neatmetama būtinybė jų būklę įvertinti iš naujo. – Nesu tikras, ar dar veda vaisius Misionierių sodų obelys, bet stengsimės jas išsaugoti bent jau dėl galimybės pasigrožėti obelų žydėjimu.“
Ji išliks žalia ir prieinama visiems, o kūdrų dalis patrauklumu pasivaikščiojimams konkuruos su Bernardinų sodu.
Pasak M. Pakalnio, Misionierių sodų kraštovaizdyje tikrai neatsiras asfalto ar trinkelių takų – banguotam natūraliam reljefui tai būtų visiškai netinkamas sprendimas. Tikėtinas variantas –klijuotas, vandeniui laidus žvyras.
„Mūsų esminė nuostata – prisitaikyti prie esamų srautų, tvenkinių ir juos tiesiog sujungti įvairiais ryšiais, sukurti papildomų, patogių ir saugių patekimų į parką bei sutvarkyti esamus. Neketiname kurti ir elgesio scenarijaus – kaip, tarkim, Bernardinų sode, kur įvairiais sprendiniais žmonės nukreipiami tam tikroms veikloms. Misionierių sode bus siekiama išlaikyti, vadinkime, pasirinkimo laisvę tiesiog pasiūlant keletą papildomų veiklų – tokių kaip žaidimo aikštelė“, – aiškino vyriausiasis miesto architektas.
Dar šiemet planuojama „įteisinti“ natūralius Misionierių sodų takus, rudeniop tikimasi įrengti ir naują, patogesnį ryšį tarp Senamiesčio ir Užupio sukuriantį, taką nuo Misionierių bažnyčios per Maironio gatvę iki Misionierių sodų ir galiausiai – pagrindinės Užupio aikštės. Šiuo taku parką iš Senamiesčio bus galima pasiekti parką išvengiant laiptų, taigi tai bus patogu ir negalią turintiems žmonėms, ir šeimoms su vaikų vežimėliais.
Šis takas buvo tarp sutvarkymo koncepcijos konkursą laimėjusio projekto sprendinių, svarbus ir tuo, kad pėstieji galės keliauti ta kryptimi ne palei gatves, o gamtiniais, žaliaisiais reljefais. Greta šios būsimos jungties, Onos Šimaitės gatvės apačioje prie pat Maironio gatvės, ateityje turėtų atsirasti ir paminklinis objektas žydus gelbėjusiems Lietuvos gyventojams.
Tako planavimas nebeužtruks – bendrovės „Eksploit“ pagal „Vilniaus plano“ projektinius pasiūlymus parengtam techniniam projektui jau atlikta ekspertizė, greitai bus galima kreiptis dėl statybos leidimo. Bet tai, pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, bus viena nedaugelio į stalčių nepadėtų projekto dalių.
Darbų sąraše vienas prioritetų – tvenkinių teritorijos tvarkymas. Arčiau Tymo turgaus esantys tvenkiniai lankytojų prisijaukinti ir dabar, o aukščiau jų esanti ir kol kas mažiau naudojama teritorija bus „prijungiama“ įrengiant ten vaikų žaidimo aikštelę. Tad dalis žmonių galės ilsėtis prie tvenkinių ir ramiai grožėtis gamta, o tie, kurie norės aktyvios veiklos savo vaikams, galės keliauti į žaidimų aikštelę.
Ne mažiau svarbos bus skiriama ir apšvietimo bei mažosios infrastruktūros, kelių medinių terasų priėjimui ar pasėdėjimui prie vandens įrengimui. Nebus atidėliojamas ir Tymo turgaus dangų tvarkymas – ten atsiradus daugiau tvarkos, švaros, tuo pačiu įvedus elektrą ir vandenį, įrengus kanalizaciją, pastačius tualetus, galėtų būti civilizuotai teikiamos maitinimo paslaugos, o kartu atsirastų galimybių įvairesniems renginiams.
Neatsisakoma ir planų įrengti bendruomeninių daržų. Pageidavimą jais rūpintis išsakė ne tik Užupio, bet ir Paupio bendruomenės, tad tai yra motyvas šios idėjos „nepamesti“.
Visi šie planai jau rytoj bus pristatyti Misionierių sodų ateitimi suinteresuotiems žmonėms – šio parko naudotojams, tarp kurių daugiausia – aplinkiniai gyventojai.
„Bus įdomu išgirsti bendruomenės nuomonę. Jei mūsų pasiūlymai bus priimtini, reikės rengti techninio projekto A laidą ir tada bus proga darkart pristatyti pokyčius visuomenei“, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.
