Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas BNS teigė, kad Seimo komisijos atliktas tyrimas atskleidė keletą pagrindinių faktorių, kurie rodo apie galimai neskaidrią veiklą.

„Tai yra, kad galimai vis dėlto buvo neskaidrūs ir nelygias sąlygas kandidatams sudarantys santykiai tarp kandidato į prezidentus G. Nausėdos ir VSD vadovo, kad galimai buvo neteisėtai rinkta informacija, neteisėtai atskleista G. Nausėdos štabui informacija apie žmones“, – BNS sakė VDU politologas.

„Šitie faktoriai viena vertus, kaip ir komisijos išvados, sudaro prielaidas kreiptis ir į Generalinę prokuratūrą, taip pat kelia klausimą ir dėl paties prezidento pažeidžiamumo. O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje“, – tvirtino jis.

O kuomet keliami klausimai dėl prezidento pažeidžiamumo ir galimo priesaikos sulaužymo, ką komisija irgi konstatavo, tai čia mes jau girdim aidus ir to, kas figūravo Rolando Pakso istorijoje.

Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Komisija taip pat konstatavo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją.

Išvadą patvirtinus Seimui, komisijos nariai patvirtino svarstysiantys kreiptis į teisėsaugą dėl melagingų liudijimų.

Tiek I. Kalpokas, tiek Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad visgi apkalta G. Nausėdai vargiai įmanoma.

Parodė neskaidrius santykius

I. Kalpokas teigė, kad neskaidrios veiklos įspūdį sustiprina ir komisijos konstatuoti prezidento aplinkos ryšiai su asmenimis, susijusiais su Baltarusijos trąšų verslu.

„Kitas dalykas, dar skandalingesnis, – santykiai su Baltarusijos trąšų importuotojais, ir tai, kad, tikėtina, buvo bandoma daryti prezidentūrai įtakai“, – teigė jis.

Anot jo, nors šie faktoriai sudaro prielaidas kelti klausimą dėl galimo priesaikos sulaužymo ir apkaltos, ji vargiai įmanoma.

„Aišku, šį kartą turime kitokią politinę situaciją, tikrai nemanau, kad viskas baigtųsi apkalta. Ko gero, net sudaryti apkaltos komisijos vargiai pavyktų. Bet tas žodynas, kuris yra vartojamas, jis yra labai stipriai panašus į tai, kuo buvo kaltinamas prezidentas R. Paksas“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Jo teigimu, rinkiminių metų fone lengva komisiją kaltinti politikavimu ir, panašu, kad tokios strategijos laikosi Prezidentūra.

Pasak I. Kalpoko, išvados taip pat galėtų sudaryti pagrindą VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų atsistatydinimui arba nušalinimui.

„Vis dėl to reikia turėti omenyje, kad abu pareigūnai, panašu, turi pilną prezidento palaikymą ir to jiems užtenka, kad jie liktų einamose pareigose. Man atrodo, šioj vietoj tas kausimas ir užsidaro“, – kalbėjo jis.

Politologas pabrėžė, kad komisijos išvados yra labai svarbios tuo, kad Seimas atliko parlamentinės kontrolės funkciją ir komisija atsakė į tuos klausimus, kurie buvo iškilę. Tai, koks bus jų poveikis, anot I. Kalpoko, yra rinkėjų rankose.

Atsakymų nerado

KU politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, kad komisijos išvados jai neatsakė į visus klausimus ir jų liko tiek pat, kiek perskaičius žurnalistikos tyrėjų Dovydo Pancerovo ir Birutės Dovidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“.

„Klaustukų man lieka pakankamai daug. Sakykime, vis tiek, prezidento įsitraukimas ar įtraukimas – čia labai svarbūs dalykai, jie taip ir nepaaiškėjo iki galo“, – teigė politologė.

Anot jos, išvadose esama iškarpyto teksto, kuris visuomenei neprieinamas ir negali būti viešinamas, kuris galbūt atskleistų daugiau informacijos.

„Iš pačių išvadų visgi galima numanyti, kad komisija kalba tik apie galimą ar numanomą prezidento dalyvavimą, tikrų įrodymų mes vis tiek iš išvadų negalime atsakyti, kad čia tikrai buvo prezidento aiškus dalyvavimas. Matyt, čia būtų pats svarbiausias momentas“, – kalbėjo ji.

Anot jos, liko klausimas ir dėl prezidento sąsajų su baltarusiškų trąšų importuotojais.

„Nesuprasi, ar čia tos asmenybės, ar kitos, bet tai nėra gerai, jeigu čia buvo poveikis. Čia, sakyčiau, yra žymiai didesnė problema negu privačių ar viešų asmenų tikrinimas. Nes jeigu buvo tas poveikis, tai saugumas neatliko savo darbo“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologės teigimu, šioje situacijoje žodį turėtų tarti konstitucinės teisės specialistai, nes kol kas KU atstovė teigė matanti „procedūrinių skylučių dėl kurių iki apkaltos galima ir nenueiti“.

„Mano pozicija tokia – apkaltai reikia labai tvirtų ir aiškių išvadų, kadangi matau daugiau klausimų, negu atsakymų, man kol kas kyla abejonių būtent dėl procedūrinių dalykų, negu dėl turinio pačios apkaltos“, – teigė politologė.

Rizikos G. Nausėdos aplinkoje, nuslėptas tyrimas

Apie pusmetį VSD pranešėjo informaciją tyrusi parlamentinė komisija išvadas registravo šį antradienį.

Be kita ko, ji konstatavo, jog G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.

Komisijos vertinimu, tai „daro prezidentą pažeidžiamą“, o G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.

Išvadose konstatuojama, kad VSD neinformavo institucijų ir sprendimų priėmėjų apie atliktą tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, įžvelgė teisinio reglamentavimo sudarytas galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.

Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.

G. Nausėda parlamentarus kaltina kišimusi į gegužę vyksiančius prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.

„Akivaizdu, kad kiekvienam yra savas žaidimas. Galbūt tie kažkokie super aukšti standartai yra mūsų visų įsivaizdavimas, svajonė, bet tai nėra Seimo realybė“, – BNS ketvirtadienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti, kaskart pritrūko maždaug 10-ies balsų.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

„Man sunku rasti labai kažkokį suprantamą paaiškinimą, nebent yra kažkokie užkulisiniai susitarimai, apie kuriuos mes nieko nežinome, – sakė politologė. – Sunku suprasti, kodėl po tokio teismo nuosprendžio Seimo nariams atrodo, kad žmogus turi išlaikyti parlamentaro mandatą, nes akivaizdu, kad jis net ir savo darbo vykdyti negalės.“

Savo ruožtu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas balsavimą Seime vadino „absurdiška politine ir teisine situacija“.

„Reikėjo pasidomėti nuosprendžio turiniu“

Apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Ar išvis Seime dar kas nors kelia klausimą, kokias žinutės yra siunčiamos visuomenei, kai traukiami susikompromitavę politikai?

„Panašu, kad Seimui teismų nuosprendžiai nėra jokios gairės, yra galvojama daugiau apie kažkokius visiškai kitus dalykus. Aš, tiesą sakant, galvoju, ar išvis Seime dar kas nors kelia klausimą, kokias žinutės yra siunčiamos visuomenei, kai traukiami susikompromitavę politikai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis po žlugusio balsavimo teigė, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis, jis taip pat teigia su juo nesutinkantis. Be kita ko, pirmos instancijos teismas buvo išteisinęs visus kaltinamuosius.

„Man sunku įsivaizduoti, kaip paskaičius nuosprendžio turinį ir epizodus, susijusius su ponu Gapšiu, kažkam gali kilti abejonių dėl, galų gale, moralinės etikos pusės. Taip, Seimas nėra teismas, bet jei Seimui imperatyvas yra tik tai, kad išsiskyrė teismų pozicijos ir kad dar nėra Aukščiausiojo Teismo pozicijos, o jie nejaučia pareigos pasižiūrėti patys, kokie duomenys fiksuoti nuosprendyje, tai aš keliu klausimą, kokia iš viso yra Seimo atsakomybė ir tos atsakomybės kartelė“, – teigė politologė.

„Labiau primena situaciją, kai reikia surasti nors kokį kabliuką, nors kokį pateisinimą, užsimerkiant prieš visai kitus dalykus, kurie yra ne mažiau svarbūs“, – pridūrė ji.

„Kristi žemiau nebelabai yra kur“

T. Janeliūno teigimu, politikai nesugebėjo padaryti „elementarių dalykų ir bando politizuoti reikalus net ten, kur negali būti jokio politizavimo“.

„Mūsų politikai žaidžia žaidimus ten ir tada, kada tie žaidimai neturėtų būti žaidžiami“, – sakė politologas.

Jis teigė abejojantis, kad šis skandalas gali dar labiau paveikti ir taip žemą pasitikėjimą valdžios institucijomis.

Kristi žemiau nebelabai yra kur, todėl kažkokio pokyčio apklausose gal mes nelabai ir matysime.

„Kristi žemiau nebelabai yra kur, todėl kažkokio pokyčio apklausose gal mes nelabai ir matysime. Bėda yra tai, kad Seimo nariai net nesupranta problemos, kokią kelia toks žemas pasitikėjimas apskritai ir periodiškai vis sugeba patvirtinti tą žemo pasitikėjimo priežastis“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Anot jo, jei ir toliau pasitikėjimas valdžios institucijoms išliks toks žemas, didės nepasitikėjimas ir pačia valstybe.

„Toks atotrūkis labai pavojingas, nes visuomenė, kuri nepasitiki savo valdžios institucijomis, yra labai nelinkusi priimti daugelį valdžios siūlymų ar sprendimų. Pradedant nuo mokesčių, baigiant net ir sakykim pasirengimu ginti valstybę. Jei mes dabar kalbame apie visuotinį šaukimą, kaip būtinybę užtikrinti didesnį šalies saugumą, tai nepasitikėjimas valdžios institucijomis gali atsiliepti ir tokiems sprendimams“, – kalbėjo profesorius.

T. Janeliūno teigimu, dėl to gali sustiprėti ir radikalios jėgos.

„Radikalizmo potraukis visuomenėje po truputį auga jau kurį laiką, – kalbėjo politologas. – Kuo labiau nusiviliama oficialiomis valdžios institucijomis, tuo labiau yra ieškoma kažkokių alternatyvų. Jos gali būti įvairios – nuo pačių įvairiausių sąmokslo teorijų grupių socialinėse medijose iki radikalių politinių jėgų, kurios kritikuoja valdžią ir taip atliepia visuomenėje esantį nepasitikėjimą.“

„Manau, kad jie su I. Šimonyte vis dėl to konkuruos dėl to liberalių pažiūrų rinkėjo, nes jos pozicija, pavyzdžiui, tais pačiais LGBT bendruomenės ar žmogaus teisių klausimais yra nelabai stipriai besiskirianti nuo D. Žalimo“, – BNS antradienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis mano, kad prezidento rinkimuose D. Žalimas konkuruotų ne tik su I. Šimonytės balsais, bet ir galimu jaunesnių rinkėjų pasyvumu.

„Čia yra ne tiek konkuravimas, kiek mobilizacijos aspektas, ar pavyks pritraukti“, – BNS sakė politologas.

Privalumas – teisininko išsilavinimas

„Dainius Žalimas puikiai tinka jų partijai, jis yra buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, jis yra specialistas žmogaus teisių srityje. Jo pažiūros, vertinimas, kiek aš matau viešojoje erdvėje, labai sutampa su Laisvės partijos programa žmogaus teisių srityje“, – teigė M. Jastramskis.

Teisininko išsilavinimą, teisines žinias bei darbo patirtį Konstituciniame Teisme, kaip Laisvės partijos kandidato į prezidentus privalumus, įvardija ir R. Urbonaitė.

„Konstitucijos išmanymas atliekant prezidento funkcijas yra ne paskutinės svarbos. Ir teisminės valdžios išmanymas yra gana svarbus atsižvelgiant į tai, kad viena iš tų rimtesnių prezidento funkcijų yra teisminės valdžios formavimas. Prezidentas turi  labai dideles galias formuojant teisėjų korpusą“, – kalbėjo politologė.

Tačiau, pasak R. Urbonaitės, D. Žalimo trūkumu prezidento rinkimuose gali tapti tai, kad jis nėra plačiai žinomas visuomenėje bei neturi politinės patirties. 

„Jis neturi rinkimų kampanijų patirties, politiko patirties ir žinoma rinkimų kampanija jam bus naujovė. (...) Kitaip tariant jį vis dėl to reikės įvedinėti į tą politikos rinką, į žmonių sąmonę kaip kandidatą“, – teigė politologė.

Patekti į antrą turą bus labai nelengva užduotis, nes panašu, kad I. Šimonytės potencialas šiuo metu yra kiek didesnis.

Pateikti į antrą turą galimybių nedaug

VU TSPMI docentas M. Jastramskis D. Žalimo galimybes išeiti į antrą prezidento rinkimų turą vadino labai menkomis ir pridūrė, kad jo šansai laimėti – dar prastesni.

„Dainius Žalimas yra keliamas ideologiškai, programiškai labai nišinės partijos, kurią palaiko maža visuomenės dalis. Jos programa orientuota labai stipriai į tų vadinamųjų negatyvių politinių, pilietinių teisių plėtimą. Ji nėra, švelniai tariant, populiari Lietuvos visuomenėje“, – teigė politologas.

R. Urbonaitė sutiko, kad D. Žalimui patekti į antrą prezidento rinkimų turą bus sudėtinga, tačiau, anot politologės, tai priklausys ir nuo to kaip Laisvės partijos kandidatas išgrynins savo programines nuostatas.

„Tai, ką jis dabar kalba apie teisingumą visiems (...) atvirumą, pagarbą visiems – tai sakyčiau kol kas gana šabloniški programiniai punktai, nes kažko labai išskirtinio mes tikrai neišgirdome“, – teigė politologė. 

„Patekti į antrą turą bus labai nelengva užduotis, nes panašu, kad I. Šimonytės potencialas šiuo metu yra kiek didesnis“, – pridūrė ji. 

Svarbu turėti savo kandidatą

M. Jastramskio manymu, Laisvės partija kandidatą iškėlė tam, kad rinkėjai turėtų galimybę balsuoti už šią politinę jėgą.

„Jei nekeli savo kandidato, tavęs nėra ir balsavimas šiaip yra įprotis. Laisvės partija yra nauja partija, jiems reikia kuo daugiau rinkimų, kuriuose jų rinkėjai balsuotų už kandidatą ar partiją, kur parašyta, kad jis yra iš Laisvės partijos“, – teigė politologas.

Anot jo, turėti savo kandidatą partijai svarbu ir dėl kitąmet vyksiančių Europos Parlamento, Seimo rinkimų.

„Priminimo apie partijos egzistavimą politinėje sistemoje aspektas dar svarbesnis dėl to“, – sakė M. Jastramskis.

R. Urbonaitė sutiko, kad savo kandidato iškėlimas prezidento rinkimuose reiškia, kad Laisvės partija jų metu bus matoma.

„Gana svarbu, kad ji (Laisvės partija – BNS) šitų rinkimų nepraleidžia, nes likti šone, kai kitos partijos kelia kandidatus, būtų tikrai ne koks signalas rinkėjams“, – kalbėjo politologė.

Šiuo metu D. Žalimas dėsto VDU ir Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institute.

Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė I. Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į rinkimus deleguoja buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

„Valstybei kol kas neigiamų padarinių nėra, bet tai yra tam tikras ir įspėjimas koalicijos partneriams, kad mes galime turėti atskirąją nuomonę, ir ne faktas, kad mes visada balsuosime, kaip konservatoriai tikisi, – BNS antradienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. – Jie turbūt įsivertino, kad rimtų pasekmių nebus, bet proga priminti, kad jų balsas yra svarbus, buvo labai gera.“

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TPSMI) docentas Mažvydas Jastramskis BNS teigė, kad kol kas „raudonas vėliavas“ dėl koalicijos griūties kelti dar anksti.

„Aišku, opozicijai naudinga tokią tezę iškelti. Kita vertus, tokių plyšių valdančiosios koalicijos santykiuose visada buvo, nereikia net politologų įžvalgos“, – kalbėjo politologas.

2024 metų biudžeto projektą iš antradienio darbotvarkės išbraukti pasiūlė „darbiečiai“. Anot jų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vertindamas parlamentarų, komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.

Klausimo išbraukimą iš darbotvarkės parėmė visa opozicija ir du valdančiųjų atstovai – „laisviečiai“ Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė.

„Manevro laisvė“

R. Urbonaitė teigia, kad taip balsuoti du Laisvės frakcijos atstovai sau galėjo leisti, nes pradėti svarstyti biudžetą dar yra laiko, be kita ko, „argumentai opozicijos nebuvo iš piršto laužti“.

„Dangus negriūva, bet „laisviečiai“ nepraleido progos parodyti, kad jiems skauda ir kad jie taip pat gali pasinaudoti tam tikromis situacijomis, jog parodytų, kad automatiškai koalicijos partneriai palaikomi nebus“, – sakė politologė.

Pasak jos, nors įtampa valdančiojoje koalicijoje nemažėja, priėmimo stadijoje partneriai už biudžetą greičiausiai balsuos vieningai.

„Ar jie taip drąsiai elgtųsi, jei tai būtų biudžeto priėmimo stadija, aš jau abejoju, – kalbėjo R. Urbonaitė. – Jie nėra tokie kvaili, kad nesuprastų savo balsavimo galimų pasekmių, o čia visi suprato, kad manevro laisvė yra, bet lygiai taip pat suprato, kad erzelis bus, kad apie tai kalbės, kad koalicijos partneriai bus nepatenkinti.“

„Ar čia mes galime tikėtis visiškos dramos ir tragedijos finišo tiesiojoje, aš dar būčiau labai atsargi“, – pridūrė ji.

Nesutarimų tarp valdančiųjų buvo kilę ir anksčiau.

„Laisviečiai“ nepalaiko konservatorių siūlymo įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, jie taip pat pasigenda aktyvesnės partnerių paramos dėl programinių nuostatų, įskaitant partnerystės įteisinimą.

„Programiniai nesutarimai tiesiog išsilieja ir į biudžeto dalykus“, – teigė M. Jastramskis.

Prasiveržiančios emocijos

Kol opozicijos atstovai teigia įžvelgiantys krizę koalicijoje, Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad klausimas dėl biudžeto buvo procedūrinis, todėl jo sureikšminti nereikėtų.

Savo ruožtu politologai pabrėžia, jog toks elgesys gali būti siejamas ir su artėjančiais rinkimais.

„Banalu, bet yra rinkiminis periodas ir Laisvės partija, nežinau, ar sąmoningai, ar nesąmoningai, bando tikriausiai parodyti distanciją tarp savęs ir konservatorių, kad geriau galbūt pasirodytų ateinančiuose metų rinkimuose“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.

„Čia, tiesą sakant, nėra naujas dalykas ir vien tik Laisvės partijos dalykas. Jei mes pasižiūrėtume kadencijas anksčiau, tai paskutiniais metais iki Seimo rinkimų padaugėja nesutarimų valdančiosios koalicijos viduje, bandymų parodyti nepriklausomybę“, – pridūrė jis.

M. Jastramskiui antrino ir R. Urbonaitė. Pasak jos, „laisviečiai“ rodo „tam tikrą nepaklusnumą, kas, beje, jų rinkėjams gali visai patikti“.

„Aišku, čia labai svarbu neperlenkti lazdos, nes jei tavo tikslas savaime bus pagalių pakaišiojimas, tai vienu metu gali pradėti atrodyti nesolidžiai“, – kalbėjo politologė.

Ji taip pat teigė, kad tokį elgesį galima aiškinti prasiveržiančiomis emocijomis.

„Jau čia tų konfliktų buvo tiek, kad natūralu, jog yra ir daug emocijų. Negalvokime, kad politikai viską daro tik labai racionaliai apskaičiavę. Aš manau, kad emocijos čia irgi veikia. Raskevičiaus atveju, mes tikrai matome tas emocijas: matome knygų deginimą, šį balsavimą“, – sakė R. Urbonaitė.

Kol kas neaišku, kada klausimas dėl kitų biudžeto grįš į Seimo salę. Jo priėmimas laikomas vienu svarbiausių rudens sesijos darbų.

„Kai tu pasakai, jog šita valdžia yra ta, kurią žmonės jau labai nori pakeisti, kai tu išsakai tiek dalykų, kurie yra net personalizuoti, paskui kviesti dialogui, aš manau, yra jau pakankamai sudėtinga“, – BNS antradienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Sakydamas metinį pranešimą antradienį G. Nausėda pareiškė, jog „iš tiesų dalis visuomenės nekantriai laukia galimybės kituose rinkimuose pakeisti neįtikusią valdžią“.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė manantis, jog prezidentas čia referavo į premjerės Ingridos Šimonytės ankstesnę repliką, jog tie, kuriems nepatinka ši valdžia, kituose rinkimuose galės išsirinkti kitą.

„Man atrodo, čia lyg ir toks kandus šito premjerės pasakymo priminimas, – sakė politologas. – Ir tuo pačiu vėlgi, palaikymas tos įtampos tarp prezidento ir valdančiųjų ir kritikos jiems.“

„Kas savo ruožtu irgi kelia klausimą, kiek pats prezidentas yra linkęs elgtis taip, kaip ragina elgtis kitus, tai yra, stoti greta vienas kito ir bendromis pastangomis su valdančiąja koalicija Seime ir jos Vyriausybe siekti šitame metiniame pranešime įvardytų Lietuvai svarbių tikslų?“ – svarstė jis.

Sakydamas metinį pranešimą prezidentas teigė, jog „mūsų pasirinkimas – kaišioti pagalius vienas kitam į ratus ar stoti greta vienas kito“.

Politikos ekspertų vertinimu, nors G. Nausėda pranešime laikėsi įprasto metiniams pranešimams stiliaus ir derino jame tiek visuomenei, tiek tarptautinėje politikoje svarbius klausimus, jis taip pat pasinaudojo proga atsikirsti dėl mesto šešėlio pranešėjo istorijoje, o siūlydamas didinti išlaidas aiškiai nepasakė, iš kur tam imtų lėšų.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.

Įprastas tiek turiniu, tiek stiliumi

G. Nausėda metiniame pranešime kritikavo sveikatos, švietimo reformas, prastą kelių būklę, ragino numatyti paramos Ukrainai planą, mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, stiprinti šeimos politiką. Daug dėmesio kalboje prezidentas skyrė saugumo klausimams.

Šalies vadovas taip pat kritikavo valdančiuosius dešiniuosius dėl nepakankamo įsiklausymo į kritiką, taip pat sakė pasigendantis politikų pasiryžimo prisiimti atsakomybę per vadinamąjį čekiukų skandalą.

Pasak R. Vilpišausko, prezidento pranešimas „atitinka šitą žanrą tiek savo turiniu, tiek ir stiliumi“.

„Pagrindinis bruožas – kad įprastas šitam žanrui kalbėjimas Lietuvos žmonių vardu ir apie tai, kas, tikėtina, rūpi daugeliui gyvenančių Lietuvoje ir tuo pačiu tokios kritinės distancijos valdančiųjų atžvilgiu išlaikymas ir įvairaus pobūdžio kritika jiems dėl vykdomų pertvarkų. Tie du elementai įprasti daugelyje metinių pranešimų ir ne tik šio prezidento“, – sakė jis.

Turbūt išskirtinai buvo akcentuotos jo asmeninės tam tikros intencijos ir netgi asmeninis pasiekimas dėl Astravo elektrinės klausimo, kad tik jo dėka tai tapo pripažinta Europoje problema.

Politologo vertinimu, pranešime reaguojama į tarptautinę situaciją ir daug dėmesio skiriama saugumo klausimams, tačiau aptariamos ir temos, svarbios žmonėms, tokios kaip sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, kultūra, reaguojama į aktualijas kaip „čekiukų“ skandalas, Vilniuje nukirstas brandus ąžuolas, pasitelkiant šiuos pavyzdžius pagrįsti pagrindinėms tezėms apie bendradarbiavimą bei kritiką valdantiesiems.

R. Urbonaitė pastebėjo, kad G. Nausėda daug dėmesio skyrė savo iniciatyvoms ir nuopelnams.

„Turbūt išskirtinai buvo akcentuotos jo asmeninės tam tikros intencijos ir netgi asmeninis pasiekimas dėl Astravo elektrinės klausimo, kad tik jo dėka tai tapo pripažinta Europoje problema, nors neaišku, kodėl tiktai jo ir ar apskritai gali tokie dalykai būti vienasmeniškai vieno žmogaus pasiekimu“, – kalbėjo ji.

Savo kalboje G. Nausėda sakė, jog „asmeniškai siekė ir pasiekė, kad Astravo atominė elektrinė būtų pripažinta visos Europos Sąjungos problema“.

„Prezidentas sau gerų žodžių negailėjo, nors anksčiau prezidentai gal būdavo nuosaikesni šiuo atveju, o valdžiai kritikos tikrai yra pažerta pakankamai nemažai“, – sakė R. Urbonaitė.

Užuomina apie brigadą, pranešėjo istoriją

Politologės vertinimu, prezidento raginimas „visus Lietuvos politikus susilaikyti nuo pagundos asmeninius politinius interesus iškelti aukščiau nacionalinio saugumo tikslų“, kalbant apie Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimą ir su tuo susijusias diskusijas, yra nukreiptas į užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.

Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį G. Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.

Galima daug ką raginti, bet kai reikia padaryti sprendimus konceptualius ir strateginius, tai vis dėlto čia tik raginimų neužtenka.

„Aš atkreipsiu dėmesį, kad prezidentas nieko nekalbėjo, kad jis turi asmeninių pasiekimų šitu klausimu, – pastebėjo R. Urbonaitė. – Prezidentas kalbėjo tik tai, kad jis akcentavo šito klausimo svarbą. Bet kur tada tie nuopelnai, apie kuriuos buvo transliuota prieš kelis mėnesius? Pasiekti yra tam tikri susitarimai – šitame pranešime šito nebeliko, tai yra didelis klaustukas.“

Savo kalboje G. Naudėda taip pat kvietė „buvusius pareigūnus ir esamus valstybės politikus gerai pagalvoti, ar asmeninių sąskaitų suvedinėjimas nekenkia nacionaliniam saugumui“. Abiejų politologų vertinimu, tai galima suprasti kaip nuorodą į Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo skandalą.

„Manau, kad taip turbūt dauguma ir supras, kad apeliuojant į poreikį rūpintis valstybės interesais, nacionaliniu saugumu, tuo pačiu atsakoma ir tiems, kas vis dar galvoja apie tuos tyrimus“, – sakė R. Vilpišauskas.

Eksperto vertinimu, prezidentas tokiu būdu išsakė savo poziciją, jog nemato prasmės daugiau aiškintis dėl savo vaidmens VSD tikrinant jo komandos narius dar tada, kai G. Nausėda buvo kandidatu į šalies vadovus.

R. Urbonaitės teigimu, kritika dėl brigados, pranešėjo istorijos bei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai atskleidė, kad prezidentas „turi tam tikrų asmeninių sąskaitų, kurios šitame pranešime visai neblogai atsispindėjo“.

Daug siūlymų išlaidoms, mažai – šaltiniams

R. Vilpišauskas pastebėjo, jog metiniame pranešime prezidentas nuosekliai kalbėjo apie savo ankstesnius raginimus didinti finansavimą gynybai, taip pat grįžo prie jau įprasta savo kalbose tapusios gerovės valstybės idėjos, suprantamos per saugumo, teisingumo, žaliojo kurso ir inovatyvumo dėmenis.

R. Urbonaitės vertinimu, „šitoje kalboje buvo siekta paminėti viską, bet mes labai mažai matėme tokių itin konkrečių pasiūlymų“.

Tiek ji, tiek R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, jog G. Nausėda pateikė ir daugiau pavyzdžių, kur svarbu didinti išlaidas, kalbėdamas apie sveikatos, švietimo sektorių darbuotojus, mokestinės naštos mažinimą, infrastruktūros finansavimą ir kita.

„Tradicinis klausimas: kaip visa tai finansuoti? Ir čia aš tik matau vieną pasiūlymą – tai yra didinti skolinimosi apimtis. O brangstant skolinimuisi, vėl gi klausimas, kokias pasekmes turėtų tai“, – sakė R. Vilpišauskas.

R. Urbonaitė taip pat pastebėjo, kad įvardydamas sritis, kur mato poreikį didinti išlaidas, „kaip ekonomistas vis dėlto galėtų prezidentas ir aiškinti, iš kur mes tai turime paimti“.

„Galima daug ką raginti, bet kai reikia padaryti sprendimus konceptualius ir strateginius, tai vis dėlto čia tik raginimų neužtenka“, – pastebėjo ji.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.

G. Nausėda skaitė savo ketvirtąjį pranešimą.

„Nelabai kitų alternatyvų konservatoriams liko, pamatyta, kad visokioms perkrovimo iniciatyvoms palaikymo nėra ir jo nėra ne tik tarp koalicijos partnerių, ne tik parlamentinėje frakcijoje“, – BNS penktadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pranešus apie pirmalaikius Seimo rinkimus ir galimą Vyriausybės atsistatydinimą prasidėjo gana reikšmingas bruzdėjimas partijos skyriuose.

„Matėme gana realų pavojų, kad visa šita situacija, jeigu eskaluosis, jeigu nebus nusileista, ko gero, galėjo baigtis ir bandymu nuversti partijos pirmininką, tiesiog pasimatė, kad dabartinis partijos valdantysis elitas neturi kontrolės partijoje ir neturi to autoriteto, kad galėtų nubrėžti aiškią politinę kryptį partijoje. Ir tada priimtas vienintelis likęs sprendimas – atsitraukti ir apsimesti, kad čia nieko nenutiko“, – BNS teigė politologas.

„Jeigu reikėtų iliustracijos posakiui „daug triukšmo dėl nieko“, čia mes ir turėtume pilną jo iliustraciją – po ištisų savaičių dramų, diskusiją, nervų tampymo rėmėjams, koalicijos partneriams ir visiems kitiems, mes staiga grįžome į pradinį tašką“, – sakė jis.

Panašu, kad mes nebegalime pasitikėti, kai konservatorių Vyriausybė kalba apie atsistatydinimus.

I. Kalpoko teigimu, TS-LKD prezidiumo sprendimo formuluotės rodo bandymą grįžti į pradinį tašką visais įmanomais aspektais.

„Tarsi simboliškai bandant nuimti ir atsakomybę nuo Gabrieliaus Landsbergio, ir Ingridos Šimonytės, sakant, kad ir G. Landsbergiu mes labai pasitikime ir jis čia buvo nukautas nelygioje kovoje už skaidrinimą politikos, ir I. Šimonyte pasitikime, ir labai prašom, kad ji užtikrintų tęstinumą, nepaisant to, kad tas pats prezidiumas savo sprendimu ir buvo tą tęstinumą padėjęs po klaustuku. Iš tikrųjų tai labai įdomi situacija, kur, atrodo, bandoma apsimeti, tarsi nieko neatsitiko“, – svarstė politologas.

Anot jo, konservatorių veiksmai turės įtakos jų rinkėjams, net galimas dalies jų praradimas, nes „bet koks mėtymasis ir neužtikrintumas neišvengiamai verčia bent dalį rinkėjų permąstyti savo pasirinkimus“.

I. Kalpokas mano, kad būtų keista, jei ši situacija įtikintų ir nuramintų rinkėjus, net ir kalbant apie tikslinį konservatorių elektoratą. Pasak politologo, liberalesnių pažiūrų TS-LKD rinkėjai gali rinktis Liberalų sąjūdį, konservatyvesni – Nacionalinį susivienijimą.

Jo manymu, Vyriausybės krizė užsienio politikai didelės reikšmės neturėtų padaryti.

Politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, TS-LKD prezidiumas pasirinktas kelias yra mažiausiai rizikingas.

„Tai tam tikra prasme jie neturi išeities, (...) manau, kad jie dabar skaičiuoja, jog mažiausiai jiems neigiamų pasekmių bus, kad jeigu vis dėlto išreikš pasitikėjimą premjere. Žinote, ne pirmas kartas, kai kalbėta apie atsistatydinimus, ir ministrai kalbėjo apie atsistatydinimus, ir tai neįvyko“, – BNS sakė politologas.

„Panašu, kad mes nebegalime pasitikėti, kai konservatorių Vyriausybė kalba apie atsistatydinimus“, – teigė jis.

Pasak jo, faktas, kad šiuo atveju žodžio nesilaikyta, nes premjerės buvo aiškiai pasakiusi, kad jeigu nebus pirmalaikių rinkimų, ji atsistatydins,  bet vėliau atsitraukė nuo šio pažado.

„Iš pradžių premjerė kalbėjo kaip asmuo, sakykime, o po to jau kalbėta apie tai, kad ji partijos yra deleguota, tai šitoj vietoj, net ir principas pasikeitė“, – atkreipė dėmesį M. Jastramskis.

„Bet šiaip aš manyčiau, kad tas pirmas drąsus konservatorių išėjimas dėl pirmalaikių rinkimų buvo, na, spėčiau, tokių labai trumpalaikių ad hoc emocijų padiktuotas. Tam tikra prasme jie įsivarė save į kampą, ir po to žiūrėjo, ką viešoji erdvė kalba“, – teigė politologas.

Anot jo, kai pirmalaikių Seimo rinkimų nepalaikė koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“, konservatoriai nutarė, kad nenori atrodyti kaip Vyriausybės griovėjai, juoba, kad maždaug trečdalis frakcijos narių balsavo prieš pirmalaikius rinkimus.

M. Jastramskis mano, kad pastarieji įvykiai turės įtakos rinkėjų požiūriui į Vyriausybę ir TS-LKD.

„Vyriausybės vertinimui, manau, gali atsiliepti. Aišku, pasitikėjimas ja ir taip nėra didelis, bet erdvės yra. Vyriausybe gali pradėti nepasitikėti, pavyzdžiui, liberalų rėmėjai – vien dėl tos priežasties, kad jie gali pradėti tapatinti Vyriausybę su konservatorių viražais tokiais, reitinguose gali atsilieti“, – tvirtino politologas.

Valdančiosios TS-LKD prezidiumas penktadienį nusprendė, kad nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

Šis posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai – palankiausias scenarijus TS-LKD

Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigia, visų pirma, esanti nustebusi, kad konservatoriai į savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išlaidų įsisavinimo skandalą sureagavo tik dabar, nors apie tai informacija pradėta skelbti dar pradėjusią savaitę.

„Keista, kad taip ilgai buvo laukia apskritai kažkokių veiksmų imtis. Taip ilgai tas procesas nutęstas, iki šios dienos, tai matyt tai ir įspraudė partiją į tokius rėmus, kad kito žingsnio nebelabai buvo ir galima žengti. Tai galiu sakyti, vertinant šios dienos situaciją ir tai, kur nunešė skandalo banga konservatorių partiją ir galbūt net visą valdančiąją koaliciją“, – Eltai komentavo politologė.

Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, paties TS-LKD prezidiumo sprendimas inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus per daug stebinti neturėtų, mat, apie tai penktadienio rytą pirmasis prabilo partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Vis dėlto, pašnekovės vertinimu, minėtas sprendimas kartu yra ir pasvertas strateginis partijos žingsnis.

Jei būtų kitaip, būtų buvusi reputacinė žala tiek pačiam partijos pirmininkui, tiek ir partijai tikriausiai.

„Jei būtų kitaip, būtų buvusi reputacinė žala tiek pačiam partijos pirmininkui, tiek ir partijai tikriausiai. Matyt, nebebuvo kito kelio. Bet aš sutikčiau su tuo, kad tai yra strateginis žingsnis, tai yra tikriausiai vienintelis kelias konservatoriams išsigelbėti, kuris jiems būtų palankiausias iš visų kitų galimų scenarijų“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Nemanau, kad tai (pirmalaikiai Seimo rinkimai – ELTA) yra gera išeitis, tiesiog iš visų blogybių tai, matyt, yra mažiausia blogybė, su kuria konservatoriai išplauktų su mažiausiais nuostoliais jų reputacijai“, – pridūrė politologė.

Opozicija gali būti įsprausta į nepatogią situaciją

G. Burbulytei-Tsiskarishvili antrino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Vertindama siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų, ji teigė mananti, kad TS-LKD prezidiumas tinkamai apskaičiavo „politinę matematiką“ ir pristatė partijai naudingiausią sprendimą. Pasak jos, Seime surinkti pakankamą kiekį balsų iniciatyvai palaikyti bus sunku, todėl idėjai žlugus konservatoriai opozicines partijas pastatys į nemalonią situaciją.

„Jeigu jie dabar eina į Seimą su pirmalaikių rinkimų siūlymų, jeigu Seimas jo nepriima – jie sako „žiūrėkite, mes, kaip konservatoriai, norėjome, kaip juokauju ir ironizuoju, susideginti ant to čekiukų laužo, bet visi kiti neprisiima tos atsakomybės ir nenorėjo to daryti“, – Eltai teigė politologė.

„Galės sakyti – kitos partijos tiek kritikavo mus, bet galimybės perimti valdžią ir prisiimti atsakomybę nenori“, – ironizavo ji.

Visgi, tęsė MRU politologė, net ir rengiant naujus Seimo rinkimus, konservatoriams gali nusišypsoti sėkmė dėl lojalių rinkėjų ir galimų panašių kanceliarinių lėšų skandalų kitų partijų gretose.

„Konservatoriai aišku statys ant savo lojalių rinkėjų. Natūralu, kad jie jaučiasi geriau pasiruošę. Be to, jie sakys „žiūrėkite, mes aukojamės“. O dar priešakyje yra skandalai, kurie mūsų nepasiekė – pavyzdžiui, socdemai turi Sinkevičiaus atvejį“, – aiškino ji.

„Matematika yra tokia, kad, matyt, jie susiskaičiavo, kad jiems šie scenarijai yra visai patogūs“, – situaciją apibendrino politologė.

„Klausimas, aišku, kuo visa tai baigsis“, – svarstė ji.

R. Urbonaitė pažymėjo, kad net ir ganėtinai palankioje situacijoje, konservatoriai galėjo ir apsiskaičiuoti. Pasak jos, ar TS-LKD iš šios situacijos išeis kaip laimėtojai, spręsti sunku.

„Su politine matematika yra taip, kad čia ne taip paprasta viską suskaičiuoti. Yra aplinkybių, kurių tu gali nenumatyti. Yra, taip vadinamieji, force majeure. Todėl ar finale konservatoriai, padarę tokį ėjimą, kai faktiškai visi likome kalti dėl dar vienos krizės, kuri šiaip yra ne mūsų padaryta, bet apkaltini tarsi likome visi, kurie kritikavome, kurie kėlėme nepasitenkinimą (kas, man atrodo, tikrai kvepia arogancija) – tai žiūrėsime, ar neapsiskaičiuos. Kas finale daugiausiai iš to laimės – nepaisant mano įvardintos matematikos – spręsti nedrįsčiau“, – apibendrino MRU politologė.

Penktadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Priešingu atveju, jeigu siūlymas nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė numato svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.

Taip pat konservatoriai nurodo partijos frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Gintaras Šumskas irgi laikosi pozicijos, kad partijos visų pirma labai gerai paskaičiuotų, ar pirmalaikiai rinkimai joms apsimokėtų, o G. Landsbergio pareiškimą sako esant bandymu kritiką nukreipti nuo savo partijos ir permesti atsakomybę dėl neskaidriai naudotų lėšų savivaldoje visai politinei sistemai.

R. Vilpišauskas komentuodamas G. Landsbergio penktadienio pareiškimą dėl „politinės sistemos perkrovimo“ sakė, kad tai esanti reakcija į prezidento Gitano Nausėdos išsakytą raginimą pareigų trauktis švietimo, kultūros ir finansų ministrams, kilus abejonių dėl darbo Kauno taryboje metu jų panaudotų lėšų.

„Tolesnis scenarijus priklausys nuo dviejų dalykų – kas bus sutarta ne tik TS-LKD prezidiume, bet ir su koalicijos partneriais, nes neišvengiamai visi galvotų, jei rimtai svarstytų išankstinių rinkimų perspektyvą, apie savo šansus būti perrinktais, (...) bet nesu tikras, ar iki to būtų prieita, nes čia veikiau derybinė pozicija, mano nuomone, nei rimtas ketinimas eiti iki galo“, – BNS penktadienį sakė R. Vilpišauskas.

Nesu tikras, ar iki to būtų prieita, nes čia veikiau derybinė pozicija, mano nuomone, nei rimtas ketinimas eiti iki galo.

Dėl Vyriausybės atsistatydinimo galimybių, pasak R. Vilpišausko, svarstytų vertėtų tik išgirdus premjerės Ingridos Šimonytės poziciją, o sistemos perkrovimą jis siūlytų pradėti nuo pataisų Seime.

„Pirmiausia dabartinis Seimas turėtų imtis ir sutvarkyti šitų lėšų savivaldoje panaudojimo teisinį reguliavimą, kad nebeliktų paskatų tokiam elgesiui, apie kokį jau kurį laiką diskutuojama, manau, kad čia būtų pirmas žingsnis to vadinamo perkrovimo. Galbūt visiškai paskatas tam panaikinti ir sudėtinga, bet reikia minimizuoti norą piktnaudžiauti ar maksimaliai išnaudoti tas lėšas, kurios numatytos atskirose savivaldybėse“, – kalbėjo politologas.

G. Šumskas sakė, kad G. Landsbergis bando dėmesį nuo savo partijos ir Vyriausybės nukreipti į visą politinę sistemą, turint mintyje, kad neskaidrus lėšų naudojimas savivaldoje bus visų partijų problema.

„Čia, matyt, bandymas permesti kritiką į kitą lygmenį, taip pat teikiami pasiūlymai sistemai dėl darbo apmokėjimo, skaidrinimo, konsultuojamasi su išoriniais specialistais, įvairios komisijos įsijungia, tai yra bandymas išplėsti, atitraukti nuo savęs dėmesį ir permesti į visos politinės sistemos apsivalymą, tarsi naujas naratyvas atsiranda. Nebebandoma žiūrėti į atskirus atvejus, bet bandoma kalbėti apie visą sistemą“, – BNS sakė politologas.

Jis taip pat teigė, kad pirmalaikių rinkimų galimybę partijos spręstų pragmatiškai, o įvertinus, kad tokių rinkimų kampanijos ašis būtų lėšų naudojimo skaidrumas ir po didinamuoju stiklu atsidurtų visų partijų atstovai, tiek valdantieji, tiek opozicija rimtai svarstytų, ar tai jiems apsimokėtų daryti.

„Tikėtini scenarijai, kad ir nusprendus skelbti naujus Seimo rinkimus, vienas pagrindinių elementų toj rinkiminėj kovoj bus partijų sąrašų peršukavimas, peržiūrėjimas, ir čia turbūt reikia žiūrėti, ar partijos, tos pačios opozicinės, turi tų skeletų spintoje, tai vėlgi, ar apsimokės tai daryti“, – kalbėjo G. Šumskas.

Penktadienį konservatorių lyderis G. Landsbergis pareiškė, jog visuomenėje keliamų skaidrumo standartų neatitinka dauguma politikų, ir sušaukė partijos prezidiumo posėdį spręsti dėl Vyriausybės ateities ir pirmalaikių Seimo rinkimų poreikio.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Gintaro Šumsko teigimu, Šeimų sąjūdį į viešą erdvę sugrąžino atgimę Stambulo konvencijos ratifikavimo, vienos lyties partnerystės įteisinimo, kanapių dekriminalizavimo svarstymai.

„Matyt, tiesiog buvo pastebėta niša, kad galima su tuo grįžti“, – BNS sakė politologas.

Filosofas, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius taip pat teigė, kad politine jėga siekiantis tapti Lietuvos šeimų sąjūdis save pristatys kaip skriaudžiamųjų atstovus ir kovotojus su socialine nelygybe.

„Manau, kad jie kandidatuos kaip skriaudžiamieji, daugiau pabrėš kišenės problemas, kovos su socialine nelygybe, valdžios abejingumu ir prieš visas liberalesnes pozicijas tokias kaip Stambulo konvencija, gėjai ir taip toliau“, – teigė pašnekovas.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės, politologės Ainės Ramonaitės teigimu, vis dėlto Šeimų sąjūdis, vertinant jo šansus pagal dabartinę situaciją, neturi didelių galimybių per Seimo rinkimus įveikti 5 proc. barjero.

„Kiek teko klausinėti protesto dalyvių, labai mažai kas minėjo, kad kaip nors specifiškai palaikytų Šeimų sąjūdžio organizatorius, jie daugiau buvo nusiteikę balsuoti už kitas partijas. Dažnai net nurodydavo, kad „mums organizatoriai nepatinka ir apskritai gana silpni lyderiai, bet kadangi nėra alternatyvos, tai dalyvaujame“. Aiškaus palaikymo lyderiams tikrai nėra“, – tvirtino ji.

Pasak politologės, žmonės supranta, kad valstybės valdymas yra sudėtingas dalykas, tam reikia turėti stiprią, kompetentingą komandą, o Šeimų sąjūdžiui paprasčiausiai trūksta pajėgumų.

Kad šiai politinei jėgai pavyktų peržengti barjerą abejojo ir K. Girnius, nors, anot jo, protesto balsų Lietuvoje visuomet būna.

G. Šumskas taip pat laikosi pozicijos, kad šiuo metu Šeimų sąjūdžiui vargiai pavyktų reikšmingiau pasirodyti Seimo rinkimuose.

Jeigu jiems pavyktų pritraukti ryškesnį lyderį, pavyzdžiui, tokį, kaip, tarkime, Ignas Vėgėlė, jeigu atsirastų panašus lyderis, galbūt tai būtų mobilizuojantis veiksnys.

Jis irgi kėlė lyderystės problemą.

„Man atrodo, kad lemiamas veiksnys bus, ar atsiras koks nors aiškus lyderis. Matėme vieną ar kitą politinę figūrą, lipančią ant scenos, bet jie tikrai nėra tie lyderiai, kurie galėtų vieningai, aiškiai vesti partiją. Jeigu jiems pavyktų pritraukti ryškesnį lyderį, pavyzdžiui, tokį, kaip, tarkime, Ignas Vėgėlė, jeigu atsirastų panašus lyderis, galbūt tai būtų mobilizuojantis veiksnys“, – BNS sakė politologas.

Anot A. Ramonaitės, organizacijos atstovus gali apgauti buvęs jų rengtų akcijų, renginių masiškumas.

„Žmonės tuos protestus palaikė dėl labai skirtingų priežasčių ir dėl to, kad tuo metu Šeimų sąjūdis buvo vienintelė aiški jėga, kuri ką nors darė ir sugebėjo suvienyti įvairiapusį nepasitenkinimą tiek dėl kovido, tiek dėl kitų dalykų“, – sakė ji.

Pašnekovų teigimų, jei taptų politine partija, Šeimų sąjūdis galėtų iš visų partijų po truputį atimti rinkėjų.

„Sakyčiau, galėtų daugiau nukentėti „valstiečiai“, Darbo partijos likučiai, „Laisvė ir teisingumas“. Iš šitų gali surinkti balsų. Gal šiek tiek iš konservatorių krikdemiškus balsų paimtų, truputį iš socdemų“, – svarstė K. Girnius.

Nepaisant to, kad tai būtų nauja partija, A. Ramonaitės manymu, naujumo efektas, kuris neretai atneša sėkmę per rinkimus, Šeimų sąjūdžio atveju greičiausiai nesuveiktų.

„Teoriškai naujumo efektas galėtų suveikti, bet priklausytų nuo to, koks būtų jų įvaizdis. Tas pats Ignas Vėgėlė ar Nacionalinis susivienijimas turbūt turėtų daugiau šansų šioje vietoje, nes yra žmonės iš akademinio pasaulio, turintys gyvenime pasiekimų ir atrodantys kompetentingesni. Suderinus tą naujumo aspektą ir profesionalumo, kompetencijos aspektą, iš principo tokia partija tikrai galėtų būti sėkminga. Bet Šeimų sąjūdis kaip tik neturi to antro dėmens, nebent pavyktų ką nors pritraukti“, – BNS sakė A. Ramonaitė.

Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius šeštadienį Druskininkuose žurnalistams pranešė, kad visuomeninės organizacijos pagrindu šiemet ketinama steigti partiją ir dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.

„Tai yra būtina, kad išlaikytumėme reikalavimus. O kas pavyks, ar nepavyks – nežinau“, – tvirtino jis.

Anot R. Grinevičiaus, partijos steigimui „svarstomi įvairūs variantai“, vienas jų – suvienyti mažąsias, Šeimų sąjūdžio vertybes atitinkančias politines partijas, „kad iš aštuonių devynių partijų liktų viena partija“, tačiau kol kas ši idėja nesulaukia didesnio palaikymo.

Šeimų sąjūdis teigia pasisakantis už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Kovą savivaldos rinkimuose Lietuvos šeimų sąjūdis savo kandidatų sąrašų nekėlė, atskiri organizacijos nariai kandidatavo kitų partijų ir judėjimų sąrašuose. Į tarybas pateko keturi atstovai.

Pirmą kartą Didysis šeimos gynimo maršas surengtas 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį atvyko apie 10 tūkst. žmonių, vėliau kituose panašiuose renginiuose dalyvaudavo mažiau žmonių.